Ar mikroautobusas patikimas kraustantis į Vokietiją? Ilgametės praktikos nuomonė

Dirbu su krovinių pervežimu jau virš dvidešimt metų ir per tą laiką mačiau viską – nuo idealiai įvykusių kelionių iki tokių, kurių norėtų pamiršti. Klientai dažnai skambina ir klauso, ką geriau pasirinkti, o klausimas „Ar mikroautobusas patikimas kraustantis į Vokietiją?“ skamba man ausyse be galo dažnai. Tiesą sakant, vieno aiškaus atsakymo nėra, nes viskas priklauso nuo to, ką ir kaip tiksliai norite vežti. Esu matęs, kaip dėl tos pačios sumos žmonėms buvo atvežti baldai su įbrėžimais arba, priešingai, idealiai išlaikyti šeimyniniai lobiai, todėl čia labai svarbu išsirinkti ne tik transportą, bet ir patikimą žmogų, kuris jį vairs.

Pagrindiniai klausimai apie patikimumą ir maršrutą

Ar mikroautobusas patikimas kraustantis į Vokietiją?

Sakyčiau, kad taip, jeigu kalbame apie techninę pusę, nes šiais laikais Mercedes ar Ford Transitai važinėja beveik amžinai. Bet ar mikroautobusas patikimas kraustantis į Vokietiją, priklauso nuo to, kiek daiktų į jį įspaunate. Jei bandysite įspaustyti sofą, du šonus ir dar šimtą dėžių, tai gali baigtis tai, kad dangtis neuždarys arba važiuojant pro lenktynių trasą Vokietijoje ką nors prarandate. Techninė patikimumo problema dažnai kyla ne iš pačios mašinos, o iš to, kad ja bando nelegaliai vežti per daug svorio, o tai vokiškaiems pareigūnams – kaip raudonas audra.

Kiek dažnai jūsų vairuotojai važiuoja į Berlyną ar Miuncheną?

Mūsų vyrai važinėja tą maršrutą vos ne kas savaitę, o kai kurios ekipos ir kelis kartus per savaitę, jei užsakymų būna daug. Berlynas yra paprastas, ten susivažiuoti lengva, bet Miunchenas arba kaimiškos vietos Bavarijoje jau gali būti sudėtingesnės dėl siaurų gatvelių. Esu matęs, kaip nauji vairuotojai prasilenkia su namo fasadu bandydami įvažiuoti į kiemą, tad patirtis čia svarbiau už pačią mašiną. Be to, keliai Vokietijoje, nors ir geri, bet statybų zonų visada pilna, tad reikia žinoti, kur važiuoti, kad neprastovėtume valandų spūstyse.

O jei mikroautobusas sugestu kelyje? Kas tada?

Tai tikrai vargiausias scenarijus, bet jis įvyksta, ir nejuokinga, kad tai nutinka tada, kada skubiausia. Prieš metus turėjome atvejį, kai mums sugedo variklis netoli Hanoverio, ir vairuotojas teko stovėti septynias valandas kol atvažiavo gelbėtojai. Bet jeigu dirbate su normalia kompanija, turėtų būti draudimas ir pagalbos tarnyba, kuri atsiunčia kitą mikroautobusą arba padeda perkrauti krovinį. Nerekomenduoju pasirinkti firmų, kurios sako „mes niekada neblogame“, nes tai melas – visiems kas nors kartą nutinka.

Ar dažnai vyksta avarijos su tokiom mašinom?

Statistiškai avarijos nutinka retai, nes vairuotojai, kurie reguliariai važiuoja į Vokietiją, žino tų kelių specifiką ir yra atsargūs. Vokiškais greitkeliais važiuoti reikia draugiškai, o ne lenktynininko stiliumi. Esu girdėjęs istorijų iš kitų brokerių, kad jų vairuotojai užmiegdavo prie vairo arba nepastebėdavo stabdžiančio automobilio, tai čia daugiau psichologijos reikalas. Mūsų atveju, per dvidešimt metų buvo gal trys ar ketursi buferiniai susidūrimai, o rimtų avarijų su kroviniais beveik nebuvo.

Kaip su laiku? Ar neprilaisvo daiktų?

Tai yra vienas svarbiausių dalykų, kurį klientai dažnai pamiršta paklausti. Paprastai sakome, kad reikia skirti dieną, arba net dvi, jei reikia iškrauti keliose vietose. Vokietijoje miestuose važiuoti sunkiau, o jei tenka įvežti daiktus į penktą aukštą be lifto, tai laikas praleidžiamas greitai. Kartais vairuotojai vėluoja ne dėl savo kaltės – gaišta laukiant ant sienos arba dėl blogo orą. Niekada negaliu garantuoti 100% laiko, nes gyvenimas yra neprognozuojamas, bet stengiamės būti tikslūs.

Krovinio įkėlimas ir tūris

Telpa visi baldai į tą mikroautobusą?

Čia reikia būti labai sąžiningu – į standartinį 3.5 tonų mikroautobusą netelpa visa buto apdaila, jei turite didelius spinimus arba dvigulės lovos. Daugelis klientų mano, kad jei reikia persikraustyti, tai viskas turi tilpti viename reise, bet realybėje dažnai tenka daryti du važiavimus arba papildomai vežti dėžes automobiliu. Paskutinį kartą teko vežti klientui iš Vilniaus, kuris sakė, kad daiktų „nedaug“, o gale paaiškėjo, kad reikia vežti dar ir didelę sporto salę, kurios įsidėti tiesiog nebuvo kur.

Ar jie įdeda daiktus į dėžes ar lieka taip?

Tai priklauso nuo to, ką sutartame. Mums patinka, kai klientai patys viską sudėlioja į dėžes, nes tada niekas nenukrenta ir neapsibraižo. Jeigu paliekate atvirus maišus su drabužiais arba indais be uždangalų, tai važiuojant pro kelių duobes gali viskas išsibarti. Esu matęs, kaip atvykęs vokietis rado savo indus susmulkintus keramikos gabalėliais, nes niekas neprižiūrėjo, kaip tai kraunama. Geriau užsidėkite į dėžes – tai taupo nervus ir pinigus.

Ką daryti, jei daiktų per daug?

Jei matai, kad mikroautobusas pilnas, o kieme dar stovi sofa ir du spintos, nedirbk „herojaus“ ir neversk vairuotojo visko įsprausti į langus. Geriau aptarti papildomą reisą arba išsiųsti didesnės talpos sunkvežimį, kuris gali paimti 20-30 kubinių metrų. Kartais klientai nori sutaupyti ir prašo „kažkaip patalpinti“, bet tada rizikuojame, kad kelyje dangtį išmes arba suges stabdžiai nuo perviršinio svorio. Vokietijoje už tai gali skirti didžiules baudas.

Kiek svorio gali pakelti toks mikroautobusas?

Techniškai 3.5 tonų, bet čia reikia atsižvelgti į pačios mašinos svorį, kuris dažnai būna apie 2-2.5 tonos. Taigi, realiai kroviniui lieka apie 800-1000 kilogramų, o daugelis apie tai visiškai negalvoja. Buvau atvejų, kai klientas sakydavo „ten tik knygos ir drabužiai“, o pasirodo, knygų buvo trys tonos, nes buvo metalinės seifai. Svorio kontrolė yra labai griežta, ypač kai keliuose stovi svarsčiai.

Ar saugu vežti pianiną ar tą brangų tėvo pavedimą?

Nesu tikras, ar verta rizikuoti su labai brangiais dalykais mikroautobuse, jei jie nėra tinkamai užfiksuoti. Pianinas – tai sudėtingas dalykas, jį reikia uždėti ant specialių ratukų ir pritvirtinti, kad nenukristų ant vairuotojo galvos. Mums atvežti pianino nebuvo problema, nes mes pasirūpinomeėme įranga, bet jei tave veža kaimynas su savo „Volkswagen“ – tai gali baigtis tragedija. Brangius daiktus reikia apdrausti, nes nėra vienos transporto priemonės, kuri garantuotų 100% saugumą.

Kainos ir mokesčiai

Kiek kainuoja toks reisas maždaug?

Kainos svyruoja kaip orai priklauso nuo degalų kainos ir sezono. Vidutiniškai reisas į Vokietiją gali kainuoti nuo 600 iki 1200 eurų, priklausomai nuo to, kiek toli reikia važiuoti ir ar reikia įvežti daiktus į butą. Jei keliaujame į tolimus Bavarijos miestelius, kainą reikia didinti, nes vairuotojui grįžti užtrunka ilgiau. Nereikia tikėtis, kad už šimtą eurų kas nors nusives tave per visą Europą su tavo baldais – tai tiesiog neįmanoma be nuostolio.

Ar kainuoja brangiau nei sunkvežimis?

Keistas klausimas, bet kartais sunkvežimis gali būti net pigesnis, jei tu turi nemažai krovinių ir juos galima „prikabinti“ prie kitų siuntų. Mikroautobusas yra „expedited“ (skubus) pasirinkimas – tu moki už tai, kad tavo daiktai važiuoja tiesiai ir greitai, be persikrovimų sandėliuose. Didelės firmos, kurios perveža pilnus sunkvežimius, gali pasiūlyti mažesnę kainą už kubą, bet tu gaiš laukiant, kol jis surinks visus kitus krovinius.

Kas įeina į kainą? Ar dar kažką reikia mokėti?

Į kainą įeina degalai, vairuotojo darbas ir pats transportas. Bet dažnai klientai pamiršta, kad jei reikia įvežti daiktus į butą be lifto arba reikia nuimti duris ir langus, tai gali būti apmokestinta papildomai. Vokietijoje daugelyje namų yra siauri laiptai, ir vairuotojas vienas negali pakelti dviejų šimtų kilogramų spintos – tuomet reikia samdyti pagalbininkus vietose, ir tai kainuoja.

Ar reikia mokėti už pakrovimą Lietuvoje?

Tai dažnai priklauso nuo susitarimo. Kai kurių firmų kaina yra „nuo durų iki durų“, tai reiškia, kad jie padeda krauti abiejuose galuose. Mūsų atveju, mes į kainą įskaičiuojame pakrovimą, jei jis nėra per sudėtingas, bet jei reikia išnešti dalykus iš rūsio per penkis aukštus, tai kalbėsime apie papildomą mokestį. Sakyčiau taip – niekada nebusišleiskite su laišku „viskas įskaičiuota“, geriau paklauskite konkrečiai apie tavo atvejį.

Ar yra paslėptų mokesčių, apie kuriuos niekas nesako?

Žinoma, yra, bet ne tiesiogiai paslėptų, o tokių, kurių klientai nesupranta. Pavyzdžiui, vokiškose autobanų stotelėse kava ir maistas labai brangus, jei vairuotojas ten praleidžia laiką. Kartais reikia mokėti už aplinkosaugos zonas miestuose (Umweltzone), jei mikroautobusas neturi atitinkamos žalios kortelės. Dar yra toks dalykas kaip „muitinės deklaracija“, jei tu perveži daugiau nei asmeninius daiktus – tai gali kainuoti keliasdešimt eurų.

Dokumentai ir muitinė

Ar reikia deklaracijų į Vokietiją?

Jei tai tavo asmeniniai daiktai ir persikraustei į gyvenamąją vietą, dažniausiai deklaracijos nereikia, yra tam tikra išimtis, kai gali važiuoti be PVM ir muito. Bet jei tu perveži, tarkime, 5 kompiuterius arba 10 naujų televizorių, tai muitininkai tai pamatys ir paklaus. Turi būti pasiruošęs parodyti pirkimo kvitus arba sakyti, kad tai naudojamos technikos. Buvau atvejo, kai klientas bandė įvežti naują motociklą kaip „seną su dalimis“, tai baigėsi labai liūdnai.

Kas daryta su CMR? Ar jį reikia?

CMR – tai tarptautinis vežimo orderis, kuris yra kaip draudimas, kad krovinys buvo priimtas. Asmeniniams perkėlimams dažnai nenaudojame CMR, o rašome paprastą sutartį arba sąrašą, bet jei turi brangių daiktų, prašyk CMR. Jis turi būti pasirašytas abiejų pusių, ir jei kažkas dingsta kelyje, tai pagal jį galima reikalauti atlyginimo. Beje, CMR negali būti „tuščias“, jame turi būti maždaug tikslus svoris ir aprašymas.

Jei aš neesu ES pilietis, ar bus problemų sienoje?

Sienos kontrolė dabar yra griežtesnė, net tarp ES šalių kartą sustoja patikrinti, bet dažniausiai tai nėra problema, jei turi vizą arba leidimą gyventi Vokietijoje. Jei esi iš trečiosios šalies, reikia turėti dokumentus, kurie įrodo, kad turi teisę būti ten. Esu girdėjęs, kad kartais atvyksta žmonės be leidimų ir juos grąžina atgal, o krovinys lieka pasienio punkte, tada reikia rasti kaip jį atsiimti.

Ar gali įsikišti muitinė ir viską iškrauti?

Taip, jei ji įtaria, kad tu prekiaujai arba veži draudžiamus daiktus. Jie gali iškrauti visą mikroautobusą ir patikrinti kiekvieną dėžę. Tai yra labai nepatogu, nes užtrunka valandas, o tą laiką dažnai moka klientas. Vokiška muitinė yra labai organizuota ir turi gerus „nos“ – jei bandysi meluoti, jie sužinos. Geriau būti sąžiningas ir parašyti tiesą sąraše.

Vairuotojai ir realybys

Kas vairuoja? Normalūs žmonės?

Mūsų komandoje dirba vyrai, kurie su mumis jau ilgiau laiko, jie žino standartus ir žino, kaip elgtis su klientais. Bet rinkoje yra daugiauiau ir atsitiktinių vairuotojų, kurie tiesiog nusipirko mikroautobusą ir skelbia „vežu į Vokietiją“. Tokių reikia vengti, nes jie gali nebūti apdrausti, o jei suges mašina, jis gali tiesiog palikti tave su daiktais kelio viduryje ir išnykti.

Ar jie padeda krauti?

Taip, mūsų vairuotojai padeda, jie turi pirštines ir juostas, bet jie nėra profesionalūs krovikai. Jei turi šimtą dėžių knygų, vairuotojas nusikus po valandos. Tokiu atveju reikia tartis, kad atvyks du vyrai arba kad klientas padeda. Nereikia manyti, kad vairuotojas yra robotas, kuris gali pakelti tonas neįpusėjus dienai – jis taip pat žmogus.

O jei vairuotojas išgeria? (Nepatogus klausimas)

Tai yra bjaurus dalykas, apie kurį niekas nenori kalbėti, bet jis įvyksta. Yra firmų (ypač „kišenių“ firmų), kurios nebekontroliuoja savo vairuotojų, ir jie gali užsirašyti nakvyneje. Mums tai yra nulinis toleravimas – jei girdu kvapą arba matau, kad vairuotojas neadekvatus, jis iškart atleidžiamas. Kadangi tu pati (ar pats) dažnai važiuoji su mikroautobusu arba susitinki galutinėje stotyje, pasitikėk savo jausmais – jei kažkas atrodo keista, neduok raktų.

Kaip su kalba? Vokiškai moka?

Dauguma mūsų vairuotojų kalba rusiškai ir lietuviškai, o su vokiečiais dažnai susitarta angliškai arba rankomis. Keliuose Vokietijoje kalbos labai nereikia, ten viskas aišku, o jei reikia kalbėti su policija ar muitine, mes visada galime paskambinti per telefoną vertėju. Tačiau jei tau svarbu, kad vairuotojas kalbėtų sklandžiai vokiškai su tuo, kas priima daiktus, tai reikia to paprašyti iš anksto.

Ar galiu važiuoti su juo keleiviu?

Tai yra standartinė praktika, nes mikroautobuse yra vietų keleiviams (paprastai 3 vienos). Taip tu gali sekti savo daiktus ir padėti iškrauti. Bet nepamiršk, kad tai ilga kelionė – 10-12 valandų sėdėjimas ne visada patogu. Be to, jei įvyksi avarija, tu esi kaip keleivis, o ne kaip vairuotojas, ir draudimas gali neveikti taip pat. Kiekvienas pasirenka pats – ar nori saugumo, ar nori kontroliuoti procesą.

Ar daiktai lika saugūs, jei sustojime pavalgo?

Vairuotojai turi įprotį užrakinti mašiną kiekvieną kartą, kai išlipa, net jei tik nusipirkti vandens. Bet visada yra rizika, jei palikiame daiktus matomoje vietoje pro langą. Mes visada patariame uždengti daiktus užuolaidomis arba dėlėmis, kad nepritrauktume vagių dėmesio. Didžiuosiuose miestuose, tokiuose kaip Frankfurtas ar Leipcigas, vagystės iš mašinų yra gana dažnos, todėl reikia būti atsargiam.

Draudimas ir garantijos

Ar man reikia apdrausti daiktus?

Stipriai rekomenduoju. Nors mūsų mašinos yra apdraustos pagal įstatymus (Civilinė atsakomybė), bet dėl tavo daiktų atsakomybės apimtis gali būti ribota (pvz., tik keletas eurų už kilogramą). Jei turi brangų elektronikos, juvelyrinių dirbinių ar meno kūrinių, būtinai pasirašyk papildomą draudimo polisą. Tai nedidelė investicija, palyginti su nuostoliu, jei kažkas sudegs arba nukris.

Kas nutinka, jei kažkas sulūžta?

Turi parašyti „defect list“ – pažeidimų sąrašą, dar prieš išvykdamas iš Lietuvos arba iš karto po iškrovimo. Jei pastebi sulūžusį koją nuo stalo, turi tai užfiksuoti tame pačiame dokumente, kuriame pasirašei, kad gavai daiktus. Jei parašai, kad „viskas tvarkoje“, o po dienos paskambini ir sakysi, kad „lūžo“ – niekas neduos pinigų. Tai yra standartinė praktika, kuri apsaugo tiek vairuotoją, tiek tave.

Ar vokietiški draudikai priima lietuviškus polisus?

Įvykus avarijai Vokietijoje, viskas vyksta pagal vietinius įstatymus, bet jei mašina yra apdrausta Lietuvoje, tai draudimo kompanija turi padengti žalą. Tai gali šiek tiek užtrukti su dokumentais, bet pinigai galiausiai grįžta. Svarbiausia turėti „Zelena korta“ (Žalia kortelė), kuri patvirtina draudimą. Be jos, mašina gali būti konfiskuota.

Ar grąžinate pinigus, jei nepavyksta išvežti?

Tai retas atvejis, bet jei dėl techninių priežasčių arba dėl sienos negalime išvykti, mes grąžiname pinigus arba stengiamės rasti alternatyvą. Esu matęs, kaip kitos firmos sako „užsakymas negalimas, bet pinigų negrąžiname, nes tai mūsų laukimo mokestis“ – tai yra šiukšliška elgsena. Normali firma visada turi grąžinti avansą, jei nepateikia paslaugos.

Išvada

Galiausiai, ar mikroautobusas patikimas kraustantis į Vokietiją, priklauso ne tik nuo ratais, bet ir nuo to, ką tu pasirinksi. Jei sutinki su patikimu tiekėju ir atsakingai parengi daiktus, tai yra vienas geriausių būdų persikraustyti greitai ir pigiai. Nereikia bijoti klausti nepatogių klausimų apie draudimą ar vairuotojo būklę, nes tik taip gali apsaugoti save nuo nemalonumų. Kelionė į Vokietiją nėra toks sudėtingas dalykas, tiesiog reikia žinoti, ką tikisi, ir nepasitikėti per daug pigiais pasiūlymais, kurie dažnai baigiasi ašaromis per sieną.