Ar mikroautobusas tinka biuro daiktams kraustyti į Vokietiją?

Eikime tiesiai į vaišingąją dalyką. Per tą dvidešimt metų, ką praleidau už vairo ir sandėliuose, mažiausiai kartų girdėjau klausimą „Ar mes susitvarkysime?“. Dažniausiai visi susitvarko, bet kaina yra ta, kurią pamirštate pacituoti vėliau. Daugelis klientų manęs klausia, ar mikroautobusas tinka biuro daiktams kraustyti į Vokietiją? Atsakymas nėra tiesioginis taip ar ne, nes priklauso nuo to, ką jūs vadinate biuro daiktais. Jei tai tik trys nešiojami kompiuteriai ir kavinukas, tai tiks. Jei kalbam apie seifus, serverius ar šimtus dėžių su paprastu popieriumi – tai gali būti košmaras. Aš čia ne siekiu jums baiminti, o tiesiog paaiškinti, kaipTai iš tikrųjų atrodo iš vidaus.

Kiek tu to ten telpa? (Apie tūrį svorį)

Ar mikroautobusas tinka biuro daiktams kraustyti į Vokietiją, jei daug daiktų?

Tai vienas dažniausių klausimų ir kartais sunkiausiai įveikiamas mitas. Žiūrėkite, 3,5 tonų mikroautobuso, tokių kaip „Ford Transit“ ar „Sprinter“,keliamoji galia yra maždaug viena tona ar truputį daugiau. Biuro baldai, net ir tie „lengvi“, yra mediena, o medis yra sunkus. Prie to pridėkite dėžes su dokumentais – popierius yra labai sunkus. Viena kartą važiavome su klientu iš Kauno į Miuncheną, jis sakė, kad tik „keletas dėžių“. Jas užkrovus, važiuoti teko 30 km/h greičiu, nes pakaba leidos ant ratų. Taigi, ar mikroautobusas tinka biuro daiktams kraustyti į Vokietiją? Taip, tik jei gerai sužinojote tikrąjį svorį, o ne tik spėjate „iš akies“.

Kiek apytikslai dėžių telpa į tokią mašiną?

Standartinis ilgas „Sprinter“ viduje suleidžiant siūlus yra apie 13-14 kubinių metrų. Tai skamba daug, bet tadal biuro stalai yra stati ir nelankstūs. Jūs suskaičiuosite, kad telpa 30 „Europalečių“ dėžių, tačiau realiai, jei ten tenka stumdyti biuro kėdes, stalus ir kompiuterinius blokus, vietos lieka mažiau. Reikia turėti omenyje, kad daiktai negali būti įkrečiami iki lubų, jei viršuje yra kas nors lengvo, kas nukris ant vairuotojo galvos, jei staiga stabdys tiesioginėje „Vokiškojo autobano“ juostoje. Geriau dėti mažiau, bet saugiau.

Ar galiu pats stumdyti dėžes, kad užtektų vietos?

Galite, bet tai nelabai protinga, jei nežinote, kaip subalansuoti svorį. Esu matęs vaizdų, kai vairuotojas atidaro duris degalinėje prie Berlyno, o ten visa kruša – dėžės ant kitų dėžių, spinta pamiršta uždaryta. Krovinys turi būti užfiksuotas. Jei jūs įsitepkite tų dėžių tiek, kad negalėsite uždaryti užraktų, tai ne tik kelio riskas, bet ir draudimo problema. Vokietijoje policija mėgsta sustabdyti įtartus pervežimus ir jei krovinys juda – baudos didelės.

Ką daryti, jei daiktai labai sunkūs, bet maži?

Tada jums mikroautobusas gali net netikti, nors vieta kaip ir yra. Tą patį 3,5 tonų automobilį labai lengva „užverti“ sunkiais metaliniais spintomis ar serverinėmis įrangomis. Buvau toje situacijoje, kai teko iškrauti pusę bagažo, nes svėrė per 100 kg daugiau negu leidžiama techniniame passe. Tada teko siųsti antrą mašiną arba... (čia turėčiau pasakyti, kad reikia didesnės, bet ne visada). tiesiog teko tinginiauti su papildomomis kelionėmis.

Kelias ir dokumentacija (Vokietijos specifika)

Reikalingas TIR arba CMR?

Jei važiuojate 3,5 tonų mašina, tai CMR (tarptautinė vežimo orderis) būtinas be galo. Nors jis ne tokios griežtos formos kaip dideliuose sunkvežimiuose, bet be jo galite būti įtaręs kontrabanda. TIR jums tikrai nereikia, tai tik dideliems. CMR užpildymas – tai atskira menų sritis, daugelis suklysta tame, kad užmiršta nurodyti tikslų svorį ar prekių pavadinimus „biuro baldai“ per daug bendrai. Rašykite konkretų sąrašą, vokiškai ar angliškai, kad pareigūnas nespręstų, kas ten per paslaptis.

Ar turiu mokėti kelių mokesčius Vokietijoje?

Klasikiniai „vokietukai“, t. y. mažesni nei 7,5 tonos, dažniausiai nemoka kelių mokesčių (LKW-Maut), tačiau tai keičiasi. Svarbiausia nuo šių metų yra tai, kad jei jūsų mikroautobusas yra „krovininis“, t. y. technicaline prasme jis skirtas kroviniams (ne keleiviams bei turi langus tik tam tikroje vietoje arba jų nėra), tai gali tekti mokėti. Aš visada patariu patikrinti tose žinutėse (arba pažiūrėti automobilio dokumentuose – kodą K1 ar K2 geriau pasitikrinti su žinovu, nes pats kartais painioju). Beje, kuro kainos ten dabar... velnias.

Ar galiu vairuoti su B kategorijos teisėmis?

Taip, jei bendras masė nedvirija 3,5 tonos. Tačiau čia yra vienas „k“。 Jei jūs nuomojatės mašiną Lietuvoje ir ją vairuojate į Vokietiją, tai viskas tvarkoje. Bet jei ten pat, Vokietijoje, reikės paimti didesnę mašiną (pavyzdžiui, 3,9 t), o jūs turite tik B – bėkit iškart į kalėjimą arba bauda dydis sudrebins. Jie ten be jokio humoro tuo klausimu. Geriau nepuikuotis ir likti saugioje 3,5 t riboje.

Kaip elgtis su vokiška policija keliuose?

Jei sustabdys, nerašykite jokio „nėra anglų kalbos“ ar lietuviškai šaukti. Geriau ramiai išlindžioti, parodyti dokumentus ir būti sąžiningas. Jei krovinys užfiksuotas blogai – pripažinkite. Vieną kartą važiavome pro Hanoverį, kurie mūsų čekiai su vokiškomis sąskaitomis buvo užlipti ant panelės – tai greičiau išsišokdavo nei sakydavo „dokumentai“. Tačiau jei matote, kad vairuotojas išsijaukė arba padarė klaidą – geriau jokiu būdu neeginčykite su „polente“ vietoje, tik pabloginsite situaciją.

Ar galima važiuoti bet kuriu keliu?

Teoriškai taip, praktiškai – vertikalus ženklai centrinėse miesto dalyse gribia ribojami. Daugelis senųjų miestų dalių draudžia vairuoti krovininius transporto priemones arba įleidžia tik su specialiu leidimu. Niekada nevažiuokite į pėsčiųjų zoną „užtrumpinti kelią“, nors ir matote, kad ten tuščia. Vokiečiai greitai praneša policiją, o baudos už įvažiavimą į „Umweltzone“ be žalios kortelės (nors mikroautobusams rečiau, bet tikrinti reikia) gali būti gana aštrios.

Rizikos ir nemalonumai (Kas gali pasidaryti negerai)

O jei pasigestu vietos Kelne?

Tai klasika. Klientas sako, kad „viska susiglaudžia“, o šalia katedros Kelne pasirodo, kad reikia įsimesti dar vieną didelę spintą. Tada prasideda: arbraižome dangčią, privyniojome viršumi... Nepabandykite tai daryti. Jei netelpa – tikriausiai reikia planuoti dvi keliones arba didesnę mašiną iš karto. Nors išlaidos didesnės, bet nervų taupymas vertas daugiau. Geras ekspertas visada pasakys, kad jau iš pradžių reikėjo matuoti.

Kas nutinka, jei pasigailisi ir paimu „draugo“ mašiną?

Didžiausia klaida. Jei jūsų draugas turi „Mercedes“ Vito ir pasiūlo pervežti už alų, galvokite tris kartus. Draudimas tokiose kelionėse dažniausiai neveikia. Jei paslystate keliane ir sudaužote brangų serverį (o jie ylabai jautrūs virsmams), draugas jums jo neatmokės. Profesionalios pervežimo firmos tais atvejais duoda CMR draudimą, padengiantį žalą iki 1 mln. ar daugiau. Geriau nemokėti pora šimtų eurų daugiau, bet miegoti ramiai.

Ar mikroautobusas tinka biuro daiktams kraustyti į Vokietiją žiemą?

Tai yra vienas tokių klausimų, atsakymas į kurį priklauso nuo to, kiek stiprus sniegas. 3,5 t mašina su tuščia bagažine dalimi varo kaip kaulas, bet užpildyta biuro daiktais ji pradeda slysti kaip laivelis lede. Reikia puikių padangų (ne tik Laisčių, bet su „Alpine“ simboliu) ir, žinoma, grandinių jei planuojate kalnuotą vietą (Bavarija, Schwarzvaldas). Nėra nieko geresnio nei pamatyti lietuvą pirmą kartą važiuojantį su grandinėmis sniege – tai nuostabus vaizdas.

Ar dažnai suvyniojami daiktai pažeidžiami?

Tiesa sakant, dažniausiai pažeidimai atsiranda ne dėl vairavimo, o dėl blogo įpakavimo. Įsivaizduokite, kad statote „pilį“ iš dėžių be jokio užpildo. Pirmasis posūkis – ir viskas byra. Aš visada sakau – jei dėžė skamba (tuščia viduje), į ją įdėkite popieriaus. Jei daiktas kietas – apvyniokite burbulu. Vieni mano klientai iš Vilniaus į Štutgartą turėjo kietą pakuotę, bet viduje buvo laisvi kompiuteriai – nebelieko jų (na, išsišoko).

Kas dėl kelių mokesčių Lenkijoje, jei ten važiuojame?

Važiuojant per Lenkiją, reikia pasirūpinti „viaTOLL“ įrenginiu, jei mašina svorio. Jei jūsų „mikroautobusas“ tinka biuro daiktams kraustyti į Vokietiją, bet jis svoris viršija 3,5 t, jūs privalėsite registruotis sistemoje. Jei ne – vairuokit ramiai. Bet žiūrėkite, kad dviračiai vairuotojai ten važiuoja keistai (juokiau, bet tikrai yra ten pavojingų vietų).

Biuro specifika (Ką apie tai galvoja vadybininkai?)

Ar galima gabenti tą didelę projektorių lentą?

Tik jei ją išmaningai išmontuosite. Jei bandysite įkišti tą trijų metrų klampą lentą į standartinę „Sprinter“ įėjimą – ji lauksis. Turime išardyti, uždengti drobe (kad nebraižytų) ir gabenti horizontaliai. Tokie stambūs daiktai yra pagrindinė priežastis, kodėl kartais atsakymas į klausimą „Ar mikroautobusas tinka...“ yra „ne, reikia didelio sunkvežimio su atidaru kėbulu“.

Kaip supakuoti kompiuterius, kad nepražūtų?

Pirmiausia – išjungti! Tada įdėti į originalią dėžę. Jei dėžės nėra (kas dažnai nutinka senose įmonėse), rinkites dėžę, kuri yra maždaug du kartus didesnė už pačią sistemą, ir viską tarp jų užpildykite putomis. Negalima tiesiog padėti vieno ant kito be apsaugos. Buvo atvejis, kai pervežėme du„Apple“ kompiuterius be dėžių – vienas nuvirto ant kito ir visiškai sulaužė korpusą. Kaina... ak.

Ar tinka mikroautobusas biuro daiktams kraustyti į Vokietiją, jei turiu daug smulkmenų?

Smulkmenos – ypač knygos, segtuvai, failai – yra blogiausias svoris. Joms labiau tinka dėžės ant ratukų („sackkar“), kurias galima tiesiog užstumti į mašiną. Nesėdėkite ir dėkite visų tų lapų į didžiules maišus, tuos maišus neįmanoma užkelti keliamais (nors aš esu stiprus, bet... nereikia). Geriau turėti daugiau mažesnių dėžių.

Kas dėl kainos? Ar tikrai taip pigiau?

Palyginus su 7,5 t sunkvežimiu – taip, degalų sąnaudos yra mažesnės. Bet čia yra vienas niuansas. Jei reikia dviem kelionėms, kai viena dideliu sunkvežimiu užtektų, tada jau nebe pigu. Skaičiuokite ne pagal kuro sąnaudas vienam kilometrui, o pagal tai, kiek valandų praleisite kelyje. Vairuotojas dirba 9 valandas, turi poilsį. Jei reikia nakvynei (pavyzdžiui, važiuojate į Hamburgą), tai automatiniškai pridedama 150-200 eurų prie sąskaitos.

Ar įmanoma susiimti dėžes patiems įrenginyje?

Taip, tai geriausias būdas. Nereikia mums mokėti už vyrių darbą, kurie tiesiog nešioja dėžes iš biuro į mašiną. Mes atvažiuojame, jūs jau būsite paruošę. Taip sutaupote galiausiai iki 20-30 proc. galutinės kainos. Žinoma, reikia, kad jų nebūtų per daug ir kad jie nebūtų pernelyg sunkios (tą 50 kg dėžę su popieriumi galbūt nebeįveiksite).

Kas nutinka su tuščia dėže grįžtant?

Dažnai klientai klausia, ar mes grįžtame tuščiomis ar sužiūrime, kas galima nuvežti atgal (pvz., vokiškas mašinas dalis, alkoholį ir pan.). Aš visada sitypėjuoju su galva - žinoma, jei yra grįžtamojo krovinio, jums bus pigiau. Bet 100% garantijos duoti negaliu, nes reikia susitvarkyti grafiką. Ar mikroautobusas tinka biuro daiktams kraustyti į Vokietiją ir parsivežti atgal vokiško alaus? Taip, bet legaliai įvežti virš 90 litrų (tarkim) į Lietuvą jau kažką reik mokėti brangiau.

Finaliniai patarimai

Ar verta rizikuoti su pigiomis firmomis?

Žinoma, kiekvienas nori sutaupyti, bet aš per tuosMetus matau daugybę istorijų. Atvyksta „gazela“ (arba panašus senas šrotas), vairuotojas be draudimo, su „duona“ rankose, o daiktai pagraibyti arba sudaužyti. Jei jums svarbi įmonės reputacija, o ne tik tiek arčiau pastatytos kėdės, ieškokite įmonės su pažymomis. Vokietijos klientai moka už kokybę ir tikslumą, mūsų taip pat vertėtų.

Ar mikroautobusas tinka biuro daiktams kraustyti į Vokietiją apibendrinant?

Galiausiai, vertinant viską, mikroautobusas yra puikus pasirinkimas mažiems ir vidutiniams biurs išsikraustymams, jei suprantate apribojimus. Svoris, vietas, užtikrintas krovinys – šie dalykai nulemia sėkmę. Neneškite visko į vieną krūvą, geriau susiplanuokite. Tad jei dar klausiate, ar mikroautobusas tinka biuro daiktams kraustyti į Vokietiją, myliu atsakymu: taip, jei esate protingas ir nesigaunate brangių klaidų kelyje, kur kiekvienas kilometras skaičiuojamas.