Ar reikalingos draudimo paslaugos perkraustymo metu į Vokietiją? Neapsisukantis vadovas iš vidaus

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų. Mačiau viską – nuo padegtų sunkvežimių Lenkijoje iki prarastų pianinų Berlyne. Kasdien susiduriu su ta pačia problema: žmonės galvoja, kad jiems nieko nepasiks, kol pasitaiko pirmoji didelė bėda. Dažnai man klientai klausia: ar reikalingos draudimo paslaugos perkraustymo metu į Vokietiją, ar tai tik dar vienas būdas atimti pinigus? Atsakymas nėra tiesioginis „taip“ ar „ne“, jis priklauso nuo to, ką vežiate ir kiek miegojite naktimis. Čia nėra sausas teisinis tekstas, tai tiesiog mano nuomonė, paremta tūkstančiais nuvažiuotų kilometrų ir mūščių su draudikais.

Pagrindai: kodėl viskas taip sudėtinga?

Ar išvis reikia draudikis, jei vairuotojas geras?

Žinoma, gali vesti ir Formulę-1 vairuotojas, bet tai nieko neduoda, jei kamuoliams ant kelio ties Miunsteriu. Dauguma klientų mano, kad jei pasamdo firmą, tai ji atsako už viską. Čia didžiausia klaida. CMR draudimas, kurį turi visi pervežėjai, dengia labai mažai – tik apie 8,33 EUR už kilogramą. Jei vaziuojate krosnimi ar brangia biblioteka, po avarijos gausite tik šupelį. Taigi, kai klausiate, ar reikalingos draudimo paslaugos perkraustymo metu į Vokietiją, mintyse turėkite, kad standartinis atsakomybės draudimas neapsaugo jūsų piniginės. Geriau uždrausti ir būti ramiam, neramiai.

Ką tiksliai reiškia tas CMR draudimas?

CMR – tai tarptautinis konvencijos dalykas, būtinas visiems, kurie veža krovinius per sienas. Jis garantuoja minimalų atlyginimą, bet jis nėra jūsų turto draudimas. Vartykite sutartis: dažnai ten parašyta mažomis raidėmis, kad pervežėjas atsako tik iki tos 8,33 EUR ribos. Vokietijoje keliai geri, tačiau avarijos įvyksta, o kai kurie vairuotojai... na, pasakei, kad geri, bet realybėje gali būti ir pavargę. Todėl vienas pagrindinių dalykų, apie ką kalbame su klientais, yra būtent tai, kad ar reikalingos draudimo paslaugos perkraustymo metu į Vokietiją priklauso nuo jūsų krovinio vertės.

Kiek papildomai kainuoja pilnas draudimas?

Paprastai tai svyruoja nuo 1 iki 3 procentų nuo vertės. Dažnai girdžu vargšų klientų šūksmelius: „Kodėl tiek brangu?“. Atsakau taip: ar jums verta rizikuoti dešimtimis tūkstančių dėl šimto eurų? Tai kaip kasko automobiliui. Vokietijoje paslaugos brangios, tad ir draudikai tikslina savo kainas. Tačiau, jei randate pervežėją, kuris siūlo „viską įskaitant“ už žemos kainos, gerai įsigilinkite – gali būti, kad to draudimo išvis nėra, arba jis yra fiktyvus. Būkime tikri, ar reikalingos draudimo paslaugos perkraustymo metu į Vokietiją, jei norite išvengti skambučių apie ieškinius.

Ar galiu apsisaugoti be draudimo?

Techniškai – taip, jei tik patys vežate savo daiktus asmeniniu automobiliu. Bet tuomet visą atsakomybę nešate jūs. Jei pasiklystate Hamburgo uosto apylinkėse arba užmirštate duris atidarytas prie pat autostrados, niekas jums nieko neatsigins. Dirbant su profesionaliomis perkraustymo kompanijomis, tokios rizikos būna nemažos, todėl svarbu įvertinti, ar reikalingos draudimo paslaugos perkraustymo metu į Vokietiją jūsų konkrečiu atveju. Kartais pigiau būna nusipirkti draudimą nei važiuoti stresas.

Dėl ko dažniausiai kyla problemų?

Pačios dažniausios problemos yra ne dėl avarijų, o dėl blogo įpakavimo. Girdėjau istoriją, kai viena moteris ėmė rišti baldus plastikiniu pakavimo lipduku vietoj špuliaro. Atsakomybė ten, kur nesuteikiama reikiamo dėmesio. Jei padarysite šiukšlių krūvą ir paleisite ją į vagoną, net tas geriausias draudikis neatsigins.

Vokietijos specifika ir dokumentai

Ar Vokietijoje kokių nors ypatingų draudimo reikalavimų?

Vokiečiai yra labai griežti dėl taisyklių, bet dėl draudimo jų įstatymai nėra kitokie nei kitur ES. Esminis dalykas čia yra muitinė. Jei keliaujate iš ne ES šalių (pavyzdžiui, iš Norvegijos ar Jungtinės Karalystės), turite turėti T dokumentą. Būtent čia dažnai kyla klausimas, ar reikalingos draudimo paslaugos perkraustymo metu į Vokietiją ypač, kai yra susidūrimas su muitinės procedūromis. Muitininkai gali laikyti krovinį, ir jei jis sugadėsi jų sandėlyje... na, tai jau kita istorija, bet geriau būti apdraustam visam laikotarpiui.

Kas nutinka, jei vairuotojas neprisimena, ką vežė?

Tai reali situacija. Vienas mano pažįstamas vairuotojas pervežė virtuvės komplektą į Štutgartą, bet prarado sąrašą. Atėjo į galą, pradėjo iškrauti, o klientas sako: „kur mano indai?“. Vairuotojas: „kokius indus?“. Čia be vertinimu sąrašo ir draudimo pradedasi mamas. (Čia turiu omenyje, kad prasideda muštynės, o ne kas kita). Užtikrinkite, kad turite viską ant popieriaus, kitaip neišsiginsite nieko.

Ar reikia apdrausti ir pakavimo medžiagas?

Paprastai ne, nebent jos yra ypatingai brangios (pavyzdžiui, specialios dėžės meno kūriniams). Bet jei tiesiog perparduodate kasdienes dėžės, nėra prasmės. Fokusuokitės į turtą, o ne į šiukšles.

Kaip elgtis, jei įvyko įvykis Vokietijos teritorijoje?

Skambkite policijai (110) ir fotografuokite viską. Vokiečių policija labai mandagi, bet lėtai. Būtinai reikalaukite protokolo. Be jo, draudikas Lietuvoje ar Vokietijoje tiesiog nusipš nosį. Nesitikėkite greito sprendimo – Vokietijoje biurokratija yra dievas.

Ar galiu naudotis savo Lietuvos draudiku?

Taip, jei jis turi licenciją vežti turtą į užsienį. Bet dažnai Lietuvos draudikai dirba per tarpininkus Vokietijoje. Užklauskite savo brokerio: „Ar jūsų polis veikia, jei aš vaziuooju į Miuncheną?“. Ne visi supranta šį niuansą.

Rizikos ir realios istorijos

Kas daryti, jei sužinojau, kad krovinys pavogtas?

Pavogjimas yra baisiausias dalykas. Vienas kartą mus nukreipė į vieną „saugų“ parkavimą netoli Frankfurto, o ryte radome tuščią sunkvežimį. Buvo siaubingai. Jei neturite antivagio draudimo, prašau, nežiūrėkite į mane. Ar reikalingos draudimo paslaugos perkraustymo metu į Vokietiją? Tokiais atvejais – absoliučiai taip. Niekada nustatykite krovinį nereguliuojamose aikštelėse, net jei vairuotojas sako, kad jis „čia visada laikosi“.

Ar žalos gali būti dėl blogo kelio?

Vokietijoje keliai kaip lentos, bet autobaanai turi tų „bambukų“ – siūlių, dėl kurių sunkvežimiai labai kratosi. Jei baldai ne užfiksuoti (neįtvirtinti), jie gali susilūžti tiesiog nuo vibracijos. Tai ne avarija, tai netvarkingas įpakavimas. Draudikas gali atmesti tokias pretenzijas.

Buvo atvejis, kai klientas nežinojo, ką veža...

Taip, skamba keistai, bet buvo taip. Klientas liepė vežti „viską iš rūsio“. Vėliau pasirodė, kad ten buvo degtuvės ir dažai, kurie apliejo visą baldą. Smirdėjo dėlės savaitę. Draudimas to nedengia, tai jūsų klaida dėl nesankcionuoto krovinio.

Ar dažnai gedžia sunkvežimiai?

Mechaninių gedimų visada būna. Tie patys „Scania“ ar „Volvo“ suka kilometrus, kas nors tai nutrūksta. Jei variklis užsidega ir ugnis užgožia viską... čia jau kalbame apie visišką praradimą. Be kasko tipo draudimo (All risks), gausite tik tuos tuos minimalius pinigus už svorį.

Ką daryti, jei atvyko pažeista krovinių dėžė?

Nepasirašykite pristatymo akto, jei rasite bet kokį pažeidimą. Vairuotojas ginsis: „o tai taip buvo“. Užsirašykite rezervaciją būtinai. Vokiečiai mėgsta detalias pastabas.

Kainos ir techniniai niuansai

Kodėl viena firma siūlo draudimą, o kita ne?

Kai kurios firmos – tiesiog tarpininkai. Jie neturi savo transporto, juos užduotis – surasti pigiausią vairuotoją. Tas pigiausias dažnai nėra apdraudęs nieko, kas didesnė už duonos duoną. Kadangi jie dirba už mažą maržą, jiems neapsimoka įdėti draudimo į kainą. Taigi, kai ieškote atsakymo į klausimą, ar reikalingos draudimo paslaugos perkraustymo metu į Vokietiją, patikrinkite pervežėjo licenciją. Realus savininkas visada pasiūlys galimybę uždrausti.

Ar verta drausti smulkius daiktus?

Indai, drabužiai... Žinokit, jei jų vertė neviršija kelių šimtų eurų, galima ir rizikuoti. Bet tada suskaičiuokite, kiek tos taurelės kainos atskirai. Susumuokite viską. Dažnai būna, jog virtuvės turto vertė viršija visą sofa kainą. Čia jums spręsti.

Kas yra pradžia ir pabaiga draudimo?

Tai svarbu. Draudimas prasideda tada, kai daiktas iškeliamas iš jūsų namų Lietuvoje, ir baigiasi, kai pastatomas ant grindų Vokietijoje. Jei vairuotojas pameta daiktą lauke prie namų vartų, o jį pavagia, tai gali būti pilkinė zona. Patikrinkite poliso sąlygas dėl „atidavimo momento“.

Ar reikia mokėti franszę?

Dėl ko gi kitaip? Be fransės draudimo paslaugos būtų per pigios, ir visi draustųsi po marlėkų. Fransė yra tas dalykas, kurį privalote sumokėti pirmąjį (pavyzdžiui, 100-200 EUR), likusį sumoka draudikas. (Na, taip, draudikas sumoka, ne aš, o jūs gaunate).

Kiek trunka išmokėjimas?

Vokietijoje – amžinai. Seriozai, gali užtrukti nuo mėnesio iki pusmetį. Vis gi Lietuvoje šiek tiek greičiau, bet nuomonės pasiskirsto. Geriausia turėti atsiliepimo pinigų rezervą, kad negyventum su tuščiomis rankomis.

Ar įeina į draudimą technikos montavimas?

Ne. Montavimas – tai tai kita paslauga. Jei vairuotojas susmontuoja jūsų spintą ir ją užgadins, draudimas gali nedengti žalos, jei tai nebuvo įrašyta į sutartį kaip įpakavimo/išpakavimo dalis.

Svarbiausi dalykai, kuriuos praleidžiate

Ar tikrai turiu pateikti vertinimo sąrašą?

Be jo, draudimas neveiks. Negalima tiesiog parašyti „baldai“. Reikia „MDF spinta, 200x150cm, 300 EUR“. Jei nurodysite per mažą vertę, gausite tik tiek, kiek nurodėte. Dažnai žmonės bando taupyti draudimo priemoką, nurodydami mažesnę vertę, o paskui verkti.

Ar galiu uždrausti dalį krovinio?

Taip, tai vadinama selektyviuoju draudimu. Bet tada turite aiškiau pažymėti, kas yra kurioje dėžėje. Jei išmaišysite, bus problemų su išmokėjimu.

Ko nerašyti sutartyje?

Nerašykite „viskas kas yra garaže“. Rašykite konkretų inventorių. Buvo atvejis, kai garaže buvo senas dviratis, kurio vertė 0, o klientas pareikalavo 500 eurų. Draudikas juokėsi.

Ar atsiskaito dėl brangmenų?

Brangmenos (brangiai laikrodžiai, ginklai, pinigai) turi būti specialiai supakuotos ir paskelbtos. Be jų dauguma standartinių polisų nedengia tokių dalykų. Nešiok auksinius luitus kartu su senais bateliais vienoje dėžėje, tikiuosi aišku.

Ką daryti su pažeistais daiktais prieš išvykstant?

Prieš išvykstant užfiksuokite būklę. Jei spinta jau buvo įtrūkusi Lietuvoje, Vokietijoje ją nepadarysite naujos. Viskas turi būti fiksuota „Before“ nuotraukose.

Kaip elgtis siaubo scenarijumi?

Jei sunkvežimis sprogo ar nuskrido nuo tilto... Skaitykite sutartį daugiau nei vieną kartą. (Čia turiu omenyje, kad reikia skambėti advokatui iš karto). Nepasirašykite jokių atsižadėjimo dokumentų vietoje įvykio.

Ar galima pasitiki pažymą pervežėjo?

Pažyma – tik dokumentas, kad daiktai buvo paimti. Tai ne įrodymas, kad jie sveiki. Nereikia mąstyti, kad su pažymos eiliu galite įeiti į draudiką.

Ar reikalingas advokatas?

Dideliuose įvykiuose – būtinai. Ypač jei draudimo bendrovė vengia mokėti. Vokietijos teismai yra specifiniai, bet su gerais įrodymais (nuotraukos, vaizdo įrašai) laimite be problemų.

Ar yra skirtumas tarp „kasko“ ir „cargo“?

Taip. Kasko draudia transporto priemonę, o cargo (asmens turto draudimas) – tai ką ji veža. Mums, klientams, svarbu „cargo“ (turtas), o ne kasko, nebigu jums priklauso sunkvežimis. Deja, dažnai sutrinku šiuos terminus, kadangi vairuotojai visiškai kažką kita kalba.

Kodėl reikalingas draudimas, jei vaziuoojam 300 km?

Nes avarija gali įvykti po 5 km nuo namų. Statistiškai dauguma įvykių įvyksta arti išvykimo vietų – vairuotojas dar neįsivaizduoja masės, blogai užfiksuoja.

Ar galiu drausti turtą pats?

Galite rasti savo brokerį Lietuvoje ir uždrausti turtą „nuo durų iki durų“. Tai dažnai saugesnis variantas nei tikėtis pervežėjo. Kadangi dažnai pervežėjo draudimas... tiesiog nebegalioja esant rimtų pažeidimų (tarkime jei vairuotojas girtas).

Kas nutinka su drabužiais?

Drabužiai dažniausiai vertinami pagal svorį, išskyrus vertybinius rūbus (kailiai, dizainerių drabužiai). Rūbų svoris gali būti didelis, o vertė maža, todėl atlyginimas gali nenuvilti.

Ar verta tai daryti iš viso?

Ar galima sutaupyti ant draudimo?

Galima, bet sutaupysite tik iki kol prarasite viską. Tai kaip žaisti ruletę. Jei keliaujate su senais baldais iš senelio, galima ir nerizikuoti. Bet jei perkraustote gyvenimą... Geriau neužmiršti klausinėti, ar reikalingos draudimo paslaugos perkraustymo metu į Vokietiją.

Kur galiu gauti daugiau informacijos?

Pasakykite tiesiog, pasikalbėkite su brokeriu, o ne su draudimo agentu prie kasos. (Tikrai ne su agentu prie kasos, jie nieko nežino apie niuansus).

Paskutinis patarimas

Niekada nepasitikėkite žodžiu „mes pasirūpinsime“. Viskas turi būti ant popieriaus. Draudimas – tai ne išlaidos, tai ramybė. Gerai užsidrauskite ir važiuokite į Vokietiją be galvos skausmo.

Apibendrinant, nors tai kainuoja, šios paslaugos yra būtinos, norint apsisaugoti nuo neprognozuojamų situacijų. Vokietija toli, o keliai pilni neprognozuojamų. Nereikia būti genijumi, kad suprastum – geriau užsidėti diržą.

Išvada

Po dvidešimties metų šioje srityje galiu pasakyti viena: geriau permokėti už draudimą nei gailėtis likusio turto. Perkraustymas į Vokietiją yra sudėtingas procesas, pilnas rizikų – nuo techninių gedimų iki vogimų ar tiesiog blogų kelių. Jei klausiate, ar reikalingos draudimo paslaugos perkraustymo metu į Vokietiją, mano atsakymas yra labai teigiamas. Neapsirūpinkę draudimu, rizikuojate pavirsti viena iš tų liūdnų istorijų, kurias aš pasakau „už paslapties vožtuvą“. Užsidėkite diržą, pasirašykite gerą sutartį ir miegokite ramiai.