Ar mikroautobusai tinkami persikraustyti į Vokietiją?

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtis metų ir dažnai girdiu vieną tą patį klausimą – ar mikroautobusai persikraustymui į Vokietiją iš vis yra geras pasirinkimas? Žmonių čia pasitaiko įvairių, nuo tų, kurie nori nuvežti tik kelis lagaminus, iki tokių, kurie bando susigyventi visą butą į „Vivaro“ tipo keleivinį automobilį. Trumpai tariant, taip, tai vienas pigiausių būdų, bet turi savų didelių „bet“. Negalima tiesiog užkrauti visko ir važiuoti kaip į miestą, nes Vokietijoje keliai ir policija veikia kitokiu principu negu Lietuvoje. Jei nors šiek tiek nesusigaudysite su svoriais ar dokumentais, gali baigtis neliestingai, todėl verta suprasti principus prieš padarant sprendimą.

Apie tai, kaip čia viskas susideda

Kiek dažnai mikroautobusai persikraustymui į Vokietiją pasirodo geriau nei sunkvežimiai?

Kartais žmonės galvoja, kad sunkvežimis – tai visada geriau, bet taip nėra. Jūsų daiktai maži, o sunkvežimio nuoma kainuoja šimtus eurų per dieną. Mikroautobusas persikraustymui į Vokietiją yra ekonomiškesnis, jeigu kelionė trunka trumpai, o krovinio nebėra tiek daug. Taip pat čia yra greitis – sunkvežimiui reikia 90 km/h, o tu gali važiuoti greičiau, jei tais reikalais leidžiama. Taigi, trumpiems atstumams ir mažiems kroviniams tai tiesiog idealus pasirinkimas, nors jis ir atrodo nepatogus tiesiog dėl to, kad ten tenka daug stumti.

Ar telpa viskas, ką žmogus turi savo bute?

Sakyčiau, tai labai priklauso nuo to, kiek jūs turite to „savo“. Standartinis 9 vietų mikroautobusas, jei išimtas sėdynių komplektas, telpa apie 10-12 kubinių metrų. Tai yra gana nemažai – telpa dvivietė sofa, lova, spinta ir keletas dėžių. Buvo atvejis, kai klientas įsivaizdavo, kad įsikels visą namą su dviračiais ir griliu, bet tai buvo nerealu. Reikia tiesiogiai pasakyti – jeigu jūsų turtas užima daugiau nei vieną kambarį, turbūt reikės dviejų reisų arba didesnės mašinos, kitaip viskas tiesiog neišsimes.

Ką daryti, jei daiktų per daug?

Na, tuomet reikia arba rizikuoti, arba daryti du reisus. Du reisai brangiau, nes degalai ir laikas, bet saugiau. Aš kartą matau, kaip žmogus užkrovė tiek, kad ratai buvo beveik pripūsti į šonus, tai buvo baisu žiūrėti. Vokietijoje zaibo už tai griežtai baudžia, todėl jei matau, kad netilpsta, aš tiesiog pasakau – ne. Geriau padaryti du reisus mikroautobusu persikraustymui į Vokietiją, nei vieną, bet su nervais ir baudom.

Ar sunku sužinoti, kiek svorio telpa?

Techniškai tai parašyta techniniame pasą, o ne techninėje apžiūroje (ką dar žmonės painioja). Žiūrėkite į leistinąją masę. Jei tai 3.5 tonos, tai reiškia, kad mašina + keleiviai + daiktai turi būti ne daugiau. Dažnai žmonės pamiršta, kad patys jie sveria, ir vėl įsivaizduoja, kad tėviškės 500 kg visiems. Tiesiog imkite svarstyklės, padėkite daiktą ir žiūrėkite, kad neviršytumėte ribos, kitaip vairuotojo pažymėjimas gali nebereikėti (arba būtent reikės, o jo nėra).

Kokią mašiną geriausia pasirinkti – „Vivaro“, „Transporter“ ar „Sprinter“?

Jei tikras persikraustymas, „Vivaro“ ar „Transporter“ (T6/T7) yra geriausi, kadangi jie erdvūs, bet dar telpa į paprastą vairuotojo pažymėjimą (kai svoris mažesnis). „Sprinter“ jau yra sunkesnis, ten reikia „C“ kategorijos, jeigu jo svoris viršija 3.5 tonas, o dažniausiai viršija. Taigi, jeigu neturite teisės vairuoti sunkvežimio, rinkitės mažesnę klasę. „Sprinteris“ puikus, jeigu turi komanda, kurie turi kategoriją, tačiau paprastam žmogui tai tiesiog brangiau ir komplikuota.

Ar verta pirkti mikroautobusą tik vienam persikraustymui?

Kai kada išeiga pigiau. Pirkote už 3 tūkst. eur, nuvežėte, parduodote už 2.5 tūkst. Nuoma tau kainuotų 1 tūkst. Tačiau čia reikia laiko, kad parduotum, ir reikia žinoti, kur pirkti. Jeigu žiūrite trumpalaikėje, tai nuoma yra lengviau, nes nereikia galvoti apie techninę apžiūrą, draudimį ir pirkimą-pardavimą. O aš girdėjau istorijų, kai pirkdavo mašiną, o ji pakeliui sugestų, ir tu prarandi viską. Taigi, rizika.

Vokietijos specifika ir taisyklės

Ar Vokietijoje Mikroautobusai persikraustymui į Vokietiją yra traukiami dažniau nei Lietuvoje?

Vokietai yra disciplinuoti, bet jų policija mėgsta tikrinti svorius. Jeigu mata, kad mašina guli ant šakų, jie sustabdys. Lietuvoje jiems per daug darbo arba tiesiog nelabai įdomu, o Vokietijoje tai pinigai. Yra specialios svarstyklės kelyse, kurios gali būti paslėptos. Jeigu viršysit svorį, draudimas nebegalioja, bauda didelė, ir turėsite numesti dalį krovinio ant kelio. Taigi, taip, rizika čia didesnė.

Ar reikia bet kokios specialios raidės ant priekinio stiklo?

Jei tu veži savo daiktus, ne komerciniu pagrindu, tai tau nereikia „C“ kategorijos, jeigu svoris leidžiamas. Taip pat nereikia jokių specialių leidimų, jei tai nekomercinis transportas. Tačiau jei tave sugaus ir suls, kad tu veži už pinigus (net jei draugams), tai gali būti problema. Geriau turėti raštelį, kad tai yra asmeniniai daiktai, kadangi vokiškai jie gali neįsivaizduoti, ką tu čia darai su toks daug bagažo.

Ar reikia „Umweltplakette“ (ekologinės ženklinės)?

Tai svarbu. Jeigu važiuosite į miestus kaip Berlynas, Miunchenas arba dar į „Umweltzone“ zoną, be to lipduko ant priekinio stiklo jūsų mašina bus pastebėta ir baudos nepagingai. Mikroautobusai, jeigu jie senesni, gali net neturėti teisės gauti žalios (arba geltonos) kortelės. Prieš važiuodami patikrinkite savo numerius internetinėse sistemose, kitaip gali būti, kad tiesiog neįvažiuosite į centrą ir teks stovėti už miesto ribų ir keliauti autobusu.

Kas su greičiu ten, kai mašina pilna?

Vokietijoje yra Autobanas, kur greitis neribojamas, bet... Niekada neskubėkite su pilna mašina. Mikroautobusas, pilnas daiktų, vaziuoojant 140 km/h elgiasi kaip laivas vėjų gūsiuose. Brake distance (stabdymo kelias) išauga dvigubai. Be to, jeigu mašina techniškai nėra pritaikyta tokiems greičiams su kroviniu, gali net sprogti padangos. Aš visada sakau važiuokite stabiliai 100-110 km/h, tai saugiau ir degalų suleidžia mažiau.

Ar gali vairuoti kas nors, kas turi „B“ kategoriją?

Tik jeigu mašinos techninis svoris (taip, tą techninę apžiūrą reikia žiūrėti) nenurodo, kad tai daugiau nei 3.5 tonos. Yra tokių mikroautobusų (pvz., kai kurie „Sprinteriai“), kurie ant popieriaus atrodo kaip 3.5t, bet iš tikrųjų gali būti, jau nebesimenu (tą reikia patikrinti). Bet dažniausiai standartiniai 9 vietų mikroautobusai yra po 3.5t. Taigi, „B“ kategorijos užtenka, bet vairuotojas turi būti ramus ir patirtas, nes tokia mašina elgiasi kitaip nei „Golfas“.

Kas vyksta, jei įvyksta avarija su užkrautu mikroautobusu?

Tada prasideda „linksmiausia“. Draudikai, sužinoję, kad mašina buvo užkrauta virš svorio ribos, gali atsisakyti mokėti atlyginimą. Tai labai realus pavojus. Jei svoris viršytas net 10 procentų, tai jau esate kaltas dėl draudimo sąlygų pažeidimo. Taigi, ne tik vairuokite saugiai, bet ir tikrinkite, ką vežiate. Geriau palikite sofa šalia namų negu rizikuokite likti be draudžiamojo išmokos po avarijos.

Kainos ir biurokratija

Kiek maždaug kainuoja toks reisas?

Degalai dabar brangūs, tai nėra taip pigu kaip anksčiau. Iš Vilniaus iki Berlyno ir atgal gali užsipulti apie 200-250 eurų degalų (priklausomai nuo mašinos). Prie to pridėkite užkrovimo-iškrovimo darbą, jei samdote vyrus. Bendrai, jei samdate firmą, tai gali būti nuo 500 iki 800 eurų už vieną reisą priklausomai nuo to, kiek reikia dirbti. Jei važiuojate patys, tik degalai ir maistas.

Ar brangu vokiški keliai?

Dauguma jų yra mokami. Mikroautobusams, kurie sveria mažiau nei 3.5 tonos, mokėti nereikia (arba daug mažiau, priklauso nuo emisijos klasės). Bet čia reikia būti atidžiam, nes kai kurie ruožai gali būti nemokami vienam, o mokami kitam. Geriausia įsirašyti „Toll Collect“ programėlę arba žiūrėti ženklus. Už sunkvežimius moka daug, bet mūsų atveju, tai tiksliai 3.5 tonos riba yra ta linija, kuria nereikia mokėti daugiausia. (Nors dabar jie keičia taisykles, taigi patikrinkite vėl, nebežinau ar kas nepasikeitė pastaruoju metu).

Ar reikia mokėti už muchinę (vežėjo pažymėjimą)?

Jeigu tai nekomercinis reisas, t.y. vežate savo daiktus, ne už pinigus, tai vežėjo pažymėjimo nereikia. Jei jūsų draugas padėjo jums susikraustyti ir važiuoja su jumis, tai dar nėra verslas. Tačiau jei jūs samdate vairuotoją, kuris veža jūsų daiktus, jis jau turi turėti tam tikrus dokumentus. Šie dalykai Vokietijoje yra griežtai kontroliuojami, todėl nebandykite apgauti sistemą.

Ar reikia deklaruoti daiktus muitinėje?

Mes esame ES, tai sienos techninių patikrinimų beveik nėra. Tačiau jeigu vežate naujus daiktus su etiketėmis, gali būti, kad muitininkas paklaus, ar tai ne prekyba. Jei tai persikraustymas, nereikia. Geriau turėti sąrašą, kas yra viduje, su apytikslėmis vertėmis, jeigu ką klaus. Naujų kompiuterių dešimt viename mikroautobuse atrodo įtartai, taip žiūrėkite į tai. Naudoti daiktai – be problemų.

Ar galima sutaupyti ant draudimo?

Negalima sutaupyti. Draudimas turi būti galiojantis visoje Europoje, ne tik Lietuvoje. „Green Card“ dabar nebūtina tarp ES šalių, bet techninis draudimas privalo veikti. Patikrinkite savo polisą – ar ten nėra užrašyta „teritorinis ribojimas“. Kartais pigūs draudimai neleidžia važiuoti toli toliau nuo namų. Gali būti, kad jūsų draudimas galioja tik Lietuvoje ir Latvijoje, o toliau – ne.

Ar paskutinis minutės užsakymas kainuoja brangiau?

Žinoma, jeigu kviečiate mane ryte ir sakote „važiuok šiandien“, aš sakau „ne“. Arba imu dvigubai. Logistika – tai ne taksi. Mikroautobusai persikraustymui į Vokietiją turi būti suplanuoti. Reikia surasti vairuotoją, paruošti mašiną. Jeigu norite sutaupyti, skambinkite savaitę-dvi iš anksto. Tiesioginiai skambučiai gali baigtis tuo, kad niekas neprieina ir jūs bėgate panašiai kaip panika.

Realios situacijos ir patarimai

Kas daryti, jei mikrobuse sugenda Vokietijoje?

Tai blogiausia, kas gali nutikti. Vokietijoje servisas brangus, o jei dar reikia vilkti – tai dar brangiau. Būtinai turėkite „CASCO“ draudimą su technine pagalba. Be jo, vilkimas gali kainuoti šimtus eurų. Kartais netgi paprasta padangos keitimas gali atsitikti taip, kad neturite atsarginės, o Vokietijoje sekmadieniais viskas uždaryta. Pasirūpinkite telefonais, kurie veikia užsienyje.

Ar dažnai įvyksta incidentai su daiktų sugadinimu?

Įvyksta, kai žmonės blogai užfiksuoja daiktus. Mikroautobuse yra judantis ir šokinėja. Jeigu statote antros eilės baldus ir neperrišate juos juostomis, jie nugriūs ant pirmųjų ir pažeidžia. Reikia įsigyti „krepšius“, apsaugos kraštus. Girdėjau, kaip vienas vyras vežė televizorių be dėžės, tiesiog uždėjo ant sėdynės – prieš duris jis nulūžo. Nereikia būti genijumi, kad suprastum – reikia užfikuoti.

Ar saugu palikti daiktus naktį mašinoje?

Niekada nerašiau, kad taip yra saugu. Ypatinga prie miestų arba poilsio vietose (Rasthof). Vokietijoje veikia tarptautinės gaujos, kurios specializuojasi „proveriamose“ mašinose. Jeigu paliksite brangius daiktus matomoje vietoje, jų daugiau nematysite. Geriau užsidarykite saugykla arba, jeigu esate pavargę, raskite saugią stovėjimo aikštelę su vaizdo kameromis. Arba tiesiog miegokite reisu, jeigu yra du vairuotojai.

O jeigu vairuotojus pavargsta?

Vairuotojai taip pat yra žmonės. Jeigu jis vairavo 12 valandų, jis nebegali vairuoti. Tai ne tik taisyklės, bet ir saugumas. Jei samdate pervežėją, pasitikrinkite, ar jis turi poilsio laiką. Aš girdėjau istorijas, kai vairuotojai bandydavo važiuoti be sustojimo 24 valandas, nes klientas spaudė. Tai baigdavosi blogai. Mikroautobusas persikraustymui į Vokietiją yra ilgas kelias, neskubėkite.

Ar yra kokių nors problemų su parkavimu mieste?

Didelis mikroautobusas mieste yra kaip banginis akvariume. Jis netilps į požeminius garažus (aukštis ribojimas), įsivažiuoti į siauras gatves bus sunku. Vokietijos miestuose griežtos taisyklės, kur ir kiek galima stovėti. Už nelegalų stovėjimą gali uždėti ant ratų spyną arba nuvežti mašiną. Geriau iš anksto susiplanuokite, kur iškrausite, ar galima stovėti gatvėje su įjungtomis „avarinėmis“.

Ar pasitiki visomis pervežimo firmomis?

Absoliučiai ne. Yra daug blogų firmų, kurios pasako vieną, o daro kitaž. Reikalaukite sutarties, pažymėkite buklę. Kai kurios firmos imasi mažų kainų, o tada reikalauja papildomai pinigų už „lipdukus“ ar „krepšius“, arba tiesiog pavogia daiktus. Patikrinkite atsiliepimus internete, bet ne tuos, kurie atrodo permainingi. Būkite budrūs.

Pabaigos mintys

Visos šios bėdos galvos skausmo nevertos, jeigu viską suplanuojate teisingai. Mikroautobusai persikraustymui į Vokietiją yra puikus sprendimas tiems, kurie nori sutaupyti ir turi vidutinį kiekį daiktų, tačiau reikia atidžiai žiūrėti į techninius dalykus, draudimą ir vokiškus įstatymus. Neskubėkite, geriau pasiskaičiuokite svorius ir pasirūpinkite dokumentais, o tada kelionė į naują namą bus ramesnė ir be nepykančių vokiškų policininkų. Sėkmės kelyje ir sėkmingo įsikūrimo!