Ar mikroautobusai tinka didesnių baldų pervežimui į Vokietiją? Žinios iš kelio

Sveiki, su jumis kalbasi žmogus, kuris šioje srityje pradirbo beveik du dešimtmečius. Per tą laiką mačiau viską – nuo virtuvės, nukritusios ant vairuotojo kojos, iki sofos, išlindusios pro mikroautobuso langą. Dažnai klientai klausta, ar verta rinktis mikroautobusą, kai reikia vežti didesnius baldus į Vokietiją. Atsakymas nėra tiesioginis „taip“ ar „ne“. Viskas priklauso nuo to, ką tiksliai norite vežti ir kiek pinigų norite sutaupyti. Mikroautobusų pervežimas į Vokietiją yra populiarus, bet turi savų niuansų, apie kuriuos retas kuris brokeris pasakys tiesiai. Štai mano nuomonė, be jokių gražių iliuzijų.

Pagrindai arba ar tai telpa į galvą (ir į mašiną)

Ar mikroautobusai tinka didesnių baldų pervežimui į Vokietiją iš viso?

Žiūrėkime tiesiai. Jei turite standartinę dvigulę lovą ir kelias spinteles, tai tikrai tinkamas variantas. Mikroautobusai lankstesni mieste nei sunkvežimiai. Bet jei perkate visą virtuvę iš „IKEA“ arba didelę biuro kolekciją, gali būti problema. Tada reikia jau ne mikroautobuso, o furgono su aukštu stogu. Tačiau įprastam butui įrengti, kai keliate į Vokietiją gyventi, šis transportas puikiai padirba, jei išmaniai supakuosite.

O ar telpa didelė sekcija ar spinta su veidrodžiu?

Čia jau sudėtingiau. Aukštas spintos (virš 2 metr�) įprastame „Sprinter“ tipo mikroautobuse neįeis, jei jis neturi pakeliamo stogo. Teks ją gulti į šoną, o tada prarandate daug vietos kitiems daiktams. Turiu omenyje, kad jei spinta yra 2,3 metro aukščio, tai galiu ir užtikrinti, kad teks ardyti arba ieškoti furgono su „Luton“ kėbulu (tas su aukštu galu).

Kiek telpa tokiame bode? Kiek kubinių metrų?

Standartinis mikroautobusas turi apie 13–15 kubinių metrų talpos. Tai atrodo daug, bet kai pradėsite dėti dėžes, vieta iškarto išseks. Užpildyti tą erdvę efektyviai – tai menas. Dažnai žmonės sako, „turime tik kelias dėžes“, o galiausiai išsiaiškina, kad reikia dar vieną važiavimą, nes nepaskaičiavo sofos ir dviračio.

Ar galiu sėdėti gale su daiktais?

Techniškai – ne, jei tai krovinių pervežimas. Draudimas neleidžia vežti keleivių krovinių skyriuje be saugos diržų ir sėdynių. Bet realybėje? Kai kurie vairuotojai, jei kelias trumpas ir „žiūri pro pirštus“, galės sudėti kelis žmones ant dėžių (nerekomenduoju!), bet oficialiai tai draudžiama. Geriau neprašyti to, kad nesukeltum problemų pačiam vairuotojui patruliuojant Vokietijoje.

O jeigu aš turiu labai ilgą sofą? 3 metrus?

Ji gali įliužti įlindžius įgulos į duris (jei tokių yra) arba per atidarytas galines duris. Bet turiu omenyje, kad jei ji yra kampinė ir labai masyvi, gali tekti ją išmontuoti. Vokietijos keliai geri, bet posūkiai į privažiavimus gali būti siauri. Ilga sofa gali tiesiog neužlipti į posūkį.

Kas su svoriu? Ar mikroautobusai tinka didesnių baldų pervežimui į Vokietiją, jei baldai labai sunkūs?

Čia dažna klaida. Žmonės galvoja, kad jei telpa, tai ir gali vežti. Mikroautobusas dažniausiai turi leistinąją 3,5 tonos masę. Pačios mašinos svoris apie 2,5–2,7 tonos. Tau lieka tik apie 800–1000 kg kroviniui. Pilna virtuvės komplektacija ar akmeninė viryklė gali lengvai viršyti tą limitą. Vokietijoje muitinė ir policija tikrina svorius, ypač kai mašina „sėdi“ ant pakabos.

Ar reikia tarpinių sienelių?

Būtina. Jei vairuotojas stačiai sustoys, o tu užmirši užsegti tarpinę, tavo dvigulė lova nuskrieja tiesiai į jo galvą. Esu matęs tokių atvejų, kai vairuotojai tiesiog iškrenta iš rūšių. Taip pat, tarpinės padeda išlaikyti mašinos stabilumą – krovinius reikia spausti prie sienelės, o ne mėtyti centro.

Ar verta rinktis „Luton“ tipo mikroautobusą?

Jei keliate didelius baldus į Vokietiją, „Luton“ (su aukštu dėžės galu) yra geriausias pasirinkimas. Jame telpa daugiau, ir jis yra aukštesnis, taigi spintos nebereikia gulėti. Bet jis brangesnis ir šiek tiek lėtesnis, o vairuotojai kartais vengia tokių užsakymų, nes sunkiau įvažiuoti į sandėlius.

Krovimas, vairuotojai ir „gyvas“ darbas

Ar vairuotojas padės mannešti daiktus?

Standartiškai – ne. Jo darbas yra vairuoti. Jei turi krovėjų, tai puiku, jei ne – reikia patiems sukti rankas. Yra vairuotojų (reti), kurie padės dėl gero žodžio arba už papildomą mokestį „ rankose“, bet to tikėtis neverta. Geriau iš karto klausti apie „krovėjų paslaugas“, jei nori nusipręsti nugarą.

Kaip užsegti baldus, kad nenukristų?

Reikia dirbų. Ne tų, kuo užsegasi duoną, o ožių odos arba stiprių juostų su metaliniu strypu. Vokietijoje greitis greitas, o jei baldai pradės šokti, jie gali susidaužyti. Pats dažniausiai naudoju juostas – užsegai, tempai iki pradžių skambesio. Ir dar kartą patikrini po 50 km.

Ar reikia išardyti baldus?

Didesnius baldus į Vokietiją vežant labai rekomenduoju išardyti. Stalą kojomis atskirai, spintos duris nuimti. Ne tik taip sutaupote vietos, bet ir sumažinate pažeidimų riziką. Vienas klientas ne išardė veidrodinės spintos – atėjo į Vokietiją su krūva stiklo fragmentų. Gaila, bet tiesiog fizikos dėsniai.

Kas su pakavimo medžiagomis? Ar turi vairuotojas?

Dažniausiai ne. Reikia pasirūpinti patys – burbuliukų plėvele, gofruotu kartonu. Vairuotojas gali turėti kelias senas dangas arba užmautus ant baldų (jei esi laimingas), bet tikėtis, kad jis viską užvynios, nereikia. Būk pasiruošęs pats.

Kiek laiko užtrunka pakrovimas?

Tai priklauso nuo tavo ir tavo draugų (arba krovėjų) greičio. Jei viskas paruošta namų viduje, gali užeiti valandą. Jei reikia išnešti iš 5 aukšto be lifto... tai gali trukti ir pusę dienos. Vairuotojai nemėgsta laukti nemokamai, taigi, jei žinai, kad bus lėtai – tartis iš karto apie laukimo mokestį.

O jeigu aš vėluoju? Ar vairuotojas nevyks?

Vairuotojai žmonės, jie taip pat turi grafikus. Jei vėluoji valandą, paprastai laukia. Jei vėluoji tris – gali išvažiuoti, nes turi kitą užsakymą arba turi grįžti atgal į Lietuvą. Susisiekti ir pranešti yra būtina. Niekas nemėgsta būti „paliktas ant priekalo“ prie sandėlio vartų.

Ar saugu palikti daiktus vairuotojui?

Patikimas vairuotojas – saugu. Bet aš visada sakau – brangius daiktus (pinigus, dokumentus, juvelerinius dirbinius) vežk su savimi kablyje. Mikroautobusai kartais būna apiplėšiami poilsio aikštelėse, ypač Lenkijoje ar Vokietijos pasienyje. Geriau būti saugus.

Ar galiu vežti maisto produktus?

Galima, bet reikia atskirti nuo chemijos ar tepalų (jei tokių veži). O jei tai tik mėsa ar sūris, tai nėra problemų, nebent vairuotojas pats nemėgsta specifinių kvapų. Tikrai negalima vežti pavojingų medžiagų be leidimo.

Ar vairuotojas gali padėti iškrauti vienam?

Gali, jei sutinka. Bet tai yra papildomas darbas. Dažnai Vokietijoje gavėjas yra vienas, negali pakelti sunkių daiktų. Tada reikia tartis iš anksto, kad vairuotojas būtų „su rankomis“, kitaip jis tiesiog atidarys duris ir žiūrės, kaip tu kovoji su sofa.

Kelias, kainos ir Vokietijos niuansai

Kiek kainuoja toks pervežimas?

Kainos svyruoja. Nuo 400 iki 800 eurų (priklausomai nuo atstumo, pvz., į Berlyną arba Miuncheną) už vieną mikroautobusą. Jei reikia skubiai, kaina šuoliais aukštyn. Mikroautobusų pervežimas į Vokietiją paprastai brangesnis nei dalinis krovinys sunkvežimyje, bet tu gauni individualų reisą.

Ar kainuoja daugiau, jei reikia įvežti į centrą?

Taip. Vokietijos miestuose yra zonos, kuriose sunkvežimiai negali važiuoti, bet mikroautobusai gali. Tačiau jei reikia speciali leidimas arba yra labai siauros gatvės, kur reikia statyti mašiną toli ir nešti daiktus pėsčiomis – tai gali kainuoti papildomai už „pėsčiąjį pervežimą“ arba sudėtingą važiavimą.

Ar reikia mokėti iš karto?

Dauguma kompanijų prašo avanso (depozito), kad užtikrintum, kad tikrai lauki. Likusią dalį moki gavęs daiktus arba prieš išvykstant. Pinigus „į rankas“ vairuotojai dažnai imąs neigiamai, nes tai sukelia mokesčių problemoms jiems.

Kiek laiko trunka kelionė į Vokietiją?

į Berlyną ar Hamburgą nuvažiuoti galima per 10–12 valandų, jei nėra didelių spūsčių. į Miuncheną arba pietus – ilgiau. Reikia suprasti, kad vairuotojui reikia poilsio, jis negali važiuoti 20 valandų iš eilės (nors kai kurie „herojai“ bando, tai nelegalu ir pavojingu).

Ar dažnai pasitaiko problemų kelio metu?

O, kiek kartų girdėjau apie padangų plyšimus Lenkijoje... Arba variklio gedimus. Jei mikroautobusas senas, rizika didesnė. Geri brokeriai dirba su patikimais transportu, bet pasitaiko ir „lėlių“. Tada tavo baldai gali šiek tiek pavėluoti.

Ar galima sekti mašiną kur ji yra?

Dauguma turi GPS trackerį. Galiu parodyti, kad mašina stovi prie Kauno arba važiuoja link Varšuvos. Tai ramina klientus, kai jie nerimsta, ar jų baldai nebuvo parduoti turguje.

Kas daryti, jei baldai atvyks su defektu?

Čia svarbiausia – CMR draudimas. Jei prieš išvykstant su vairuotoju padarei nuotraukas ir pastebėjai įbrėžimą, o atvykus jis didesnis – rašom pretenziją. Jei nesižiūrėjai, vairuotojas pasakys „taip atvažiavo“. Būk atidus.

Ar reikia deklaruoti ką nors Vokietijoje?

Jeigu tai tavo asmeniniai naudojami baldai (ne prekybai), deklaravimas nereikalingas ES viduje. Jei tai nauji baldai, kuriuos pirkai ir nori parduoti (verslas), tai jau kita istorija – reikia PVM mokėjimo ir t.t. Paprastam žmoguiui – tiesiog važiuoji.

Ar galima veži ir šunį ar katę?

Į krovinių skyrių – ne, žiauru. O jei turi mikroautobusą su keleivių skyriumi ir sutinki su vairuotoju – kartais įmanoma. Bet dauguma vairuotojų bijo alergijų ar šūkų ant sėdynių. Geriau klausti iš anksto, ne važiuoti su „pasišalinusiais“ gyvūnais.

O jeigu reikia paimti daiktus iš dviejų vietų Lietuvoje?

Galima, bet tai kainuoja. Kiekvienas papildomas adresas – tai laikas ir kuras. Jei vienas adresas Vilniuje, kitas Kaune, o paskui į Vokietiją – tai gali brangiai kainuoti. Geriau viską susuburti vienoje vietoje.

Ar vairuotojai kalba lietuviškai?

Beveik visi, kuriuos aš turiu omenyje (dirbantys iš Lietuvos), kalba. Yra ir ukrainiečių, ir baltarusių, bet su jais susikalbame rusiškai arba angliškai. Jei tau svarbi kalba – pasitiksink.

Kas daryti su šiukšlėmis? Ar vairuotojas išveš?

Ne, jis ne šiukšliavežys. Pakavimo medžiagas (dėžes, plėves) gali nuplėšti ir palikti pas tave arba išmesti artimiausiame konteineryje (jei leidžia). Bet senus baldus, kuriuos nori išmesti Vokietijoje, vežti negalima – tai atliekų pervežimas, reikia specialių leidimų.

Ar yra kokių nors „uždraustų“ dienų važiuoti?

Vokietijoje yra draudimų sunkvežimiams (ir kai kuriems mikroautobusams virš 7,5 tonos, bet mūsiškiai dažniausia 3,5t) važiuoti švenčių dienomis ir naktį. Reikia tikrinti grafikus, ypač per Velykas ar Kalėdas, kad vairuotojui nereikėtų stovėti prie uždarų vartų.

Ar galiu pasitarti dėl iškrovimo vietos iš anksto?

Būtina. Vokietai yra disciplinuoti. Jei sakyta, kad atvykstą 9:00, jie laukia. Jei vėluoji 2 valandas – jie pyksta. Nurodyk tikslų adresą, ar reikia leidimo važiuoti į „pėsčiųjų zoną“ arba ar gali stovėti ant gatvės.

Ar mikroautobusai tinka didesnių baldų pervežimui į Vokietiją, jei tenka važiuoti per kalnus?

Įprastas „Sprinter“ su pilnu kroviniu kalnuose (pvz., į Bavariją) važiuoja lėčiau. Variklis dirba riboje. Tai ne tiek jau problema, kiek papildomas laikas. Nenusimink, jei vairuotojas atsilieks kelias valandas.

Kas daryti, jei vairuotojas atsisako vežti mano „gėrybes“?

Jei tai yra kažkas pavojingo, nelegalaus arba purvinančio mašiną (pvz., drėgnos cemento maišai be pakavimo), jis turi teisę atsisakyti. Geriau iš karto pasakyti, ką veži, kad nebūtų nemalonumo pakrovimo metu.

O jei aš noriu, kad jis mane paimtų ir vežtų su manimi?

Tai jau ne krovinių, o keleivių pervežimas. Reikia ieškoti kitos paslaugos. Krovinių mikroautobusu neįleidžia keleivių dėl draudimo ir įstatymų (nors realybėje kartą... ne, čia geriau nekalbėti, geriau laikytis taisyklių).

Apibendrinant

Na, štai ir visa tiesa. Mikroautobusų pervežimas į Vokietiją yra puikus sprendimas tiems, kurie keliauja mažiau arba turi „vidutinį“ kiekį daiktų. Jis lankstus, greitesnis ir dažnai pigesnis už didelius sunkvežimius. Tačiau turi būti realistas – dideles virtuvės komplektacijas ar labai aukštas spintas juos sunku įtraukti. Geriausia pasitarti su vairuotoju iš anksto, parodyti nuotraukas ir klausti „ar įeis“. Sutaupysi nervingų pokalbių prie pakrovimo aikštelės. Sėkmės kelionei ir tikiuosi, tavo baldai Vokietijoje atrodyti taip pat gerai, kaip ir čia (arba geriau).