Ar mikroautobusas tinka dideliems baldams vežti į Vokietiją? Gyvenimiškas aiškinimas

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidesimt trejus metus, ir, tikiuosi, mano patirtis padės išvengti brangių klaidų. Kasdien gaunu laiškus ar skambučius su tokiu pačiu klausimu, ar mikroautobusas tinka dideliems baldams vežti į Vokietiją, ir visada atsakymas nėra paprastas „taip“ ar „ne“. Viskas priklauso nuo to, ką tiksliai ketinate vežti – ar tai tik minkštas kampas su stalais, ar itališka virtuvė, kurios gylis pralenkia bet kokį proto suvokimą. Reikia suprasti, kad mikroautobuso (tiek „Sprinterio“, tiek „Transito“) vidus yra ribotas, o vairuotojo laikas – brangus resource. Dažnai klientai galvoja, kad jei tai ne sunkiasvoris sunkvežimis, tai viskas bus pigiau ir greičiau, bet realybėje gali būti priešingai. Žemiau išdėstysiu tai, ką paprastai pasakau telefonu, be jokio „marketingo“.

Basic’ai ir matmenys (Kas įeis, o kas ne?)

Įsivaizduojate, kad spinta įeis per duris?

Dažniausiai klaida daroma dar prieš pakraunant baldus. Žmonės matematiką atlieka remdamiesi grindų plotu mikroautobuse, bet pamiršta apie aukštį ir angą. Standartinis mikroautobuso įvažiavimo aukštis yra apie 1.7 metro, o didelės vokiškos spintos dažnai būna aukštesnės. Jei įkišate ją į priekį per nugaros (jei ten yra aukštesnis skyrius), gali būti gerai, bet tada reikės įvežti pro siaurą durų angą. Aš mačiau, kaip vienas klientas bandė įmeigti apvalią vokišką virtuvę į „Ford Transit“ ir viskas baigėsi taiškyje nudžiūvusiais gipsukartonais. Taigi, matykite ne tik ilgį ir plotį, bet ir stačias sienas.

Ar mikroautobuso ratlankiai trukdo krauti?

Didžioji dalis mikroautobusų turi ratų arkas viduje. Jos iššoka į vidų ir mažina naudingą plotą tam tikrose vietose. Jei turite ilgą spintelę (pvz., 2 metrų ilgį), jūs negalėsite ją padėti tiesiogiai ant grindų virš ratų – ji liks ore. Reikės statyti pagalves, stačius dėklus arba sukrauti viską antpilo principu. Tai ne tik pavojinga kelyje, bet ir vargina vairuotoją, kuris turi viską užtvirtinti, kad nepalūžtų ant galvos posūkiuose Vokietijos autostradoje ties Miunchenu.

Kiek daugiausiai kilogramų iš tiesų įpakuosite?

Popieriuose parašyta, kad „Sprinter“ gali vesti apie 3.5 tonos, bet tai techninė charakteristika. Pervežant baldus, svorio apribojimai ateina greičiau dėl apkrovos vietos. Baldai dažniausiai yra „bumbuliniai“ – tūringi, bet lengvi. Tačiau jei vežate masyvią ąžuolo stalą su metalo detalėmis, jis gali svėreti tiek, kad pradės spausti šasią arba padidins degalų suvartojimą taip, kad maršrutas taps nelogiškas ekonomiškai. Tada kyla klausimas, ar mikroautobusas tinka dideliems baldams vežti į Vokietiją, jei ten reikia vežti tik keletą sunkių daiktų, o ne pilną krovą.

Ar telpa standartinės lazdyninės ar „pufų“ komplektai?

Čia nėra problemų. Minkšti baldai, kilimai, pavėsinės baldai – tai yra ideali krovinys mikroautobusui. Juos galima suplėšyti, įtempti, užkišti į ertmes. Problema prasideda, kai atsiranda kietos konstrukcijos su nenuimamomis viršutinėmis lentynomis ar stiklais. Pavyzdžiui, vitrinos ar stiklinės indaplovės. Viename mano važiavime (dar 2015 metais) klientas pamiršo pasakyti, indaplovė turi viršų, kuris neatsisuka. Turėjome išmontuoti dalį mikroautobuso grotelių, kad tilptume. Gaila, kad taip nebuvo susitarta anksčiau.

Kas su ilgomis lovelėmis ar sofos dalimis?

Jei sofa yra skaidoma į tris dalis, viskas tvarkoje. Bet jei tai vokiška „Chesterfield“ tipo sofa, kuri yra vientisas rėmas, ilgis gali viršyti 2.2 metro. Į standartinį 3.5 t sunkvežimį (kuris yra pailgintas) gali ir patekti bet į trumpą mikroautobusą – nebus kaip uždaryti galines duris. Turėsite jas palikti atviras arba kąsčią lauke, kas Vokietijoje uždrausta ir gali baigtis 50 eurų bauda. Geriau išmatuoti sofos ilgį su „nugarėlėmis“, o ne tik sėdimoją dalį.

Kelionės subtilybės (Vairuotojai, policija ir keliai)

Ar reikia tiražuoto vairuotojo pažymėjimo?

Čia dažnai painiojama. Jei mikroautobuso masė su kroviniu viršija 3.5 tonas, reikia „95“ kodijo (kuri dabar tapo įgūdžiu). Tačiau dauguma „Sprinterių“ su kėbulu veža mažiau. Bet problema tame, kad pakrovus pilną konteinerį su baldais, svoris gali šoktelėti virš 3.5t. Tada vairuotojas be teisių vairuoti tokius automobilius gali užkliūti policijai kontrolei prie Rūdninkų arba vokiškoje pusėje ties Kylnu. Vokiška policija yra labai griežta ir patikrina nebus tik dokumentus, bet ir svorį.

Kaip su greičio limitais Vokietijoje?

Mikroautobusams Vokietijoje taikomi keli greičio apribojimai nei lengviesiems automobiliams. Daugelyje vietų (bent jau ant autostradų) riba dažnai yra 80 km/h arba 100 km/h (jei turi greičio ribotuvą) ženklais. O lengviesiems galima važiuoti be režimo. Todėl kelionė iš Vilniaus į Berlyną gali užtrukti ilgiau, nei numatėte, nes vairuotojas negali leisti „viso gyvenimo“ dėl greičio radaro. Tai reikia įskaičiuoti į laiko planavimą, jei baldus turi padėti montuotojai tam tikru laiku.

Ar vairuotojas padės iškrauti baldus?

Tai tikrai klausimas į kurią reikia atsakyti aiškiai iš karto. Jei samdate „baldų pervežimą“, tada – taip, jie padeda. Jei samdate paprastą krovinių pervežėją – jis važiuos, kad atiduotų krovį jums, ir gali tiesiog šypsoti iš kabinos. Esą ne jo darbas. Aš visada patariu tartis: įrašyti į sutartį, kad vairuotojas padėti įvežti į butą. Ypač jeigu butas yra penktame aukšte be lifto. Vokietijoje daug senų namų Berlyne arba Hamburge, kur lifto nėra ar jis talpina tik du žmones.

Ką daryti, jei pasibaigia vairuotojo laikas?

Tai realus scenarijus, kai važiuojama į gilias Vokietijos vietoves, pavyzdžiui, į Miuncheną arba pietus. Vairuotojas gali vairuoti tik 4.5 valandas poilsio, po to 45 minučių pertrauką. Jei jis važiavo iš Lietuvos be sustojimų (kas yra įstatymų pažeidimas, bet kartais nutinka), gali atsitikti, kad jis atvyksta prie jūsų namų ir sako: „Vaikinai, turiu miegoti valandą“. O jūs stovite su bagažu ant gatvės. Geriau pasirinkti firmą, kurioje dirba du vairuotoji viename automobilyje, jei skubate.

Ar tikrai taip pigiau nei sunkvežimiu?

Atrodo, kad mikroautobusas suvartoja mažiau degalų, tačiau jis telpa mažiau. Jei perkraunate viską, ką turite, ir reikia daryti dvi keliones, tai taps brangiau nei viena kelionija 20 tonų sunkvežimiu. Be to, mikroautobusų priežiūra Vokietijoje jei kas nors nutinka (gumos, stabdžiai), yra gana brangi. Taigi prieš klausiant, ar mikroautobusas tinka dideliems baldams vežti į Vokietiją, suskaičiuokite savo daiktų tūrį kubiniais metrais. Jei daugiau nei 12-15 kubų, turbūt verta galvoti apie sunkvežimį.

Ar tinka toks pervežimas biuro baldų kompleksui?

Biuro baldai, tarkime, „Leda“ tipo sistemos, dažnai turi ilgas plokštes (viršų), kurios yra 2.4 metro ilgio. Jas lengvai laužti, jei jos neįtvirtintos tvirtai. Mikroautobuse jose būna daug laisvos erdvės, jose gali judėti. Rekomenduoju juos surišti rūšiais arba uždėti tarpines medžiagas. Kartais klientai sako, kad tai „tik“ fanera, bet kai ji užlūžta viduryje kelionės, atlyginimo už laisvadienį reikalauja visi.

Pavojai, kurie nerašomi sutartyse (ir kaip išvengti bėdų)

Ar apdrausta baldų vertė?

Didžioji dalis pervežėjų turi standartinę atsakomybės draudimą, kuris Vokietijoje pagal CMR konvenciją yra labai mažas (apie 8.33 SDR už kilogramą). Jei vežate brangų italų baldų komplektą už 10 000 eurų, ir jis sugenda dėl blogo tvirtinimo, gausite tik šiukšlių sumą. Būtinai klauskite apie „Visą riziką“ draudimą prieš važiuodami. Nors mano kolegos sako, kad tai „pinigai vėjui“, bet su brangia preke geriau neužsidirbti galvos skausmo.

Kas vyksta, jei užsikerta sankryžoje?

Mikroautobusas yra aukštesnis už „Passatą“, bet žemesnis už sunkvežimį. Tokiuose įvykiuose dažnai kyla ginčai dėl kaltės. Jei krovinys nėra užtvirtintas kaip reikia (t. y. pririštas virvutėmis prie šoninių grotelių, kas yra blogai), draudimo kompanija gali atmokėti tiek, kiek neteko. Be to, jei nukrito spinta ant vairuotojo (kaip man pasakoją vieną istoriją apie nepataisytą seifą) – tai bėda. Tikrina, ar buvo uždėtos atramos.

Ar galiu susidurti su vagyste?

Statybų aikštelėse Vokietijoje arba mažuose miesteliuose gatvėse palikti mikroautobusą su baldais – rizika. Nors Lietuvoje labiau bijoma, kad nupirštų „Sprinterio“ guminę, Vakaruose gali įlįsti į vidų ir išnešti brangesnius daiktus, jei durys užrakintos paprastu spynomis. Geriau, jei automobilis turi GPS stebėjimą ir galima pamatyti, kur jis stovi. Vieną kartą (o gal buvo 2018?) mums neteko padaryti sustojimo ties Frankfurtu, o rytą radome pradurtą gumą ir atidarytas duris.

Kodėl kartais vairuotojas reikalauja grynųjų?

Tai nepatogu, bet įvyksta. Esą bankai neveikia arba kortelės neimą. Tačiau dažniausiai tai būna bandymas išvengti PVM mokėjimo. Jei jums išrašoma sąskaita faktūra, geriau mokėti pavedimu. Jei mokate grynaisiais, gauti dokumentą vėliau gali būti sunku, o be jo – jokio garantijų, kad atvyks. Aš visada liepiu savo klientams neduoti pinigų iki pat patvirtinimo, kad krovinys yra saugiai įvežtas į sandėlį arba butą.

Ką daryti, jei baldai drėgna?

Ką daryti, jei paliejo lietus? Mikroautobusai kartais praleidžia vandenį per briaunų sandarus, jei jos senos. Ypač jei keliama per aštrų „kampą“. Prieš uždarant duris, patikrinkite, ar nėra vandens ant grindų. Jei vežate minkštus baldus, jie sugers vandenį kaip kempinė. Vokietijoje oras gali pasikeisti iš saulėtos į lietų per 10 minučių. Geriau paprašyti, kad baldai būtų uždengti streču (plėvele), nors ir tai nėra 100% garantija.

Ar tikrai saugu vežti vitrinas be medžiagos?

Nieko nėra blogiau nei girsti skambes „tink...“ važiuojant riedėjimą (nors girdėjau, kad Vokietijoje keliai tokie lygūs, kad to nenutinka – melas). Vitrinos ir stiklai turi būti uždengti polietileno putomis arba storesniu storesniu kartonu. Jei vairuotojas pasako: „važiuosiu atsargiai“, nepasitikėkite tuo. Jis važiuos taip, kaip gali, kad užbaigtų darbą. Stiklas gali sprogti nuo paties įtempimo rietuvėse.

Kainodara ir brangūs dalykai (Kodėl kainuoja tiek, kainuoja?)

Kodėl tolimi maršrutai (Miunchenas, Hamburgas) brangesni?

Degalai, o ne tik vairuotojo laikas. Vokietija didelė. Nuvairuoti iki Kieliu (Schleswig-Holstein) ir atgal yra beveik 2500 km. Mikroautobusas su pilna apkrova suvartoja apie 12-13 litrų šimtui. Suskaičiuokite. Pridėkite mokesčius už užsienio kelionę (dienpinigiai). Todėl jei jums siūlo 300 eurų iki Berlyno, tai yra arba „juodasis“ reisas, arba jis ims ką nors dar papildomai vežti ten.

Ar prieškainiuojamas darbas?

Beveik visada taip. Niekas nepasakys tikslios sumos nematęs, ką reikia vežti. Gali būti, kad jums tik reikia nuvežti vieną „IKEA“ spintelę, kai telpa į keleivinę dalį (jei nėra grotelių). O gali būti ir taip, kad reikia išmontuoti visas sienas. Nuotraukos iš telefono padeda, bet dažnai jos meluoja apie tikrąjį dydį.

Kaip su PVM?

Jei esate juridinis asmuo Lietuvoje, turite galimybę apskaičiuoti PVM (jei pervežėjas yra PVM mokėtojas). Jei esate privatus asmuo, kuris perkelia gyvenamąjį būstą į Vokietiją, PVM neturėtų būti taikomas (pagal tam tikras sąlygas), bet dauguma pervežėjų dirba „be PVM“ (t. y. paslėpta) arba tiesiog įtraukia į kainą. Svarbu klausti dėl mokesčių iš karto.

Ar verta laukti „krovinių keleivio“?

Tai pigu. Jeigu jūs nesiskubate ir jūsų baldai yra supakuoti dėžėse, galite rasti vairuotoją, kuris važiuoja tuščiu atgal iš Vokietijos (grįžta iš pjūklų). Galite gauti kainą 50–60% mažesnę. Bet rizikuojate tuo, kad jis gali atvykti po 2 dienų, o ne rytoj. Jei jums reikalingas „buitinės technikos“ pervežimas rytoj ryte, geriau mokėti už skubų reisą.

Ar įeina į kainą pakavimas?

Retai. Dažniausiai pervežėjas atvyksta ir tik tada pamato, kad jūsų sofa nėra supakuota. Tada jis pasiūlo savo paslaugas (maksimalią kainą). Būkite protingi – nupirkite storą plėvelę (strečą) ir užklijuokite baldus patys prieš jo atvykimą. Tai sutaupyti nemažai nervų ir pinigų.

Kas su užsakymo atsisakymu?

Jei atšaukiate pervežimą paskutinę minutę, kai vairuotojas jau važiuoja iš Šiaulių, reikės sumokėti bent degalams. Suprantu, tai nepatogu, bet mes taip pat žmonės, mums reikia valgyti. Geriau tartis iš anksto apie „neatvykimo“ mokestį.

Specifiniai atvejai (Kai reikia pagalvoti dvykart)

Ar galima vežti piestūkus (pavėsines)?

Tik jei juos išardote. Surinktos pavėsinės (tokiai didelės „Markizos“ tipo) netilps į mikroautobusą, nes jos yra per platus. Net jei jas pastatysite įstrižai per visą plotį, negalėsite uždaryti galinių durų, ir tada vėl tas patis – bauda arba prarasti keletą skyrių. Geresnis variantas – tentas su priekaba, bet ne mikroautobusas tinka dideliems baldams vežti į Vokietiją, jei kalbame apie sodo statinius.

Kaip su vaikiškomis lovomis (su madų lėlėmis)?

Vaikiškos lovos su aukštais galais (tokiai „dome“ formos) – tikra problema. Jos dažnai būna 1.9 metro aukščio, kai atrodo, kad telpa. Pridėkite prie to 10 centimetrų grindų arba pagalvės. Gali būti, kad teks išsukti ją į šoną, bet tada prarandate vietą kitiems daiktams. Geriau išsukti grandinę (tą dangtį), jei įmanoma.

Ar reikia pranešti apie brangų kroviniį?

Absoliučiai taip. Jei vežate paveikslus, antikvarinius daiktus arba brangią elektroniką, tai yra speciali kategorija. Mikroautobusas nėra brangybių saugykla. O jeigu jūsų „brangybės“ yra įtrauktos į draudimą, tada vairuotojas gali važiuoti atidesniu tempu. Vieną kartą (nežinau ar tikrai) girdėjau, kad kažkas vežė smuikus Stradivarių, tai jie netgi apsisaugojo su antru automobiliu paskui.

Išvada

Viskas susumavus, atsakymas į klausimą, ar mikroautobusas tinka dideliems baldams vežti į Vokietiją, yra labai priklausomas nuo jūsų konkretaus situacijos. Jei tai paprastas perkėlimas į 1-2 kambarių butą Düsseldorfe, tai puiku – pigiau ir greičiau rasti vietą parkavimui. Tačiau jei planuojate vežti didelę, sunkią, nestandartinę virtuvę ar biuro komplektą, geriau ieškoti didesnės mašinos su hidrauline liftu (išoriniu). Ilgais metais šioje srityje išmokau vieno – taupyti ant pervežimo nėra verta, nes jei kas nors sugenda, remonto kaina Vokietijoje (kai ten reikia skambinti meistrui, kur kalba tik vokiškai) privers susigundyti. Pasiruoškite gerai, išmatuokite viską tris kartus ir tada kreipkitės į vairuotoją. Sėkmės kelyje.