Ar įmanoma kraustytis į Vokietiją su dažnu mikroautobusu?

Sveiki, gyventojai! Vakar vėl telefonu skambino vienas vaikinas, klausinėjo, kaip pervežti visus savo daiktus į Vokietiją su seniu, beveik „mirusiu“ Ford Transitu. Tai mane privertė susimąstyti, kad daugelis jūsų galvoja, jog tarptautiniai pervežimai su tokiu transportu – tai lengvas paviršis. Tiesą sakant, tai galima, bet yra vienas didelis „BET“. Jei planuojate kraustytis į Vokietiją su dažnu mikroautobusu, būsite tikri, kad jūsų „arklys“ atlaikys šią kelionę ne tik fiziškai, bet ir biurokratiškai. Aš šioje srityje esu jau beveik dvi dešimtmetis, mačiau viską – nuo degančių variklių Lenkijoje iki liūdnų veidų prie Vokietijos sienos. Žemiau išdėstysiu tai, kas tikrai svarbu, be jokių gražių reklaminų frazių.

Ką reikia žinoti apie techninę pusę ir dokumentus

Ar tinkamas bet kuris senas „Vokietukas“?

Tikrai ne. Dažnai žmonės perką mašiną už tūkstantį eurų ir galvoja, kad tai jų bilietas į gerą gyvenimą. Jei variklis verda, o degalai kyla kaip pienas, nekeliaukite. Vokietijoje kelių policija mėgsta stoti senus mikroautobusus ir tikrinti, ar išmetamųjų dujų analizė normali. Jei jus sulaikys Berlyno centre su dūmuojančiu „Vokietuku“, ne tik baudos gausite, bet ir mašiną konfiskuos. Geriau pasidarykite techninę čia, Lietuvoje, prieš važiuodami, nei vėliau gaišite pinigus ir nervus Vokietijos servisuose, kur kainos daro akis juodus.

Ar B kategorijos vairuotojo pažymėjimas užtenka viskam?

Čia daug kas klysta. Jei jūsų mikroautobuso masė su kroviniu viršija 3,5 tonos, tai su B kategorija jūsų kelias baigsis greitai. Žiūrėkite į techninį pasą (Registration Certificate). Jei ten parašyta, kad leidžiama masė yra 3,5 t, bet jūs įsikrovėte sofas, šaldytuvą ir dviratį, gali būti, kad viršijate ribą. Tada reikės C kategorijos. O jei mašina užregistruota kaip keleivinis (iki 9 vietų), tada B kategorija užtenka, net jei sveria 4 tonas, bet jei tenkinate daiktus – gali būti problemų su muitinės ir policijos interpretacijomis.

Ką daryti su technine apžiūra, jei ji baigiasi?

Kelionė su negaliojančia technine apžiūra – tai lošimas. Teoriškai, jei technine galioja tik Lietuvoje, bet jūs važiuojate į Vokietiją, tai problema. Tačiau praktiškai jei ji baigiasi po savaitės, kai jau busite ten, gali nuleisti akį, tik jei nevažiuosite pro akiai šviesoforuose. Geriausia užtikrinti, kad technine galiotų bent kelis mėnesius. Vokietijos „TÜV“ sistema yra daug griežtesnė, todėl, jei planuojate ten gyventi, gerais reikės ją ten ir eiti, o tai nebus pigu.

Ar sunku gauti tarptautinę draudimo žalią kortelę?

Šiandien tai paprasčiau nei atrodo. Didesnių draudimo bendrovių (pvz., PZU, BTA) tai klausimas kelių minučių. Bet dėmesio – jei mašina yra sena, pvz., 1998 metų, gali būti, kad jas nebeapsidrausins arba kainos bus absoliučiai nepagrįstos. Buvau atvejų, kai žmogui draudimas kainavo daugiau nei pati mašina. Žiūrėkite, būtinai įsitikinkite, kad draudimas galioja visose šalyse, per kurias važiuosite (Lenkija, Vokietija), o ne tik „Beneleuksu“ erdvėje.

Kodėl reikia CMR kontrato, jei veži savo daiktus?

CMR – tai tarptautinis vežimo dokumentas. Nors vežiate savo daiktus, sienos kirtimo metu pareigūnas gali klausti, ką vežate ir kieno tai yra. CMR kontratas su savo parašu (kaip siuntėjo ir gavėjo) galėtų padėti įrodyti, kad tai ne komercinis krovinys, o privatūs daiktai. Be to, jei mašina yra krovininė, be CMR gali būti problemų. Žinoma, nėra įstatymo, kad privatus asmuo privalo turėti CMR, bet tai turi savo „svorio“ aiškinantis su muitininkais.

Ar reikia TIR dokumentų?

Nė čia. TIR reikalingas tik tada, kai krovinys yra muitinės kontroliuojamas arba juda muitinės saugomu režimu. Jei tiesiog vežiate baldus iš buto į butą – nereikia. TIR knygelė kainoa pinigus ir reikalauja sąlygojamojo depozito. Taip pat, jūsų senas mikroautobusas turbūt net neturi tokių įrenginių (jūrų konteinerių tipo užraktų), kurių reikalauja TIR sistema, tai nėra įmanoma. Nereikia šito apsunkinti.

Ką veikti su vairuotojo darbo laiku (tachografu)?

Jei jūsų mikroautobuso masė viršija 3,5 tonos, jis laikomas komerciniu transportu ir turi būti įrengtas tachografas. Tada jums reikės laikytis poilsio laikų (4,5 valandos vairavimas, 45 minučių poilsis). Jei mašina lengvesnė arba sena (pvz., 1995 m., be tachografo), tuomet galite važiuoti kaip paprastas vairuotojas. Bet jei sulaikys ir ras tachografą, kurį neįjungėte – baudos didžiulės.

Ar galiu vaziuoti be degtuvų (uždegimo žvakės)?

Tai keistas klausimas, bet suprantu, ką turite galvoje. Jei mašina benzininė – važiuoti negalite. Jei dyzelinė – degtukų ir nėra. Bet jei turite omenyje šviesų (priekinius žibintus), tai po saulėlydžio Baudžiamajame kodekse parašyta, kad privaloma. Vokietijoje už tai baudos didelės, o policija tikrai sustabdys, jei matys, kad viena žibučiai neveikia. Nemačiau tokio vairuotojo, kuris nebūtų nusivylęs sulaikymu dėl degančios lempos.

Ar reikia ekspedicijos knygelės?

Mano akimis, ekspedicijos knygelė šiandien jau yra seniena. Anksčiau buvo būtina, bet dabar, kai viskas eina per sistemines programas, popierinės knygelės retai kas ima. Jei jūs ne profesionalus vežėjas, o tik kraustotės, jums ji nereikalinga. Nebent jei norite atrodyti labai profesionaliai prie sienos, tada pareigūnas gali šiaip šaukštu šiaip pažiūrėti ir nuleisti akis. Bet tikrai ne privaloma.

Kelionės eiga: kelių policija ir kelių būklė

Ar dažnai sustoja kelių policija pervežimų metu?

Labai dažnai, ypač jei mikroautobusas atrodo „perkrautas“. Lenkijoje ir Vokietijoje policija mėgsta stoti transporto priemones su lietuviškais numeriais. Jei matyti, kad pakrovėte daugiau negu telpa į „garažą“, jie tikrai sustos. Kartais tai atrodo, kad jie tiesiog ieško progos uždirbti, o ne tikrina saugumą. Būkite pasiruošę parodyti, kas yra viduje, jei bus reikalavimas.

Ką daryti, jei sulaiko kelių policija?

Nepanikuokite. Išlipkite, pagarbiai pasisveikinkite, pateikite dokumentus. Jei kalbate angliškai ar vokiškai – puiku, jei ne – rodykite dokumentais. Niekada nebandykite duoti kyšio (aš tai matęs esu, baigiasi labai blogai). Jei viskas tvarkoje – jums nieko nebus. Jei ką nors pažeidinėjote (pvz., viršijote greitį ar neįjungėte šviesų), mokėkite baudą vietoje arba gaukite „spaudą“ į namus.

Kodėl reikia mokėti už kelią Vokietijoje (maut)?

Vokietijoje nėra mokamų greitkelių lengviesiems automobiliams, bet... (čia turiu omenyje, kad sunkesnėms mašinoms gali būt kitaip). Na, iš tiesų, jei jūsų mikroautobuso masė virš 7,5 tonos, tada reikia mokėti mait (vok. Maut). Bet jei turite įprastą, iki 3,5 tonos mikroautobusą, važiuojate nemokamai. Deja, kuras ten brangus, tai kaip tik tas „mokestis“ už kelią.

Ar galiu vaziuoti lėtai greitkeliu?

Taip, galite, bet tik dešiniajame juostoje. Vokietijoje (ir Austrijoje, ir Lenkijoje) yra greičio apribojimai mikroautobusams – paprastai 100 km/h arba 80 km/h (priklausomai nuo masės). Jei važiuosite 90 km/h kairiajame, kai visi lekia 130, greitai už jus nuspaus sireną. Naudokite krovininių mašinų juostą, nors ji dažnai pilna sunkvežimių.

Kur saugiausia pernakvoti kelyje?

Niekuomet nebekelkite pernakvoti parkavimo aikštelėse po automagistralėmis, kurioje nėra apsaugos. Yra specialių stovyklaviečių sunkvežimiams (vok. Autohof), kurioje galite apsigyventi už mažą mokestį (apie 10-15 eurų), už pietus, dušą ir saugią aikštelę. Palikti mašiną su visais daiktais bet kurioje „Lidl“ aikštelėje – tai kvietys vagims.

Ar galima vaziuoti per miestus su dideliu krovininiu mikroautobusu?

Į miesto centrus, pvz., į Miuncheno senamiestį ar Berlyno centrą, su dideliu mikroautobusu patekti gali būti sudėtinga dėl aplinkosaugos zonų (Umweltzone) ir fizinių apribojimų. Reikės „Umweltplakette“ (žalios kortelės), kurią galima nusipirkti degalinėje. Be jos – bauda. Be to, ten siauros gatvės, o jūsų „Vokietukas“ gali tiesiog neprasukti.

Kas jei sugedo variklis kelyje?

Tai mano mėgstamiausia (ironiškai) dalis. Jei variklis užgęsta Lenkijoje, reikės skambinti pagalbai. Tuo atveju, jei turite „CASCO“ draudimą su pagalba užsienyje – puiku. Jei ne – telieka ieškoti vietinio mechaniko, kuris gali sulaikyti už „auksinius“. Būna, kad už paprastą vilkiką pareikalauja 500 eurų už keliasdešimt kilometrų. Nuo tokios žinios širdis sustoja.

Ką daryti jei pūsta padanga?

Keiskite ją. Turite turėti atsarginę. Jei neturite – vėl skambinate pagalbai. Sunkvežimių aikštelėse dažnai yra „vulkanizacijos“ paslaugų, bet jos veikia tik darbo laiku. Naktį gali tekti laukti ryto. Būtinai pasikalbėkite su draugais, kurie jau važiavo, gal pasiūlės patikimą numerį pagalbai.

Ar reikia turėti žiemą padangas?

Vokietijoje nuo lapkričio iki balandžio privaloma turėti žieminės padangas (arba „visasezonines“). Jei sulaikys su vasarinėmis – bauda, ir didelė. Be to, jei su tokia padanga pateksite į eismo įvykį, draudimas negalės išmokėti kompensacijos. Geriau neukis ant švedų, o pasirūpink šitais dalykais iš anksto.

Vokietijos specifika: registracija ir pragyvenimas

Kaip greitai reikia užregistruoti mašiną Vokietijoje?

Jei atvykstate gyventi, technines reikales (numerių lentelės) reikia užregistruoti Vokietijoje per nustatytą laiką – paprastai tai mėnuo nuo įsiregistavimo gyvenamojoje vietoje (Anmeldung). Negalima važinėti amžinai su Lietuvos numeriais, jei jūs jau esate Vokietijos rezidentas. Tai yra viena dažniausių klaidų – žmonės važinėja metais, o po to turi didžiules problemas.

Ar brangu yra Vokietijos techninė apžiūra (TÜV)?

Gana brangu. Palyginti su Lietuva, čia kainos gali svyruoti nuo 100 iki 150 eurų (arba daugiau), priklausomai nuo to, kokį TÜV pasirinksite (DEKRA, TÜV NORD, GTÜ). Be to, jei mašina neturi kokių nors dalių arba yra gedimų, turėsite juos sutaisyti ir važiuoti per peržiūrą iš naujo. Todėl prieš važiuojant, geriau sutvarky mašiną čia.

Kur daryti techninę – TÜV ar DEKRA?

Nesvarbu. Visi jie turi tas pačias gaires. DEKRA kartais gali būti šiek tiek griežtesnė, bet tai mitas. Vertėtų pasiklaustyti vietinių vokiečių, kur gera eiti, arba tiesiog užsiregistruoti artimiausią laiką internetu. Žiūrėkite į kainas – jos gali skirtis pora dešimčių eurų.

Ar reikia keisti žibintus į „dešiniuosius“?

Jei jūsų žibintai šviečia į kairę (kaip Lietuvoje), Vokietijoje jie nukreipia šviesą į priešinės eismo juostą vairuotojams. Tai vargina kitiems vairuotojams. Taigi, techniškai reikia juos pakeisti arba nukreipimo šviesą. Dažnai tenka braižyti arba klijuoti specialias juosteles ant lęšių. Jei ne – TÜV nepraeisite.

Ar galiu vaziuoti Lietuvos numeriais kaip gyventojas?

Kaip jau minėjau, negalite ilgai. Maksimalus laikotarpis yra 6-12 mėnesių (priklausomai nuo federalinės žemės), po kurių privalote persiregistruoti. Jei sulaikys ir pamatys, kad turite „Anmeldung“ (gyvenamosios vietos registraciją) dokumentą, bet lietuviškus numerius – gausite baudą.

Kiek laiko turiu persiregistruoti mašiną?

Formaliai – maždaug 30 dienų nuo to momento, kai gavote „Anmeldung“. Bet realiai jei niekas nesulaiko, žmonės užtempia. Tik žiūrėkite, kad nebūtų per ilgai, nes tada gali būti problemų ne tik su policija, bet ir draudimu (jei įvykis įvyks, draudimo kompanija gali atsisakyti mokėti).

Ką daryti su „Umweltzone“?

Jeigu jūsų mikroautobusas yra senas ir dujų išmetimas blogas (pvz., Euro 3 ar žemesnis), jums gali neleisti važiuoti į miestus su žalia zona. Reikia įsigyti atitinkamą lipduką (geltoną, raudoną arba žalią), kuris kainuoja vos keletą eurų, bet be jo – bauda užvažiavimą į zoną. Žali lipdukas gaunamas tik švariems automobiliams.

Ar sunku rasti dalis seniems mikroautobusams Vokietijoje?

Vokietija – tai automobilių šalis, tad dalis rasti lengva. Yra daug „Autoteile“ parduotuvių, interneto aukcionų (pvz., eBay Kleinanzeigen). Bet brangiau nei Lietuvoje. Jei dėl „Vokietuko“ ieškote variklio, čia tai gali kainuoti dvigubai brangiau. Kartais labiau pelninga užsisakyti iš Lietuvos ar Lenkijos ir atsivežti.

Kur geriau pirkti padangas žiemą?

Vokietijoje. Čia yra daug pigių padangų parduotuvių (pvz., „Reifen.com“ arba fizinės dirbtuvės), o pasidarius montavimą, tuojau pat gali padėti į mašiną. Vaziuoti su lietuviškomis padangomis, kurios jau nusilupusios – nerekomenduoju, kelių čia geros būklės, todėl mašina gerai laikomas, o su blogomis padangomis gali nuslysti.

Ar galiu vaziuoti su keleiviais be saugos diržų?

Tai ne tik kad negalima, tai yra mirtinas nuodėmis. Be to, mikroautobusuose dažnai yra reikalavimas, kad visos vietos turėtų diržus. Jei sulaikys ir pamatys, kad vaikas sėdi be diržo ant lovos – bauda bus didelė, o gal ir atims vairuotojo pažymėjimą. Nesirizikuokite.

Pinigai, rizikos ir mano asmeninė patirtis

Ar verta viską vežti paties?

Jei turite laiko ir norite sutaupyti – taip. Bet nepamirškite, kad kuras, maistas, galimų gedimų taisymas – tai visiškai nemaloni išlaida. Kartais pigiau pasamdyti firmą, kuri atveža viską per dieną. O tu su savo mikroautobusu važiuoji tris dienas, užmiegi po keliu ir nervini.

Kiek kainuoja degalai Vokietijoje?

Palyginti su Lietuva, brangiau. Benzinas ir dyzelinas gali brangti iki 1,80-2,00 eurų už litrą (priklausomai nuo dienos). Degalinėse prie automagistralių (Autohof) kainos dar aukštesnės. Geriau užsipilti mieste arba pigesnėse vietose, jei įmanoma.

Ar būna apgavysčių kelyje?

Taip, ypač prie sienų arba poilsio zonose. Žmonės gali „prieš tai“ padėti įsprausti padangą ir paprašyti pinigų, arba parduoti „kokybiškas“ dalis, kurios iš karto sugenda. Būkite atsargūs. Jei kažkas atrodo per daug gerai, tikriausiai tai apgavystė. Nekreipkite dėmesio į įtartus asmenis, kurio bando „padėti“ be jūsų prašymo.

Ką daryti jei dingdo daiktų dėžė?

Tai baisiausia situacija. Jei palikote mašiną neapsaugotoje aikštelėje ir pavogė, skambinkite policijai. Tiesa, tikimybė rasti daiktus nedidelė. Todėl visada laikykite brangiausius daiktus su savimi arba užrakinkite juos giliau mašinoje, o ne tiesiog „viršuje“. Nenaudokite per matų dėžių.

Ar įmanoma uždirbti tuo pačiu mikroautobusu Vokietijoje?

Tai klausimas ne iš šitos temos, bet... (čia turiu omenyje, kad kai kurie bando). Oficialiai – ne, jei neturit verslo licencijos. Neoficialiai – žmonės veža, bet rizikuojate. Jei sulaikys be CMR ir verslo dokumentų, gali būti didžiulės baudos ir deportacija. Geriau tiesiog kraustytis ir ieškoti darbo, o ne „važinėti“.

Kokia pagrindinė klaida, kurią daro žmonės?

Perkrauti mašiną. Žmonės įmečia viską, kas juda, tikėdamiesi, kad „Vokietukas“ išlaikys. Tačiau ne tik pakaba, variklis ir stabdžia kenčia. Kartais ratai tiesiog lūžta. Žiūrėkite į svorį, o ne į tai, kiek daugiau galite įkišti.

Ar verta pirkti mikroautobusą Lietuvoje ar Vokietijoje?

Jei jau čia esate, geriau pirkti Vokietijoje, nors ten brangiau. Mašinos yra geresnės būklės (dažniausiai) ir be rūdžių. Iš Lietuvos atvežti šiukšlinę – tas pats kas mesti pinigus į vėją. Vokietijos klimatas yra daug švelnesnis metalui, todėl rasti sveiką „Sprinter“ čia daug lengviau.

Kaip elgtis su daiktų išpakavimu?

Išsikraustykite ramiai. Jei gyvenate daugiabutyje, rezervuokite laiką keltuvui (Aufzug). Vokietiai yra disciplinuoti, todėl jei pažadėjote ateiti 10:00, būkite ten 10:00. Nenuvilkite kaimynų.

Ar reikia mokėti už išmetamųjų dujų mokesčį?

Vokietijoje yra mokesčiai už automobilius, kurie teršia orą (KFz-Steuer). Jis mokamas kas metus. Jei mašina sena, mokestis gali būti didelis. Tai verta apsiskaityti prieš perkant mašiną, kad nesusimaišytumėte su išlaidomis.

Ar galiu išsinuomoti mikroautobusą kraustytis?

Taip, tai puiki alternatyva. Yra firmų, kurios siūlo krovininius mikroautobusus nuomai (pvz., „Sixt“ arba mažesnės vietinės). Kaina gali būti 80-150 eurų per diena, bet jūs gaunate naują, patikimą automobilį su draudimu. Galbūt tai verta tų nervų.

Išvados

Tai viskas, ką norėjau pasakyti apie tai, kaip įmanoma kraustytis į Vokietiją su dažnu mikroautobusu. Svarbiausia – ne bėgkite į akis, pasiruoškite dokumentus ir patikrinkite techninę būklę. Gerai pasiskaičiusi šitą straipsnį jau turite pranašumą prieš tuos, kurie tiesiog „užsiveda“ ir važiuoja. Sėkmės kelyje ir saugių važiavimų Vokietijos greitkeliais!