Ar mikroautobusai tinka visų tipų kroviniams į Vokietiją?

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir, gyvenime, girdėjau viską. Kasdien susiduriu su klientais, kurie mano, kad jei tilpta į „Sprinterį“, tai reiškia, kad galima vežti viską. Deja, realybė yra daug sudėtingesnė, ypač kai kalbame apie griežtąją Vokietiją. Ar mikroautobusai tinka visų tipų kroviniams į Vokietiją? Jei trumpai – ne, nė šiek tiek. Vieniems tai puikus sprendimas, kitiems – bilietas į nemalonumus. Vokiškai keliai nieko nesigaili, o vietinė policija moka savo darbą puikiai. Čia ne tik apie tūrį, kalba eina apie svorius, dokumentus ir tai, kaip tu tą visa daiktą įkiši vidun. Tau reikės suprasti niuansus, kad netyčia nepateiktum į didžiąsias rūkes.

Apie techninius dalykus ir svorius (kurie visada būna per dideli)

Kiek tikrai gali pakrauti į tą 3,5 tonų furgoną?

Čia yra klasikinis klausimas. Žmonės žiūri į techninę pasą, kurioje rašo 3,5 tonos, ir galvoja, „ša, važiuoju“. Bet žiūrėk, turi pačią mašiną, kurios svoris gali būti ir 2,5 tonos, vairuotoją, degalus. Liko vienas tonas kroviniui, o ne trys. Jei įkiši 2 tonas plytų, ant svarstyklių tau niekas neduosis praeiti. Vokietijoje tai yra mėgstamiausias policijos užsiėmimas – sulaikyti apsvogtus lietuvus ir lenkus. Taigi, mikroautobusai kroviniams į Vokietiją tinka tik tada, jei gerai skaičiuoji savo svorius ir nepasiklioji į technines ribas.

Ar galiu vežti sunkius statybinius medžiagus?

Gali, bet tai yra pavojinga žaidimas. Turi būti labai aiškiai suprasta, kad ašilės ir pakabos to nepaliksims ilgai. Buvau matęs, kaip važinėja tokie „karietai“ su blokeliais, kad ratai atrodo kaip kiaušiniai. Jei turi ką nors sunkaus, geriau imti didesnę mašiną arba daryti kelias keliones. Mikroautobusas nėra sunkvežimis, jis tam ir nėra skirtas. Nors dažnai kyla klausimas, ar mikroautobusai tinka visų tipų kroviniams į Vokietiją, statybose atveju galiu pasakyti tik vieną – geriau nelipti į šitą liūną.

Kas nutinka, jei perkraunu ir sulaiko vokiška policija?

Tai bus brangus pamokas. Jie neduoda „prarasti“, neduoda nusiimti dalies krovinio ir važiuoti toliau. Gali gauti baudą, (paskutini kartą girdėjau, buvo šimtai eurų), o mašina gali būti uždrausta judėjimui, iki kol iškrauni. Vėliau reikės skambinti trečiajai šaliai, mokėti už evakuaciją. Tai ne verta tas 50 eurų, kuriuos sutaupysi neimiems didesnę mašiną. Vokietai yra disciplinuoti ir tikslūs, jų sistemoje nėra vietos „galbūt“.

Ar reikia specialios įrangos, jei veži pavojingas krovinius?

Žinoma, ADR sertifikatas ir ženklai. Negali tiesiog įmesti dažų balų į kampą ir važiuoti. Jei sulaiko ir pamatys be ženklų – baigta. Mikroautobusai tinka kroviniams į Vokietiją tik tada, jei viskas tvarkingai su dokumentais. ADR reikalavimai čia tokie pat griežti kaip ir dideliuose keliuose. Nesižaisk su ugnimi ar chemija, vokiečiai tuo labai domisi.

Kaip su tais ašiais? Ar tikrai tikrina?

Tikrina, ir kaip. Jie turi tas specialias svarstykles, kuriuo užkelia rato ašį ir matauja tikslų svorį. Gali būti, kad visos mašinos svoris normalus, bet viena ašis perkrauta. Tada bauda tikrai. Nemanau, kad nori bandyti savo laimę prieš Berlyno policijos postą. Geriau dešimt kartų pasiklausti manęs ar kitų ekspedicijų darbuotojų, nei vėliau gailėtis.

Ar galima nuomotis priekabą prie mikroautobuso?

Galima, bet tada keičiasi visos žaidimo taisyklės. Turiu omenyje, kad jei tai ne komercinis transportas (pvz., juodųjų numerių), tada gali būti problemų su vairuotojo pažymėjimu. O jei komercinis – tai gerai, tik vėlgi stebėk svorius. Krovininiai mikroautobusai su priekaba – tai jau beveik sunkvežimis, tačiau be stabdžių stiprintuvo gali būti pavojinga.

Dokumentai, muitinė ir vokiškas biurokratas

Ar reikalingas CMR sąvadas, jei vežu tik dvidešimt kilogramų?

Taip, be jokio abejo. Jei tai komercinis reisas, CMR turi būti. Neklauso, ar tai viena dėžė su šokoladu, ar pilnas furgonas. Be dokumentų – tai kontrabanda ar nelegalus pervežimas. Vokietijos muitinė (Zoll) mėgsta stabdyti mažas mašinas, manydamos, kad jose slypi kažkas didesnio. Geriau turėt viską ant popieriaus.

Kas dėl to vokiško „Mini-Job“ ar vairuotojo darbo laiko?

Čia tikrai ne mano sritis, aš tiesiog vežu daiktus, bet kažkaip girdėjau, kad jei vairuotojas dirba Vokietijoje, turi būti užregistruotas. Jei sulaiko ir pamatys, kad tu ten „šaltasis“ prekeivis be jokios leidimo, gali būti nemalonumų. Geriau pasitarti su buhalteriu, aš už transportą atsakingas. (Nors tiesą sakant, dažnai važinėja ir niekas nebeklauso, bet rizika yra).

Ar tikrina tachografą 3,5 tonos mašinose?

Jei mašina skirta kroviniams – taip, tikrai. Jei tai „keleivinis“ (nors ir be sėdynių) ir užregistruotas kaip keleivinis – ne. Bet dauguma mūsų transporteriu yra krovininiai. Tad turi vairuotojo kortelę, tachografo juostas (arba skaitmeninę). Jei nebus – bauda didelė. Nesižaisk su ta sistema, ji prisijungusi prie europinio tinklo.

Kas dėl importo mokesčių iš ne ES šalių?

Jei atveži iš Ukrainos ar Baltarusijos per Lietuvą į Vokietiją, turi būti TIR arba eksporto deklaracija iš Lietuvos. Negali tiesiog važiuoti su „kažkuo“ viduje. Vokietijoje muitininkai yra labai atidūs šiuo atveju. Jie gali nukreipti į artimiausią postą patikrinti, ar tikrai toks krovinys kaip deklaracijoje.

Ar galima veži asmeninius daiktus be PVM?

Tai sudėtinga klausimą. Jei tai tavo senos baldai iš buto Vokietijoje į Lietuvą – galima be PVM, jei turi deklaraciją, kad tai asmeniniai daiktai. Bet jei tų baldų dešimt komplektų ir tu juos parduodi – tai jau verslas. Muitinė labai gerai išskiria vieną nuo kito.

Ką daryti, jei dingsta dokumentas arba jis blogai suvestas?

Skambinti man iš karto. Negali važiuoti į klientą be dokumentų. Kartais galima išsiųst skanavimą el. paštu, bet originalas turi būti. Blogai suvestas numeris gali reikšti, kad krovinys nebus išduotas. Vokiškas tikslumas čia praverčia, klaidų They don't forgive.

Kas tikrai įsipakuojia, o kas ne?

Ar telpa standartinis europaletės (EUR) į vidų?

Į paprastą „Sprinterį“ ar „Transiterį“ – ne, netelpa pilnai 4 europletės eile. Telpa 3, o viena dalinai užlenda. Jei klientas sako „aš turiu 4 paletes“, turiu jam pasakyti, kad reikės didesnės mašinos (pvz., 7-8 tonų) arba daryti dvi keliones. Mikroautobusai kroviniams į Vokietiją tinka mažoms partijoms, ne pilnavertiems konteineriams.

Ar galima vežti šaldomus produktus?

Galima, jei turi šaldymo agregatą (fridge). Bet paprastas termo kėbulas nelaikys šaltuko vasarą penkias valandas. Jei veži mėsą ar sūrį, privalai šaldytojo. O jei šaldytojas sugeda? Tada turi problemų. Buvau matęs, kaip važinėja su sniegu viduj vasarą – tai baisu.

Kaip su ilgais daiktais? Vamzdžiai, lentos?

Jei ilgiau nei 3 metrai – tai jau problema. Mikroautobuse turi tų vietų nedaug, ir jei kažką ilgo įkiši, gali ne užsidaryti galinės durys arba gali būti, kad kyšo į vairuotojo kabiną (kas yra draudžiama). Yra ilgieji „Shuttle“ variantai, bet ir ten yra ribos.

Ar galima krauti aukštai iki lubų?

Fiziškai – galima. Bet saugumo sumetimais – nepatariu. Jei staiga stačia stabdus, tas viršutinis krovinius gali nukristi ant vairuotojo (jei nėra grotelių) arba visada susmulkti. Vokietijoje reikalavimai dėl užtvirtinimo (securing) yra pragmatūs – viskas turi stovėti stabiliai.

Ar tinka pervežti brangų elektroniką?

Tinka netgi labai, nes greičiau ir mažiau perkrovimo taškų. Bet turi gerai uždražuoti. Mikroautobusai yra „mėgstama“ vagių taikinys poilsivietėse. Negali palikti mašinos be priežiūros su 50 tūkstančių eurų vertės kroviniu be papildomo apsaugos.

O su baldais? Ar išsiverčia?

Išsiverčia, jei tai nėra prabangus virtuvės komplektas su stiklo lentelėmis. Buitiniai baldai puikiai keliauja mikroautobusu. Svarbiausia gerai uždengti, kad nenušliužtų apmušalai. Dažnai klientai klausia, ar mikroautobusai tinka visų tipų kroviniams į Vokietiją, o aš atsakau – baldams taip, o dujoms ne.

Ar galima veži gyvūnus?

Tik jei tai ne komercinis reisas (t.y., nenešini juos pardavimui ar veisimui) ir turi visas veterinarinę pažymą. O jei veži šunis į veislyną – tai jau kategorija, kuriai reikia specifinių leidimų. Paprastas vairuotojas to nedarys.

Pinigai, laikas ir kiti smulkmenos

Kiek tai kainuoja lyginant su sunkvežimiu?

Brangiau už toną, bet pigiau už expedicija mažoms siuntoms. Jei turi 300 kg, sunkvežimio niekas neleis tau užeiti – tai per mažas krovinys (LCL). Mikroautobusas yra idealus variantas mažoms siuntoms. Kainos svyruoja, bet dažniausiai tai euras už kilometrą plus keli šimtai už darbą.

Ar greičiau važiuoja mikroautobusas?

Taip, dažnai taip. Jis gali važiuoti greitesniais keliais, lengviau įsivažiuoja į miesto centrus (nors ten irgi apribojimai). Sunkvežimis negali važiuoti kai kuriais keliais Vokietijoje, o mikroautobusas gali (išskyrus tam tikras environmental zonas).

Kas su tais „Umweltplakette“ (ekologiniai ženkleliai)?

Būtinas dalykas beveik visame Vokietijos mieste. Be to ženklelio negali važiuoti į „žaliąją zoną“. Jei jo nėra – bauda. Užsukti į degalinę ir nupirkt, kainuoja penkias eurus, o bauda šimtą. Nebūk kvailys.

Ar vairuotojas padės pakrauti?

Priklauso nuo vairuotojo ir sutarties. Paprastai ne, jis yra vairuotojas, ne krovejas. Jei reikia krovėjo, tai reikia tai tartis iš anksto ir tai papildomai kainuoja. Nekišk jo į tuos dėžes, jei jis nenori.

Ar galima užsisakyti ekspresinį pervežimą?

Taip, tai yra pagrindinis mikroautobusų privalumas. Atvyksta prie tavykščio ryte, pasiima ir važiuoja tiesiai į Vokietiją. Gali būti vietoje po 12-14 valandų. Sunkvežimui reikia rinkti kitus krovinius, tai užtrunka dienų.

Kas dėl draudimo? Ką daryti, jei sugriūva?

Visada turėk savo draudimą (Cargo), o ne tik tikėk vairuotojo. Vokietijoje, jei kažkas atsitinka, be dokumentų niekas nieko negrąžins. Ir nerašyk pačiam į sutartį „vežu už savo atsakomybę“, to niekas nesiskaitys.

Ar galima sekti mašiną realiu laiku?

Dabar dauguma turi GPS trackerius. Galiu atsiųsti nuorodą ir žiūrėti, kur jis važiuoja. Tai ramina nervus, ypač kai veži brangų daiktą arba skubi.

Ką daryti, jei vairuotojas užstringa užsienyje?

Tai retai, bet nutinka. Tada skambinam pagalbos tarnybose. Geriausia turėti kontaktą, kur kalba lietuviškai ar vokiškai. (Aš asmeniškai visada turiu vieną vokišką numerį užsidėjęs, kas atveju, jei kas nutinka).

Ar sunku rungi su vokišku klientu terminaluose?

Kartais taip. Jie mėgsta, kai viskas būna taip, kaip parašyta. Jei vairuotojas atvyksta be CMR arba su vėluojančiu terminu – gali nepriimti. Reikia būti preciziškam.

Ar galima veži dalinius krovinius (LTL)?

Taip, tai kasdieninė praktika. Susirenka 4-5 klientus, pakrauna ir važiuoja. Tai pigiau klientui. Mikroautobusai kroviniams į Vokietiją puikiai tinka būtent šiam modeliui, kai kiekvienam turi po porą palečių.

Kas dėl grįžimo tuščia?

Tai mūsų problema, ne kliento. Mums reikia rasti krovinį atgal arba susimokėti už tuščią važiavimą. Klientui tai dažniausiai įeina į kainą viena ar kita kryptimi.

Ar verta rizikuoti su nelegaliais pervežimais?

Niekada. Vokietijoje baudos ir konfiskavimai yra tokie, kad verslas žūva. Geriau uždirbti mažiau, bet miegeti ramiai.

Ar verta viską daryti pats?

Ar galiu nuomotis mašiną ir važiuoti pats?

Gali, jei turi vairuotojo pažymėjimą (95 kodas) ir komercinę transporto licenciją. (Čia tikrai reikia patikrinti, nes taisyklės pasikeitė prieš keletą metų). Be to, reikia įmonės, kad galėtum išduodti sąskaitas.

Kas dėl poilsio laiko? Ar galiu važiuoti be sustojimų?

Jei turi tachografą – ne. Jei ne – beveik ne. Vokietijoje taip pat stebi vairuotojus. Pavargęs vairuotojas yra pavojingiau už ginklą.

Kaip susitarti dėl mokėjimo?

Geriausia būnu iš anksto. Pervedimas prieš išvykstant arba grynaisiais prieš iškraunant. Vokietijoje čekiai beveik nebenaudojami.

Ar yra kokių nors nenumatytų mokesčių?

Gali būti mokesčiai už užtvarą (Maut), jei tu neteko nemokamo ženkliuko, arba mokestis už išvažiavimą iš terminalo, jei vairuotojas užstrigo.

Ar reikia kalbos žinias?

Vairuotojui bent pažengusios anglų arba vokiškai būtinos. Negali važiuoti į Vokietiją su gestais. (Nors ir su gestais kažkaip išsiverčia, bet problemų metu bus blogai).

Ar galima veži per šventes?

Galima, bet tada reikia atkreipti dėmesį į vairavimo draudimus tautinėms šventėms. Vokietijoje kai kurias šventes draudžiama vairuoti sunkvežimius, mikroautobusai kartais patenka po šią kategoriją, o kartais ne, priklauso nuo svorio.

Ką daryti, jei krovinys sugadintas atvykus?

Sukurt protokolą (damage report), nufotografuoti ir skambinti brokeriui. Negali nukrauti ir pasakyti „viskas gerai“. Vėliau niekas nepatikės.

Ar ilgas laukimas terminaluose apmokamas?

Taip, dažniausiai yra tarifai už laukimą (pvz., pirmą valandą nemokamai, toliau mokama). Reikia tai žinoti, kad nustebintų galutinė sąskaita.

Galutinė pagarba ar viskas šaltai?

Verslas yra verslas. Mes abu norime uždirbti. Jei viskas sutarta ir padaryta gerai – draugiškai. Jei kas nors negerai – problemos.

Išvada

Taigi, ar mikroautobusai tinka visų tipų kroviniams į Vokietiją? Absoliučiai ne. Jie puikiai tinka mažoms, greitoms siuntoms, daliniams kroviniams ir tais atvejais, kai reikia lankstumo. Bet jei turi pilną sunkvežimio krovinį, per sunkias medžiagas arba kažką nelegalaus – nieko nedaryk pats ir nebandyk tai įkišti į mažą furgoną. Vokietija neleidžia sau nieko panarkyti. Geriau kreiptis į profesionalus, pasitarti ir daryti viską tvarkingai, nei važiuoti su širdies krūčiais ir bijoti, kad už kiekvieno kalnelio laukia policija. Gerai suplanuotas krovininiai mikroautobusai į Vokietiją gali būti tavo verslo auksinis kasyklos, bet tik jei žaidi pagal taisykles.