Ar mikroautobusai tinka mažų siuntų gabenimui į Vokietiją? Žvilgsnis iš vidaus

Dirbu šitoje srityje beveik dvidešimt penkerius metus ir, tegu man kas nors pasako, kad Vokietija nėra chaotiška. Kasdien susiduriu su klientais, kurie nori išsiųst kelias dėžes į Miuncheną ar Hamburgą ir klausia, ar verta tai daryti mikroautobusu. Žodžiai mažų siuntų gabenimą į Vokietiją aš girdžiu kasdien, ir atsakymas visada yra... „priklauso“. Nėra vieno teisingo sprendimo, nes kartais mikroautobusas yra gelbėjimas, o kartais – pinigų švaistymas ir nervų praradimas. Čia ne apie idealias brošiūras, o apie tai, kaip vyksta realiame gyvenime, kai vairuotojas pavargęs, o oda slysta nuo vairo.

Kas vyksta galvoje, kai renkatės transportą?

O čia tikrai pigiau nei sunkvežimis?

Žmonės visada mano, kad mažesnė mašina reiškia mažesnę kainą, bet tai nėra tiesa. Jeigu turite tik tris dėžes, mikroautobuso mažų siuntų gabenimą į Vokietiją iš tiesų gali apsimokėti, nes jums nereikia mokėti už pilną vietą 20 tonų sunkvežimyje. Tačiau jei dėžių padauga, kainos gali susilyginti, o net ir tapti didesnės dėl degalų suvartojimo, kuris, tiesa sakant, mikroautobusuose, yra didelis, ypač kai važiuoji 130 km/h greitkele. Taigi, skaičiuokite ne tik pagal tonas, bet ir pagal ridą.

Kiek dėžių iš tikrųjų telpa ten?

Tai tas dalykas, kur visada klaidinamasi. Žiūrite į techninius duomenis – „4–5 europaletės“. O realybėje? Jei dėžės aukštos ir neįleidžiate oro, telpa tik dvi. Vakar vienas klientas bandė įsprausti šešias dėžes su skalbimo mašinomis į „Mercedes Sprinter“ ir... nenukrypau nuo temos. Taigi, tiksliau pasakyti taip: telpa tiek, kiek negriaunami stogas ir sėdynės. Geriau matuoti kubais, o ne dėžių skaičiumi, kad išvengtumite nepykimo vairuotojui.

Ar vairuotojas gali padėti pakrauti?

Dažniausiai taip, jei jis yra vienas ir daro tai už papildomą mokestį arba jei jums labai pasisekė. Bet nereikia laikyti taisyklės, kad jis privalo. Dauguma mikroautobusų vairuotojų yra pavieniai keliautojai, ir jiems neapsimoka gaišti laiko manipuliavimui su kroviniu, jei tai ne sutarta. Vieną kartą mačiau, kaip vairuotojas atsisakė padėti, nes klientas pasirūpino tik dviem rankomis, o reikėjo keturių. Geriau susitarti iš anksto.

Kiek laiko užtrunka tas kelias?

Teoriškai į Berlyną važiuoji 10 valandų, praktiškai – 14. Vokietija yra pilna statybų, o kelyje A9 visada kažkas vyksta. Be to, mažų siuntų gabenimą į Vokietiją darant mikroautobusu, tenka sustoti daugiau kartų, nes paprastai tenka paduoti į penkis-šešis skirtingus adresus. Neskubėkite su terminais, sakykite vairuotojui „dieną-dvi“, ir bus ramiau ir jums, ir jam.

Ar saugu duoti brangius daiktus?

Turiu vieną istoriją iš praeities (apie 2010-us metus), kai dingo pilna mašina su elektronika neaiškiuose aplinkaliuose. Dabar situacija pagerėjo, yra GPS stebėjimas, bet rizika visada egzistuoja. Mikroautobusai dažniau grobiami arba „užmirštami“ nei dideli sunkvežimiai, nes juos lengviau iškrauti ir parduoti. Draudimas būtinas, bet tikrai tikrinkite, ar jis dengo viską, kas yra viduje.

Vokietijos biurokratija ir kelių taisyklės

Kokie dokumentai reikalingi iš tikrųjų?

Nereikia jokios magijos, tik CMR sąvoka ir prekių sandėlio sąrašas (pavadavimo lapas). Bet būkite atidūs – vokiečiai mėgsta, kad viskas būtų parašyya aiškiai, be trūkstamų detalių. Jei CMR užpildysite netvarkingai, muitinėje arba policijos kontrole gali laikyti valandas. Vieną kartą teko padėti klientui, kuris užrašė „dalys“ vietoje „variklio dalys“, ir tai sukėlė nepageidaujamų klausimų.

Ar reikia mokėti už kelių mokesčius (MAUT)?

Taip, Vokietijoje mokesčiai už sunkesnes transporto priemones (nuo 7,5 tonos) yra privalomi. Bet dauguma mikroautobusų, kuriais vykdomas mažų siuntų gabenimą į Vokietiją, sveria mažiau, todėl MAUT jiems netaikomas. (Čia turėčiau pasitikslinti – kai kurie didesni „Iveco Daily“ gali viršyti ribą, jei pilnai pakrauti, bet retai kas tai tikrina iš tikrųjų). Geriau klausti pervežėjo, ar jis turi „Go-Box“ ar ne.

Kas su muitine, jei siunčiate iš ne ES šalių?

Jei keliaujate iš Lietuvos, tai ES viduje, muitinės neturėtų būti, nebent tai yra tranzitas per Lenkiją iš Ukrainos ar Baltarusijos. Tada būna bėdų. Esu matęs, kaip mikroautobusai stovi tris dienas prie Lenkijos-Vokietijos sienos, nes viena dokumento kopija neatitiko originalo. Jei gabenate tokius krovinius, pasirūpinkite TIR knygele arba garantiniu įrašu, kitaip neprasversite.

Ar vokiečių policija dažnai stabdo?

Labai dažnai, ypač if (jei) mikroautobusas atrodo „perpildytas“. Jei matyti, kad krovys liečia langą arba išlenda už galinės durų, tai garantuotas baudas ir priverstinis iškrovimas. Vokietijos policija nėra tokia griežta kaip Lenkijos, bet jie labai tikrina, ar vairuotojas nepažeidė poilsio laiko. Tachografo, jei jis yra, užrašai turi būti švarūs.

O jei aš turiu tik vieną kėdę, ar tinka?

Jei tai viena kėdė, kurią galima padėti į keleivinį mikroautobusą, tai ne problema. Bet jei tai didelė sofa ar spinta, geriau ieškoti „balkono“ tipo sunkvežimio. Mikroautobusas turi ribotą aukštį, ir jei daiktas netelpa stačias, teks jo gulti į šoną, o tai užima vietos. Nebijokite klausti apie vidinį aukštį (1,9m ar 2,1m), tai svarbu.

Ar galima vežti maistus?

Tik jei tai yra supakuotas maistas, kuris netenka šalto grandinės režimo. Jei bandysite nuvežti šaltą mėsą ar pieną paprastame mikroautobuse be šaldymo įrangos, vos tik atidarysite duris prie gavėjo, jis atsisakys priimti. Vokiečiai yra labai griežti dėl HACCP standartų. Buvo atvejis, kai mums teko išpilti visą jogurtą, nes vairuotojas išjungė šaldiklį naktį.

Finansinė pusė ir realios kainos

Kokia maždaug kaina už maršrutą?

Kainos šokinėja kaip kiemas. Jei reikia važiuoti tik į Vokietijos pakraštį ir atgal, gali tekti sumokėti nuo 600 iki 1000 eurų. Tačiau jei mažų siuntų gabenimą į Vokietiją planuojate į gilumą, pvz., į Miuncheną ar Štutgartą, ir dar laukiate grįžtantį krovinį, kaina gali šokti iki 1500 eurų. Degalai brangsta, o vairuotojai nori uždirbti, tad nenuvilkite.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Visada galima pabandyti, bet ne įžeisdami. Jei siūlote 300 eurų už maršrutą, kuris kainuoja 800, tiesiog nutrinks ryšį. Geriau pasakykite: „Turiu biudžetą 700 eurų, gal galima kažkaip suderinti?“. Kartais pervežėjai sutinka, jei turi kitą užsakymą toje pačioje kryptyje ir nori užpildyti tuščias vietas.

Kas daryti, jei vairuotojas prašo daugiau pinigų kelyje?

Tai yra didelė raudona vėliava. Normalios kompanijos nedaugia kainos po to, kai sutarta. Jei vairuotojas sako, kad „užstrigo“ ar reikia „papiros“, skambinkite iš karto savo dispeteriui. Jei neturite dispeterio (t.y. radote vairuotoją „skelbime“), tai jūsų rizika. Gali baigtis taip, kad jis užraksto krovinius ir reikalauja išpirkos.

Ar verta laukti „grįžtamojo“ krovinio?

Jei neskubate, tai taip. Tai gali sumažinti jūsų išlaidas 30-40 procentais. Bet problema ta, kad niekas negarantuoja, kad toks krovinys atsiras. Vokietija didelė, bet kartais tenka važiuoti tuščia 300 km iki Belgijos, kad parsivežtų kažką. Laikas – tai pinigai, tad vertinkite, kas jums brangiau.

O kaip su mokesčiais už iškrovimą?

Vokietijoje dažnai yra taip, kad prie sandėlio yra tik vairuotojo krano, o jei jūsų krovinys reikalauja manualinio iškrovimo, vietiniai darbuotojai gali pareikalauti didelių pinigų. Užsibrėžkite iš anksto – ar vairuotojas iškrauna pats, ar reikia mokėti vietiniams stogams. Kartais tas mokestis būna didesnis nei paties pervežimo dalis.

Ar draudimas įeina į kainą?

Įprastai į kainą įeina privalomas draudimas pagal CMR konvenciją, bet jis labai mažas – apie 8,33 SDR už kilogramą. Jei vežate brangius daiktus (telefonus, juvelyrinius dirbinius), privalote įsigyti papildomą draudimą. Nenaudingai verkti vėliau, jei dingo 10 tūkstančių vertės siunta, o draudimas padengia tik tūkstantį.

Bėdos, su kuriomis susiduriame (ir nenorime)

Kas nutinka, jei mikroautobusas sugenda?

Tai blogiausias scenarijus. Tiesiog sustojote prie autostrados. Jei mažų siuntų gabenimą į Vokietiją vyksta ne per didžiąją kompaniją, gali tekti laukti dieną dėl vilkiko. Ir vairuotojas šalta, ir siunta šalta. Kartais tenka iškrauti viską į kitą, praeinančią mašiną, o tai kelia papildomą riziką pažeisti prekes. Tikrinkite, ar pervežėjas turi pagalbinę techniką arba sutartis su „Europos pagalba“.

Ar buvote matęs, kaip dingsta siuntos?

Kaip jau minėjau, taip nutinka. Yra firmų (pavardžių nenurodysiu), kurios užsimoja vežti pigiai, o paskui „dingsta“ kartu su vairuotoju. Dažniausiai tai nutinka su kroviniais, kurie lengvai parduodami „rankose“ (alkoholis, cigaretės, elektronika). Nenaudokite firmų, kurios neturi tinklalapio arba jos adresas yra gyvenamasis namas Kaune.

Kaip su ADR (pavojingos medžiagos)?

Mikroautobusais leidžiama vežti tik labai mažus kiekius pavojingų medžiagų (pvz., butelį lakų namams). Jei turite pramoninę chemiją, kuri reikalauja apželdinimo, pamirškite mikroautobusą. Policija Vokietijoje už tai konfiskuos mašiną be jokio gailestingumo. Neverta rizikuoti gyvybe dėl 500 eurų taupymo.

Ar galima vežti keleivius ir krovinį vienu metu?

Techniškai – ne, jei tai yra krovininis mikroautobusas (C kategorija). Jei keleivinis (D kategorija) – tada taip, bet tik jei keleiviai sėdi sėdynėse, o krovinys neblaško viduje. Dažnai žmonės bando nuvežti šeimą ir visa baldus, bet tai yra neteisėta ir pavojinga. Aš asmeniškai nedaryčiau to, nes draudimas neveiks, jei įvyks avarija.

O jei aš neteisingai užrašiau svorį?

Jeigu parašote, kad svoris 500 kg, o yra 1.5 tonos, vairuotojas gali tiesiog neįsileisti arba paprašyti papildomo mokesčio, nes padidėja kuro sąnaudos. Dar blogiau, jei sustos svarstyklėse (kas Vokietijoje retenybė, bet įmanoma), gausite baudą už melagingus duomenis. Būkite sąžiningi, tai sumažina nervų skaičių.

Ar reikia būti aptarnavimui prie gavėjo?

Ne visada, bet labai rekomenduoju. Vokietijos sandėlininkai yra griežti – jei vairuotojas neatvykta nustatytu laiku, jie gali nusiųsti jį į kitą dieną. Ir tada mažų siuntų gabenimą į Vokietiją tampa brangus dėl laukimo mokestis (demurrage). Jei negalite būti ten, palikite kontaktą, kuris galėtų greitai spręsti problemas vietos kalba.

Ką daryti, jei vairuotojas užmiega?

Jis negali važiuoti 24 valandas. Tachografas (jei yra) tai užfiksuoja. Jei jis nešioja „popierinį“ tachografą ir jį užrašinėja pieštuku, tai jūsų problema (raudona vėliava!). Jei jis legaliai miega, reikia suprasti, kad tai ne jo kaltė, o fizinės galimybių riba. Nespauskite ant jo, nes pavargęs vairuotojas yra pavojingesnis nei uždelsta siunta.

Smulkmenos, kurios padaro gyvenimą lengvesnį

Ar galima sekti, kur yra mašina?

Dabar beveik visos (normalios) firmos turi GPS stebėjimą. Užsukite į jų puslapį, įveskite užsakymo numerį ir žiūrėkite. Jei pervežėjas sako „važiuoju“, o GPS rodo, kad jis stovi vietoje jau valandą prie kavinių, tuomet žinote, kad kyla problemų. Tai leidžia planuoti savo laiką.

Ar veža savaitgaliais?

Vokiška savaitgalis (penktadienis po 14:00 iki pirmadienio ryto) yra šventas daugeliui sandėlių. Taigi, vairuotojas gali atvykti, bet niekas jo neiškraus. Jei skubate, turbūt teks mokėti už iškrovimą poilsio dienomis, o tai kainuoja dvigubai. Geriau planuoti išvykti antradienį ar trečiadienį.

O kaip su atgalinio krovinio suradimu?

Tai pervežėjo galva, ne jūsų. Jūs mokate tik už savą kryptį. Jei jis suranda kažką atgal – jo laimė. Kartais klientai klausia, ar gali gauti nuolaidą, jei vairuotojas kažką parsiveža. Atsakymas: retai kas to pasiūlo, nes logistika per sudėtinga tokiu atveju sujungti.

Ar sunku rasti gerą pervežėją?

Labai sunku. Rinka pilna „vieno vairo“ firmų, kurios dirba iš garažo. Turiu vieną patikimą, su kuriuo dirbu jau 10 metų (neduodu pavardės, kad neša reklamą), bet jų mažai. Žiūrėkite ne į kainą, o į atsiliepimus ir tai, kiek laiko jie egzistuoja rinkoje.

Ar verta rizikuoti su „pirštais į dangų“ firmomis?

Absoliučiai ne. Jei jums nesuteikia sutarties, jei reikalauja grynų pinigų prieš išvykstant (be išankstinio sąskaitos faktūros įrodymo), nevažiuokite. Tai dažniausiai baigiasi teisme arba policijoje. Taupykite 50 eurų, bet mokėkite tiems, kurie turi biurą ir parduodančiąją (pardavimo) sutartį.

Ką daryti su paletėmis?

Mikroautobuse neįsivaizduojama, kad jis veža standartines 1x1m paletes, jei jos nėra mažos (ketvirtkalės). Įprastos paletes reikia krauti pro šonines duris, kuriose dažnai yra apribojimai. Užsakykite „patalpintas“ paletes (su mažesniu aukščiu), jei norite, kad jos tilptų viduje be problemų.

Galutinė patirtis – ką išmokau?

Išmokau, kad mažų siuntų gabenimą į Vokietiją – tai ne tik logistika, bet ir psichologija. Reikia suprasti vairuotoją, kuris nori namo, ir vokietį, kuris nori savo dėžės dabar. Tarp šių dviejų ugnų stovi pervežėjas. Jei randate tokį, kuris sugebia suderinti abiejų interesus, laikykite jį kaip akį galvoje.

Išvada

Galiausiai, viskas sumažėja iki paprasto pasirinkimo. Jei jums reikia greitos ir pigios, bet ne per didelės siuntos, mikroautobusas – puikus variantas. Jei vertė didelė arba terminas kritiškas, geriau pasirūpinkite dideliu sunkvežimiu. Nerašiau šio straipsnio, kad jus išgąsdintiu, o kad atidarytum akis. Dirbu šitoje srityje ilgai, ir matau, kad dauguma problemų kyla ne iš kelių, o iš nepasiruošimo. Sėkmės keliuose, ir tikiuosi, jūsų siuntos pasieks paskirtį laiku.