Ar geriau kraustytis su mikroautobusu į Vokietiją?

Dirbu šitoje srityje jau beveik dvidešimt metų, ir, turiu pripažinti, klausimas apie tai, ar geriau kraustytis su mikroautobusu į Vokietiją, man kyla kas antrą dieną. Žmonėms visada atrodo, kad sutaupys pinigų, jei patys nuvažiuos, o tada prasideda... na, apie tai kalbėsime toliau. Sunku pasakyti vienareikšmiškai „taip“ ar „ne“, nes viskas priklauso nuo to, kiek daiktų turite ir kiek nervų susitvarkėte. Vienam tai puiki versija, kitam – košmaras vidury nakties prie Kauno arba Poznanės. Štai jums paprastas, be jokių užmaskuotų rinkodaros triukų, žvilgsnis į tai, kaip tai vyksta iš vidaus.

Pagrindiniai klausimai prieš kelionę (ir kai kelyje)

Ar tikrai verta rinktis mikroautobusą vietoš pervežėjų?

Sakyčiau taip, jeigu jūsų daiktai telpa į 1,5 tonos krovininę mašiną, o biudžetas yra labai ribotas. Pervežėjaiims reikia uždirbti, o jūs uždegate tik dują. Tačiau jei reikia pervežti visą butą su sofa ir pianinu, tada tas mikroautobus gali tapti labai ankštu. Dar verta pagalvoti apie savo laiką – ar jums patys vairuoti 10-12 valandų? (nors, iš tiesų, dažniau įvyksta, kad žmonės pervargia ir praleidžia naktį viešbutyje, o tai prie kainos prideda dar 50-100 eurų).

Kiek daugiau ar mažiau kainuoja toks kraustymasis?

Paprastai, jei vairuojate patys, išlaidos susideda iš kuro, kelių mokesčių ir galbūt keleto kavų. Kuras į Vokietiją ir atgal (priklausomai nuo maršruto, pvz., į Berlyną ar Miuncheną) suės apie 300-400 eurų. Prie to pridėkite Vokietijos kelių mokestį, jei mašina sunkesnė nei 7,5 tonos (o mikroautobusai dažniausia lengvesni, tai netaikoma), bet lenkti per Austriją ar Čekiją gali kainuoti. Galutinė suma dažnai būna maždaug pusę mažesnė nei užsisakant pilną paslaugą, bet nepamirškite savo darbo kainos.

Ar galiu vairuoti paprastą „B“ kategorijos vairuotojo pažymėjimu?

Tai labai dažnas klaidingas įsitikinimas. Jei mikroautobuso masė (techninis pasas) viršija 3,5 tonos, jums reikalingas „C“ kategorijos pažymėjimas. Daugelis nuomojamų „Sprinter“ ar „Transit“ variantų yra tikrai arti 3,5 t ribos, o su pilna apkrova ją viršijate. Vairuoti be teisės – tai didelė bauda Vokietijoje, ir policija ten nemiega, ypač prie sienų. Patikrinkite techninį pasą prieš pasirašant nuomos sutartį.

Ką daryti, jei mašina sugenda kelyje?

O jei, tai tikrai blogiausias scenarijus. Vokietijoje autosalonai brangūs, o gelbėjimas iš kelio gali kainuoti šimtus eurų. Visada tikrinkite, ar nuoma apima draudimą į kitas šalis ir techninės pagalbos paslaugą. Buvau atvejų, kai žmonės stovėjo prie autostrados A9 su užgestus varikliu ir neturėjo ką veikti, nes telefonas neveikė (roamingas įjungtas, bet nebeliko pinigų). Turėkite bent numatytą vietą, kur kreiptis.

Ar sunku susirasti vietą poilsui ar nakvynei?

Mikroautobusu sustoti ne visada paprasta kaip automobiliu. Jei turite didelę „keleivinę“ dėžę, negalėsite važiuoti į paprastas automobilių stovėjimo aikšteles mieste, matuos aukštis. Poilsio zonose (Rasthof) Vokietijoje vietos dažnai užimtos sunkvežimiais, o mikroautobusams tenka stovėti gale arba ieškoti privačių parkavimų, kur kartais reikia mokėti.

Techniniai niuansai ir mašinos parinkimas

Kokį mikroautobusą geriausia nuomotis?

Būtų geriausia imti „Mercedes Sprinter“ ar „Volkswagen Crafter“ – jie patikimesni ir jaučiasi stabiliau greitkeliais. Nenoriu nieko apie „Fiatus“, bet man asmeniškai patinka vokiška technika, kai tenka važiuoti po 120 km/h valandą. Žinoma, kainos skirtumas gali būti didelis, tačiau variklio galia svarbu, kai važiuojate įkalnėmis Alpėse (jei ten kelią renkates).

Ar reikia įrenginėti grotas ar dėžes?

Be abejo. Jei tiesiog užmesite daiktus ant grindų, jie susigrums, subraižys ir, tikėtina, nukris ant jūsų, kai staigiai stabdysite. Geros tvirtinimo juostos (rinkos) yra privalomas dalykas. Kartais žmonės sako „o, aš tai uždėsiu ant spintos“, o paskui važiuoja su spinta, kuri šoka kaip triušis. Užtikrinkite, kad viskas stovi tvirtai.

Kaip apskaičiuoti tūrį? 10 kubinių ar 15?

Čia dažnai žmonės suklysta. Jie mata „10 m3“ ir mano, kad telpa viskas. Ne, telpa tik dvi didelės spintos ir kelios dėžės. Jei kraustotės iš dviejų kambarių buto, reikės maždaug 15-20 kubinių, o į tokį mikroautobusą netelpsite arba teks daryti dvi reides. Geriau pamatuoti daiktus iš anksto, nei vėliau gailėtis laiko.

Ar leidžiama veži gyvūnus?

Taip, bet jie turi būti uždaryti būdele arba užtvirtinti, kad neklaidžiotų po kabiną (tai ypač svarbu šunims). Vokietijoje yra griežtos taisyklės dėl gyvūnų transportavimo – jie negali būti palikti be priežiūros karštame automobilyje. Ir nepamirškite pasiimti veterinarinio paso su čipais ir skiepų istorija, sienoje gali paklausti.

Ką daryti su padangomis? Žieminės ar vasaros?

Vokietijoje galioja privalomo žiemos padangų įstatymas (Winterreifenpflicht) esant žiemos sąlygoms. Jei važiuojate lapkričio–kovo mėnesiais ir tenka sniegas ar ledas, be žieminėms bauda didelė – nuo 60 eurų, o jei trukdykite eismui – dar daugiau. Negeriau būti toje situacijoje, kai lenkų sienoje sulaiko ir neleidžia važiuoti toliau.

Pinigai, dokumentai ir „pavojai“ kelyje

Ar reikia mokėti už važiavimą Vokietijos autostradomis?

Senuosius laikus primenantis klausimas. Lengvieji automobiliai ir mažiau nei 3,5 tonos svorio mikroautobusai Vokietijoje gali važiuoti nemokamai. Bet dėmesio – jei nuomotės mašiną su priekaba arba mašina yra sunkesnė (pvz., kai kurie „Iveco Daily“), tuomet reikės įsigyti „Maut“ vinjetę arba imti skaitmeninės sistemos įrangą. Geriau patikrinti svorį.

Ar tikrai reikalingas CMR sąrašas?

Jei vežate daiktus, kurie nėra jūsų asmeniniai (pvz., draugui ar verslui), taip, CMR privalomas. Jei tai tik jūsų daiktai iš buto, galite teisintis, kad tai „privatus kraustymasis“. Bet užsienio pareigūnai gali būti įtarūs, jei mašina pilna dėžių su pašyma „Kompiuteriai“ ar „Baldai“. Geriau turėti kokį nors daiktų sąrašą su savo parašu.

Kaip elgtis su muitine?

Lietuva ir Vokietija yra ES, taigi formalios muitinės procedūros nėra, jei tai ne komercinė siunta. Tačiau jei turiu daug naujų daiktų su etiketėmis (pvz., 5 naujų televizorių), gali sustabdyti ir klausti, ar tai ne prekyba. Asmeniniam naudojimui daiktai turi atrodyti naudoti, o ne kaip iš parduotuvės. Buvau matęs, kaip sulaikė vyrą, kuris vežė 20 kartonų degtukų – tai jau atrodo kaip verslas.

Ką daryti, jei paduodu mašiną ankstyviau ar vėliau?

Nuomos punktai dažnai būna griežti dėl laiko. Jei grąžinate vėliau valanda, gali paprašyti mokėti už papildomą dieną. Jei ankstyviau – dažnai pinigų negražina, nes sąskaita jau suformuota. Derėkitės dėl „grace period“ – paprastai yra 29 minutes tolerancijos, bet ne visada.

Ar verta drausti krovinių?

Žinoma, ypaug jei vežate brangius daiktus (elektroniką, brangius baldus). Jūsų KASKO arba civilinė atsakomybės draudimas gali neapimti daiktų, esančių ne kabinėje (tik jeigu tai ne keleiviniai daiktai, o taisyklės skiriasi). Ypatingai gaila, jei dingsta laptopas ar vaiko žaislai, kurių vertė emocinė.

Praktiniai patarimai ir reali situacija

Ar reikia planuoti sustojimus maistui?

Būtinai. Vokietijos autostradose poilsio zonos (Rasthof) yra kas 20-30 km, tačiau maistas ten ne pigus. Kava gali kainuoti 4-5 eurus, o užeiga – 15-20 už patiekalą. Geriau pasiimti savo kanapių (sandvičius) ir gėrimų, o sustoti tik ištiesti kojų. Taip sutaupysite šimtą eurų bent jau.

Kas daryti, jei pavargau vairuoti?

Niekada nevairuokite, jei užmiegate. Vokietijoje didelių greičių keliai, ir viena sekundės aklavietė gali baigtis tragedija. Esu matęs, kaip žmonės sustoja ant „stojimo juostos“ ir užmiega – tai nelegalu ir pavojinga. Pasilikite viešbutyje (prie autostrados jų daug, „Motell“ tipo), už 60-70 eurų gerai išsimiegosite.

Ar saugu palikti daiktus mašinoje nakčiai?

Nerekomenduoju. Jei stovite viešbutyje arba poilsio aikštelėje, patikrinkite, ar yra vaizdo stebėjimo kamerų. Gera žinia ta, kad Vokietijoje vagysčių iš mašinų yra mažiau nei, tarkime, Lenkijoje ar Italijoje, bet rizika visada egzistuoja. Brangiausius daiktus geriau pasiimti į kambarį.

Kaip susitvarkyti su „Umweltplakette“ (ekologine žyme)?

Jei planuojate važiuoti į miesto centrą (pvz., Berlynas, Miunchenas, Štutgartas), jums privaloma turėti žalią (Gelb) arba geltoną (Gelb) ekologinę etiketę ant priekinio stiklo. Be jos į miesto centrą neįleis, o bauda – 100 eurų. Etiketę galima nusipirkti degalinėje arba internete už 5-10 eurų, nurodant mašinos techninius duomenis.

Ar sunku rasti adresą Vokietijoje?

Navigacijos gerai veikia, bet Vokietijos miestuose yra daug „pėsčiųjų zonų“, pro kurias negali važiuoti. Navigacija kartais bando nukreipti per juos, o tai baigiasi baudomis. Žiūrėkite kelio ženklus „Anlieger frei“ (tik gyventojams) – jei ten ne gyventojas, nevažiuok.

O jei aš turiu daug daiktų ir telpu tik perpus?

Tuomet kyla klausimas, ar geriau kraustytis su mikroautobusu į Vokietiją du kartus, ar tai jau brangu? Dvi reidės – tai dvigubai kuro, dvigubai laiko. Kartais pigiau pasamdyti didesnį sunkvežimį su vairuotoju vienai kelionei. Paskaičiuokite savo valandos kainą – jei uždirbate 10 eurų/val, o praleidžiate savaitgalį vairuodamas, tai kainuoja brangiau nei 150 eurų skirtumas su pervežėju.

Ar verta viską daryti paties?

Galų gale, ką pasakytum iš patirties?

Jeigu esate jaunas, turiu geras knygas (arba podkastus) klausyti ir norite sutaupyti 200-300 eurų – važiuokite. Tai nuotykis. Bet jei jums 50+, turite nugaros problemų ir pinigai nėra toje pirmoje vietoje – sumokėkite profesionalams. Nervų ląstelės atsistato brangiau nei kelios dešimtys eurų.

Ar yra kažkas, apie ką dažnai pamirštama?

Žmonės dažnai pamiršta pasiimti rankinių daiktų iš vairuotojo kabinos, kai išlipa pailsėti arba nusipirkti kavyje. O taip pat – patikrinkite, ar uždarėte visas duris ir langus prieš važiuodami greiteliu. Buvau matęs, kaip atskrido šiltas drabužis iš bagažinės ant autostrados.

Kaip elgtis su blogu oru?

Jei lyja, matomumas mažėja. Vokietijos autostradose greičiai dideli, todėl privaloma įjungti žibintus (dieninius arba ilgą šviesą). Nenaudokite „priekinių rūkų“ žibintų, jei nėra rūkas – tai vargina kitus vairuotojus.

Ar galima veži keleivius kartu su daiktais?

Techniškai – taip, jei vietos pakanka. Tačiau saugumo sumetimais keleiviai turėtų sėdėti sėdynėse ir užsegti saugos diržus. Negalima sėdėti ant dėžių arba krovinių viršuje, tai pavojinga ir nelegalu (o jei policija sustabdys – bus labai nemalonu).

Ar galiu nuomotis mašiną vienai dienai ir grąžinti kitą šalį?

Dauguma didelių nuomų kompanijų (Hertz, Sixt ir pan.) to nedaro arba ima milžiniškus „One-way fee“ mokesčius, kuris gali siekti 500-1000 eurų. Geriau ieškoti mažesnių, vietinių Lietuvos vežėjų, kurie siūlo „pilotuojamą“ nuomą, t.y. jums duoda mašiną su jų vairuotoju, o jūs grąžinate ją patys (arba atvirkščiai).

Ką daryti su degalais prieš grąžinant mašiną?

Beveik visada reikia grąžinti su tuom pačiu kuro lygiu, kuriuo buvo paimta. Jei nuoma sako „full to full“, užpilkite pilną baką netoli grąžinimo vietos, degalinėse už nuomos punktų kuras dažnai brangesnis. Nepamirškite kvito!

Ar sunku rasti parkavimą Vokietijos mieste labai anksti ryte?

Rytais, prieš darbo laiką, vietos gali būti, bet miestuose su dideliu mikroautobusu – siaubingai sunku. Dauguma vietų yra skirtos tik automobiliams (iki 2 metrų aukščio arba 5 metrų ilgio). Žiūrėkite „Parkleitsystem“ ženklus – jie rodo, kur yra laisvų vietų, įskaitant dideliems automobiliams.

O jei aš vis tiek nusprendžiu, kad pervežėjas geriau?

Tuomet gaila tik to, kad praleisite pro šalį galimybę pamatyti Europą iš vairo kabino (juokauju). Rimčiau sakant – tai saugesnis variantas. Užsisakant pervežimą, jūs neatsakingi už techninę būklę, už vairuotojo nuovargį, už policijos baudas. Tiesiog pasirašote dokumentus ir laukiate.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių Vokietijoje, apie kurias niekas nesako?

Gali būti „mokesčiai už užterštą orą“ (Umweltzone) miestuose, apie kuriuos jau kalbėjau. Taip pat, jei mašina neturi tinkamų „Tyre pressure“ (padangų slėgio) indikatorių ir tai sukelia problemų, gali būti bauda. Bet dažniausiai žmonėms krenta ant galvos tiesiog greičio viršijimas – Vokietijoje vietose be ribos važiuoti 160 km/h yra norma, bet jei yra riba 120 – ją reikia laikyti.

Kaip elgtis su technine apžiūra, jei mašina sena?

Jei nuomotės seną mikroautobusą (pvz., 10 metų amžiaus), tikrinkite, ar galioja techninė apžiūra (TÜV). Be galiojančios TÜL plėvelės ant priekinio stiklo Vokietijoje važiuoti negalima. Jei sustabdys, gali ne tik nubausti, bet ir uždrausti toliau važiuoti mašina.

Ar reikia mokėti už tunelius ar tiltus?

Dauguma tiltų ir tunelių Vokietijoje nemokami, išskyrus kai kuriuos Alpių tunelius (jei kelią eisite per Austriją ar Šveicariją). Vokietijos viduje autostradų mokesčio nėra (lengviesiems), tačiau kai kurie miestų tuneliai gali kainuoti, bet tai retai pasitaiko mikroautobusams.

Kokias knygas ar muziką pasiimti?

Na, tai jau asmeninis pasirinkimas, bet po 10 valandų vairavimo radijo stotys pradeda erzinti. Pasiimkite geros audioknygos (trileris, kad nep užmigti) arba savo „playlist“ su linksma muzika. Ir tikrai nenaudokite telefono rankose, tai griežtai draudžiama ir bauda didelė (net jei tik trumpai pažiūrėti žinutę).

Pabaigai – ką daryti, jei viskas nepavyksta?

Nepykite sau. Kartais mašina sugenda, kartai vėluojate, kartai tiesiog pavargote. Svarbiausia – saugumas. Jei jaučiate, kad nebebeidžiate, stabdykite. Vokietija civilizuota šalis, pagalbos visada rasite. O jei nusprendžiate, kad sekartą daugiau nebevažiuosite – visi supras, tai ne lengvas darbas.

Išvada

Galiausiai, viskas susumuoja į paprastą aritmetiką – jūsų laikas, nervai ir pinigai. Ar geriau kraustytis su mikroautobusu į Vokietiją? Jei esate drąsus, turite laiko ir norite sutaupyti, tai tikrai verta. Bet jei jums svarbiau ramybė ir garantija, kad sofa atvyks nenukritusi, geriau pasikviesti specialistus. Po dvidešimt metų šioje srityje mačiau tiek nulūžusių vairuotojų, tiek laimingų nupirkusių naujus butus Vokietijoje, kad galiu pasakyti: pasirinkimas priklauso tik nuo jūsų prioriteto.