Ar reikia papildomos pagalbos kraustantis į Vokietiją? Ar susitvarkysi pats?

Sutikime, kraustymasis į Vokietiją atrodo kaip nuostabi pradžia, o ne galvos skausmas. Tačiau po kelių dešimtmetų šioje srityje galiu pasakyti vieną – vizija dažnai skiriasi nuo realybės, kai tu bandai įpakuoti visus savo gyvenimo daiktus į seną „Volkswagen“ transporterį. Daugelis klausia, ar verta taškyti pinigus firmoms, ar galima nuvažiuoti savaeigių. Atsakymas nėra tiesus „taip“ ar „ne“. Viskas priklauso nuo to, kiek turi tos sofos, kuri neįeina pro duris, ir kiek nervų esi pasirengęs prarasti prie Lenkijos-Vokietijos sienos stovėdamas eilėje. Ar reikia papildomos pagalbos kraustantis į Vokietiją? Dažniausiai taip, ypač jei nori išvengti to momento, kai šaldytuvas nukrenta ant kojų.

Bendrai apie tą Vokietiją ir kelią

Ar tikrai taip brangu užsisakyti pervežimą?

Žmonės sako, kad kainos milžiniškos, bet paskaitykite smulkmeną. Užsienietiškos firmos užpildo kainas, o vietiniai vežėjai dirba normaliau. Pats brangiausia čia nėra darbas, o degalai ir mokesčiai už užkardą (nors Vokietijoje jų nėra, bet keliuose mokesčiai yra realūs). Palyginkite: jei nuoma kainuoja šimtą eurų, o degalai dar du šimtai, tai galbūt firmos pasiūlymas už keturis šimtus atrodo racionalus. Juk tada nereikia galvoti apie tai, kas nutiks, jei sugers vairuotojas (o tai pasitaiko).

Kiek laiko užtrunka nuvykti ten ir atgal?

Į Berlyną ar Miuncheną važiuoji vieną dieną, jei viskas gerai. Bet jei turi apsistoti prie Kelno ar Hamburgo, tai tai jau kelios dienos. Vokietija didelė, ir keliai ten gali būti užstrigę dėl statybų. Prisimenu vieną važiavimą, kai stovėjome ties A9 magistrale penkias valandas dėl avarijos. Tas laikas pinigais nebebus suskaičiuojamas. Taigi, jei skubate, Ar reikia papildomos pagalbos kraustantis į Vokietiją? Juk profesionalai turi planą B, kai tu jo neturi.

Ar galima nuvežti daiktus savo automobiliu?

Žinoma, jei turi tik du krepšius ir dušinę. Bet jei turi šeimos komplektą baldų, tai tave laukia naktų nemiga. Be to, jei turi „Opel“ Vectra ir įsikrauni iki stogo, automobilis taps nevaldomas. Vokietijos autobanus prižiūri, ir jei sugysi su pervežimu, baudos nėra mažos. Geriau palikti tai tiems, kurie turi „Mercedes“ su pakaba, pritaikyta sunkiems kroviniams.

Kas daryti, jei kelyje sugenda automobilis?

Tai yra kojus nulegianti situacija. Jei važiuoji savo nuomota mašyna, tu esi vienas prieš visą pasaulį. Reikia skambinti draudimui, vilktikui, o gali būti sekmadienis. O jei turi sutartį su pervežimo firma, jie turi techninę pagalbą. Aš mačiau kaip žmonės stovėjo prie Kauno šaltasis ir verkia, nes jų daiktai įkaibo į techninę su stogu (nors buvo be stogo, o su dėže). Nepatogu.

Ar saugu važiuoti per naktį?

Aš asmeniškai nemėgstu vairuoti po naktį, nebent būtų labai skubu. Vokietijoje naktį eina daug sunkvežimių, ir jie važiuoja greitai. Tas greitis gąsdina naujokus. Taip pat, jei atvyksi anksti ryte į miestą, kur turi iškrauti, gali būti, kad negalėsi pradėti dėl triukšmo draudžiamo. Geriau planuoti atvykimą į darbo laiką.

Paslaptys kurios ne visada sako

Kodėl firmos neįsileidžia į savo krovininę?

Daugelis klientų nori važiuoti su vairuotoju, kad būtų saugu. Bet dauguma firmų to nedaro dėl draudimo. Jei įvyks avarija, ir tu busi sužeistas, draudimas nemokės. Tai ne jų piktavalybė, o taisyklės. Kartais aš padedu, jei žmogus tikras, bet visada pasakau – įsivaizduok, kas bus, jei mus sustabdys policija. Gali būti nemaža painiava su dokumentais.

Ar tikrai visus daiktus uždrausta vežti?

Yra dalykų, kurių negali vežti be specialių leidimų. Ginklai, vaistai, sprogmenys – aišku. Bet taip pat ir senos, dėmėtos degalinės ar dažai. Kartais klientai bando paslėpti tai po šiaudais, bet vairuotojai turi nosį. Jei uostoje užsifiksuos ką nors negero, bauda gali siekti tūkstantį eurų. Geriau pasakyti iš karto.

Kaip sužinoti, ar firma neapgaus?

Tai rizika. Yra „juodųjų“ vežėjų, kurie paima avansą ir išnyksta. Patikrink registrus, ar turi leidimą (Euro licencija). Jei jie siūlo mokėti tik grynaisiais be sąskaitos – bėk. Aš pats kartą gavau pasiūlymą vežti „be dokumentų“ už pusę kainos. Atsisakiau, o vėliau sužinojau, kad tą mašiną pasiėmė muitinė Lenkijoje.

Ar verta pirkti draudimą daiktams?

Sakyčiau taip, jei turi brangių daiktų. Standartinis draudimas padengia labai mažai, kartais tik 1,20 EUR už kg. Tavo 1000 kg sofa bus verta 1200 eurų atlyginimo, jei sudaužys. Už papildomą draudimą reikia mokėti, bet tai ramybės. Žinau vieną atvejį, kai vairo kolonė lūžo, ir visi baldai nukrito ant grindų. Be draudimo tas klientas būtų bankrotas.

Kas daro taip, kad kaina padidėja dar vieną kartą?

Pristatymas į centrą, kur negali užvažiuoti sunkvežimis. Pavyzdžiui, senamiestyje Miunchene arba prie namo, kur yra sunkiai įveikiamas posūkis. Tada reikia samdyti mažesnę mašiną, t.y. perkrovimą. Tai kainuoja. Tokių dalykų reikia klausti iš anksto, o ne stebėtis, kai vairuotojas sako: „Čia neįmanoma“.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Visada galima pabandyti. Jei turi lankstų datų, gali gauti nuolaidą, nes vairuotojas gali paimti grįžtantį krovinį. Bet neįsivaizduok, kad už pusę kainos nuveš. Degalai tiek pat kainuoja ir jiems. Bent jau Vokietijoje (nors ten kiek pigiau nei Lietuvoje kartais, bet ne visada).

Ką daryti su daiktais?

Ar reikia išmontuoti baldus?

Būtina. Spintos, lovos, dideli staleliai – viskas turi būti paimta atskirai. Vieną kartą bandėme įvežti integruotą spintą pro duris. Baigėsi taip, kad teko išmontuoti jau balkone, o klientas buzino ausis. Neteisingai (teisingiau būtų - neteisingai). Taip pat, surinkti baldus užima daugiau vietos, o vietos kainuoja.

Kaip supakuoti indus?

Ne laikraščiais! Jie juos dažo. Naudok burbuliuką. Aš mačiau indus, atkeliavusius iš Miunsterio, kurie buvo pilni rašalo. klientas verkė. Kruopštumas čia svarbiau už greitį. O jei neturi pakavimo medžiagos, dauguma firmų gali ją parduoti arba duoti nuomai. Tai nėra taip brangu kaip naujas servizas.

Ar galima vežti augalus?

Galima, bet ne visus. Yra karantininių reikalavimų, nors ES viduje tai laisviau. Bet žiema – tai mirtis. Sunkvežimyje nėra šilumos, kai variklis neveikia. Atveži augalą į Vokietiją, o jis – ledas. Geriau duoti kaimynui arba vežti tik tuos, kurie turi kuo atlaikyti šaltį (kaip kaktusai, nors ir jiems gali būti šalta).

Ką daryti su šiukšlėmis?

Nesivežk šiukšlių! Tai absoliuti taisyklė. Vokietijoje šiukšlių išvežimas labai brangu. Užsienietis be „Anmeldung“ negali tiesiog numesti į konteinerį. Palik viską čia, išsirūpink šiukšlių ivežimą Lietuvoje. Vokietai yra labai griežti dėl švaros, o baudos uostuose už šiukšles gali būti didžiulės.

Ar saugu vežti techniką?

Televizorius, kompiuteriai – viską geriau įpakuoti į dėžes. Jei ne, gali atsidurti su sulūžusiu ekranu, kai mašina užlips ant „rampos“. Vokietijos keliai lygūs, bet posūkiai į kiemą gali būti staigūs. Ypatingai kai sniegas (o Vokietijos šiaurėje jo gali būti nemažai).

Ar jie išneša daiktus?

Papildoma pagalbos reikia dažniausiai būtent čia. Jei turi 3 aukštą be lifto – tai problema. Dauguma pasiūlymų yra „prie mašinos“, t.y. turi pats nunešti. Jei nori, kad neštų, tai už tai papildomai moki. Ir tai nėra pigu – vokiečių darbo jėga brangi.

Dokumentai ir biurokracija

Kokius dokumentus reikia turėti?

Sutartis, asmens dokumentas. Jei veži ne savo daiktus (pvz., draugo), reikia raštiško leidimo. Muitinėje gali sustabdyti ir paklausti „Kieno čia yra šis šaldytuvas?“. Jei neįrodysi – lauki patikrinimo. Tai užtrunka valandas.

Ar pasirašinėjamos sutartys?

Privalo būti. Jei vairuotojas sako „mes sutarėme žodžiu“, tai neduok pinigų. Sutartyje turi būti parašyta, kas daro, kiek kainuoja ir kas atsitinka, jei kažką sudaužo. Be to, jei Ar reikia papildomos pagalbos kraustantis į Vokietiją? klausimas kyla dėl dokumentų, tai profesionalai juos sutvarko už tave.

Kas daryti su „Anmeldung“?

Tai registracija mieste. Ją turi atlikti tu pats atvykęs. Vežėjai už tavęs to nedaro. Jei turi nuoma, reikia nuomotojo pažymos. Be to, jei turi automobilį, turi jį perregistruoti labai greitai. Vokietiškas biurokratinis siaubas (tiksliau - chaosas) prasideda tada, kai daiktai jau patalpinti.

Ar turi deklaruoti daiktus?

Jeigu taviškiai, tai ne. Jeigu verslui – taip. Muitinės deklaravimas reikalingas tik tada, jei prekių vertė viršija tam tikrą ribą arba tai yra prekės, skirtos prekybai. Nors kartais muitininkai gali būti įniršę ir viską iškrauti, jei atrodai įtartamai.

Ar reikia vairuotojo pažymos apie įvežtus daiktus?

Nėra privaloma, bet naudinga. Vairuotojas gali parašyti sąrašą, ką išvežė, kad vėliau nebutu klausimų, kodėl turi 3 televizorius. Ypač jei važiuoji per Lenkiją, ten kartais tikrina labai kruopščiai.

Kas daryti, jei prarandi daiktą kelyje?

Skambinti į firmą ir rašyti pretenziją. Jei turi draudimą – viskas gerai. Jei ne – tai mokymosi kaina. Todėl brangius dalykus (deimantus, pinigus, dokumentus) nešioti su savimi salone, o ne krove. Aš niekada nepatikėčiau 5000 eurų vertės žiedą padėti į dėžę tarp keptuvių.

Kiti klausimai galvoje

Ar galiu veži alkoholį?

Asmeniniam naudojimui – taip. Tam tikras kiekis. Jei bandysi vežti 100 litrų degtinės, tai jau prekyba. Muitinė to neleis. Be to, stiklas gali sulūžti, o tu turėsi visą krovinį apipiltą degtine. Nepatogu.

Kaip elgtis su gyvūnais?

Šunys, katės turi būti su pasais, su mikročipais. Vairuotojas gali atsisakyti vežti gyvūną, jei jis neįdėtas į transportinę petnešą (būdą). O jei gyvūnas pradeda lojti visą kelionę, tai vairuotojui gali nutrūkti kantrybė. Geriau pasirūpink specialiu gyvūnų pervežimu.

Ar galima užsakymą atšaukti?

Galima, bet už tai reikia sumokėti. Jei vairuotojas jau važiuoja pas tave, tu privalai sumokėti bent dienos normą. Nenusimėgink su jų laiku. Jie skaičiuoja valandas, ne minutes.

Ką daryti su raktais?

Nepamiršk palikti raktų nuo seno buto kuriam nors, kad galėtum uždaryti duris, kai išvažiuoji. Paskutinis dalykas, kurį nori, yra važiuoti į Vokietiją su svetimais raktais kišenėje ir galvoti, ar užrakino duris.

Ar verta kraustytis vasarą ar žiemą?

Vasara yra brangiau, visi kraustosi. Žiemą pigiau, bet yra rizika sniego. Žiemą Vokietijoje gali būti slidu, o sunkvežimiai su sustabdymais yra pavojingi. Bet jei turi apsaugotus daiktus, žiema gali būti taupesnė.

Kas daryti, jei vairuotojas nepasirodo?

Skambinti į policiją ir į firmą. Bet dažniausiai jie tiesiog vėluoja. Užsienio reikalai – dalykas neprognozuojamas. Jei turi lėktuvą ar kitą svarbų reikalą, geriau planuoti kraustymąsi kelias dienas anksčiau.

Ar reikia duoti arbatpinigių?

Nebūtina, bet vairuotojai to dažnai tikisi. Jei jai padėjo nešti į ketvirtą aukštą be lifto ir nepadaro jokios žalos, dešimt ar dvidešimt eurų (tai yra geras dalykas) padarys dieną. Tai žmogiškas dalykas.

Kas nutinka, jei sugenda liftas Vokietijoje?

Tada turi nešti rankomis. Ir tai kainuos. Vokiečiai myli taisykles, jei liftas sugedęs, jis neveiks iki rytojaus. Būk pasiruošęs fizinei veiklai arba mokėti už papildomą vėlavimą.

Ar galiu vežti dviratį ant stogo?

Jeigu turi specialią laikiklę – taip. Jei bandysi užmautyti ant kupros ar užsegti grandine – ne. Pavojinga kitiems vairuotojams. Už tokį dalyką gali gauti didelę baudą.

Kaip apskaičiuoti tūrį?

Geriau paklausti specialisto. Aš matau, kaip žmonės sako „aš turiu 10 kubų“, o atvažiuoju, ir tų dalykų pilnas sunkvežimis. Matematika čia ne tokia paprasta. 20 metų patirtis sako, kad visada yra daugiau daiktų nei atrodo.

Ar reikia papildomos pagalbos kraustantis į Vokietiją?

Galiausiai grįžtame prie pradžios. Jei esi jaunas, stiprus ir turi nedaug daiktų – pats. Jei turi šeimą, pianiną ir nori išlaikyti santuoką – samdyk. Nervai brangiau nei paslauga.

Išvada

Viskas sužaižuoja ne nuo to, kad tu per daug nori, o nuo to, kad nepagali visko vienas. Vokietija – tai ne kita planeta, bet taisyklės ten griežtesnės, o keliai užimti. Jei abejoji, ar turi jėgų gabenti sofos per tris aukštus Berlyne, geriau niekada neklauskyk Ar reikia papildomos pagalbos kraustantis į Vokietiją?, o tiesiog susitark su meistrais. Pinigus uždirbsi, o nugarą sugadinęs gydysiysis mėnesius. Gerai pagalvok, prieš įsidedamas vairą rankas.