Ar reikalinga draudimas kraustantis į Vokietiją? Žinios iš 20 metų veterano

Dirbu su krovinių pervežimais jau beveik dvidešimt penkerius metus ir dažnai girdžiu tą patį klausimą – ar reikalingas draudimas kraustantis į Vokietiją? Žmonės sako, „o, tai tik Vokietija, arti, nenuvažiuos toli“. Bet čia didžiausia klaidinga nuomonė. Kelias yra kelias, o avarija ar vagystė gali įvykti ir už Lenkijos sienos, ir tiesiogiai po jūsų namuose įkraunant dėžes. Esu matęs viską – nuo suskilusių indų iki visiškai dingusių sunkvežimių, tad pasakysiu tiesą: be draudimo jūs žaidžiate ruletę, kurioje statote savo visą turtą. Ne visada viskas eina pagal planą, net jei vairuotojas turi dešimt metų stažą.

Pagrindai ir biurokratiniai svaigulys

Ar būtinas draudimas juridiniu požiūriu?

Techniškai, jei samdote legalią vežėją firmą, jis privalo turėti atsakomybės draudimą pagal CMR konvenciją. Tai yra privalomas dalykas. Tačiau šis standartinis draudimas apsaugo labai mažai – jis dengia tik apie 8,33 SDR (specialių traukimo teisių) už kilogramą. Tai reiškia, jei dingsta jūsų sofa, kuri sveria 50 kg, gausit vos keliasdešimt eurų. Taip kad, jei klausiate, ar reikalingas draudimas kraustantis į Vokietiją tam, kad būtumėte ramūs, tas CMR čia tikrai nebus pakankamas. Jis yra geriau nei nieko, bet neišspręs problemos, jei įvyks didelė žala.

Kas tas CMR ir ką jis tiksliai padengia?

CMR – tai tarptautinės vežimo sutarties, o ne draudimo polisas, nors dažnai juos painioja. Jis nustato, kiek vežėjas privalo sumokėti, jei sugadina ar praranda daiktus. Kaip jau minėjau, sumos yra menkos. Vokietijoje, kur gyvenimo kaina aukšta, už tuos pinigus nusipirksite tik galbūt naują stalą, bet ne visą virtuvės komplektą. Tas dokumentas tiesiog įrodo, kad krovinys buvo pasiduotas vežimui, bet jis nėra jokia stebuklinga apsauga nuo visų nelaimių. Be to, gauti pinigus iš vežėjo pagal CMR gali būti velnias brangiau ir ilgiau nei įsivaizduojate.

Kuo „Visų rizikų“ draudimas skiriasi nuo įprasto?

Štai čia yra tas raktas. „Visų rizikų“ draudimas (All Risk) apima viską – nuo avarijos ir gaisro iki vagystės netgi per sustojimą. Be to, jis vertina daiktus pagal jų realią vertę, o ne svorį. Vienas mano klientas ne taip seniai vežė brangų paveikslą į Miuncheną. Jei būtų tikėjęs CMR, gavęs 10 eurų už kilogramą būtų nusivylęs, o su „Visų rizikų“ polisu gavo pilną vertę. Tačiau toks draudimas kainuoja brangiau, bet, mano nuomone, verta kiekvieno cento, jei vežate kažką vertingo.

Kiek vidutiniškai kainuoja toks draudimas?

Paprasčiausiai tarkime, kad tai maždaug 1–3 procentai nuo krovinio vertės. Jei jūsų daiktai verti 10 tūkstančių eurų, draudimas kainuos nuo šimto iki trys šimtų eurų. Atrodo daug? O pabandykite suskaičiuoti, kiek kainuoja nauji baldai, jei sunkvežimis užsidegs arba nuvažiuos į griovį (kas, tiesa sakant, Vokietijoje nutinka dažniau negu galvoji, dėl greitų greičių). Kainos gali šokti priklausomai nuo to, ką vežate – ar tai tik dėžės su drabužiais, ar yra pianinų ir brangios elektronikos.

Ar galima apsieiti be draudimo jei vežu mažai krovinių?

Galima, bet ar verta? Jei vežate tik dvi kedes seną automobiliu, tai gal ir nereikia. Bet jei tai jūsų viso gyvenimo turtas, kuris keliauja keliomis valandomis ar dienomis, rizika per didelė. Yra toks posakis – skūpstas euras geriau nei prarastas tūkstantis. Be to, Vokietijoje yra griežtos taisyklės (ypač apie svorį), o jei sustatys jus policija ir rasts nesusitvarkytus dokumentus, be draudimo bus dar didesnė galva.

Vokietijos specifika ir kelionės rizikos

Kodėl būtent Vokietija laikoma rizikinga maršrutu?

Vokietija turi puikius kelius, tačiau ir didžiausią automagistralių storą, kur važiuojama labai greitai. Dėl didelio greičio avarijos čia būna labai mirtinos ir dažnai visiškai sunaikina krovinį. Be to, šioje šalyje labai aktyvi „krovinių mafia“ – ypač pačioje šiaurės ar pietų dalyje prie sankryžų. Jie stebi, ką kraunate, ir jei matai brangų krovinį be apsaugos, gali jį pavogti per 15 minučių, kol vairuotojas geria kavą. Taigi, klausimas ar reikalinga draudimas kraustantis į Vokietiją čia yra ypač aktvualus.

Ar yra kokių nors specifinių reikalavimų Vokietijos muitinei?

Nors Vokietija ir Lietuva yra ES erdvėje, muitinės tikrinimas vis tiek gali įvykti. Jei vežate naujus daiktus su etiketėmis, gali tekti mokėti PVM arba muito mokestį, jei neįrodysite, kad tai asmeniniai daiktai, kuriuos naudojote bent 6 mėnesius. Draudimas čia tiesiogiai nepadės su mokesčiais, bet jei krovinys bus sulaikytas ir pažeistas tikrinimo metu (kas nutinka, kai muitininkai „švelniai“ peržiūri dėžes), draudimas padengs žalą.

Kas daryti jei vairuotojas sugadina daiktą įkraudamas?

Tai klasika. Vairuotojas verčia dėžę į sunkvežimį, girdi „čkriš“, ir tiek. Jeigu turite „Visų rizikų“ draudimą, žala bus padengta. Jeigu tik CMR, vėlgi gausite nieką vertų pinigų. Vieną kartą buvo toks atvejis, kai vairuotojas, bandydamas išvengti sunkios dėžės, tiesiog numetė ją ant asfalto. Klientas be papildomo draudimo liko su suskilusiu servizu. Be to, reikia viską užfiksuoti nuotraukomis vietoje, kitaip draudikas pasakys, kad taip ir buvo.

Ar saugu vežti brangią elektroniką be specialios pakuotės?

Absoliučiai ne. Draudimo kompanijos yra labai griežtos dėl pakuotės. Jei įdėsite plonųjų televizorių į paprastą dėžę be putų, ir jis susilūžins – draudikas atsisakys mokėti. Jie pasakys, kad krovinys buvo blogai supakuotas ir todėl neatsakingi už žalą. Ypač jei važiuojate per Vokietijos „bump“ kelius arba vairuotojas staigiai stabdo. Tad pakuotė – tai pusė sėkmės.

O jeigu aš pats vairuoju rentuotą furgoną?

Tuomet situacija dar kešesnė. Jei nuomojatės furgoną, jo draudimas dažniausiai apsaugo tik patį furgoną (kasko), o ne tai, kas viduje. Jei užsidegs arba nupirksite furgoną su visais jūsų daiktais – nuostolis bus jūsų. Tokiu atveju asmeninis krovinio draudimas būtų labai praverčiantis dalykas, nors dažniausiai žmonės apie jį nenugalvoja, kol nevyksta nelaimė.

Realios situacijos ir „gyvenimiškos“ problemos

Kas nutinka su daiktais jei sunkvežimis užsidegs?

Tai baisiausias scenarijus, bet, deja, realus. Jei ugnis sunaikina viską, be draudimo liksite su tuščiomis rankomis. Turėjau klientą, kuris vežė visą baldus į naują namą Berlyne, o sunkvežimio variklis užsidegį. Jis buvo protingas ir užsakė draudimą. Nors prarado visus daiktus, gavo pinigus ir nusipirko naujus, net geresnius. Kitas, kuris taupė, dabas tebegyvena su senais sofos dalimis.

Ar galiu padengti žalą jei vairuotojas nekalba lietuviškai ar vokiškai?

Kalbos barjeras didelė problema. Kai įvyksta avarija, reikia greitai užpildyti protokolus. Jei vairuotojas nieko nekalba, jis gali net nepasakyti, kad dingo dėžė. Draudimo tarpininkai padeda šituo atveju, nes jie turi vertėjus ir žino, kaip elgtis su užsienio vežėjais. Be to, Vokietijoje protokolai turi būti parašyti vokiškai, o lietuviškas vertimas gali kilti vėliau.

Kiek laiko trunka draudimo išmokėjimas?

Niekada neduokite garantijos, bet paprastai tai trunka nuo trijų savaičių iki kelių mėnesių. Vokietijos draudikai dirba greitai, jei dokumentai tvarkingi. Bet jei trūksta inventoriaus sąrašo ar nuotraukų, gaišite laiką. Esu matęs atvejus, kai žmonės laukė pusę metų, kol išsiaiškino, kad dėžė su jais buvo palikta degalinėje Kaune. Kantrybė čia labai svarbi.

Ar verta rūpintis inventoriaus sąrašu?

Absoliučiai taip. Be detalaus sąrašo, kur nurodyta ne tik „baldai“, bet ir „ruda odos sofa, BMW“ su serijiniais numeriais (jei yra), draudikas sumokės minimalią sumą. Vienas klientas užmiršo įrašyti kompiuterinę techniką ir po vagystės gavo tik 50 eurų kompensaciją už „dėžę su elektronika“. Tas sąrašas turi būti pasirašytas abiejų pusių.

Kas jei pas mane nusavina daiktus pačiame Vokietijos sandėlyje?

Tai taip pat įvyksta. Yra atvejų, kai krovinys atkeliauja į sandėlį Hamburgą, o ryte jame kažko trūksta. Jei turite draudimą, jis veikia ir sandėliuose (tik patikrinkite poliso sąlygas, ar „tarpinės stotelės“ įtrauktos). Be to, Vokietijoje sandėlių sauga yra aukšto lygio, bet vagys visada ras būdą, jei žino, kur ieškoti.

Paslėptos akys ir smulkmenos

Ar galima pasidrausti tik dalį daiktų?

Taip, galima. Jei turi vieną labai brangų daiktą, pvz., tapybos paveikslą ar vintage motociklą, galima uždrausti tik jį. Tai pigiau nei drausti visą „šiukšlyną“ kurį vežate. Bet būkite atsargūs – jei draudžiate tik dalį, o kiti daiktai sugenda, draudikas gali būti įtartas dėl apgaulingų intencijų (nors tai retai). Geriau būti sąžiningas.

Kodėl kai kurios firmos atsisako imti atsakomybę?

Kai kurios pigios pervežimo firmos savo sutartyse (smulkiame šrifte) parašo, kad neatsakingos už daiktus, jei klientas pats supakavo. Arba jie siūlo „draudimą“, kuris iš tikrųjų yra kelionių draudimas žmonėms, o ne daiktams. Būkite labai atidūs skaitant sutartį. Jei kažkas skamba per daug paprastai – tikriausiai yra laimėjimas.

Ar galiu padaryti draudimą patys be pervežėjo?

Galima, bet tai sudėtingiau. Geriausia, kai draudimą užtikrina pervežėjas, nes jis yra rizikos nešėjas. Jei padarysite patys, ir įvyks avarija, teks kovoti su pervežėjo draudiku, o ne su savo. Teisiniai ginčai tarp dviejų draudikų (jūsų ir vežėjo) gali trukti metus. (Čia aš galiu šiek tiek klysti, bet praktika rodo, kad pervežėjo draudimas veikia greičiau).

Ką daryti jei atvyksta sužaloti daiktai?

Pirmiausia – nieko nekelkite ir nešvarinkite. Užfiksuokite viską vaizdo arba nuotraukomis. Parašykite pažymą apie žalą kartu su vairuotoju. Jei vairuotojas atsisako pasirašyti – skambinkite policijai. Vokietijoje policija atvyksta greitai ir užfiksuoja faktą. Be oficialios pažymos draudikas nebus nieko mokėti.

Ar turi reikšmė kokia diena keliaujame?

Galbūt. Savaiteis, ypač penktadieniais ir sekmadieniais, keliauja daugiau mažumos, todėl eismo įvykių tikimybė didesnė. Naktį didelė vagystės rizika. Tiesa, profesionalūs vežėjai vengia važiuoti naktį per rizikingas vietas, bet ne visada. Kainos naktį gali būti didesnės, tačiau saugumas – ne.

O kas su Geltwagen – geltonaisiais indais?

Tai labai populiari dalyka Vokietijoje. Tie indai dažnai būna supakuoti blogai, arba juos nešiojant jie susidaužo. Jei juos vežate, tikrinkite kiekvieną indą. Draudimas juos taip pat apima, bet jei pačių indų nėra sąraše, bus problema. Vokietiai mėgsta savo „Geltwagen“, bet jie yra trapūs.

Ar reikia drausti vaikus ar gyvūnus?

Draudžiami daiktai, o ne gyvos būtybės. Vaikai turi kelionės draudimą (jei eina su jumis), o gyvūnams reikia vet. pasą. Gyvūno žala nėra apdraudžiama kaip krovinys. (Nors, žinoma, jei sunkvežimis suduža, tai kita istorija, bet teisiškai tai ne krovinio draudimas).

Ką daryti jei pas mane dingsta raktai nuo naujo namo Vokietijoje?

Tai dažna problema. Jei raktai dingsta pervežimo metu, draudimas gali padengti naujų spynų keitimo išlaidas (jei tai numatyta polisyje). Keisti spynas Vokietijoje brangu, todėl verta pasitikrinti šią detalę. Ypač jei tai nebutas namas, o modernus butas su elektronika.

Ar galima susiderėti dėl kainos su draudiku?

Neišsiųskite siuntinius be draudimo. Draudikai turi fiksuotas kainas pagal riziką. Tačiau galite derėtis su pervežėju, kad jis įtrauktų draudimą į savo paslaugų kainą. Dažnai jie turi nuolaidas dėl didelių kiekių. Tačiau nepamirškite – pigus draudimas dažnai reiškia blogą apsaugą.

Kaip patikrinti ar pervežėjas tikrai turi draudimą?

Paprašykite parodyti polisą arba jo numerį. Užsirašykite numerį ir paskambinkite į draudimo bendrovę patikrinti. Nekantrinkite. Buvo atvejų, kai firmos rodė senus, nebegaliojančius polisus, o kai įvykdavo avarija, pasirodydavo, kad apsaugos nėra. Geriau būti ciniškas nei naivus.

Ar reikia rūpintis dėžių kokybe?

Taip. Draudikas nenori mokėti už daiktus, kurie buvo supakuoti į drėgnas, bylas arba silpnas dėžes. Naudokite naujas, stiprias dėžes. Vokietijoje oras gali būti drėgnas, o dėžės sugedus – sugenda ir turinys. Tada draudikas gali atmesti pretenziją dėl „blogo pakavimo“.

Kas jei aš pats nusprendžiu važiuoti su vairuotoju?

Jei važiuojate keleiviu, jūsų daiktai laikomi bagažu. Jei jis dingsta arba sugadina, draudimo sąlygos gali skirtis nuo krovinio. Be to, jei vairuotojas užmiega ir avariją sukelia jūsų (keleivio) kalba, tai gali būti problematiška įrodyti. Geriau sėdėti atskirai.

Ar yra kokių nors draudimų, kurių reikia vengti?

Vengkite „minimalaus“ draudimo, kuris apima tik gaisrą, bet ne vagystę arba sudūžimą. Taip pat atidžiai skaitykite apie „fransizę“ – tai sumą, kurią turite sumokėti patys prieš draudikas pradeda mokėti. Jei fransizė 500 eurų, o žala tik 300, nieko negausite.

Ką daryti jei vokiškai nemoku kalbėti?

Draudimo tarpininkai dažnai kalba angliškai arba turi vertėjus. Nereikia baimintis kalbos barjero, svarbiau turėti dokumentus. Bet vis tiek vertėtų išmokti keiktis vokiškai (juokauju), o rimčiau – žinoti, kaip pasakyti „avarija“ ir „vagystė“.

Ar reikia drausti buitinę techniką atskirai?

Ne, jei ji įtraukta į bendrą sąrašą. Tačiau, jei technika labai brangi (virš 1000 eurų vienetas), gali tekti pateikti pirkimo čekius. Be to, jei tai dujinė viryklė, reikia atsijungti dujas – kitaip draudimas neveiks.

Kas jei atvykstu vėlai ir turiu mokėti baudą sandėliui?

Draudimas to nedengia. Vėlavimo baudos – tai jūsų problemos su logistika, ne draudiku. Vokietijos sandėliai yra labai griežti dėl laiko, tad planuokite kelionę su atsarga.

Paskutinis patarimas – ką daryti prieš išvykstant?

Gerkite kavą ir ramiai perskaitykite sutartį. Ir dar kartą paklauskite – ar reikalinga draudimas kraustantis į Vokietiją? Jei pervežėjas ramiai sako „ne, nereikia, viskas bus gerai“ – bėkite. Tikras profesionalas visada pasiūlys draudimą arba bent aiškiai paaiškins rizikas.

Išvada

Galiausiai, viskas susumuoja į vieną paprastą dalyką – ramybės kaina. Nors klausimas ar reikalinga draudimas kraustantis į Vokietiją gali atrodyti kaip būdas ištraukti iš jūsų papildomus pinigus, patirtis rodo, kad tai investicija į jūsų nervų sistemą. Kelionės į Vokietiją yra saugios, bet nelaimingų atsitikimų tikimybė niekada nėra nulis. Geriau išleisti šimtą eurų dabar, nei verkti prie suskilusių dėžių svetimoje šalyje vėliau.