Ar verta naudoti dalinius krovinius kraustantis į Vokietiją? Neapsukant ir be reklamos

Dirbu šioje srityje jau beveik 24 metus. Per tą laiką mačiau viską – nuo prabangųjų sportinių automobilių, gabenamų atvirais priekabomis, iki sovietinių spintų, kurios, atrodo, buvo ištrauktos iš muziejaus, o ne buto. Klientai dažnai man sako: „Oi, reikia nuvežti dalykus į Vokietiją, ką daryti?“ Ir visiems kyla tas pats klausimas – ar verta naudoti dalinius krovinius (LTL), ar geriau susimokėti už pilną sunkvežimį? Čia nėra vieno teisingo atsakymo, kuris tiktų visiems, bet galiu papasakoti, kaip tai vyksta iš vidaus, be jokios tų marketingo šlamšto. Jeigu norite išsaugoti pinigus, bet turite pakankamai kantrybės, tai gali būti jūsų variantas, tačiau gėda būtų nepasakyti apie pavojus.

Kaip tai veikia iš tikrųjų (pagrindai)

Kas tie tie daliniai kroviniai ir kodėl jie pigesni?

Tai paprasta fizika. Tu neduodi už visą sunkvežimį, o už tik tą dalį, kurią jis užima. Pavyzdžiui, turi tik 3 europodus ar kelias dėžes. Logistikos brokeris suranda kitą klientą, kuris važiuoja tuo pačiu keliu, pvz., į Miuncheną, ir sumeta viską į vieną priekabą. Viskas susimoka, nes kiekvienas sumoka už savą vietą. Tačiau čia nėra taip paprasta kaip atrodo – reikia laukti, kol masina bus pilna, arba kol maršrutas bus sudarytas taip, kad tau būtų patogu. Kartais tai užtrunka dieną, kartais – savaitę.

Ar aš galiu būti tikras, kad mano daiktai nenukris?

Tikrai 100 procentų garantijos neduodu niekas, net ir aš, nors ir stengiuosi dirbti su patikimais partneriais. (Tiksliau, su tais, kurie dar nėra manęs apgavę). Jeigu daiktai užkloti tvarkingai, prifikuoti ir uždengti, tai viskas gerai. Bet jeigu tave vairuotojas įkalbės, kad „užsirašys“ ant popieriaus, o pats numes tavo sofą virš šaldytuvo be jokios tarpinės... tai tuomet važiuoja į loteriją. Geriau padėk papildomą už tarpinę medžiagą, nei vėliau verkti dėl nulūžusios kojos.

Kiek laiko tai užtrunka realiai?

Kai šaukiate pilną sunkvežimį (FTL), jis važiuoja tiesiai iš point A į point B. 2 dienas ir yra. O kai renkate dalinį krovinį (LTL), tai vadinasi „surinkimas“. Masina važinėja po Lietuvą, renka kitų žmonių daiktus, važiuoja į sandėlį, ten iškrauna, perkrauna į kitą (tai vadinama krovinio konsolidacija), ir tik tais važiuoja toliau. Į Vokietiją gali nuvyti ir per 4, ir per 7 dienas. Jeigu skubate, tai geriau ieškokite kitos galimybės.

Pinigai, kainos ir papildomi mokesčiai

Kodėl kaina skiriasi kiekvieną kartą?

Nes kainos priklauso nuo degalų, kurie brangsta kaip šunių skaičiaus augimas Vilniuje, ir nuo rinkos pasiūlos. Darželiai turi savo sezonus, statybinės medžiagos – savo. Jeigu dabar yra pikas, kai visi veža medieną į Vokietiją, tu gali mokėti daugiau už savą 2 kv. metrus. O jeigu ramybės laikotarpis, gali gauti nuolaidą. Be to, kaina priklauso nuo to, kur būtent Vokietijoje reikia nuvežti – į Berlyną paimti pigiau nei į kokį Bavarijos kaimelis kalnuose.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Štai čia būna daugiausia pykčių. Klientas susitaria, kad kaina 100 eurų, o paskui gauna sąskaitą 150. Kodėl? Nes buvo „longlineris“ (ilgas pervežimas), arba reikėjo lifto, kurio nėra kiekviename sunkvežimyje. Arba vairuotojas laukė 2 valandas prie iškrovos, nes gavėjas atėjo pavėluoti. Tas laikas įkainojamas. Visada klauskite, ar kaina yra galutinė, ar yra „fuel surcharge“ (degalų priedas), kuris gali šokti po mėnesio.

Ar verta laukti, kad surinktų pilną mašiną?

Jei turi mažai daiktų ir neskubi – taip. Tai gali padaryti kainą 2-3 kartus mažesnę. Bet jeigu turi jautrių daiktų, pvz., pianiną ar brangų tapybos paveikslą, aš asmeniškai nerekomenduočiau. Kiekvienas papildomas iškrovimas ir pakrovimas sandėlyje padidina sugadinimo riziką. Kartais pigiau užsisakyti tiesioginę reisą mažesne mašina, nei remontuoti brangų baldą.

Kiek maždaug kainuoja vienas kvadratinis metras?

Sakykim, vidutiniškai kalbant, tai gali būti nuo 30 iki 60 eurų už užimamos grindų vietos kvadratą, priklausomai nuo sezono. (Nors šiandien rytą mačiau pasiūlymą už 80, tai nebejuokinga). Bet tai labai apytikslis skaičius. Gali būti, kad tavo dėžės stovi ant vienos paletės, tai moki už paletę. Geriau atsiųsk sąrašą su matmenimis, tada aš galiu pasakyti tiksliau, nereikia spėlioti.

Vokietijos specifika ir vairuotojai

Ar vokiečiai vairuotojai draugiški?

Dauguma yra profesionalai, jie dirba pagal taisykles. Tiesa, Vokietijoje labai griežti reikalavimai poilsio laikui. Vairuotojas gali tiesiog sustoti degalinėje ir sakyti: „Atsiprašau, man reikia miegoti 9 valandas“, nors iki tavo namų likę 50 km. Tu negali su juo nieko padaryti, tai įstatymas. Taip pat, jeigu atvykstate prie „LKW“ (sunkvežimių) zonos, kurioje draudžiama važiuoti tam tikru laiku, jis tiesiog nenuvažiuos. Reikia viską suplanuoti iš anksto.

Kaip su jais susisiekti, jei jie nekalba lietuviškai?

Dauguma kalba angliškai bent jau truputį, arba rusiškai. Kartais tenka naudotis vertėju telefone. (Aš vieną kartą bandėsu aiškinti vokiečiui, kur yra Klaipėda, rankomis rodžiau į žemėlapį, tai atrodė juokinga). Bet logistikoje dažniausiai viskas sutariama iš anksto, vairuotojas tiesiog gauna užduotį – paimti, pavežti, paduoti. Jis nekalbina su tavim apie orus, jis nori padaryti savo darbą ir nuvykti.

Ar dažnai pasitaiko, kad vairuotojas dingsta?

Pasitaiko. Ne tiek dažnai, kad reikėtų panikuoti, bet nutinka. Būna, kad sugenda telefonas arba nuvažiuoja į zoną be ryšio. Kartais tiesiog „nusižiūri“ į savaitgalį. Jeigu turi sekimo numerį, mes matome, kur jis yra. Bet be to, tai tik spėlionės. Vieną kartą vairuotojas užstrigo pasienio punkte dėl techninių problemų 12 valandų, o klientas skambino man kiekvieną valandą. Ką aš galiu padaryti? Aš ne esu prie sienos su raktu.

Ar saugukraustis į Vokietiją dabar, esant šiai situacijai?

Politika ir geopolitika įtakoja kainas, bet ne saugumą pačiame vežime. Sienos atviros (jei kalbame apie ES), muitinės tikrinimai yra standartiniai. Vienintelis dalykas, gali būti, kad ilgiau užtrunka patikrinimas, jei turi kažką įtarto. Bet jei tai įprasti asmeniniai daiktai, tai nieko keisto neturėtų būti. Vokietija yra rūpestinga šalis šiuo požiūriu, viskas tvarkingai.

Pakavimas ir paruošimas (daugiau rūpesčių jums)

Ar turiu pats viską supakuoti į dėžes?

Labai rekomenduoju. Vairuotojas nėra jūsų pakavimo komandos narys. Jis gali padėti padėti vieną dėžę, jeigu yra malonus, bet neįsivaizduokite, kad jis pradės rišti juostas. Jeigu atvežate atvirus daiktus, pvz., kėdes be plėvelės, jie gali susitepti arba sudėti. Uždėkite plėvelę (stretch film), uždėkite ant paletės. Tai sutaupys nervų visiems.

Kas daro, jeigu turiu didelę sofą, kai neina į liftą?

Čia jau nebe pervežimo, o kėlimo problema. Vokietijoje daug namų su siaurais laiptais ar be lifto. Tada reikia užsisakyti kėlimo kraną arba nešikų. Tai kainuoja papildomai, ir tai nėra pigu. Daliniame krovinyje vairuotojas paprastai neima su savimi kėlimo įrangos, jis tiesiog turi padėti krovinį į mašiną ir išsikrauti iš jos ant žemės. Toliau – tavo reikalas.

Ar turiu daryti inventorinį sąrašą?

Būtina. Be to, turiu nurodyti apytikslę vertę. Neišeina tiesiog sakyti „kelios dėžės“. Vokietijos muitinė arba policija gali sustabdyti ir paklausti, kas čia per daiktai. Jeigu rasis 10 televizorių be sąrašo, gali būti įtarta prekyba be licencijos. Parašyk paprastą lapą, ką tiekio turi. (Nebent tikrai norite praleisti vakarą policijos nuovadoje aiškindamiesi).

Kaip apsaugoti brangius daiktus?

Jei vežate kompiuterius, taisykles, juvelyrinius dirbinius – tai turi būti specialiai supakuota. Geriausia dėžės su putomis. Ir būtinai apdrausti. Nėra tokios draudimo kompanijos, kuri sumokės už „brangų daiktą“, jeigu jis buvo mėtomas į bendrą krūvą su rąstais. Apdrauskite už pilną vertę, tai nedidelis mokestis prie bendros sumos, tačiau ramybes duoda didelę.

Rizikos ir problemos, apie kurias niekas nesako

Kas nutinka, jei sugenda daiktas kelyne?

Čia prasideda „linksmiausia“ dalis. Jeigu tai buvo dalinis krovinys, ir sugado vairuotojo kaltės (pvz., užvirto ir užkrito), tu turi teisę į atlyginimą pagal CMR konvenciją. Tačiau tai ilgas procesas. Reikia užpildyti protokolą vietoje (nepaleisk vairuotojo, kol nepasirašei!), padaryti nuotraukas. Jeigu pasirašei, kad viskas tvarkoje, o paskui namie radoi daužytą vazą – nieko negausi. Būk atidus.

Ar gali mano daiktai atsidurti kitame mieste?

Taip, tai vadinama „nukrypimu“. Kartais dėl blogo maršruto planavimo arba klaidos sandėlyje tavo dėbės gali nukeliauti į Hamburgą vietoje Berlyno. (Kažkaip taip nutiko vienam mano klientui su motoroleriu, jis jo laukė savaitę Hamburge). Tada reikia laukti, kol grąžins arba organizuoti pervežimą iš to kito miesto. Tai laiko netekimas, bet kartais tiesiog žmoniška klaida.

Kodėl kai kurios firmos atsisako vežti mažus krovinius?

Nes jiems tai nepelninga. Jei turi tik vieną dėžę 20 kg, didelės firmos, kurios dirba su pramoniniais krovinais, net nežiūrės į tave. Jos nori vežti 10 tonų vienu metu. Mažiems siuntiniams yra kurjeriai (DHL ir pan). Bet jeigu turi 300 kg, tai jau „pilnavertis“ dalinis krovinys, ir jam reikia krautuvo.

Ar tikrai verta taip stresuoti dėl 50 eurų taupymo?

Klausimas įdomus. Jeigu esi studentas, kuris veža savo lovą į studijas Berlyne, tai taip. Jeigu esi verslininkas, kurio laikas kainuoja 100 eurų per valandą, tai nėra. Tuomet geriau pasamdyti pilną mašiną, kurios nebus stabdoma kelyne. Nuspręsk pats – kiek tavo ramybės vertė? Aš asmeniškai, jeigu vežčiau savo motinos servizą, niekada neduodčiau į dalinį krovinį, per daug rizikuota.

Dokumentai ir formalumys (boring but necessary)

Kokius dokumentus reikia paruošti?

Pagrindinis yra CMR sąvarašis. Tai toks bilietas, kuris patvirtina, kad priėmė krovinį. Be to, reikia sąrašo su vertėmis (pavardės knyga arba komercinė faktūra, jei tai prekės). Jeigu vežate transporto priemonę (pvz., motociklą), reikia techninio paso. (Nes vieną kartą laikėmotociklą sienoje, nes vairuotojas pamiršo pasą, buvo baisiai negerai).

Ar reikia mokėti PVM?

Jei tu esi fizinis asmuo ir veži savo naudotus daiktus (kraustymasis), PVM mokėti nereikia. Tai yra prekės, ne prekyba. Jei tu esi įmonė ir veži prekes tarp savo padalinių arba klientui, tai taip, viskas apmokestinama pagal taisykles. Sąskaitą-faktūrą išduoda pervežėjas, kuris vežia turtą.

Kas daryti, jei vairuotojas nepasirašo dokumentų?

Nepaleisk jo. Tai aukso taisyklė. Jeigu vairuotojas išvežia turtą be jokio pasirašymo, turiu naujienų – jis nebegyvena. Jis gali pasakyti, kad nieko negavo. Tu privalai gauti originalą CMR su antspaudu ir parašu. Jeigu jis verčia skubėti, sakyk: „Aš nieko nepasirašau, kol nepasirašai tu“. Tai tavo vienintelė apsauga.

Kas yra EXW ir DDP ir kuo tai man rūpina?

Trumpai tariant – kas moka už ką. EXW (Ex Works) reiškia, tu pasiruoši daiktus namuose, o mums reikia atvažiuoti ir juos paimti. DDP (Delivered Duty Paid) reiškia, mes viską padarome už tave – paimame, vežame, atvežame į duris, iškrauname. DDP brangiau, bet patogiau. Daliniuose kroviniuose dažniausiai dirbame pagal FCA (mums atveža į mūsų terminalą) arba EXW.

Pabaigos mintys ir praktiniai patarimai

Kada aš tikrai turėčiau pasakyti „ne“ daliniams kroviniams?

Jei turi labai jautrių daiktų, labai brangų arba labai keisto formos (pvz., didelė skulptūra). Taip pat, jei turi griežtą terminą – pvz., turi būti ten šeštadienį ryte dėl vestuvių. Su daliniu kroviniu niekada nežinai tiksliai, kada atvyks. Jeigu šeštadienį atvyks sekmadienį, tu busi dideliuose rūpesčiuose. Tada tik pilnas sunkvežimis išgelbės.

Ar galiu asmeniškai susitikti su vairuotoju anksčiau?

Galima, bet sunku suorganizuoti. Vairuotojai važinėja pagal griežtą grafiką, jie negali laukti prie tavo kiemo valandą, kol tu geriai nusipraišysi. Dažniausiai viskas susitinka telefonu. Jeigu labai nori pažiūrėti į akis, reikia tai derinti su dispečeriu dieną anksčiau, bet už tai gali tekti papildomai sumokėti už laukimo laiką.

Kodėl pas mane skamba, kai ką nors sugadina?

Nes aš turiu ryšius. Jeigu užsisakysi per „vokišką“ brokerį, kuris kalba tik angliškai ir turi call centrą Indijoje, kai nutiks problema, nebežinosi, kur skambinti. Pas mane, jei kažką sugriauna, aš pats paimu telefoną ir ieškosiu sprendimo. Tai tas dalykas, dėl ko klientai grįžta po 20 metų. (Nors kartais ir aš noriu nusimesti ragelį, kai skamba 3 ryto).

Kaip patikrinti, ar įmonė normali?

Pažiūrėk, kiek ilgai ji egzistuoja. Jei pusmetis – nebeik. Jei 20 metų – tikriausiai žino, ką daro. Užklausk draugų. Pažiūrėk „Google Maps“ ar jie turi realų biurą ar tik virtualų. Jeigu adresas rodo garažą kažkur sodų bendrijoj, geriau ieškoti kito. Nustatyk, ar jie turi savo mašinų parką ar dirba tik kaip tarpininkai.

Ar verta naudoti dalinius krovinius kraustantis į Vokietiją? Jeigu esate kantrus, turite gerai supakuotų daiktų ir norite sutaupyti – absoliučiai taip. Tai efektyviausias būdas persikelti turtui. Tačiau jeigu jums trūksta laiko arba keliaujate su kažkuo, kuo negalite rizikuoti, tuomet geriau sumokėti už pilną mašiną ir miegoti ramiai. Pasirinkimas priklauso nuo jūsų piniginės ir nervų stiprumo. Aš asmeniškai visada pasiūlau abu variantus, bet įspėju apie rizikas. Sėkmės kelyje ir tegul vokiečiai nebraižo baudų už vairuotojui už pastovą prie jūsų namų.