Ar mikroautobusas patogus kraustantis su baldais į Vokietiją

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų ir mačiau viską – nuo virtuvės, nukritusios tiesiog į asfaltą prie pat Berlyno, iki klientų, kurie bandydami sutaupyti, bandė patys susitikti suCustomais be vertėjo. Klausimas, ar mikroautobusas patogus kraustantis su baldais į Vokietiją, iš tikrųjų neturi vieningo atsakymo „taip“ ar „ne“. Viskas priklauso nuo to, kiek daug tą savo „gyvenimą“ planuojate susiplėšyti ir ar sutinkate pasitikėti vairuotoju, kuris gali būti šiek tiek nervinguotas nuo vairavimo. Mikroautobusai turi savų privalumų, ypač miestuose, bet baldams tai gali būti tikras išbandymas. Geriausia visada pasverti, kuo aukštesniam komfortui esate pasiryžę aukoti.

Ką reikia žinoti apie patalpą talpą

Ar telpa visa buto turto į vieną „vilkę“?

Žiūrėkite, čia viskas labai individualu. Jeigu turiate tik studiją arba vienkambarį butą be didelės sofų grupės, tai tikrai įsisugs į ilgąjį „Mercedesą“ ar „Ford Transit“. Tame puslapiu nėra jokios magijos, tiesiog gerai užkrauname. Tačiau jei bandote statyti ten visą dviejų aukštų namo interjerą, tada tikrai bus problemų. Turiu omenyje, kad erdvės aukštis taip pat svarbu – jeigu turiate aukštą spintą, ją teks gulėti, o tai vėl valgo vietą ilgį. Taigi, mažam butui – taip, dideliam namui – reikės ir suoliukų (t.y. didesnio sunkvežimio).

Kaip suprasti tuos kubinius metrus, kuriuos reklamuoja?

Aš visada sakau klientams – nekitokite tais skaičiais. Vienam 10 kubų yra dvi lagaminos ir kelios dėžės, kitam – visa sofa ir dušo kabina. Paprastai įprastas krautuvas mikroautobuse turi apie 15–20 kubinių metrų tūrio, bet tai daro prielaidą, kad jūsų baldai yra standartiniai. O kurie šiandien yra standartiniai? Visi noriau „Italijos“ baldų, kurie būna milžiniški. Geriau nufotografuokite ką norite vežti ir atsiųskite man, aš akimi įvertinsiu, nes čia dažnai būna, kad skaičiai meluoja.

Ar reikia išardyti baldus, jei važiuojame mikroautobusu?

Beveik visada. Aš nežinau jokių būdų, kaip įvežti didelę sekciją arba darbo stalą per mikroautobuso duris be išardinimo. Kasdieninis darbas moko, kad geriau pradėti gręžti nuo to, kad viskas išsirašoma į vinises. Vienintelis išimtis, kai galima neirąžyti, jei tai maža naktinė spintelė ar kėdės. Bet jei turite „Angelas“ type spintą, būkite tikri, ją teks suskaldyti bent pusiau. Nors kartais, kai labai pasiseka (ir vairuotojas yra kantrus), įkišame ir taip, bet rizikuojame nudaužti duris arba pažeitį patį baldą.

Ar saugu krauti ant stogo, jei yra laikikliai?

Nepykite už tiesą, bet aš niekada nerekomenduoju nieko dėti ant stogo, ypač kai važiuojame į Vokietiją. Ten greičiai dideli, o vėjas gali būti neprognozuojamas. Even if it's wrapped. Nors teoriškai kai kurie mikroautobusai turi stogo bagažines, praktikoje dažniau matau, kaip tą bagažą pavogia poilsiaujant prie kažkurio „McDonaldo‘s“ arba ji tiesiog nukrenta autostradoje. Geriau užpildykite vidų, o stogą palikite orams. Nėra nieko baisiau nei sustoti Vokietijos policijai su skraidančia sofa.

Ką daryti, jei daiktų per daug ir netilpsta?

Tuomet reikia arba daryti antrą reisą (kas yra brangu), arba... žiūrėti į didesnią transporto priemonę. Kartais stengiamės viską „įspaudžioti“ uždarančioms durims, bet tai tiesiog nėra profesionalu. Esu matęs, kaip po to atidarant galines durys, viduje viskas iškrenta kaip dominos. Jei matome, kad netilps, sakome tiesiai – reikės ką nors atsisakyti arba imti kitą automobilį. Nepagarbinkite savo daiktų, juos užmiršant tarp panos ir veidrodžio.

Vokietijos keliai ir tai, kas juose vyksta

Ar Mikroautobusu lengviau važiuoti Vokietijos miestuose?

Absoliučiai taip. Čia nėra ką diskutuoti. Dideliam sunkvežimiui įvažiuoti į senamiestį, pavyzdžiui, Miunchene ar Hamburge, tai yra košmaras – uždaros gatvės, ženklai „įvažiavimas draudžiamas“, o parkavimas – siaubas. O su mikroautobusu lengvai užsukame giliau į kiemą arba net prie pat įėjimo. Vokietai yra disciplinuoti, bet jei blokuosite jų dviračio taką, su jumis kalbės ne itin maloniai. Taigi patogumas čia akivaizdus – mažiau žingsnių nuo ratais iki durų.

Kaip su greitkeliais ir mokesčiais?

Čia viskas super. Vokietijos automagistralėse (Autobahn) transporto priemonės, svorio mažiau nei 3,5 tonos, mokesčio nemoka. O tai yra didelė pliusa, kai kalbame apie kainą. Dideliems sunkvežimiams tenka mokėti didžiulius sumas už „Maut“ vignettes. Tačiau, žiūrėkite, jei jūsų mikroautobubus (tarkim, jei jis yra tikrai apgadintas ar paverstas sunkvežimių) viršija 3,5 t – tada laukia rūpestis. Bet dažniausiai įprasti „Volkswagen Crafter“ ar kitos klasės važiuoja nemokamai.

Ar dažnai stabdo „buvožės“ ant kelio?

Vokietijoje policija yra labai aktyvi. Jei jūsų vairuotojas vairuoja be poilsio arba perkrauta mašina „sėdi“ ant pakabos, sustabdys netrukus. Ir jie čia nelinkę su tuo keistis – baudos mėginamos mokėti vietoje. Tačiau jei viskas tvarkingai – techninė apžiūra gera, krovinys užfiksuotas dokumentuose, problemų neturėtų būti. Aš turiu omenyje, kad dažniausiai problemos kyla ne dėl policijos, o dėl techninių gedimų. Ten reikia būti pasiruošusiam.

Kas daryti, jei užstrigame eismuje arba pasidaro avarija?

Eismas Vokietijoje gali stovėti valandas, ypač statant remontus arba esant dideliems avarijoms. Jeigu tada reikės jums patekti į skrydį arba susitikti su notaru, gali būti „keista“. Mikroautobusas yra greitesnis nei sunkvežimis (galėt važiuoti greičiau negu 80 km/h), tačiau jis nėra lėktuvas. Ir jei sužings krumpliaračiai – tai kelyje. Geriausia turiu draugų, kurie padeda su technine pagalba Vokietijoje, nes šaltukalis prie kelio nėra malonus dalykas.

Ar reikia specialių leidimų važinėjimui miesto centre (Umweltplakette)?

Tai labai svarbu daiktas! Be šios žalios (arba kitos spalvos) kortelės ant priekinio stiklo jums nebus leista važiuoti į daugelį Vokietijos miestų centrų. Jos kainuoja vos keletą eurų, bet jei jos nėra – bauda didelė. Aš visada primenu vairuotojams užsigydyti ją iš karto, kai įvažiuoja į šalį. Negi jums nėra gėda stovėti prie policijos ir aiškinti, kad nežinojote? O tai būna, kad net nežino, nes nėra skaitęs.

Pinigai, kainos ir kliento piniginė

Kodėl kaina gali skirtis kelis šimtus eurų?

Klausiate, kodėl vienas keliauja už 300, o kitas už 600? Atsakymas paprastas – kuras ir vairuotojo laikas. Jei kas nors siūlo už 50 eurų vežti į Berlyną, tai arba jis jums kažką pavogs, arba jis važiuos be poilsio (kas yra nelegalu). Benzinas Vokietijoje brangesnis nei Lietuvoje (nors dabar skirtumas mažesnis). Be to, reikia sumokėti už darbo valandas. Nemanau, kad kas nors norėtų dirbti nemokamai.

Ar apsimoka mikroautobusu, jei turiu tik kelis daiktus?

Jeigu turi tik kelias dėžes ir maybe duodus, tai gali būti per brangu. Tuomet geriau ieškoti krovinių dalinių pervežimų (kurie veža dalinius krovinius), o ne mikroautobuso. Mikroautobusas turi būti užimtas bent 80 proc., kad kaina būtų konkurencinga. Jei tu tuščią gabensi automobilį 1000 kilometrų, tu tiesiog moki už orą. Todėl mažiems siuntiniams aš nerekomenduoju.

Ar kaina įeina įsirengimas?

Įprastai ne. Kaina, kurią matai, yra už transportą taškas A į tašką B. Vairuotojai nėra krovikai, jeigu kitaip nesutarta. Žinoma, jeigu jūs esate sena moteris arba turtingai apsireiškęs ponas, gali padėti iš geranoriškumo (arba už kavą), bet ne tikėkis, kad jis išneš visus tavo kuprines į penktą aukštą be lifto. Paprastai darbo rankos papildomai kainuoja, bet tai nėra didelė suma palyginti su nervais, kuriuos sutaupysi.

Ar už pildymą degalais reikia mokėti papildomai?

Taip, degalai įeina į kainą, bet... jei vairuotojas pasako, kad jam reikia „pinigų už vyną“ (kalbu apie benzino rūkalus), tai negerai. (Nors kartais būna, kad užkandžiai). Visada klauskite, ar kaina yra „visai“. Yra įmonių, kurios rašo mažą kainą, o po to prideda PVM (kurį dažnai pamiršta), mokesčius už užkrovimą ir net iškrovimą. Aš stengiuosi kalbėti taip, kad klientas nebūtų nustebęs prie galo.

Kas vyksta, jei aš norėčiau atidėti mokėjimą?

Daugiau nei 20 metų šioje srityje mokėjo man viena taisyklė – už paslaugas mokama iš karto arba prieš pakrovimą. Po to gaudyti pinigus iš kliento yra šventė (tikriausiai Velykos). Yra buvę atvejų, kai klientas sako „aš jums atsiųsiu“ ir t dingsta. Todėl dirbame be priešiškumo – arba grynaisiais prieš išvykstant, arba pavedimu iki gero. Niekas nenori nieko gaudyti po to.

Vairuotojai, įmonės ir realus gyvenimas

Kaip suprasti, ar vairuotojas yra geras?

Sunku pasakyti iš karto. Bet jeigu jis atvyksta su švara mašinoje (nėra senų kepalių nuo picos), turi tvarkingą drabužę ir mandagiai pasisveikina – tai puikus ženklas. Jeigu jis atvyksta su buteliu alaus rankose... tai, turbūt, geriau ieškoti kito. Tikrai ne visi vairuotojai yra blogi, bet yra tokių, kurie tiesiog pavargę nuo gyvenimo ir tai aiškiai matosi. Stenkitės jaustis oriai jo akimis.

Kas daryti, jei vairuotojas nelankoja?

Nesigauna. Kartais būna, kad vairuotojas tiesiog prarado signalą arba užstrigo tiesioginiame. Kartais (geriau nesakyk) jis tiesiog užmiršo. Tokios situacijos įvyksta, nors ir retai. Geriausia turėti ne tik vairuotojo, bet ir dispečerio numerį. Aš visada duodu savo numerį, kad klientas galėtų susisiekti su manimi, jei kyla abejonių. Negerai, kai jausite save vienišas prie tuščio kelio.

Ar įmonė garantuoja, kad mano baldai nebus sudaužyti?

Garantijos yra tiek geros, kiek gera ir draudimo polisas. Be to, jūs turite suprasti, kad jeigu pats blogai užsupakuojate lūžtančius daiktus, ką gali padaryti vairuotojas? Jis ne magas. Geriausios įmonės turi draudimą „CMR“, kuris padengia žalą, bet gauti pinigus iš draudimo yra procesas. Yra buvę atveju, kai spintelė nukrito tiesiog nesant apsaugų kampų. Viskas priklauso nuo atsakomybės.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Daugelis klausia šito. Teoriškai – taip, jeigu yra vietos (sėdynių šalia vairuotojo). Praktiškai – tai nėra patogu. Jūs turėsite sėdėti 8–10 valandų, kalbėti (ar tylėti) su žmogumi, kurį matyte pirmą kartą. Be to, tada jūs tapsite keleiviu, o ne tik siuntėju, ir reikės sutvarkyti draudimo klausimus. Aš asmeniškai nerekomenduoju, nebent jūsų draugas yra tas vairuotojas.

Kaip atpažinti blogą pervežimo įmonę?

Jei kaina per maža, jei jie nekalba lietuviškai (arba blogai), jei neturi tikslių duomenų apie save – bėkite. Yra tokių „firminių“, kurios tiesiog perkelkina skambučius. Tada atvažiuoja koks neaiškus „boba“ su sena „Gazelės“ ir klausia „kur vesti“. Nemanau, kad norite, kad jūsų itališka sofa važinėtų tokiose rankose. Patikrinkite reakcijas, jeigu klausatė sudėtingų klausimų.

Smulkmenos, kurios svarbiausios

Ar reikia daryti sąrašą (inventorių) daiktų?

Būtinai. Ką be aš tu padarysi, jei pasiekus vietą pasirodo, kad trūksta dėžės su televizoriumi? Galiu pasakyti iš patirties – be sąrašo tai yra žodžiai prieš žodį. Užrašykite viską: „30 dėžių, 1 sofa, 3 lagaminai“. Tada vairuotojas pasirašo, kad gavo tiek. Taip apsisaugosite nuo nesklandumų. Nesiūlau rizikuoti, ypač kai vežate brangius dalykus.

Kas daryti su pašaru ar maistu?

Jei vežate maisto produktus, labai svarbu juos uždėti atskirai, kad nesuteptų baldų arba neužterštų drabužių. Vokietijoje yra griežt taisyklės dėl biologinių atliekų, todėl jei kažkas suirusi, tai problema. Aš visada primenu: jei nešite šaldytuvą su maistu, įsitikinkite, kad jis išjungtas ir išleistas vanduo. Kitu atveju jūsų kilimas taps baseinu.

Ar galima vežti augalus?

Galima, bet reikia gerai juos apsaugoti nuo vėjo ir šalto. Mikroautobuse gali būti vėsu, jeigu naktį, o augalai gali užšalti. Be to, reikia uždėti juos ant paklotos, kad žemė neišsibarbtytų. Vokietijai pasienyje kartas nuo karto tikrina, ar nevežate kenkėjus augaluose, bet retai. Tiesiog nepamirškite juos paberti (nepalikti atvirai saulėje).

Ką daryti, jei sužinojau, kad pamiršau kažką namuose?

Tai būna. Kartais užsidaro durys ir pamaži, kad raktai liko viduje, o spinta lauke. Jeigu jau važiuojate, tenka sugrįžti. Tai kainuoja papildomai, nes vairuotojo laikas – pinigai. Nenorėčiau būti jūsų vietoje, kai reikia paprašyti sugrįžti 50 km atgal. Geriau patikrinti viską du kartus prieš išvykstant. (O ne kaip vienas klientas, kuris atėjo į Vilnių pamiršęs šuns maistą Klaipėdoje).

Ar reikia duoti arbatpinigių?

Nėra privaloma, bet jeigu vairuotojas padėjo nešti sunkius daiktus į penktą aukštą be lifto, labai kvaila atrodyti, kai duodi 5 eurų. Vokietijoje tai yra įprasta. Aš pats visada duodu pinigų už gerą darbą, nes žinau, kiek tai sunku. Taip jūs užtikrinsite, kad kitą kartą jis su malonumu atvyks vėl. Nemanau, kad tai per brangu už nervus.

Ką daryti, jei atvykome ir nėra kam iškrauti?

Tai yra jūsų problema, ne mūsų. Vairuotojas gali padėti tik tam tikrą laiką (pavyzdžiui, valandą). Jeigu jūsų draugai vėluoja arba neatsiranda, reikia susitarti iš anksto. Aš matau tokias situacijas, kai vairuotojas tiesiog išmeta dėžes kieme ir važiuoja toliau, nes negali laukti amžinai. Negerbti jo laiko – reiškia negebėti susitarti.

Išvados

Galiausiai, viskas susumuoja ne į tai, koks automobilis, o į tai, kaip jūs pasiruošę. Mikroautobusas gali būti puikus sprendimas kraustantis su baldais į Vokietiją, jeigu jūsų turtas netelpa į dėžę, bet neužpildo viso sunkvežimio. Jis leidžia sutaupyti pinigų ir laiko mieste, tačiau reikalauja gero planavimo ir supratimo, kad vietos gali būti mažiau, nei atrodo. Nereikia tikėtis stebuklų už pusę kainos – geriausia pasitikėti patikimais žmonėmis, dirbančiais jau daug metų šioje srityje. Tada ir kelionė bus ramesnė, ir baldai atvyks sveiki. Sėkmės kelyje ir nepraraskite nieko pakeliui.