Ar reikia drausti daiktus perkraustymo metu į Vokietiją? 20 metų veterano nuomonė

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų ir matęs esu viską – nuo padangų, kurios atkrito ties Berlynu, iki pilnai sudaužytų porceliano rinkinių prie Miuncheno. Kasdien man klientai klauso to paties klausimo: ar reikia drausti daiktus perkraustymo metu į Vokietiją, ar tai tik pinigų švaistymas? Žmonėms natūralu norėti taupyti, ypač kai kalba eina apie keliasdešimt ar šimtus eurų, kurie gali atrodyti kaip per didelis indulgencijas. Bet tarkime tiesiai – kelyje į Vokietiją nutinka daugybė dalykų, kurie nepriklauso nei nuo mūsų, nei nuo jūsų. Vairuotojai gali pavargti, automobiliai sugesti, o keliuose Vokietijoje, nors jie ir geri, temptukai dažnai važiuoja itin agresyviai. Šiame straipsnyje nebus sauso įstatymų citavimo, o tiesiog paprastas, žmogiškas pasakojimas apie tai, kodėl aš asmeniškai visada rekomenduoju pasidrausti.

Pagrindai ir tas baisus "ką daryti, jei..."

Ar tikrai reikia tas draudimas, ar tai tik verslas?

Žiūrėkite, aš suprantu, kiekvienas euras skaičiuojamas, kai renkatės išvykti gyventi į užsienį. Tačiau kai klausiate, ar reikia drausti daiktus perkraustymo metu į Vokietiją, atsakymas dažniausiai būna "taip". Tai ne tik verslas mums, tai jūsų ramybė. Esu matęs situacijų, kai žmonės taupėjo ant draudimo, o paskui verkdami ieškojo savo sufragų. Draudimas užtikrina, kad jei kas nors nutiks, bent jau neprarasite finansinių investicijų. Geriau sumokėti šimtą eurų daugiau ir miegoti ramiai, nei visą kelionį gyventi su skrandžio skausmu.

Ką apdenga standartinis transporto draudimas?

Čia dažniausiai kyla didžiausias nesusipratimas. Standartinis draudimas, kurį turi kiekviena licencijuota pervežimo įmonė, yra labai ribotas. Jis dažniausiai dengia tik atsakomybę už žalą, kurią padaro patys vairuotojai, ir tai ne visada pilną vertę. Pavyzdžiui, jei vairuotojas staiga stabdo ir jūsų šaldytuvas nukrenta, įmonė gali mokėti tik keliasdešimt centų už kilogramą. Tai nėra tas draudimas, kuris apsaugos jūsų brangų televizorių ar antikvarinę spintelę. Todėl labai svarbu suprasti skirtumą tarp įmonės atsakomybės ir jūsų turto draudimo.

Ar CMR konvencija man padės?

CMR – tai toks dokumentas, kurį visi pasirašo, bet mažai kas skaito. Jis reglamentuoja tarptautinius pervežimus, bet jo ribos yra žemos. Jei kyla klausimas ar reikia drausti daiktus perkraustymo metu į Vokietiją, CMR nėra tas gelbėjimo ratas, apie kurį galvojate. Esu matęs, kad pagal CMR žalos atlyginimas būna tik apie 8,33 SDR (specialieji traukimo teisės) už kilogramą. Tai reiškia, jei vežate 500 kg vertės kompiuterinę techniką, gausite tik nereikšmingą sumą. CMR tinka, jei keliate malkas ar senus statybinius laužus, bet ne brangų turtą.

Kas nutinka, jei aš pats supakuosiu daiktus?

Tai klasika. Klientai sako: "Aš geriau supakuosiu, aš žinau, kur kas". Problema ta, kad jei statybinių maišų viduje yra įbrėžimas, o išorėje – nieko, draudimo kompanija gali atmesti pretenziją. Jos sako: kaip mes žinome, kad ten butas tas brangus vazas? Jei norite, kad draudimas veiktų, leiskite mums pakluoti bent jau brangiausius daiktus. Arba, jei supakuojate patys, užfiksuokite viską vaizdo įrašu. Be to, būna situacijų, kai klientas užkliudęs duris ir nuploja juodas sienas – tai ne mūsų kaltė, bet dažnai būna, kad kaltės siekia su pervežėjais.

Kiek laiko trunka draudimo galiojimas?

Draudimas galioja nuo to momento, kai mes pakeliame jūsų daiktą iš namų Vilniuje (ar kitame mieste), iki to momento, kai jį padėjume naujuose namuose Vokietijoje. Jis neapsiriboja tik važiavimu greitkeliu. Užfiksuavau atvejų, kai daiktai buvo paslysti tiesioginėje krovininės vietovėje, kol vairuotojas gėrė kavą. Jei pasirašėte draudimo sutartį, jis dengia ir tą laiką. Svarbiausia – neužsidarykite automobilyje su vairuotoju, kol viskas neįvykdyta, nes tada pradedasi "jūs patys padėjote" istorijos.

Ar brangiau drausti brangius daiktus?

Logiška, kad taip. Draudimo kaina priklauso nuo krovinio vertės. Jei vežate 10 000 eurų vertės baldus, draudimas kainuos daugiau nei jei vežate studento krepšelį su drabužiais. Bet palyginkite tai su praradimo rizika. Kartais klientai sako, kad jų sena sofa nieko neverta, bet kai ją sudaužo, ji staiga tampa neišperkama. Todėl vertinkite objektyviai. Aš visada sakau – geriau perbraukti vertę šiek tiek aukštyn, nei vėliau gailėtis, kad gausite per mažai.

Ar galiu drausti tik dalį daiktų?

Galite, bet ar verta? Ką darysite, jei sudaužysime tą dalį, kurią nedraudėte? Draudimo sąlygos dažnai būna tokios, kad reikia nurodyti konkretų sąrašą arba bendrą vertę. Jei nurodote mažesnę sumą nei tikrasis vertė, tai vadinama "nedraudimu" (underinsurance). Tada išmoką sumažins proporcingai. Geriau įtraukti viską į vieną paketą ir būti ramiam.

Kas daryti, jei vairuotojas užgesina variklį ir dingsta?

Tai baisiausias scenarijus, bet, deja, tikrovas. Jei įmonė pasitiki savo vairuotojais, tokie atvejai reti, bet neįmanomi. Tada į pagalbą ateina krovinių draudimas. Jis apsaugo ne tik nuo avarijų, bet ir nuo vagystės. Yra buvę, kad tiesiai prie Hamburgo uosto dingo pilna fura su buitinė technika. Be draudimo tie žmonės liktų su niekuo. Tad kai galvojate, ar reikia drausti daiktus perkraustymo metu į Vokietiją, prisiminkite apie vagystes.

Ar draudimas veikia, jei aš vėluoju su iškrovimu?

Draudimas neveikia, jei vėluojate dėl savo kaltės ir dėl to kažkas nutinka. Pavyzdžiui, jei sutarėte iškrauti antradienį, o atėjote penktadienį, ir tarpinį laiką sandėlyje užsiliejo vamzdis, draudimas gali nebeveikti. Laikas čia yra labai svarbus. Mes stengiamės būti lankstūs, bet draudimo kompanijos turi griežtas taisykles. Jos nebus pažadėjusios išmokėti, jei rizika padidėjo dėl jūsų neatsargumo.

Ar reikia deklaruoti kiekvieną daiktą atskirai?

Nebūtinai kiekvieną šaukštelį, tačiau brangiausius daiktus – būtina. Kompiuteriai, taisyklės, paveikslai, muzikos instrumentai – viskas turi būti įrašyta į sąrašą (inventoriaus). Be to, jei turite ką nors ypatingo, pavyzdžiui, pianiną, apie tai reikia pasakyti iš anksto. Kartais net nepamenu (o gal tiesiog nebesu tikras), ar seni fonografai automatiskai įeina į standartinę sąlygą, geriau klausti. (Nors dažniausiai įeina, jei nenurodyta kitaip).

Vokietijos specifika ir kelių nuojauta

Ar Vokietijoje didesnė avarijų rizika?

Vokietijoje keliai puikūs, bet greitis didelė. Autobanuose važiuojama taip, kad kartais vėl šaltas. Jei mūsų vairuotojas, įpratęs važiuoti 90 km/h, patenka į srautą, kur visi važiuoja 140, rizika padidėja. Be to, yra daug statybų ir "baustukų" (Strafzettel). Vokietijos eismo taisyklės griežtos, ir viena maža klaida gali baigtis smūgiu. Todėl klausimas, ar reikia drausti daiktus perkraustymo metu į Vokietiją, ypač aktuali dėl didelio greičio skirtumo.

Kaip elgtis su muitinės Vokietijoje patikrinimu?

Muitinė Vokietijoje gali sustabdyti ir patikrinti krovinių furgoną. Jei jie pradės iškrauti viską ir ieškoti kažko nelegalaus, o jūsų daiktai sugadins – tai ne mūsų kaltė. Jeigu turite galimybę, pasidrauskite nuo muitinės rizikos arba bent jau užpildykite deklaracijas tiksliai. Esu matęs, kaip muitininkai tyčia griovė dėžes, kad įsitikintų, jog viduje nėra cigaretės. Be draudimo tokie sugadinimai lieka ant jūsų sąskaitos.

Ar yra skirtumas tarp perkraustymo į miestą ar kaimą?

Miestuose, tokiuose kaip Berlynas ar Hamburgas, yra didelės "zonos" (Umweltzone), kur negali važiuoti seni automobiliai, o gatvės siauros. Kaimuose vėl gali būti prastos privažiavimo takos, į kuriuos neįvažiuoja didelės furgonos. Jei furgonas užstrigs purve arba Įsirėžia į namo kampą (buvo toks atvejis ties Štutgartu), tai vėl rizika. Draudimas padengia ir techninius gedimus, ir tokius "netvarkingus" įvykius.

Ką daryti su savaitgaliu Vokietijoje?

Vokietijoje galioja griežti ramybų režimai ir poilsio taisyklės vairuotojams. Jei vairuotojas bandys iškrauti daiktus sekmadienį ryte, gali užplūsti kaimynai ar policija. Mes tai žinome, bet kartais įvyksta nesusipratimų. Jei dėl to reikės skubiai krauti viską atgal ir važiuoti į viešbutį, rizika sugadinti daiktus didėja. Draudimas čia neša ir šią "organizacinę" riziką.

Ar reikia specialaus leidimo furgonams?

Taip, ypač jei furgonas svoris viršija 3,5 tonas. Reikia mokėti mokesčius už naudojimąsi keliajais (vignette), o kai kuriose vietose – specialius leidimus. Jei mūsų vadybininkas suklys ir neįsigys leidimo, o policija konfiskuos mašiną su daiktais... bus bėda. Gerai, kad mūsų kompanija viską tvarko, bet mažosios firmos kartais taupo. Tada jūsų daiktai gali šimtą kilometrų praleisti areštuotoje mašinoje.

Kaip orai Vokietijoje veikia daiktus?

Oras ten panašus į mūsų, bet vėsesnis ir drėgnesnis. Jei keliaujate žiemą, rizika, kad drėgmė pateks į nekokybiškai uždarytą furgoną, yra reali. Buvo atvejis, kai užplūdo vandenį per ventiliaciją, kai važiavome per potvynio zoną prie Reino. Drabužiai sušlapo, o baldai išsipuvė. Tikras draudimas apsaugo nuo gamtos stichijos, o ne tik nuo avarijų.

Ar dažnai pasitaiko vagysčių Vokietijoje?

Vokietija saugi, bet krovininių vagysčių yra, ypač prie sankryžų ar poilsio vietų. Vagys žino, kur sustoja vairuotojai papietauti. Jei furgonas stovi be priežiūros, jis gali būti "nuimtas" per 10 minučių. Mes stengiamės neleisti vairuotojams stovėti pavojingose vietose, bet ne visada įmanoma kontroliuoti. Todėl kai kalbame apie tai, ar reikia drausti daiktus perkraustymo metu į Vokietiją, vagystės yra vienas iš pagrindinių argumentų "už".

Ar sunku rasti adresą Vokietijoje?

Vokiški adresai gali būti paini. Kartais vienas namo numeris reiškia visą kvartalą, o kitaip – atskirą namą. Navigacija kartai meluoja. Jei vairuotojas pravažiuos pro įvažą ir pradės suktis mažomis gatvelėmis, gali užkliūti ant medžio arba sienos. Tai vadinama "manevravimo žala". Ji dažnai neįtraukiama į paprastą CMR, bet į pilną draudimą – įtraukiama.

Kas daryti, jei vairuotojas nemoka vokiškai?

Dauguma mūsų vairuotojų kalba angliškai arba rusiškai, bet vokiškai – mažuma. Jei kyla nesklandumų su policija ar kaimynais, tai gali sukelti stresą ir klaidas. Vieną kartą vairuotojas nesuprato, kad negalima važiuoti tam tikra gatve, ir užvažiavo į statybos aikštelę. Rezultatas – sugadintas rėmas ir nukritęs šaldytuvas. Kalbos barjeras yra neįtikėtina rizika.

Pinigai, kainos ir neaiškumai sutartyse

Kiek vidutiniškai kainuoja toks draudimas?

Kainos svyruoja, bet paprastai tai procentas nuo krovinio vertės. Galima sakyti, tai maždaug nuo 0,5 iki 2 procentų. Jei jūsų daiktai verti 10 000 eurų, tai gali kainuoti 50–200 eurų. Atrodo daug? O kiek kainuoja naujas šaldytuvas ar sofa? Palyginkite šias sumas. Aš asmeniškai manau, kad tai maža kaina už ramybę. Kartos firmos siūlo ir pigesnius variantus, bet ten daug "astrų" (išimčių).

Ar galima sumokėti draudimą vėliau?

Formaliai – ne, draudimas turi galioti nuo krovinio pradžios. Jei mokate tik tada, kai furgona jau važiuoja, o tą akimirką įvyksta avarija, draudimo nėra. Mes niekada neleidžiame važiuoti be apmokėto draudimo (bent jau turi būti avansas). Yra buvę, kad klientas sako "pervesiu vėliau", o paskui, kai įvykė, pradeda ginčytis. Pinigai turi būti sąskaitoje prieš išvykstant.

Kas dėl franco (dedukcibilio)?

Tai ta suma, kurią turite sumokėti patys, prieš draudimas pradeda mokėti. Pavyzdžiui, jei fransas 100 eurų, o žala 300, draudimas sumoka 200. Didesnis fransas – mažesnė draudimo kaina. Jei norite taupyti, galite pasirinkti didesnį fransą, bet tada susimokėsite už smulkius įbrėžimus patys. Aš siūlau fransą nustatyti tokį, kurį nebijotumėte išleisti, bet ne per didelį.

Ar kainuoja daugiau, jei daiktų daug?

Kiekvienas daiktas didina riziką, bet ir draudimo kainą. Tačiau čia ne tiesioginis proporcingumas. 100 dėžių su knygomis kainuos mažiau uždrausti nei 10 dėžių su elektronika, nors svorio gali būti panašaus. Vertės nustatymas yra svarbiausias faktorius. Būna, kad klientai sako "aš turiu viską už 2000 eurų", o atidarius dėžę ten yra iPhone 15 Pro Max. Tada draudimas neveikia.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Geri brokeriai ar pervežėjai viską pasakys iš karto. Yra mokesčiai už poliso išdavimą, bet jie nedideli. Vengkite firmų, kurios siūlo "viską įskaičiuota", o paskui atsiranda "administravimo mokestis" ar "rinktinės vertės mokestis". Aš stengiuosi kalbėti atvirai. Pas mus kaina – tai ką matuote sąskaitoje. Jei ką nors nežinote, klauskite, geriau klausti per daug, nei vėliau nustebti.

Ar galima atšaukti draudimą, jei atšaukiu kelionę?

Taip, jei dar nėra įvykęs draudimo įvykis ir jei praėjo nedaug laiko. Tarkime, atšaukiate kelionę savaitę prieš išvykimą. Tada gausite pinigus atgal, atėmus nedidelį admininstravimo mokestį. Bet jei atšaukiate tada, kai furgonas jau stovi prie jūsų namų, tai pinigų negrąžinsime, nes rizika jau buvo imta.

Ar draudimo kaina priklauso nuo dienos?

Ne, nuo dienos nepriklauso. Nuo sezono – taip. Per vasarą ir rugsėjį, kai visi perkrausto, rizika didesnė, todėl ir kainos gali šoktelėti. Žiemą mažiau perkraustymų, todėl ir draudimas gali būti šiek tiek pigesnis. Bet čia tikrai nedidelis skirtumas, tik keletas procentų.

Ką daryti, jei neturiu sąskaitų už daiktus?

Draudimo kompanijoms reikia įrodymų. Jei neturite sąskaitos, gali tekti rasti panašaus daikto kainą internete arba paimti nuotraukas. Jei daiktas labai senas, jo vertė nustatoma pagal nusidėvėjimą. Negalima sakyti, kad senas, daužytas stalas kainuoja 500 eurų, jei parduotuvėje toks naujas kainuoja 600. Būkite sąžiningi, tai padės išvengti ginčų.

Ar galima apdrausti dovanotas daiktus?

Galima, bet reikia nurodyti jų rinkos vertę. Jei dovanojote brangų žiedą, reikia įvertinimo iš juvelyro. Jei tai tiesiog seni tėvų baldai, vertė gali būti simbolinė. Draudimas apsaugo jūsų kišenes, ne jūsų prisirišimą prie daiktų. Sentimentalinė vertė pinigais neišreiškiama, nors aš labai gerai suprantu, kaip skaudu, kai dingsta kažkas, kas priklauso šeimai.

Gedimai, įvykiai ir kaip su jais kovoti

Ką daryti, jei pamatau, kad kažkas sugadinta iš karto?

Niekada nepasirašykite pristatymo akto be pastabų! Tai pagrindinė taisyklė. Jei matote, kad dėžė sutrūkinėjusi, arba ant sofos įbrėžimas, parašykite tai ant dokumento. Vairuotojas gali nustumti, kad "viskas gerai", bet būkite neperkalnami. Parašykite "vizualinė žala matoma". Vėliau bus per vėlu įrodyti, kad tai nutiko pervežimo metu, o ne jūsų bute.

Kaip greitai reikia pranešti apie įvykį?

Kuo greičiau, tuo geriau. Idealai – tą pačią dieną arba sekančią rytą. Draudimo kompanijos mėgsta sakyti, kad per vėlu pranešta, jei praeina savaitė. Yra buvę, kad klientas skambino po mėnesio ir sakė "o aš čia tik dabar pastebėjau, kad indai suskilo". Ne, taip nebeveikia. Skambinkite iš karto.

Ar reikia fotografuoti žalą?

Būtina. Šiuolaikinis telefonas turi gerą kamerą. Nufotografuokite žalą iš visų pusių, pažymėkite, kur buvo padėtas daiktas. Jei tai buvo dėžė, nufotografuokite ir etiketes. Nuotraukos yra geriausi įrodymai. Be jų, draudikas gali sakyti, kad pats sužeidėte baldą, nešdami jį į namus.

Kas vyksta su sugadintais daiktais? Ar juos veža atgal?

Dauguma draudimų numato "vietos ištaisymą" arba "piniginę kompensaciją". Jei sugadinta maža dalis, kompensuos pinigus. Jei tai sudaužytas automobilis (retas atvejis, bet būna), gali reikėti jo vertės. Daiktus retai veža atgal į Lietuvą, nes tai per brangu. Jie lieka Vokietijoje, o jums sumokėta kompensacija. Galite juos išmesti arba pataisyti patys.

Kiek laiko trunka išmokos gavimas?

Tai varginanti dalis. Gali trukti nuo savaitės iki trijų mėnesių. Viskas priklauso nuo dokumentų greitumo. Jei viską pateikiate tvarkingai ir greitai, draudikas dirba greičiau. Esu matęs, kad kai kurios kompanijos vilkina laiką, bet mūsų brokeriai stengiasi spausti. Būkite kantrūs, biurokratija Vokietijoje ir Lietuvoje yra panaši – lėta.

Ar galiu atsisakyti išmokos ir taisyti pats?

Taip, jei sutinkate su suma. Kartais pigiau ir greičiau pats nupirkti naują rankenę arba nudažyti skrynę, nei laukti inspektoriaus. Bet jei žala didelė, geriau imkite pinigus. Draudimo tikslas – atstatyti buvusią būklę, ne padaryti pelną.

Kas daryti, jei draudikas atsisako mokėti?

Tada reikia ieškoti pagalbos. Mes kaip pervežėjai padedame ginti jūsų interesus. Yra specialios komisijos, kurios sprendžia ginčus. Jei sutartyje aišku nėra jūsų kaltės, draudikas privalo mokėti. Jei ne – teismas, bet iki ten retai keliauja. Paprastai susitariame taikiai.

Ar įvykio įtakingieji asmenys (liudininkai) svarbūs?

Labai svarbūs. Jei furgoną užgriuvo medis, o šalia buvo kitas vairuotojas, jo kontaktai padės įrodyti, kad tai ne mūsų vairuotojo kaltė. Jei įvykis įvyksta jūsų namuose, paklauskite kaimynų. Žodis prieš žodį – blogai, o rašytinis liudijimas – gerai.

Ar turiu teisę reikalauoti atsiprašymo?

Draudimas neapima "emosinių nuostolių". Jums niekas neatsiprašys oficialiai už tai, kad suskilo jūsų mamos vazas. Jums sumokės pinigus, bet atsiprašymo gauti neįmanoma. Čia jau reikalas etikos, o ne draudimo. Mums visada gaila, kai kažkas pasibaigia blogai, mes žmonės, o ne robotai.

Ar saugu keltis su "vabaliukais" (neregistruotais vežėjais)?

Absoliučiai ne. Jei sutinkate vežėją "iš skrajpės" be sutarties ir draudimo, jūsų daiktai niekas neapsaugos. Jis gali tiesiog dingti. Nors jie siūlo pus kainos, rizika per didelė. Dirbu šioje srityje 20 metų ir galiu pasakyti – pigu pasidaro brangu. Pasirinkite patikimas firmas.

Ką daryti, jei vairuotojas girtas?

Tai nėra jūsų problema, tai mūsų (kaip darbdavių) problema, bet ji veikia jūsų saugumą. Jei įtariate, kad vairuotojas neblaivus, nedarykite jokio įspūdžio. Skambinkite mums iš karto. Mes stabdysime kelionę. Draudimas šiuo atveju gali neveikti, jei įvykis įvyksta dėl vairuotojo kaltės, bet mes atsakome už savo darbuotojus.

Ar reikia drausti daiktus, jei juos vežu savo automobiliu?

Jei vežate patys savo automobiliu, jums reikia "Kasko" arba turto draudimo, kuris veiktų ir užsienyje. Paprastas civilinis atsakomybės draudimas (OCTA) neapsaugos jūsų daiktų jūsų bagažinėje, jei jie nukentės avarijoje. Patikrinkite savo polisą prieš važiuodami į Vokietiją.

Ar yra kokių nors specifinių draudimų pianinams?

Taip, pianinai ir kiti muzikos instrumentai laikomi "jautriu kroviniu". Jiems reikalingas specialus draudimas, nes jie labai jautrūs temperatūros pokyčiams ir vibracijai. Paprastas draudimas gali neįtraukti mechanizmo gedimų, jei jie nebuvo fiziškai sudaužyti. Jei keliate rojalių, apie tai praneškite iš anksto.

Kas nutinka su maistu, jei jis sugenda?

Maistas dažniausiai nėra draudžiamas, arba jo draudimas labai ribotas. Jei šaldytujas sugenda ir visi kumpiai sūris, gausite tik nedidelę sumą (jei išvis gausite). Maistas laikomas "greitai gendančiu produktu". Geriau jį suvalgyti prieš išvykstant arba vežti kuo mažiau.

Ar galiu padėti vairuotojui krauti?

Galite, bet tik jei sutinkate su rizika. Jei užkliudote ir nukrenta ant kojos, draudimas jums nepades (jūs ne darbuotojas). Jei nukrenta daiktas, kraičiodamas jį, draudikas gali sakyti, kad tai ne profesionalių krautojų kaltė. Geriau leiskite mums dirbti, o jūs stėkite ir vadovaukite.

Ar reikia drausti daiktus perkraustymo metu į Vokietiją, jei turiu "Viskas įskaičiuota" paketą?

Netgi su "Viskas įskaičiuota" patikrinkite, kas tame "viskas" yra. Kartais tai reiškia tik darbo rankas ir furgoną, o ne draudimą. Uždukite vadybininką, kol neparodys draudimo poliso. Neklauskite "ar yra", klauskite "parodyk". Tai jūsų teisė.

Išvada

Galiausiai, viskas virsta paprastu pasirinkimu – ar jūs norite rizikuoti, ar norite miegoti ramiai. Per daugelį metų esu matęs, kaip žmonėms, kuriems atrodė, kad tai per brangu, vėliau teisdavo sau ir verkdami ieškodoti būdo, kaip atgauti bent dalį vertės. Ar reikia drausti daiktus perkraustymo metu į Vokietiją? Mano atsakymas lieka tas pats – visada taip. Kelionės į kitą šalį visada yra stresas, nereikia jo didinti galvos skausmu dėl galimų nuostolių. Pasidrauskite, pasirašykite tvarkingą sutartį ir mėgaukitės nauju gyvenimu, o ne bijokite furgono važiuojančio autobanu.