Ar perkraustymo paslaugos į Vokietiją yra brangios šiandien

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtmetis (tiksliau, 23 metus), ir žiūrėk, kas vyksta su rinka... Viskas pasikeitė. Anksčiau susitardavai su vairuotoju, jis paimdavo 20 dolerių degalams duonu prie kelio, ir viskas vežėsi. Dabar? Dabar kainos skamba siaubingai. Ar perkraustymo paslaugos į Vokietiją yra brangios šiandien? Trumpai sakant – taip, jos tapo daug brangesnės, bet čia ne tik dėl to, kad mums norisi uždirbti daugiau. Visa logistika, nuo patvirkusių kuro kainų iki Vokietijos biurokratinių reikalavimų, sumuša piniginę. Tačiau yra niuansų, kuriuos gali nebūti matęs, todėl verta pažiūrėti placiau, o ne tik į skaičius sąskaitoje.

Kodėl kainos tokios didelės ir kas juos lemia

Ar tikrai perkraustymo paslaugos į Vokietiją dabar toli gražu ne pigios?

Žiūrėk, tiesiogiai atsakius – ne, jos nėra pigios. Ankstesniais laikais galėjai išsiveži daiktus už šimtą ar du šimtus eurų, jei buvo mažai krovinio, o dabar minimalus užmokestis už mašinos iškvietimą šokinėja. Kalbame apie tai, kad technika brangsta, o darbas yra sudėtingesnis. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę turėjau klientą, kuris norėjo pervežti tik vieną sofą į Miuncheną, tačiau dėl to, jog ten reikėjo specialios technikos (ne paprasta furgonas), kaina išaugo trigubai. Tai ne mūsų įkyrumas, tiesiog realybė.

Kiek dabar vidutiniškai kainuoja pervežimas į Vokietiją?

Vidutinės kainos dabar svyruoja labai stipriai. Jei kalbame apie pilną krovinią mašiną (apie 20-30 kubinių metrų), tai gali kainuoti nuo 1500 iki 2500 eurų, priklausomai nuo to, kur į Vokietiją važiuojame – į šiaurę (Hamburgas) ar giliai į pietus (Miunchenas, Bavarija). Už mažesnius kiekius, tarkime, 5-10 m3, imama nuo 600-800 eurų. (Čia be to, dar reikia prisidėti pakavimo medžiagoms, jei jas dėl tavęs). Bet vėlgi, tai labai apibendrinta, nes situacijos būna skirtingos.

Kodėl kainos pasikeitė per pastarąjį dešimtmetį?

O čia yra kelių dalykų suma. Pirmiausia, degalai. Anksčiau benzinas buvo pigesnis, o dabar... žinote patys. Antra – Vokietijoje griežtesni ekologiniai reikalavimai vairuotojams, mokesčiai už važiavimą po miestais (Umweltplakette) ir brangūs keliai. Trečia – darbo jėga. Nėra tiek gerų vairuotojų, kiek anksčiau, todėl reikia juos labiau mokėti, kad jie nebėgtų dirbti į gamyklų cechus. Dabar beveik nebelieka "pigios" rankos.

Ar degalų kainos įtakoja kainas labai stipriai?

Tiesiogiai ir netiesiogiai – taip. Kuo brangiau degalai, tuo brangiau kiekvienas kilometras. O kai mašina važinėja tuščia grįžtant atgal (tai vadinamas „tuščiasis reisas“), tas nuostolis tenka permokėti klientui. Jei anksčiau tai dengdavo iš pelno maržos, dabar maržos tokios plonos, kad tenka įskaičiuoti viską į sąskaitą iš karto. Taigi, taip, degalai yra didelė dalis tos kainos, kurią matai.

O gal čia tiesiog pervežėjai užkariauja kainas?

Galbūt atrodo, tačiau manau, kad ne visada. Konkurencija didelė. Jei mes užkeltume kainas iki dangaus, niekas nebenaudotų mūsų paslaugų ir vežtų patys arba rinktų „Uber“ tipo pervežimus. Tačiau yra ir tokių, kurie bando uždirbti greitai, todėl būkite atsargūs – jei kaina atrodo per žema (tarkime, 300 eurų už visą furgoną į Berlyną), tai tikriausiai suktybė. Normalios kainos atsiranda dėl išlaidų padidėjimo, o ne dėl godumo.

Ar verta laukti, kai kainos nukris?

Mano nuomone, verti laukti tik tada, jei nedidžiausias. Rinka yra nestabili. Žiūrėk, karo Ukrainoje ir ekonominės situacijos paveikta logistika nėra lengva. Gal po metų-dvejų viskas nurims, dabar tikrai nėra tendencijos, kad kainos kristų. Geriau susirasti patikimą žmogų ir susitarti dėl fiksuotos kainos, kuriai nebūtų įtakos rinkos pokyčiai tarp sutarties pasirašymo ir važiavimo.

Ar dabar brangiau vežti iš Lietuvos nei, tarkime, iš Lenkijos?

Lietuva yra šiek tiek toliau, taigi, geografiškai – taip, brangiau. Lenkai turi didesnę rinką, daugiau mašinų, todėl gali siūlyti pigiau, nes lengviau surinti kroviniui „prikabinti“ kelią į vieną pusę. Iš Lietuvos dažnai tenka važiuoti tuščia grįžtant, jei ten nėra užsakymo, todėl tas grįžimo imamas skaičiuojant kainą. Tai natūralu.

Dėl daiktų kiekio ir apimties

Turiu tik kelias dėžes – ar aš taip pat mokėsiu kaip už pilną mašiną?

Ne, mokėsi už tą vietą, kurią užimsi. Čia veikia principas „dalinis krovinys“ (dalinis pervežimas). Mes surandame kitą klientą, kuris važiuoja tuo pačiu keliu, ir padaliname sąskaitas. Tačiau čia yra savas „nepatogumas“ – turi laukti, kol mes surinksime kitą dalį krovinių. Gali užtrukti savaitę-dvi, kol mašina bus pilna ir išvažiuos. Jei skubai – teks mokėti už pilną vietą, nors veži mažai.

Kaip apskaičiuoti mano daiktus kubiniais metrais?

Nėra būtinybės tai daryti milimetriniu tikslumu. Paprastai žmonės sako: „aš turiu 1,5, 2 ar 3 kambarių butą“. Tai jau duoda pakankamai informacijos. Žinoma, jei turi daug baldų, knygų (o knygos labai sunkios!), kiekis didėja. Jei nežinai – gali nufotografuoti kambarius, o aš (ar mano kolegos) akimi įvertinsime. Geriau pervelti šiek tiek daugiau vietos, nei vėliau painiotis su daiktais prie pat mašinos.

Ar turiu mokėti už dėžes ir pakavimo medžiagas?

Įprastai taip. Knygų dėžė, buitinės technikos dėžė, lipdukas, burbuliukai – visa tai kainuoja. Kai kurios įmonės gali įskaičiuoti tai į bendrą kainą, jei pasirašomi „viskas įskaičiuota“ darbai, bet dažniausiai tai papildomas mokestis. Pasidomėk ankstesniais metais – kartais žmonėms būna staigmena, kai sužino, kad viena dėžė kainuoja 2-3 eurus. (Bet geriau gera dėžė, nei sugadintas servizas).

Ką daryti, jei man reikia pervežti pianiną?

O, pianinas ar koncertinis fortepijonas – tai atskira istorija. Čia neįeina į standartinį kainų sąrašą. Reikia specialių kilimų, nešimo priemonių, o dažnai ir kėlimo į aukštus su kranu. Vokietijoje daug namų su siaurais laiptais be liftų, todėl tokius daiktus nešti rankomis yra pavojinga ir brangu. Toks pervežimas gali kainuoti kelis šimtus eurų atskirai nuo viso krovinių.

Ar galima sėdėti keleiviu kartu su vairuotoju?

Daugelis klausia šito. Formaliai – taip, galima, jei yra vietos (daugumoje furgonų yra du sėdyniai). Tačiau čia yra dvi problemos. Pirmoji – draudimas. Jei įvyksta avarija ir keleivius sužeidžia, draudimo kompanijos gali neįskaityti išmokų, nes keleivio turėtų būti formaliai užregistruotas. Antroji – komfortas. Vairuotojas dirba, jis nori važiuoti ramiai, klausyti savo muzikos ar ilsėtis. Keliauti su juos 10-12 valandų gali būti tikras išbandymas nervams.

Jei aš pats supakuosiu, bus pigiau?

Žinoma, bus pigiau, nes nereikės mokėti už vadybininko (pakavėjo) darbo rankas. Tačiau čia būna taip: žmonės sako, kad „supakuoja patys“, o paskui paaiškėja, kad dėžės skyla, nes užpildytos netinkamai, arba stiklinės vazos sudaužomos, nes nebuvo įdėtas burbuliukas. (Turiu omeny, kaip vienas klientas padėjo indus vienas ant kito be nieko – vaizdas buvo liūdnas). Jei pasitiki savo galia – daryk pats, taupysi. Jei ne – geriau patikėti profams.

Kelionės eiga ir Vokietijos specifika

Kiek laiko užtrunka nuvežti daiktus į Vokietiją?

Standartiškai, jei kalbame apie dalinį kroviniį, tai gali užeiti nuo 5 iki 14 dienų. Reikia laukti, kol mašina surinks kitus klientus. O jei užsakai ekskursinį (išskirtinį) reisą, tai į Berlyną ar Hamburgą nuvažiuojame per 1-2 dienas, priklausomai nuo to, kiek valandų vairuotojas gali važiuoti be poilsio. Vokietijoje greičiai dideli, bet taip pat griežtai stebimos vairuotojo poilsio pauzės (tachografai).

Ar galiu nurodyti, kada turiu būti pristatyta?

Gali nurodyti, bet tai kainuos. Jei turi konkretų terminą (tarkime, turi butą išsinuomoti iki sekančio pirmadienio), tai reikia užsisakyti išskirtinį reisą (tai vadinama „ekskursija“). Tada mašina važiuoja tiesiai pas tave ir laukia, kol iškrauni. Jei tai nėra būtina – geriau būti lankstum, nes taip pasitaupysi nemažai pinigų.

Ar reikia mokėti už vairuotojo miegotį (nakvynę)?

Jei tai yra ilgas reisas arba ekskursinė kelionė, į kainą įeina ir vairuotojo nakvynė (hoteliuose ar mašinoje, jei yra tokių galimybių). Vokietijoje viešbučiai nėra pigūs, ypač dabar. Todėl, jei matai sąskaitoje eilutę „nakvynės“, nebijokite – tai realios išlaidos, ne mūsų išgalvojimas.

O kas su vokiškais leidimais? Ar sunku gauti įleidimą į miestą?

Daugelis Vokietijos miestų turi „žaliąsias zonas“ (Umweltzone), į kurias gali važiuoti tik mašinos su tam tikru ekologiniu standartu (Euro 5, Euro 6 ir t.t.). Mūsų parkas daugiausia yra naujas, tai problemų nėra. Tačiau, jei turi seną furgoną (tarkim, iš 2005 metų), jis gali tiesiog neįvažiuoti į centrą. Be to, kai kuriuose miestuose reikia specialių leidimų stovėjimui perkraustymui („Verkehrsbeschränkung“), tai papildomi galvos skausmai, kuriuos sprendžia vadybininkai.

Kas nutinka, jei vairuotojas užšąla ant kelio?

Tai retas atvejis, su technika dabar geriau, bet kas nors nutinka. Jei mašina sugenda, mes turiem pavaduoti. T.y., siunčiame kitą mašiną arba perkrauname daiktus į kitą. Tai gali atidėlioti pristatymą, bet daiktai pasieks tikslą. (Tik važiuoti su šaldytuvu arba gyvūnais tokiu atveju būtų labai baisu, laimei, to dažnai nevežame).

Ar galima pervesti daiktus į Vokietiją be jokių dokumentų?

Negalima. Net jei tai tavo asmeniniai daiktai, reikia turėti transportavimo sutartį ir daiktų sąrašą (inventorių). Vokietijos policija ar muitinė gali sustabdyti mašiną ir paklausti, ką veži. Jei nėra dokumentų, gali būti įtarimas dėl vagystės. Geriau turėti viską ant popieriaus, ramybei.

Mokesčiai, muitai ir neaiškumai

Ar turiu mokėti muito, jei daiktai naudoti?

Jei tu persikraustei gyventi į Vokietiją (pakeitei gyvenamosios vietos adresą), tai naudoti asmeniniai daiktai yra atleidžiami nuo muito (Importumsatzsteuer). Tačiau reikia pateikti dokumentus, kad daiktai buvo naudoti ne mažiau kaip 6 mėnesius. Jei veži naujus daiktus su etiketėmis – tai jau gali būti įvardijama kaip prekyba arba dovana, ir tada gali tekti mokėti PVM ir muito.

Ką daryti, jei vežu automobilį?

Automobilių pervežimas į Vokietiją turi savo niuansų. Jei jis yra turtas, kurį parduodi, tai čia visai kita istorija. Jei asmeninis automobilis – reikia užregistruoti jį Vokietijoje per tam tikrą laiką (paprastai mėnesį). Mums, kaip pervežėjams, svarbu, kad automobilis būtų paruoštas – ne pilnas degalų (užkelti degalus į furgoną draudžiama), akumuliatoriaus atjungimas ir pan. Kaina už auto pervežimą paprastai skaičiuojama atskirai.

Ar reikia mokėti PVM Vokietijai?

Už pervežimo paslaugas PVM mokamas toje šalyje, kurioje paslauga teikiama (pagal Mokestinių tarifų taisykles Lietuvos ir Vokietijos susitarimais). Paprastai sąskaitą išrašo Lietuvos įmonė su Lietuvos PVM, jei ji yra PVM mokėtoja. Klientui tai dažnai nesvarbu, jei jis yra fizinis asmuo, o ne įmonė. (Aš, tiesą sakant, ne visada iki galo suprantu šiuos buhalterinius niuansus, bet mums už tai atsiskaito buhalteriai).

O jei aš noriu vežti alkoholį ar tabaką?

Čia būkite labai atsargūs. Vokietija turi griežtas kvotas. Jei veži daugiau nei leidžiama asmeniniam naudojimui, tai gali būti pripažinta prekyba arba kontrabanda, ir mums tokio krovinio mes nepaimsime. Rizikuoti mašina ir vairuotojo licencija dėl dešimtės degtinių buteliukų tikrai nėra verta.

Kas, jei įvykė avarija ir daiktai sugenda?

Mes turime draudimą (Cargo insurance). Tačiau jis dažnai nedengą viso 100 procentų (yra franšizė), o be to, draudimas neapima daiktų, kurie blogai supakuoti (pakartosiu – vėl tas pakavimas). Jei žino, kad veži brangius daiktus ( paveikslus, brangias elektronikas), geriau juos apdrausti papildomai arba susitarti dėl atsakomybės ribų raštiškai.

Rinkimas, pasitikėjimas ir praktiniai patarimai

Kaip pasirinkti gerą pervežėją, kad nebūtų apgautas?

(Čia būtų svarbi vieta). Žiūrėkite ne į kainą, o į atsiliepimus ir įmonės „veidą“. Ar turi svetainę? Ar kontaktai tikri? Jei viskas vyksta per Telegramą be sutarčių – rizikuosite. Geriausia rinktis įmones, kurios dirba jau ilgai (kaip mes, nors ir garsinti nepatogu). Patikrinkite, ar jie turi realių atsiliepimų Google Maps ar Facebook grupėse, o ne sugeneruotą pasitikėjimą.

Ar verta rinktis pigiausią pasiūlymą?

Mano patirtis sako, kad ne. Pigiausias pasiūlymas dažnai baigiasi tuo, kad atvažiuoja sena, techinei apžiūrai neatitinkanti mašina, vairuotojas gali būti neblaivus (o darbo draudimas nebegalioja), arba jis paprašys papildomai pinigų už „laiptus“ ar „nepalankią vietą“. Tokiems žmonėms svarbiau gauti pinigus dabar, o ne reputacija rytoj.

Ar užstatas (avansas) būtinas?

Daugelis įmonių jį reikalauja, kad užtikrintų, kad klientas „nenuvažiuotų“. Mums taip pat patinka gauti bent 30-50 proc. avansą, nes reikia sumokėti degalus ir užtikrinti, kad laikas yra užrezervuotas. Jei įmonė neprašo jokio avanso ir sutinka važiuoti tik už galutinį mokėją – gera, bet įtartina. (Gal jie neturi degalų pinigų?).

Kas daryti, jei man atrodo, kad kaina per didelė?

Klauskite išskaidrinimo. Prašykite, iš ko ji susideda: kiek degalai, kiek darbas, kiek keliai. Jei jie negali paaiškinti – vadinasi, ima iš galvos. Mes visada galime parodyti apytikrį skaičiavimą. Kartais klientams atrodo stebuklingai, kiek kainuoja valanda ar kilometras, bet kai parodome išlaidas – jie supranta.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Galima bandyti. Jei turi lankstų datų (gali laukti, kol mes surinksime kitą krovinį tame pačiame furgone), mes galiu pasiūlyti nuolaidą. Jei esi „vip“ klientas arba veži kasmet – taip pat. Bet jei reikalauji nuolaidos dėl to, kad „kaimynui buvo pigiau“ – nedirbs. Kiekvienas atvejis individualus.

O kas su dėžėmis, kurių nepavyko iškrauti?

Vokietijoje dažnai būna problema su parkavimu – reikia specialaus leidimo pastatyti ant šaligatvio. Jei vairuotojas negali užvažiuoti tiesiai prie durų ir tenka nešti per 50 metrų, tai gali būti papildomai apmokestinta (tarkime, 50 eurų už valandą nešimo). Gerai susitarti dėl to iš anksto, kad nebūtų nusivylimų paskutinę minutę.

Ar daiktai yra saugūs?

Saugūs tiek saugumo juostų leidžia. Užsegame juos, užkabiname. Tačiau jei mašina staiga sustoja, sunkūs daiktai gali pajudėti. Todėl vėlgi – pakavimas yra raktas. Gerai užsegta dėžė nepakels žalos net ir staigiu stabdyme.

Kokios dažniausios problemos kyla pasienyje?

Lietuva ir Vokietija yra Schengeno zonoje, todėl techninių patikrinimų beveik nėra. Tačiau jei važiuojame per Lenkiją ar Čekiją, ten policija gali sustabdyti. Problemos dažniausiai kyla su technine būkle ne vienoje mašinoje, tad tikrai patikrinkite, ar įmonė, kurios pasirinkote, vaidina saugiai. (Yra buvę atvejų, kai mašina likdavo pasienyje dėl blogų stabdžių – tai siaubas).

Kaip elgtis, jei atvykstant pavėluoja?

Skambinkite. Mes stengiamės pranešti iš anksto, jei įvyko avarija arba uraganas kelyje. Vokietijoje uraganai ir potvyniai pasitaiko dažniau, nei manote. Jei vairuotojas pavėluoja valanda ar dvi dėl sunkios situacijos kelyje – prašome suprasti. Jei nedirba telefonas – tada jau galima rūpintis.

Ar galima pasitikėti mūsų vairuotojais?

Dauguma mūsų vairuotojų dirba jau metus, dešimtį metų. Jie žino, ką daro. Tačiau jie yra paprasti žmonės, gali būti pavargę, gali kalbėti suplotai. Prašome nereikalauti iš jų per daug – jų darbas yra fiziškai sunkus. Jei elgiatės pagarbiai, jie padės ir su dėžėmis neįtrauktomis į sąrašą.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Mums ne. Mes stengiamės viską įrašyti į sutartį. Tačiau gali būti mokesčių už miesto leidimus (Stellplatzgenehmigung), kuriuos turi sumokėti klientas vietinės savivaldybės biure (pavyzdžiui, Miunchene tai gali kainuoti 30-50 eurų). Tai ne mūsų pelnas, tai Vokietijos biurokratijos mokestis.

Galiausiai – kuo manau, svarbiausia?

Svarbiausia yra susitikti pusiaukelėje. Mes norime uždirbti, o tu nori, kad turtas būtų saugus. Kainos auga, tai faktas, bet jei rasi žmogų, kurį gali pasitikėti, tai bus pigiau, nei išsipirkti iš naujo, jei kažkas suges. Dirbame šioje srityje jau ilgiau nei dvi dešimtys metų, ir matome, kad geriausios reputacijos įmonės išlieka, o "kelią žiūrėtojai" dingsta.

Taigi, trumpai atsakydamas į klausimą – taip, šiandien perkraustymo paslaugos į Vokietiją nėra pigios, tačiau kaina atsiperka ramybe ir kokybe. Rinkitės protingai, ne tik pagal kainą, ir viskas turėtų nueiti sklandžiai. Sėkmės susirandant tinkamą variantą!