Ar tikrai galima efektyviai kraustytis iš Vokietijos daliniais kroviniais?

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų ir galiu pasakyti vieną – teorija visada atrodo graži, bet praktika... čia jau visai kita istorija. Dažniausiai žmonės klausia, ar įmanomas efektyvus Kraustymasis iš Vokietijos daliniais kroviniais, ir atsakymas nėra tiesioginis „taip“ ar „ne“. Viskas priklauso nuo to, ką jūs vadinate efektyvumu – ar tai greitis, ar taupomas biudžetas. Vokietija artima, logistika ten gerai išvystyta, bet dalinio krovinio (dar vadinamo LTL) paslaptys gali apgauti net patį išradingiausią. Tiesą sakant, dalis klientų galvoja, kad tai kaip autobusas – užsėdai ir nuvažiavei, bet realybėje tai sudėtingas mechanizmas, kurį sudaro šimtai detalių. Štai kodėl verti panagrinėti visus niuansus prieš imantis šios galvos skausmo dalies.

Kaip tas visas procesas vyksta iš vidaus?

Kaip iš tikrųjų veikia dalinis krovinių pervežimas?

Tai nėra magija, bet gali atrodyti taip, jei nežinote, kas vyksta užkulisiuose. Esminių principų nesupratimas gali sukelti nemažai nerimo. Dalinis krovinys reiškia, kad viename sunkvežimyje yra kelios skirtingos siuntos, ir tai leidžia dalyti kainas. Tiesą sakant, tai vienas populiariausių būdų, kaip efektyviai kraustytis iš Vokietijos, jei neturite pilno sunkvežimio daiktų. Visgi, reikia suprasti, kad jūsų daiktai keliauja kartu su kažko kito prekėmis, pavyzdžiui, su industrinėmis žaliavomis ar net pavojingais krovinais. Kartais sunkvežimiai surenka siuntas Vokietijos regionuose, pavyzdžiui, Miunchene ar Hamburge, o paskui veža į terminalą, kur juos iškrauna ir perkrauna į kitą mašiną, einančią į Lietuvą. Tai vadinama konsolidacija, ir ji užtrunka, bet leidžia sutaupyti.

Ar tikrai pigiau nei pilnas krovinys?

Pinigai visada lieka pirmoj vietoj, ir tai natūralu. Jei turite tik kelias baldų dalis ar dideles dėžes, tuomet mokėti už visą sunkvežimį būtų beprotinga. Tačiau čia yra vienas „puikus“ triukas – kainos dažnai skamba mažai, tačiau paskui pridedami papildomi mokesčiai už įkrovimą ar iškrovimą, kurie gali išaukštėti galutinę sumą. Palyginus su pilnu kroviniu (FTL), kuris važiuoja tiesiai iš punkto A į punktą B, dalinis krovinys gali pasirodyti pigesnis, bet jei skubate, tai gali atsieiti brangiau dėl laiko nuostolių. Vokietijoje darbo rankos brangios, tad jei vairuotojas padės krauti, jis tai tikrai įkainins, arba bent jau įmonė tai padarys sąskaitoje. Taigi, pigiau – taip, bet visada reikia žiūrėti į galutinę sumą, o ne tik į pradinį pasiūlymo kilogramą.

Kiek laiko tai tikrai užtrunka?

Gerai, štai kur visi pradeda pykti. Kai kraustotės iš Vokietijos daliniais kroviniais, neskubėkite. Esu matęs situacijų, kai siunta įvyksta per dvi dienas, o kartais laukiate ir savaitę. Kodėl? Ne todėl, kad vairuotojas geria kavę, bet todėl, kad turi surinkti kitus krovinius. Jei mašina nėra pilna, ji stovi terminalo kieme ir laukia, kol bus užpildyta. Tai vadinasi „transito laikas“, jo niekas neatsisako. Beje, Vokietijoje dažnai būna eismo įvykių ir kokybiškų urdymų ant greitkelių, kas taip pat uždelgia visą procesą. Taigi, jei jums reikia, kad šaldytuvas būtų pas jūsų rytoj šaltinius, geriau užsisakykite taksi arba specialų greitąjį pervežimą, o ne tikėkitės stebuklo nuo standartinio dalinio krovinio.

Ar galiu siųsti tik vieną kėdę?

Žinoma, galite, bet ar verta? Vienintelė kėdė, kurią reikia nuvežti iš Berlyno į Vilnių, kainuos tiek pat, kaip ir pusė mašinos, neišskyrus atvejų, kai radote kelią transportuoti ją kaip „priedą“ prie kitos didelės siuntos. Logistikos įmonės dirba pagal metrus arba tonas, o minimalus užmokestis visada yra nustatytas. Dažnai klientai suabejoja, kodėl viena kėdė kainuoja 150 eurų, bet čia nėra kėdės kaina, o vietos transporto priemonėje ir dokumentų tvarkymo kaina. Jei turite tik vieną smulkų daiktą, gali būti, kad geriau jį vežti traukiniu arba paklausti pažančių, kurie važiuoja su savo mašina.

Ar saugu leisti daiktus į tą pačią mašiną su kitais?

Tai klausimas, kurį girdžiu kas antrą dieną. Pagal taisykles – taip, turi būti saugu, tačiau realybėje... matau daugybę sugadintų baldų. Pagrindinė problema ne ta, kad kažkas pavogs (nors tai taip pat įmanoma), o ta, kad krovinys bus kąsytas (perkraunamas) terminaluose. Vairuotojas, įėjęs į terminalą, gali tiesiog išmesti jūsų dėžę ant betono, kad greičiau iškrautų kitą krovinį, ką matyčiau asmeniškai vieną kartą Frankfurte. Jei norite saugumo, reikia tvirtai užsisegti daiktus, o dar geriau – pasirūpinti individualia „dėže“ arba dėžių statymo paslauga (pakavimas į dėžes). Negalima tikėtis, kad kažkas su mylimu antikvariniu veidrodžiu elgsis taip pat atsargiai kaip jūs.

Kas su kainomis ir pinigais?

Kas dėl to, kad kaina pasikeičia paskutinę minute?

Tai, deja, yra standartinė praktika, ypač jei kalbame apie mažas pervežimo įmones. Jūs susitari dėl kainos telefonu, o paskui atvyksta vairuotojas (arba siunčia sąskaitą) ir staiga atsiranda „priedas už kurą“ ar „priedas už sunkų krovinią“. Vokietijoje kuro kainos šoka kaip lunatikai, todėl kai kurie brokeriai deda kuro priedą, kuris gali keistis kas savaitę. Mano patirtimi, didelės ir patikimos įmonės dažniausiai fiksuoja kainą, o mažos – „plaukioja“. Būkite atsargūs ir visada prašykite fiksuotos kainos dokumentuose, o ne tik žodžiu. Nėra nieko blogiau, nei kai jau padėjote daiktus kieme, o jie pareiškia, kad reikia mokėti dar 50 eurų už „papildomą manevrą“.

Kas turi apdrausti mano daiktus?

Tai vienas sudėtingiausių klausimų. Pagal tarptautinius susitarimus (CMR), vežėjas yra atsakingas, bet jo atsakomybės ribos yra labai žemos – dažnai tai tik keli eurai už kilogramą. Jei vežiate 500 kilogramų vertės televizorių, o jis sugenda, jums gali duoti tik 10 eurų (kažką tokio mačiau teismų praktikoje). Todėl efektyviai kraustytis iš Vokietijos reiškia ne tik rasti pigų transportą, bet ir pasirūpinti savo draudimu. Galite padaryti draudimą pas savo brokerį arba pasitikėti vežėjo draudimu, bet visada perskaitykite smulkmenas, neabejoju, ten bus daug „betų“.

Ar galima mokėti grynaisiais?

Vokiškose firmose tai vis mažiau priimtina. Dauguma sėkmingų logistikos kompanijų priima tik banko pavedimus, o mokėjimas grynaisiais vairuotojui yra kažkoks siaubas (ypač dėl pinigų plovimo priežiūros). Dar blogiau, jei duodate pinigus rankomis ir neturite jokio kvito – tada esate beviltiškoje padėtyje. Kartais vairuotojai gali paprašyti „gerybių“ už greitą iškrovimą, tai yra pilnai jų iniciatyva, su kuria įmonė neturi nieko bendro. Aš visada patariu mokėti į sąskaitą, tada turite įrodymų, jei kas nors negerai.

Kas yra tąso mokestis ir kodėl jis brangus?

Tąsas (arba mokestis už užkelią į tąso vietą) yra didelė nemalonumo dalis. Jei sunkvežimis turi užeiti į gatvę, kurioje nėra vietos apsisukti, arba ten, kur reikia specialaus leidimo, tai kainuoja. Vokietijoje, ypač miestuose, tokių vietų gana daug, o policija ten nekalbuojasi. Jums gali atrodyti, kad jūsų namuose lengva privažiuoti, bet 16 metrų sunkvežimiui tai gali būti neviltis. Todėl visada nufotografuokite privažiavimą ir nusiųskite dyleriui, kad jis įvertins, ar reikės tąso mašinos. Jei reikės, tai pridės šimtą ar du prie galutinės sumos.

Kodėl kaina skiriasi priklausomai nuo miesto?

Maršrutas turi įtakos. Kraustytis iš Miuncheno brangiau nei iš kaimo vietovės netoli Lietuvos sienos, todėl efektyviau rasti artimesnį siuntėją. Taip pat, jei jūsų daiktai yra toli nuo autostrados, vairuotojui reikia daugiau laiko ir degalų, kad nuvažiuotų ir sugrįžtų. Be to, kai kuriose Vokietijos vietovėse, pavyzdžiui, aplink Štutgartą, yra griežti ekologiniai reikalavimai sunkvežimiams, todėl ten ne kiekviena mašina gali važiuoti. Tai taip pat įtraukiama į kainą, kadangi reikia ieškoti specialių, mažiau taršą sukuriančių sunkvežimių (Euro 6 ir aukštesnių).

Dokumentai ir Vokietijos specifika

Kokius dokumentų reikia parengti?

Esant ES erdvei, daiktų judėjimas tarp Vokietijos ir Lietuvos laisvas, tai yra nereikia importo deklaracijos (tiek aš žinau, bet dėl šiukšlių arba metalo laužo gali būti kitaip). Tačiau vis tiek reikia krovinio sąrašo (packing list). Jis turi būti kuo tiksliausias, kitaip ant sienos gali kilti klausimų. Be sąrašo, vairuotojas gali tiesiog atsisakyti vežti, bijodamas muitinės patikros. Muitinė Lietuvoje kartais sustabdo tokius mašinas ir tikrina, ar tai tikrai asmeniniai daiktai, ar nelegalio verslo dalis. Jei rasite, kad vežate 20 naujų televizorių be jokių dokumentų, bus daug pykčio.

Ar reikia deklaruoti naudotus daiktus?

Paprastai ne, jei tai asmeniniai daiktai, kuriuos naudojote tam tikrą laiką. Bet jei, pavyzdžiui, pervežate 10 metrų ilgio vokišką sofą, kuri atrodo kaip nauja, muitininkas gali įtarti, kad tai prekyba. Tada reikės įrodymų, kad tai ne prekė. Aš nerekomenduoju bandyti apgauti sistemos, geriau užpildyti paprastą deklaraciją, jei esate abejingas. Niekas nenori praleisti savaitgalio pasienio punkte, aiškindamas, kodėl veža 5 vokiškus staluks.

Kas dėl elektroninių prekių?

Čia būna pavojingiausia. Vokietija trie griežtų taisyklių dėl elektroninių atliekų, o Lietuvoje taip pat. Jei vežate seną kompiuterį, reikia įsitikinti, kad jis nebuvo išmontuotas arba paverstas šiukšlėmis. Kai kurios pervežimo įmonės išvis atsisako vežti elektroniką be specialios licencijos. Buvau matęs, kaip vairuotojas paliko klientą kieme su seniu televizorių, nes jam sakė, kad to vežti negalima. Geriau iš anksto pasakykite brokeriui, kas tiksliai kraunate į mašiną, kad nenuviltumėte.

Ar turi būti CMR konosamentas?

Taip, tai būtinas visiems tarptautiniams pervežimams. CMR (Convention relative au contrat de transport international de Marchandises par Route) yra ir sutartis, ir įrodymas, kad daiktai buvo patikėti vežėjui. Jei vairuotojas negali pateikti CMR, tai pirmasis signalas, kad kažkas ne taip. Dažnai mažos įmonės rašo kažką ant paprasto lapo, o tai neturi jokios teisinės galios. Jei dingstate krovinys be CMR, gausite tik auksinį žodį. Užtikrinkitės, kad dokumentas yra surašytas prieš išvykstant.

Kas užpildo tuos visus popierius?

Paprastai tai daro logistikos brokeris arba ekspeditorius, bet kai kada vairuotojas turi surašyti CMR vietose. Jei vairuotojas rašo lietuviškai su klaidomis (o to dažnai būna), tada gali būti problemų su įregistravimu. Patariu visada patikrinti, ar duomenys teisingi – jūsų vardas, adresas ir krovinio aprašymas. Vieną kartą matyčiau, kad vairuotojas užrašė „baldai“ vietoje „buitinė technika“, ir sąskaita-faktūra atėjo visiškai kita, teko ilgai aiškintis su buhalterija.

Rizikos ir problemos, su kuriomis susidursi

Kas nutinka, jei vairuotojas sugenda?

Tai vienas blogiausių scenarijų. Jei sunkvežimis sugenda Vokietijos autostradoje (ir tai ten nutinka dažnai), jūsų daiktai stovi. Jūs negalite pareikalauti, kad jie juos iškrautų ir perduotų kitai mašinai iš karto, nes tai kainuoja milijonus. Esu matęs, kaip žmonės laukė savo daiktų 4 dienas dėl padangos plyšio. Ypač efektyviai kraustytis iš Vokietijos suleidžiant rankas neina, kai mašina stovi. Patariu turėti atsarginį planą, ypač jei keliaujate su vaikais ir reikalingais vaistais, kuriuos užregistravote baggage.

Ar dažnai dingsta daiktai?

Ne, nenoriu jūsų išgąsdinti, dingsta nedažnai, bet „užklyja“ – dažnai. Tai yra, dėžė gali nukristi ne iš jūsų mašinos, bet iš kitos, kai perkraunama. Arba vairuotojas gali painioti adresus ir iškrauti jūsų dėžę Kaune, vietoje Klaipėdos. Tokių atvejų yra, ir juos spręsti sunku be gerų dokumentų. Visada pažymėkite savo dėžes unikaliais spalvomis ar užrašais, tai padės greičiau juos rasti ir sumažins painiavą (bent taip tikiu).

Kas, jei man nepatinka vairuotojo elgesys?

Tai, deja, nėra mūsų rankose. Mes siunčiame krovinį, o atvyksta tas, kas yra. Kart tai būna linksmas lietuvis, su kuriuo galite papietauti, o kart tai – uždaras ukrainietis arba lenkas, kuris nemoka nei žodžio ir tiesiog nori greitai baigti darbą. Yra buvę atvejų, kai vairuotojai elgėsi labai šiurkščiai, reikalavo papildomo mokesčio už „paskutinio aukšto iškrovimą“. Tokiu atveju geriau nedaryti scenų, o susisiekti su brokeriu, kuris gali susitarti su vairuotojo vadovu. Nesiūlykite muštis su 90 kilogramų vyru su ginklu.

Ar galiu atšaukti siuntą paskutinę minute?

Galite, bet tai kainuos. Vokietijos vairuotojai jau yra planavę savo maršrutą, ir jei jūs atšaukiate, jie praranda uždarbį. Dažniausiai taikoma bauda, kuri gali siekti 50–100 proc. nuo sutartos kainos. Ypač jei mašina jau važiuoja link jūsų namų. Mano patirtis sako, kad geriau nešioti daiktus rankomis, nei susiginčyti dėl baudų už atšaukimą. Susitarkite dėl atšaukimo taisyklių iš anksto, jei abejojate.

Kaip elgtis, jei daiktai atvyko sugadinti?

Pirma, nedarykite triukšmo, tiesiog nufotografuokite žalą dar vairuotojui esant vietoje. Parašykite pastabą į CMR dokumentą (protokolas). Jei pasirašysite dokumentą be pastabų, vėliau niekas nebeatsakingas. Buvo atvejis, kai klientas pasirašė, o paskui skambino verkdamas, kad sulaužyta staliukas koja, bet dokumentai buvo „švari“, tad mums neišgelbėjo jokie teismai. Būkite budrūs ir nepasitikėkite žodžiu, kai kalba eina apie pinigus.

Ar dėl COVID-19 arba kitų krizių kas nors pasikeitė?

Pradedant nuo karantinų, baigiant karu Ukrainoje – viskas tapo brangiau ir lėčiau. Vokietija padidino kuro mokesčius (galbūt nebe, bet kainos išliko aukštos), o pasienio patikros tapo griežtesnės. Anksčiau efektyviai kraustytis iš Vokietijos buvo paprasčiau, nes buvo daugiau laisvų mašinų. Dabar vairuotojų trūksta, todėl laukiama ilgiau. Taip pat, dėl karinės padėties, kai kurios maršruto dalys gali būti uždarytos arba ribojamos, nors į Vokietiją tai ne taip stipriai veikia kaip į rytus.

Praktiniai patarimai ir pakavimas

Kaip turėčiau supakuoti daiktus?

Nenaudokite plastikinių maišelių, jei norite, kad daiktai atvykti gyvi. Vokietija yra šalis, kurioje vėl gali būti lietus, ir plastikiniai maišeliai plyšta. Naudokite stiprias dėžes, o jei tai baldai – apvyniokite juos burbuliukais. Kartais žmonės sako „o, vairuotojas bus atsargus“, bet jis nebus. Jis jūsų sofos nelinks, jam reikia užpildyti kvotą. Geriau permokėti už dėžes už Vokietijoje (kur jos yra gana pigios ir kokybiškos), nei gailėtis sulaužytos kėdės.

Ar turiu būti vietoje, kai atvyksta?

Būtina. Jei jūsų nėra, vairuotojas gali išvykti su jūsų daiktais arba palikti juos kieme (kas yra didelė rizika). Jis negali laukti valandą, kol jūs važiuosite iš darbo. Jis skaičiuoja minutes, nes jam reikia važiuoti toliau. Susiderkite dėl tikslaus laiko. Aš visada sakau klientams – būkite ten 15 minučių anksčiau. Taip pat, pasirūpinkite, kad jiems būtų kur užvažiuoti. Jei užblokuojate gatvę savo automobiliu, bus pykčio.

Ar galiu vežti augalus?

Galima, bet tai rizikinga. Vokietijoje yra griežtos taisyklės dėl kenkėjų, o žiema augalai gali tiesiog užšąlti sunkvežimyje (ten nėra šildymo visame krove). Vairuotojas neįsijungs šildymo vos dėl jūsų dviejų vazonų. Jei augalai yra dideli, tai dar viena problema – juos sunku užtvirtinti, kad jie nenukristų. Geriau juos vežti savo automobiliu, jei įmanoma. Nenorėčiau, kad jūsų mėgstamas fikusas pavirsta kompostu.

Kas dėl muzikos instrumentų?

Instrumentai – tai kaip kūdikiai. Jie reikalauja specialaus temperatūros režimo, kurio daliniame krovinyje nėra. Fortepijonas arba kontrabasas neturėtų būti vežamas kartu su pneumatiniais įrankiais. Buvau matęs, kaip smuikas sulūžo, kai ant jo užgriuvo dėžė su knygomis. Tokiems daiktams reikalingas specialus pervežimas, o ne standartinis LTL. Netaupykite ant to.

Ar turiu maitinti vairuotoją?

Dauguma įmonių to nereikalauja, o kai kurios netgi draudžia. Tačiau jei vairuotojas padėjo jums neštis sunkus dėžes į trečią aukštą be lifto, butelį vandens ar kavos padaryti prašau – tai tik žmogiška. Tiesa yra ta, kad kai kurie vairuotojai gali numatyti, kad jums priklauso pietūs, bet tai jų problema, ne jūsų. Aš niekada nepripažįstu tokių reikalavimų, jei jie nėra sutartyje.

Ką daryti, jei vairuotojas kalba tik vokiškai?

Tai dažna problema. Vokietijos vairuotojai dažnai nemoka anglų, o lietuviškai – dar mažiau. Tokiu atveju reikia turėti iš anksto paruoštą adresą vokiškai arba naudoti vertėją telefone. Nereikia šauktis ir rodyti rankomis, tai tik pablogina situaciją. Patariu atsispausdinti vokišką adresą ir duoti jam į rankas paprašius. Tai greičiau užtikrina, kad jūsų daiktai nenukeliaus į Miuncheną vietoje Kauno.

Kodėl svarbu nurodyti tikslius svorius?

Nes jei vairuotojas užpildys mašiną pagal svorius, o jūsų dėžės pasiduoda dvigubai sunkesnės, gali kilti problemų su įsiregistravimu arba net su sąnaudomis. Vokietijoje yra griežti svorių kontrolės punktai. Jei mašina bus perpildyta, gausite baudą, o ją sumokės ekspeditorius, kuris paskui išsiųs sąskaitą jums. Nerašykite „apie 10 kg“ jei tai yra 30 kg. Svarstyklės ne meluoja (na, bent jau dažniausiai).

Ar galima sekti, kur yra mano siunta?

Daugelis sako, kad taip, bet realybėje – dažnai tik iki terminalo. Kai mašina išvyksta iš terminalo Vokietijoje, gali būti, kad signalas dingsta. GPS sistemose dažnai būna vėlavimų. Jei jums būtina žinoti, kur yra jūsų daiktai kiekvieną minutę, pasiruoškite nenuilstamam skambinimui brokeriui. Aš pats kartais nežinau, kur mano mašinos, kol vairuotojas nepaskambina.

Išvados

Viso šito purvo pabaigoje noriu pasakyti vieną – efektyviai kraustytis iš Vokietijos daliniais kroviniais yra įmanoma, bet tik jei suprantate žaidimo taisykles. Nėra būdo tai padaryti be jokio streso, tačiau galite sumažinti rizikas pasiruošę. Pasitikėkite patikimais ekspeditoriais, gerai supakuokite ir turkite kantrybės, nes dalyvinis krovinys niekada nevažiuoja taip greitai kaip norėtumėte. Negailėkite laiko dokumentams ir klausinėkite, kol ne vėlu. Gyvenimas perkraustymą iš Vokietijos gali padaryti lengvesnį, jei tik nebusite per daug idealistai. Sėkmės kelyje ir tepykite daugiau duonos, Vokietijoje ji gera.