Ar patikimos mikroautobusų paslaugos kraustymui į Vokietiją?

Dirbu šioje srityje jau labai ilgai – maždaug nuo tada, kai krovinių pervežimas Lietuvoje dar buvo kaip laukinė vakarienė be taisyklių. Per šiuos dvidešimt keletą metų mačiau viską: nuo geresnių firmų su šviežiais „Mercedesais“ iki tokių „garlaivių“, kurie suirus vidury kelio, vairuotojas bėgdamas ieškojo detalės prie pat degalinės. Dažnai žmonės klausia, ar tikrai verta pasitikėti mikroautobusais, kai reikia persikelti gyventi užsieny, konkrečiai į Vokietiją. Sąžiningai sakant, atsakymas nėra vienareikšmis. Būna ir tokių, kurie vos neišmeta jūsų dalykus ties kiemo vartais, ir tokių, kurie padės net virtuvę surinkti. Svarbiausia suprasti, kad mikroautobusų paslaugos kraustymui į Vokietiją turi savą niuansus, kuriuos reikia žinoti, kad nebūtų nenumaldomų siurprizų kelyje. Taigi, bandysiu papasakoti, kaip tai yra iš vidaus, be jokių gražių reklaminio teksto uždaigų.

Kaip išvis tai veikia iš vidaus ir ką tikėtis

Kuo tiksliai mikroautobusai skiriasi nuo sunkvežimių?

Skirtumas tikrai ne tik tame, kad vienas yra didesnis, o kitas mažesnis. Mikroautobusas, paprastai tai yra kėbulas, pakeistas į krovininį, o ne tikras sunkvežimis su važiuokle. Dėl to dažnai būna problemų su prabaža, jeigu vairuotojas neapskaičiuoja tūrio teisingai – vienoje pusėje užkrauni tris šaldytuvus, o kita pusė pakyla kaip ratukas. Be to, mikroautobusuose dažniau lūžta važiuoklės, nes jos nėra pritaikytos tokiam intensyviam tempui kaip sunkvežimių. Tačiau jie yra smagiau valdomi ir greičiau atvažiuoja į tuos Vokietijos miestelius, kur sunkvežimis neturi ką veikti dėl uždraudimų. Taigi, jeigu kraunate mažiau dalių, mikroautobusas gali būti net geriau, bet tik jei tai ne koks senas „Ford Transit“ su pajuodęmis išmetimo angomis.

Ar tikrai įmanoma užtikrinti, kad mano daiktai atvyks saugiai?

Žinoma, niekas neduods 100 proc. garantijos, net jeigu tu pasirašai milijoną popierių. Žinau vieną istoriją, kai vairuotojas užmiršo uždaryti galines duris važiuojant per Lenkiją ir vos neišmetė kliento visas kelnes ant autostrados. Taigi, stebėkite, kaip jie krauna. Jei matai, kad ant stiklo stato „Siemens“ indaplovę ir užklijuoja lipduką „atsargiai švara“ tai, turbūt, geriau sustoti. Tikrai patikimos mikroautobusų paslaugos kraustymui į Vokietiją visada pasirūpins, kad dėžės būtų priraižytos juostomis, o ne sumestos kaip krakmolas. Saugumas priklauso nuo to, ar vairuotojas ruošiasi miegoti kelyje, ar nori nuskubėti į kitą užsakymą.

Kiek laiko užtrunka toks kelionės į Vokietiją?

Paprastai kalbame apie 12–14 valandų, jei važiuojame tiesiai į Berlyną ar Hamburgą be didelių užkardų. Bet kas yra „be užkardų“? Realybėje, jei reikia nuvažiuoti į Miuncheną arba į kurį nors Bavarijos kaimelį, tai gali užtrukti ir dieną su pusę. Nepamirškite, kad vairuotojai turi poilsio režimus, juos nebegali lenkti kaip anksčiau (ir labai gerai, kad negali). Taip pat, jeigu kelyje užstrigs kažkoks kitas transportas, tai laikas automatiškai didėja. Geriausia klausti tiesiogiai – kiek numatoma, o ne tikėtis, kad jie atvažiuos rytoj priešpiečia, jei išvyko šiandien vakare.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Tai priklauso nuo to, ką tu nori gauti – komfortą ar nuotykius. Teisingai, dauguma firma to neleidžia dėl draudimo sąlygų, bet jeigu tai yra privatus pervežėjas, tai gali sutikti. Tiesa, būsi priverstas sėdėti tarp dėžių, girdėti vairuotojo įprotį klausytis turbo-folko arba kazachų muzikos visą kelionę. Be to, jeigu jis sustoja paimti kito keleivio (ką kartais daro nelegaliai, pripažinkime), tai gali tapti keblu. Asmeniškai nesiūlyčiau, nebent jums labai trūksta pinigų lėktuvui ir norite patirti gyvenimą.

Kodėl kai kurios kainos yra absoliučiai beprotiškos?

Nes žmonės neturi sąmonės, kiek kainuoju degalai Vokietijoje (jie brangesni nei čia) ir kiek reikia sumokėti už užkardų vignietes. Jei kas siūlio pervežti visus jūsų daiktus į Štutgartą už 200 eurų, tai arba jis vagys juos pakelyje, arba jis važiuos „kiauru kiauru“ be draudimo. Patikimos mikroautobusų paslaugos kraustymui į Vokietiją negali būti pigios, nes tiesiog fiziškai neapsimoka varyti tuos tūkstančius kilometrų už du šimtus. Degalų kainos šokteli kaip nori, o maršrutai darosi sunkesni.

Ar reikia daryti事先 sąrašą daiktų, ar tik patikėti žodžiu?

Geriau padaryti, net jei tai truputį erzinančia. Jei dingsta kažkas vertingo, be sąrašo įrodyti, kad ta dėžė ten buvo, bus beveik neįmanoma. Aš pats pirmiausia visada rašau ant lapelio „baldai, 3 dėžės, dviratis“ ir tada paduodu vairuotojui. Toks bučinys nepadės, o dokumentas – taip. Ypač jeigu pervežimas vyksta ne per patikimą kompaniją, o per „draugą draugo“. Vokietijoje muitinė taip pat gali paklausti, ką tu veži, jei sustabdys.

Pinigai, sutartys ir kita... kas erzina

Ar reikia mokėti užsakymui iš anksto, ar galima atsiimti?

Čia yra pilnas laukas. Yra firmų, kurios reikalauja 50 proc. avanso, kad nupirktų degalų, o yra tokių, kurios sako „mokėk kai atvežu“. Esu girdėjęs istorijų, kai žmonės sumokėjo avansą, o vairuotojas „išgaravo“ į niekur. (Čia turbūt verta paminėti, kad visada reikia pažiūrėti įmonės kodą ir registrą). Geriausia sutikti daryti nedidelį užstatą, o likutį sumokėti, kai dėžės jau yra kieme. Taip saugiau ir tiems, ir jiems, nors jie gali šiek tiek piktintis.

Kaip suformuojama kaina – pagal tūrį ar pagal kilogramus?

Dažniausiai pagal tūrį (kubinius metrus), nes mikroautobuse telpa ribotas kiekis daiktų. Jeigu tu įkiši 600 knygų į dėžes, tai gali būti vienas dydis, o jeigu 600 plunksnų putlų – kitas. Vairuotojams svarbu, kad užpildytum tą erdvę, kurią jis skiria tau. Kartais gali būti ir kompleksinė kaina, jei turi labai daug sunkių daiktų, pvz., pianiną ar akmeninę viršų (ką, tiesa sakant, retai kas veža mikroautobusu). Sakykime, jeigu turi standartinį 1 kambario butą, tai dažnai fiksuota kaina.

Kas nutinka, jei aš atšaukiu kelionę paskutinę minutę?

Tada gali likti be avanso arba privalėsi sumokėti baudą, nes vairuotojas jau galėjo važiuot tuščias atgal arba atsisakyti kito užsakymo. Nemanau, kad tai sąžininga, bet verslas yra verslas – jei tu sugadinai planus, turi padengti nuostolius. Be to, jeigu jis jau nupirko bilietus į keltą (važiuojant per Skandinaviją, pavyzdžiui), tai pinigai grąžinami retai. Geriau nedaryti tokių dalykų, nebent tikrai įvyksta kažkas labai fatalaus.

Ar kainuoja brangiau, jeigu reikia kelti daiktus į 4-ą aukštą be lifto?

Žinoma, kainuos. Ar tu manai, kad vairuotojas, kuris išvažiavo iš Lietuvos ryte ir važiavo 12 valandų, norės nešioti jūsų sofos dalis į 4-ą aukštą seniūnijos name su staigiais laiptais? Jis ne kaimietis, ne kūlėjas. Tai yra papildoma paslauga, darbas, kuriam reikia jėgų. Tokiu atveju kaina gali padidėti net 50–100 eurų, priklausomai nuo to, kiek daugiau to daugumo yra. Nenuostabu, kad kai kurie tiesiog atsisako tokių kelionių.

Ar galiu padėti į mikroautobusą savo daiktus, kad sutaupyčiau?

Galima, bet ne visada. Kai kurie vairuotojai yra labai išrankūs dėl to, kaip jie krauna, nes žino, kaip dėžės pasislenka važiuojant. Jei tu padėsi savo dėžę viršuj, o ji nukris ant „Samsung“ televizoriaus, kas tada bus? Tu nepyksi, o vairuotojas bus laukinės beždžionės būklėje. Geriausia leisti jiems dirbti, o sau užsirašyti „krovinio pakrovimo vadovo“ (tik juokiausi). Sutaupyti galima, bet rizikuojant daiktais.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių, apie kuriuos niekas nesako?

Dėl Vokietijos yra tokių dalykų kaip „Umweltplakette“ – ekologinė zona kortelė. Jei vairuotojas jos neturi, o jis važiuoja į miesto centrą, gali gauti baudą, kurią... gali mesti ant tavęs. Taip pat, kai kurie gali prašyti pinigų už važiavimą per užkardą vėlai naktį. Žinoma, tai neturi būti paslėpta, bet dažnai pamirštama pasakyti iš anksto. visada klauskite – „ar visa kaina galutinė, ar dar kažką reikės papildomai“.

Rizikos, muštimasis ir blogos emocijos

Kas daryti, jei mikroautobusas sugedo pusiaukelėje?

Oho, tai yra mano mėgstamiausia (ironiškai). Jei sugedo, tada tu laukai. Kartais jie turi pagalbinį automobilį, kartais ne. Patikimos mikroautobusų paslaugos kraustymui į Vokietiją turi draudimą, kuris apima ir techninės pagalbos iškvietimą. Jei vairuotojas sako „aš pats pataisysiu su lipniu juostele“, tai tu privalai rūpintis. Realiai, jei sugedo Lenkijoje, gali tekti laukti dieną-du, kol atveš kitą mašiną su taisymais. Nenusiminkite, tai gerai, kad nebežiūrite į juos per peštynių metą prieš degalinę (kaip buvo vieną kartą prie Varšuvos).

Ar dažnai dingsta daiktai iš tokių mašinų?

Ne, ne dažnai, bet įvyksta. Paprastai dingsta maži, brangūs daiktai – telefono krautuvai, piniginės, papuošalai, kurie palikti neprižiūrėti. Jei uždarysi dėžę ir užlipdo lipduką „neatidaryti“, niekas to neatidarys (nors visada yra išimčių). Stengiuos sak savo klientams – brangiausia neškite su savimi mikroautobuse, o vežkite su savimi kablyje arba rankinėje lagamine. Vairuotojas nėra tavo seifas.

Ką daryti, jei atvykęs vairuotojas reikalauja daugiau pinigų, nei sutarta?

Štai čia prasideda „cirkas“. Jeigu neturite rašytinės sutarties su galimybe laisvai formuluoti sąlygas, tu esi beviltis. (Čia aš kažką pamiršau... vėlgi apie tą sutartį). Taigi, jei jis pradeda šūktuoti, kad kelias ilgesnis, ar kad sunkiau krauti, neleiskis spaudimui. Skambink į policiją arba firmos biurui, jeigu tokią turėtum. Dažniausiai tai yra bandymas išsitraukti papildomai iš „turtingųjų iš Vakarų“. Neklepink jokiems kalboms apie „degalus pasibaigus“.

Ar gali būti, kad vairuotojas yra girtas arba su netinkama vadyba?

Deja, taip. Nors dabar yra griežtos taisyklės ir alkotesteriai, visada randasi kažkoks „lūžis“, kuris išgerė vakare ryte ir važiuoja. Jei jaučiat nepavydžią kvapą arba matai, kad jis vairuoja vingiuodamas, nedelsk ir skambink sau taxi, o vairuotoją pranešk. Mikroautobusuose tai ypač pavojingu, nes jie nestabilūs. Geriau praleisti dieną stotyje, nei važiuoti su tokiu.

Ką daryti, jei daiktai atvyksta sužaloti?

Pirmiausia – nefotografuok tik pažeistą vietą, o viską iškart. Tada rašykite pretenziją į firmą. Jeigu turite draudimą (o turi turėti), procesas turėtų būti greitas. Buvau atvejų, kai buvo sužalota prabangi sofa, ir draudimas sumokėjo be problemų. Tik nepamirškite, kad reikia įrodymų – nuotraukų, iškarto atidarius duris, ne po valandos, kai galima sakyti, kad jūs pats ją sužeidėte.

Ar tikrai verta rizikuoti su nežinoma firma?

Nerašykite mano žodžiais, bet aš sakyčiau – verta rizikuoti tik tuo atveju, jei jūs neturite nieko brangaus. Jeigu kraunate visą gyvenimą, ieškokite to, kas turi pusę tūkstančio atsiliepimų ir logotipą ant mašinos. Nors ir didelės firmos taip pat klaidžia (žinau vieną, kurie prarado visus kliento raktus), tikimybė mažesnė. Rizika su „žalia“ firma yra didelė, kaip lošti rulete su vienu metu.

Specifika apie Vokietiją, kurią gali nežinoti

Ar sunku įvažiuoti į Vokietijos miestus su dideliu mikroautobusu?

Gana sudėtinga. Ten yra daug „Environmental zones“, kur leidžiama važiuoti tik su specialia žalia kortele. Be to, senamiestyje gatvės siauros, o vairuotojai, įpratę važiuoti plačiais keliais, gali užkliūti. Jeigu jūsų namai yra pėsčiomis zona (Fußgängerzone), ten gali užeiti tik išleidžiant krovinį naktį su specialiu leidimu. Reikia tikslaus adreso ir nuotraukų iš anksto.

Ką daryti su šiukšlėmis po iškrautų daiktų?

Nenuimkite, nes tai ne mūsų problema. (Justizkas... šiaip kalbant, vairuotojas turi pasiimti tą pakuolių). Tačiau ne visada taip yra. Vokietijoje labai griežtai tvarkoma šiukšlių problema, jeigu vairuotojas mes dėžes prie jūsų konteinerio, gali gauti baudą. Dažniausiai jis jas suspaudžia ir veža atgal į Lietuvą arba numeta į specialią aikštelę. Jums nereikės rūpintis savo senų dėžių išvežimu, jeigu esate susitaręs.

Ar galima pervežti maistą ir alkoholį?

Galima, bet yra rizikos. Jei pervežiate didelį kiekį (pvz., 50 litrų degtinės), tai gali būti traktuojama kaip prekyba ir muitinė gali uždrausti arba nubausti. Asmeninis naudojimas – tai kažkiek ten leidžiama. Maistą geriau nevežti, jei jis gali sugesti, nes Vokietijoje vasara karšta, o mikroautobuse be šaldymo jis taps pavojingas. Nors mėgstu lietuvišką duoną, bet aš ją nevežtu per 1000 km.

Ar reikia deklaruoti daiktus Vokietijoje?

Jei tai jūsų asmeniniai naudojami daiktai (buitinė technika, drabužiai), deklaruoti nereikia. Jeigu tai yra naujos prekės su etiketėmis (pvz., 5 naujų televizorių), tai tai gali būti traktuojama kaip importas. Būna situacijų, kai žmonės veža „kaip dovaną“, o muitinė sako „tai prekė, mokėk PVM“. Geriau nuimti etiketes iš naujų daiktų, kad nebūtų klausimų.

Kaip su laiku – ar ten yra kažkokių specifinių taisyklių?

Vokietija yra disciplinuota, bet ne beprotiška. Jeigu sutarote, kad atvyks 10:00 ryte, būkite ten. Jeigu pavėluosite 30 minučių, gali tekti papildomai mokėti už laukimą, nes vairuotojas nešąs tą laiką. Skambinkite, jeigu užstrigote. Ten žmonės moka už laiką, o ne už „galbūt atvyksiu“.

Ar dažnai vokiečiai arba lietuviai ten pasiskundžia dėl triukšmo?

Taip, ypač jeigu atvykstate naktį gyventojų kvartale. Yra taisyklės „Ruhezeit“ – ramybės laikas, dažniausiai nuo 22:00 iki 06:00. Jeigu mikroautobusas pradės grūdinės dėžes naktį, gali ateiti policija arba kaimynai. Geriausia planuoti atvykimą darbo laiku arba anksčiau. Nenusiminkite, jei vairuotojas atsisako iškrauti naktį, jis tiesiog nenori problemų su vietine policija.

Galutiniai patarimai ir išvados

Kaip pasirinkti gerą pervežėją iš viso tųvariantų?

�iūrėkite ne į kainą, o į tai, ką jie kalba. Jeigu jie sako „mes vežame viską, visur, pigiai“ – tai signalas. Jeigu jie klausia apie aukštą, liftą, dėžių kiekį, apibraižo maršrutą – tai geriau. Tikrinite atsiliepimus socialiniuose tinkluose, ne tik savo svetainėje. Patikimos mikroautobusų paslaugos kraustymui į Vokietiją niekada nesilaiko taisyklės „kuo mažiau žinoti, tuo geriau“. Jie domisi, kad viskas būtų aišku.

Ar verta viską daryti paties ar leisti specialistams?

Jei turi draugų, kurie padės už alų ir picą – puiku. Jei nori ramybės, mokėk specialistams. Kraustymas – tai stresas, o jei dar keliame su mikroautobusu nuo Vilniaus iki Kelno, tai tai tiesiog išsekianti. Leiskite jiems tiems kankintis su keliu, o tu rūpinkis buto išplanavimu. (Nors be galo įdomu, kaip kas nors pats bando suvežti sofos užkabintą ant savo „Astra“ dangčio – nerekomenduoju).

Ar galima susiderėti dėl kainos, jei daiktų mažiau?

Be abejo. Jei pasirodai, kad turi 3 dėžes, o ne 20, kaina turėtų kristi. Vairuotojas tada gali pasiimti dar kokį krovinį prieš grįžtant. Nebūkite skurdūs, bet būkite sąžiningi. Jeigu užsakai visą mikroautobusą ir užpildysi tik trečdalį, nepyksti, kad jis bandys susirasti dar klientą. Viskas sutartinis dalykas.

Ar tikrai mikroautobusu yra geriau nei konteineriu?

Jei turi mažai daiktų – taip, greičiau ir pigiau. Jei turi namą – tuomet reikia sunkvežimio. Mikroautobusas yra tarpinis variantas taksio ir vilkiko. Jis lankstus, bet ribotas. Žinok savo reikmes ir niekada nebandyk įspausti „nelygi“ į „lygų“.

Kas svarbiausia, ką reikia pasiimti iš šio straipsnio?

Kad pasitikėjimas svarbiau už 50 eurų sutaupymą. Kad reikia viską rašyti ir fotkuoti. Ir kad, nepaisant to, kad aš dirbu čia 20 metų, visada gali atsirasti kažkas nepaaiškinamo, pvz., vokietis policininkas, kuris nenori suprasti lietuviškų kalbų. Sėkmės kelionėje!

Apibendrinant galima pasakyti vieną – kraustymas į Vokietiją nėra mirtis, jeigu viska suplanuojate šaltai. Mikroautobusų paslaugos gali būti puikus sprendimas tiems, kurie nori greito ir lanksčio pervežimo, tačiau būtinai pasirūpinkite tikrinimu. Nepasiduokite pigiems pašalams, kurie žada saulės šviesą už du obuolius. Rizikuoti savo brangiausiais daiktais neverta, todėl rinkitės tas kompanijas, kurios nebijo atsakyti į sudėtingus klausimus ir kurios tai daro ne pirmą dieną. Tada jūsų kelionė bus saugi, o kava Vokietijoje skanesnė.