Ar reikalingos specialios sąlygos baldų pervežimui į Vokietiją? Vadovas iš vidaus

Sveiki, pasikalbėkime atvirai. Dirbu šitoje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus ir mačiau viską – nuo sofos, kuri vos tilpo į „Gazelę“, iki pilnių konteinerių, kurie buvo taip blogai užkloti, kad krovinys nukrito pirmajame posūkyje. Dauguma žmonių, klausiančių apie baldų pervežimą į Vokietiją, mano, kad tai yra kažkas kosminio sudėtingumo. Iš tikrųjų, tai nėra taip baisu, jei žinai keletą pagrindinių dalykų. Vokietija – tai tvarkinga šalis, ten nėra vietos „kažkaip“ ar „„ant kojos““, todėl reikia žinoti, ką tiksliai reikalauja jų įstatymai ir logistikos standartai. Šiame straipsnyje nešvaistysiu jūsų laiko sausais teisės aktais, o papasakosiu taip, kaip būna realiame gyvenime ir keliuose.

Kas su tais popieriais ir dokumentais

Ar būtina komercinė faktūra, jei aš tiesiog dovanoju baldus draugui?

Tai vienas dažniausių klausimų. Žiūrėk, net jei tu dovanoji senią tėvo spintą sūnui Miunchene, muitinės pareigūnai nemato to kaip dovaną, jie mato prekę. Ji turi turėti bent jau apytikslę vertę. Be komercinės faktūros arba bent raštiško deklaravimo, kur nurodyta vertė, gali kilti nemalonumų sienoj. Vokiečiai labai mėgsta, kai viskas užrašyta ir aišku. Jei nurodysi „0 EUR“ vertę, jie gali priskirti savo, dažniausiai per didelę, ir tu mokėsi mokesčius nuo jos. Geriau parašyk realią, net jei mažą rinkos kainą.

Kas tas CMR sąvarta ir kodėl visi ją minioja?

CMR – tai tarptautinė vežimo sutartis. Be jos, atsiprašau, tu oficialiai neveži niekur į užsienį, nebent tai tavo asmeninis automobilis ir pilnas krepšys bulvių. Ji patvirtina, kad pervežėjas priėmė turtą ir yra atsakingas už jo pristatymą. Be CMR, jei vairuotojas dings su tavo sofa, nebus jokios teisinės bazės kažką reikalauti. Tai ne koks popierius „dėl įpročio“, tai tavo draudimas nuo vagystės ar dingimo. Geriau užtikrink, kad vadybininkai jį parašytų.

Ar reikia eksporto deklaracijos išvykstant iš Lietuvos?

Dažnai žmonės manau, kad išvykimas yra paprastas – įvažiavai į mašiną ir važiuoji. Tačiau jei krovinio vertė viršija 3000 eurų (arba 1000 eurų kai kada atvejais, patikrinkit dabartines sumas, nes jos keičiasi), turi būti pateikta eksporto deklaracija. Tai daroma per Lietuvos muitinės sistemą. Jei turi patikimą pervežėją, jis tai padarys už tave, bet jei važiuoji savarankiškai su „užsirašymu“ – gali būti nemalonumų. Vokiečiai sienoj gali paklausti, kur toks popierius.

Kas daryti, jei neturiu pirkimo dokumentų, nes baldai seni?

Būna taip, kad spinta guli jau dešimt metų ir nėra jokio čekiuko. Tuomet rašome savo parašą – deklaraciją, kurioje nurodai, kad daiktas naudojamas ir jo vertė, tarkime, 50 eurų. Svarbu ne tiek dokumentas, kiek realumas. Jei bandysi deklaruoti dešimt metų seną, apgadintą komodą kaip brandų antikvariatą už tūkstantį, muitininkai iškart pamatys, kad kažką čia bandai užsuktai. Būk sąžiningas, taip išvengsi papildomų patikrinimų.

Ar galiu vežti baldus savo pavardės vardu, jei juis perka įmonė?

Čia jau įmonės reikalas. Jei juridinis asmuo perka, turi būti įmonės dokumentai. Jei asmeninis – tavo. Negalima maišyti, kitaip tai atrodo kaip bandymas išvengti PVM. Vokiečiai su PVM labai griežti. Jei įmonė perka, tai leidžia PVM atsiskaitomuosiuose dokumentuose, todėl visos sąskaitos turi būti tvarkingos. Geriau nedaryk tų schemų, jei nežinai visų niuansų, gali baigtis baudomis.

Kodėl reikia nurodyti HS kodus (tarifinius skaičius)?

Tai atrodytų sukti galvą paprastam žmogui, bet profesionalams tai duonos kasdien. HS kodas nusako, kas tai per daikt – medinis kėdė, metalinė lentyna ar minkštas kampas. Nuo to priklauso muitai ir mokesčiai. Jei vairuotojas neišmano, kas veži, ir užrašo „baldai“ be jokio konkretumo, muitinė gali sulaikyti visą mašiną tol, kol išaiškins. Tikslumas čia taupo laiką.

Ar galima viską padaryti be tarpininkų?

Teoriškai – taip, praktiškai – vargu. Jei niekada nedirbai su muitine, gali užstringti pirmose porose. Tarpininkai žino, kur spausti mygtukus ir ką kalbėti pareigūnams. Jų paslaugos kainuoja, bet sutaupo nervų, kurie, tiesą sakant, brangesni. Ypač kai veži didelį, vertingą krovininį baldų pervežimą į Vokietiją.

Kas tas EX1 dokumentas ir ar jis aktualus Lietuvai-Vokietijai?

Kadangi mes abiejose šalyse ES erdvėje, tai fizinės sienos patikros nebėra taip griežtos, tačiau vidinės procedūros lieka. EX1 naudojamas, kai išvežami prekės iš ES (pvz., į Šveicariją ar Norvegiją), bet čia, tarp ES šalių, dažniau kalbame apie VMI procedūras atsiskaitymui. (Noriu paminėti, kad taisyklės kartais keičiasi, taigi visada geriau pasitikrinti dabartinę situaciją). Nebūk naivus, manydamas, kad ES reiškia „be jokių dokumentų“.

Ar turi būti draudimo polisas?

Be draudimo aš išvis neleistų išvažiuoti. Kas nutiks, jei vairuotojas užkirs kelią ir tavo brangus vitrinos stalas suskils į dulkes? Be draudimo, gali gauti tik atsiprašymą. Geriau įsitikrink, kad turi „Cargo“ draudimą, kuris dengia visą krovinio vertę nuo išvežimo iki pristatymo patalpose. Tai nedidelė kaina už ramybę.

Kaip viskas telpa ir neišsisklaido kelyje

Ar vairuotojas padės man supakuoti baldus?

Atsakymas paprastas – ne. Vairuotojo darbas yra vairuoti ir pristatyti, o ne nešioti dėžes ar sukti plėvelę. Jei nori, kad jis padėtų, tai turi būti iš anksto susitarta ir papildomai apmokėta. Aš mačiau daug situacijų, kur klientai laukia vairuotojo kieme su rankomis kišenėse, o vairuotojas tik žiūri į laikrodį. Nustatyk taisykles iš pradžių.

Kokia medžiaga geriausia pakavimui? Burbulas ar plėvė?

Burbulinė plėvė – tai šventasis gralis. Stipri, storos putos plėvė apsaugo nuo smūgių ir įbrėžimų. Paprasta streč plėvė tinka tik tam, kad sujungti dalis, kad neišsiskirtų. Vienas kartas mačiau, kaip klientas apvyniojo stiklinį stalą tik pačia ploniausia plėvele... žinote, pabaiga buvo liūdna. Nekukai ant pakavimo, tai apsimoka.

Ar reikia išardyti baldus?

Labai rekomenduoju. Išimk duris nuo spintų, nuleisk rankenas nuo stalų, išimk kojas. Ne tik kad taip sutaupysi vietos mašinoje (galėsi įsimesti daugiau), bet ir sumažinsi sugadinimo riziką. Didelės spintos su durimis – tai nuolatinė problemų šaltinis, posūkyje jos gali atsiverti ir išmušti langą ar kita baldą.

Kaip užsegti dėžes, kad neišsiltų?

Naudok kokybišką juostą (scotch). Ne ta, kurią nusipirki rūsyje už 50 centų, o tokia, kuri laiko. Užsek-kryžiok, o ne tik viena juosta per vidurį. Ir būtinai užrašyk žymeklius – „Viršus“, „Stiklas“, „Nepaisyti“. Vairuotojas nežino, kas viduje, jam svarbu greitai iškrauti. Jei pamatys „Stiklas“, elgsis atsargiau.

Ar telpa sofa į 3.5 tonų mašiną?

Tikriausiai ne, jei tai didelė kampinė sofa. 3.5 tonų mašynos, kaip „Volvo FH“ ar „Scania“, gali turėti didelę kabiną, bet krovininė dalis („Euronas“) turi standartinius matmenys. Prieš užsakydamas, išmatuok savo baldą ilgį, plotį ir aukštį. Vienas klientas bandė įsimesti biliardo stalą į mažą „Citroen Jumper“... tai buvo juokinga, bet ne jam.

Kas su paletėmis? Ar reikia savų?

Jei turi paletes – puiku, taip lengviau krauti su keltuvu. Jei neturi – dauguma pervežėjų gali duoti išsinuomoti arba parduoti. Bet žiūrėk, kad būtų tvarkingos, nesuirusios. Ant gerosios paletės baldai stovės stabiliai, ant blogosios – gali nukristi kraunant.

Ar saugu vežti elektros prietaisus (buitinę techniką kartu su baldais)?

Galima, bet reikia atidžiai užsegti laidus, kad niekas ne užkibtų. Ir šalto oro laikas – didelis priešas. Jei veži šaldytuvą žiemos metu, jį reikia išjungti ir išdžiūinti prieš kelias dienas, kitaip viduje susikaups kondensatas ir pamesi šaldytuvą. Tai ne dėl to, kad vairuotojas blogai vezė, o dėl fizikos dėsnių.

Ką daryti su protrūkiais (angl. protrusion)?

Viskas, kas išsikiša – rankenos, kojos – yra pavojinga. Reikia jas apsaugoti putomis arba apvynioti storu kartonu. Priešingu atveju, kai mašina staigiai stabdys, ta išsikišusi rankena taps „kumščiu“, kuris daužys viską aplinkui.

Ar galima krauti baldus viena ant kito?

Taip, bet tik jei apačioje yra something stipri, kas išlaikys svorį. Negali dėti kėdės ant stalo, o ant jo – televizoriaus dėžės. Tvarka turi būti loginė: sunkiausia apačioje, lengviausia viršuje. Ir tarpusavyje – užsklandos, kad nėra trinties.

Kodėl maniau, kad telpa, bet netilpo?

Žmonės dažnai matuoja baldus „akimis“, o ne liniuote. Be to, pamiršta, kad turi būti vietos ne tik pačiam daiktui, bet ir pakavimui. 2 metrų ilgio spinta su putomis taps 2.05 metro ilgio. Tas 5 centimetras gali būti lemiamas.

Vairuotojai, pinigai ir realus gyvenimas kelyje

Ar vairuotojas sutiks padėti įkelti baldus į trečią aukštą be lifto?

Jei tu jo to neprašei ir tai nėra sutartyje – jis neatsakingas už tavo nugarą. Dauguma vairuotojų yra geri vyrai, bet jiems mokama už vairavimą, ne kėlimą. Už tokias paslaugas reikia kalbėti iš anksto ir dažniausiai tai kainuoja papildomai. Niekas nenori dirbti nemokamai po 10 valandų vairo.

Kodėl kaina kyla prieš pat išvykimą?

Tai įkyri problema. Degus brango, o tas, ką aš sakiau prieš savaitę, jau nebegalioja. Kartais tai ne sukčiai, o rinkos realybės. Bet yra ir firmų, kurios tiesiog matau, kad klientas priklausomas, ir keliauja kainą. Pasitikėk savo įmone, jei ji dirba ilgam.

Ar galima mokėti vairuotojui grynaisiais pinigais rankose?

Geriau to nedaryk. Jei reikia mokėti, mokėk įmonės sąskaitą. Grynaisiais vairuotojas gali „pasišalinti“, o tu neturi jokio įrodymo, kad sumokėjai. Be to, didelės sumos grynaisiais yra įtartinos ir muitinėje.

Kas nutinka, jei vairuotojas vėluoja?

Būna. Eismo įvykiai, sienos patikros, blogas oras. Nereikia šauktis į telefoną po 5 minučių po termino. Vairuotojas taip pat nori atvykti ir pabaigti darbą. Kantrybė – auksinė. Bet jei vėluoja dvi dienas be paaiškinimo – tada skambink įmonei.

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojui?

Tai neprivaloma, bet labai pagerina nuotaiką. Jei vairuotojas padėjo tau nešti sunkias dėžes po lietaus, butelis vandens arba nedidelis arbatpinigis bus įvertintas. Jis žmogus, ne robotas.

Kodėl kai kurie vairuotojai būna piktos?

Pažiūrėk į juos iš šono – jie važiuoja savaitėmis, miega mašinoje, valgo užkandžius. Nėra stebuklų, kad kartais būna išsekę. Jei su juo kalbiosi pagarbiai ir aiškiai, jis taps daug malonesnes. Nereikia jam priminti, kad jis „tik tarnas“.

Ar įmonė atsako už vairuotojo klaidas?

Jeigu tai oficiali, licencijuota įmonė – taip. Jei pasirašei sutartį, turi drąžimo polisą. Jei radą vairuotoją iš skelbimo „vežu pigiai“ be jokios įmonės – gailėkis pinigų. Tuomet viskas priklauso nuo jo sąžinės.

Kaip sužinoti, kur yra mano krovinys realiu laiku?

Gerios įmonės turi GPS stebėjimą. Paprašyk nuorodos. Jei tave laiko tamsoje ir sako „važiuoja kažkur“ – tai blogas ženklas. Šiandien technologijos leidžia matyti mašiną ant žemėlapio tiksliai iki metro.

Ar galiu atšaukti užsakymą paskutinę minutę?

Gali, bet nepagausi pinigų. Jei mašina jau atvažiavo pas tave arba jau skrieto link tavęs, turi sumokėti bent už kelionę iki tavo vietos. Tai sąžininga. Vairuotojas negali važiuoti atgal tuščiomis nemokamai.

Vokietijos specifika: kas laukia vietoje

Ar sunku privažiuoti prie namų Vokietijoje?

Miestuose, ypač senosiuose kvartaluose, gatvės siauros, o vieta apsistoti ribota. Prieš išvykdami nurodyk adresą ir pasitikrink, ar ten gali užvažiuoti 40 tonų sunkvežimis. Kartais teka iškrauti artimiausioje aikštelėje ir nešti 200 metrų. Tai ne vairuotojo kaltė, tai urbanistika.

Kas su „Umweltplakette“ (ekologine žyme)?

Tai labai svarbu Vokietijos miestuose. Be tos ženklinės ant priekinio stiklo, negali važiuoti į „žaliąją zoną“ mieste. Jei vairuotojas neturės tos lipduko, gaus baudą, kurią... na, galiausiai mokėsi klientas arba įmonė. Užtikrink, kad mašina yra tinkama.

Ar leidžiama stovėti su įkrauta mašina nakčiai?

Negalima tiesiog sustoti ant kelkraščio ir miegoti. Vokietijoje griežtos taisyklės poilsio laikui. Reikia važiuoti į specialias stovyklavietes arba poilsio aikšteles (Rasthof). Vairuotojas žino, kur eiti, bet neikėlisk reikalavimų, kad jis pristatys 3 ryte, jei tai pažeidžia poilsio režimą.

Ar galiu atsiimti prekes iš vokiško sandėlio (pvz., IKEA) ir vežti toliau?

Tai įmanoma, bet tai vėlgi dokumentų šūda. Tada tu esi ne asmuo, kuris pervežia savo baldus, o pervežėjas prekių. Reikia komercinių dokumentų, galbūt PVM numerio Vokietijoje. Geriau pasitarti su ekspedicija, ar toks maršrutas įmanomas legaliai.

Kas daryti, jei pirkėjas Vokietijoje atsisako priimti prekes?

Tai košmaras. Krovinys lieka mašinoje, o laikas bėga. Reikia rasti sandėlį, kur laikyti, kol išsiaiškinsi situaciją. Tai kainuoja pinigus. Todėl visada patikrink, ar pirkėjas tikrai laukia ir ar jis moka už prekes.

Ar dažnai pasitaiko vagysčių Vokietijoje?

Mažiau nei pietų Europoje, bet įvyksta. Dažniausiai pavogiami kroviniai stovėjimo aikštelėse, kol vairuotojas miega. Todėl svarbios taisyklingos užrakinimo sistemos (seifai) ir stebėjimo. Neklausk vairuotojo, ar jis užrakino ratus – klausk, ar įjungė GPS ir satelitinį užraktą.

Kodėl vokiečai taip griežtai tikrina būklę?

Jie tiesiog mėgsta kokybę. Jei atveži baldą su įbrėžimu, jis gali reikalauti nuolaidos ar atsisakyti priimti. Vokietijos rinka yra labai konkurencinga, ir jie nėra pripratę prie „taip bus“. Todėl pakavimas – tai ne pramoga, o būtinybė.

Ar reikia kalbėti vokiškai su gavėju?

Padeda, bet ne būtina. Dauguma vokiškų firmų kalba angliškai. Jei vairuotojas nemoka nei vieno, gali kilti nesusipratimų. Geriau, jei turi kontaktą, kuris gali išversti, jei reikia.

Kas su šiukšlėmis? Ar vairuotojas išvežs pakavimo medžiagas?

Paprastai ne. Pakavimo medžiagos (kartonas, plėvė) lieka gavėjui. Vokietijoje šiukšlių išvežimo sistema griežta ir brangi. Vairuotojas neveš tavo plastiko atgal į Lietuvą, jam tai nėra profitable. Susitark dėl šiukšlių išvežimo iš anksto.

Išvados

Na, štai ir visa tiesa apie tą baldų pervežimą į Vokietiją. Kaip matote, tai nėra jokia rocket science, bet reikalauja kantrybės, dėmesio smulkmenoms ir tvarkos. Pagrindinis dalykas – neskubėkite ir viską užrašykite. Nėra nieko blogiau, nei pasikliauti žodžiu ir tada ieškoti kaltųjų, kai kažkas nukrenta ar dingsta. Pasirinkkite patikimą partnerį, o ne pigiausią skelbimą portale. Tada jūsų baldai Miunchene ar Berlyne atvyks saugiai, o jūsų nervai išliks sveiki.