Ar gedimai dažni mikroautobusų transportuojant į Vokietiją?

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir matavau viską – nuo begalinio grožio BMW, kurie niekada nesugenda, iki senų „Ford Transit“ kurie atrodo, kad gali išsirti po vairuotoju. Vieni klausia, ar saugu, kiti – kiek tai kainuos, bet dažniausiai visiems nerimą kelia vienas tas pats dalykas: ar techninė pusė sukins galvą? Tiesą sakant, kai kalbame apie tai, ar gedimai dažni mikroautobusų transportuojant į Vokietiją, atsakymas nėra paprastas „taip“ ar „ne“. Viskas priklauso nuo to, ką tiksliai vežame ir kaip tuo buvo pasirūpinta prieš pakeliant už rankos. Esu matęs, kaip šešias dienas važiavęs vagonas nenukrito nuo kelio, o ką per 50 km sudegė klijų variklis, nes savininkas nusipirko pigiausią aliejų rinkoje. Gerai, čia šiek tiek pajuokavau, bet esmė ta, kad rizika visada egzistuoja.

Baisios techninės istorijos ir kas jas sukelia

Kodėl varikliai užkaista kaip bulvės pečiuje?

Tai viena dažniausių problemų, ypač jei mikroautobusui jau būna penkeri ar dešimt metų. Vairuotojai dažnai lenktyniauja su laiku, o Vokietijos autostradose leisti 130 km/val, tiesa, daugelis važiuoja greičiau. Senas radiatorius arba termostatas sugenda kaip niekada taip. Turiu omenyje atvejį, kai vairuotojas nespėjo pastebėti temperatūros rodyklės, ir ant A9 magistralės ties Miunchenu teko sustoti. Dūmai iš po kapoto buvo tokie, kad greičiau galvojai, kad gaisras nei gedimas. Vokiečiai su technine pagalba atvyksta greitai, bet jei reikia vilkti, kaina gali sukelti šaltą poterpį.

Ar dažnai padangos plyšta kai važiuojame į Vokietiją?

Patikrinkite gumas prieš išvykdami, tai aš jums sakau kaip profesionalas. Gedimai dažni mikroautobusų transportuojant į Vokietiją dažniausiai būna būtent dėl padangų, kurias klientas nusprendė „nuvažiuoti“ iki paskutinio. Vokietijos keliai, nors ir geri, turi staigių posūkių arba, kas blogiau, statmenų duobių statinių vietose. Vieną kartą teko stovėti trijus valandas už Kauno, nes klientas pasakė, kad gumos „naujos“, o jos pasirodė buvusios 2008 metų pagaminimo ir supylėsis. Negerai. Be to, jei plyšta priekinė padanga, vairuoti taps beveik neįmanoma, o tai saugumo klausimas.

Kas vyksta su automatine pavarų dėže?

Tai mano nuomone, baisiausia vieta senesniuose krovininiuose mikroautobusuose. Jeigu variklis dar gali „žiaurgėti“ ir važiuoti su trūkčiojimu, tai automatų pavarų dėžės gedimas reiškia vienintelį dalyką – vilkimą į servisinę centrą. Remontas Vokietijoje brangiu laikomas, o dalys ten kažkiek brangesnės. Vienas vairuotojas pasakė man, kad jo „Mercedes Vito“ tiesiog nustojo įsijungiant jokia pavara, nors prieš tai važiavo puikiai. Tokiems atvejems būtina gerai įvertinti, ar verta remontuoti seną techniką svetur, ar geriau ją parduoti dalimis ten pat.

Ar stabdžių sistemos gedimai yra kritiški?

Žinoma, stabdžiai – tai pirminis dalykas, kurį tikriname. Bet kartais nutinka taip, kad stabdžių kaladėlės nusidėvi iki metalo, ir užsidega abs daviklis. Vairuotojas gali net nekažką pastebėti, kad stabdymas tapo silpnesnis, kol neatsiranda pavojinga situacija. Kelias į Vokietiją pilnas važiavimo juostų, todėl stiprus stabdymas gali baigtis smūgiu į priekyje važiuojantį automobilį. Gedimai dažni mikroautobusų transportuojant į Vokietiją ne visada yra katastrofiški, bet stabdžių gedimas yra tas, kurio norisi išvengti labiausiai. Patirkau, kaip viena firma nekeitė skysčio, ir tiesiog užsiblokavo cilindrai – laimingai, kad važiavome mažu greičiu turguje.

O elektros sistemos, ar jos sukelia galvos skausmą?

Kodėl gi ne? Seni mikroautobusai turi daug laidų, kurie per amžių sušyla, odrėkia, ir vėl tas pats – trumpasis jungimas. Gali išsijungti žibintai, prietaisų skydelis tamsėja, arba blogiausia – sustoja degimo sistema. Vokietijoje techninė apžiūra griežta, net jei tik važiuoji pro šalį, o ne registruoji mašiną, neturintys veikiančių žibintų gali sukelti problemų su policija. Vienąkart tekvėjo ieškoti laidų kasą „Volkswagen Transporter“ viduryje naktį su žibintuvėliu – tai tikras kosmaras.

Kas su kuro sistema, ar dažnai užsikamšus filtras?

Taip, ypač jei variklis ypač jautrus degalų kokybei. Nors Vokietijos degalinės siūlo aukštos kokybės degalus, bet jei mikroautobusas turi seną kuro sistemą, bet kokias šlakas gali užkimšti injectorius arba filtrą. Mašina tiesiog praranda galią ir ima užeiti. Tada reikia nešiotis kanistras arba skambinti pagalbai. Tiesa, pastebėjau, kad jeigu prieš išvykstant į Vokietiją pakeičiamas kuro filtras, tokių gedimų galima išvengti 90 proc. atvejų, bet žmonės tai dažnai pamiršta padaryti.

Kelionės rizikos ir Vokietijos specifika

Ką daryti jei mikroautobusas sustojo ant autostrados?

Pirmiausia, užsidėkite šviesos liemenę ir statykite trikampį 100 metrų atstumu. Vokietijoje tai ne pasiūlymas, o įstatymas, ir baudos didelės. Jei sugedęs mikroautobusas blokuoja juostą, tai pavojinga gyvybei. Teko matyti, kaip sugedus sunkvežimiui, liūdnai baigėsi už jo sustojęs automobilis. Gedimai dažni mikroautobusų transportuojant į Vokietiją gali būti išvengiami, bet jei jau įvyko, reikia ramybės. Skambinkite ADAC arba savo draudimo kompanijai pagalbai. Nerieja, kad stovėjimas ant „štrados“ be apsaugos baigiasi baudomis, kurios gali siekti šimtus eurų.

Ar lengva rasti dalis Vokietijoje jei kažkas sugedo?

Jei tai „Mercedes“, „Volkswagen“ ar „Ford“ – tai tikrai lengva, netgi lengviau nei Lietuvoje, nes ten yra didžiuliai skynių ir dalių centrai. Bet jei tai yra koks nors retasis rytietiškas mikroautobus arba senas „Fiat Ducato“ su egzotiška įranga, gali tekti laukti kelias dienas. Vienas klientas man skundėsi, kad jo mašinos stovėjo servise dvi savaitės, nes laukė siuntos iš Italijos. Taigi, rizika egzistuoja, ypač jei gedimas nėra paprastas.

Kiek laiko tenka laukti techninės pagalbos?

Vokiškas efektyvumas čia pasireiškia pilnu mastu. Vidutiniškai pagalba atvyksta per 30 iki 60 minučių, jei esate autostradoje ar netoli miesto. Bet jei sugedote kaimo vietovės gilumoje Vokietijos vakaruose penktadienio vakarą, gali tekti laukti iki ryto. Gedimai dažni mikroautobusų transportuojant į Vokietiją nėra tas dalykas, kurį norite patirti sekmadienį, nes viskas uždaryta. O kainos? Vilkimo paslaugos ten yra... na, pasakykime, kad jos gali prilygti pigiai bilietui į kitą žemyną.

Ar dažnai gedimai įvyksta tiesiog prieš pat sieną?

Yra tokia taisyklė – jeigu mašina turi slydėti, ji slys tada, kai labiausiai nepageidaujama. Sienos kirtimas yra stresas ir technika jaučia. Turiu omenyje, kad vairuotojai dažnai stengiasi nuvaziuoti kuo toliau prieš pat customą, kad kuo mažiau laiko praleistų ten su dokumentais. Ir būna taip, kad už 5 km iki sienos dingsta generatorius. Tuojau turiu omenyje ne generatorių, o galia. Tada reikia skambinti broliui, kuris veža kitą mašiną, arba ieškoti vietinio vilkiko.

Kaip elgtis su vairuotoju jei mašina sugedo?

Tai yra psichologinis momentas. Vairuotojas nusivyla, jaučiasi kaltas, nors tai gali būti tik techninė nelaimė. Reikia su juo kalbėti ramiai. Aš visada sakau – nedaryk tamsos. Jei gedimas įvyko naktį, raskite viešbutį, nebandykite taisyti po žibintuvėliu šaltyje. Gedimai dažni mikroautobusų transportuojant į Vokietiją, bet nėra verta susirgti dėl to. Vairuotojo poilsis yra svarbiau nei tas dienas prarastas laikas.

Ar saugu palikti sugedusį mikroautobusą stovėti?

Nėra labai. Vokietijoje vagystės nėra tokios dažnos kaip kitur, bet neapsigurinkęs krovinys arba dalys gali dingo. Ypatingai jei tai brangūs mikroautobusai arba jų viduje yra kokių nors vertingų daiktų. Geriau rasti saugią parkavimo vietą su vaizdo stebėjimo kameromis arba uždaryta aikštelę, net jei tai kainuoja pinigų. Negaliu pasakyti tiksliai kiek, bet 20-30 eurų už naktį gali sutaupyti tūkstančius.

Pinigai, baudos ir nepageidaujamos išlaidos

Kas brangiau – remontas vietoje ar vilkimas atgal?

Tai sunkus klausimas. Jei tai smulkus gedimas, pvz., perdegė sausiklis arba užstrigta degimo žvaklė, remontas vietoje svetur bus pigesnis. Bet jei sugedo variklis arba pavarų dėžė, vilkimas atgal gali būti pigesnis variantas, nes darbo rankos Vokietijoje labai brangios. Tarkime, vilkimas gali kainuoti 1000–1500 eurų, o variklio keitimas ten – 3000 eurų. Žinoma, reikia skaičiuoti nuo konkretaus atvejo. Aš dažniausiai patariu vilkti tik tada, jei mašina jau sena ir neverta investicijų.

Ar apima draudimas techninius gedimus?

Standartinis KASKO (jeigu tokį turite) gali padengti remonto išlaidas, bet dažniausiai klientai veža mašinas „kaip yra“, t.y. be jokio apsaugos. Tada viską moka savininkas. Yra ir tokių dalykų kaip techninė pagalba draudime, bet tai dažniau susiję su padangų keitimu arba degalų prikimšimu, o ne su variklio išmetimu. Svarbu pasidomėti prieš išvykstant, o ne verkti vėliau.

Kokia bauda jei vairuotojas vairuoja su gedimu?

Vokietijos policija yra labai atidi. Jei pastebi, kad iš vamzdzio variklyje verda dūmai arba masė laša ant kelio, gali ne tik nubausti pinigais, bet ir uždrausti toliau važiuoti. Mašina gali būti areštuota. Tada išlaidos didėja kaip sniegas kalnuose – bauda, stovėjimo mokestis, vilkimas. Gedimai dažni mikroautobusų transportuojant į Vokietiją, bet vairuoti su juodais dūmais arba trūkčiojančia mašina ten yra tiesiog savižudybė.

Ar klientas turi mokėti už šiukšlinėjimą kelioje?

Jei mikroautobusas pamažu „išsisklaido“ keliane – iškrenta detalės, teka aliejus – taip, techninė pagalba arba gatvių tarnybos gali išrašyti sąskaitą už kelio valymą. Vokietai yra geri mokesčių rinkėjai. Viena kartą teko mokėti 400 eurų už tai, kad vienas senas „Iveco“ paliko aliejaus taką per 2 km. Tai nėra paslaptis, kad juos labai rūpi gamta.

Kas dėl prarasto laiko, ar tai kompensuojama?

Dauguma sutarčių tarp pervežėjų ir klientų sako, kad jei gedimas ne pervežėjo kaltė (t.y. technika bloga), laiko nenumatytiems atvejams kompensuoti nereikia. Bet jei aš kaip pervežėjas pažadėjau mašiną penktadienį, o ji atvyko antradienį dėl to, kad nepatikrinau tepalų lygio – tai mano problema. Būna, kad klientai reikalauja nuolaidos arba atsisako mokėti už užsakymą. Čia jau reikia derėtis.

Ar dažnai nutinka, kad mašina užtenka būti „numirusi“ ir jos nebeverta?

Taip, ypač jei tai seni mikroautobusai, kurie važiuoja į Vokietiją jau paskutiniam ardomąjį. Kartais gedimai tokie dideli, kad remontas kainuoja daugiau nei mašina verta. Tada tenka spręsti – ar ardyti vietoi (kas legaliai komplikuota), ar vilkti atgal šiukšlių konteineryje. Paskutiniu metu pastebiu, kad daugiau tokių atvejų, nes žmonės bando išspausti iš senų „darbiukų“ visą galimą naudą.

Nuomonės, patarimai ir išvados

Ar tik seni mikroautobusai gedą, ar ir nauji?

Nauji irgi gedą, bet kitaip. Čia daugiau elektronika – sensoriai, kompiuteriai, kurie tiesiog „užsikimba“. Turiu omenyje, kad seni automobiliai dažniau lūžta mechanikai, o nauji – juokingai nustoja veikti dėl kažkokios klaidos ekrane. Remontas brangesnis, nes reikia specialios įrangos.

Kaip pasiruošti kad nebūtų gedimų?

Pasitikrinkite viską. Tepalus, vandenį, padangas, stabdžius. Neklauskite kaimyno ar jo žento, klausykite meistro. 50 eurų išleista apžiūrai gali sutaupyti tūkstančius vėliau. Negaliu užtikrinti, kad tai išvengs 100 proc. gedimų, tačiau tikimybė sumažės drastiškai.

Ar klientai dažnai apgaudinėja apie mašinos būklę?

O, tai kasdienybė. Sako „važiuoja puikiai, tik šiek tiek trūkčioja“, o iš tiesų variklis beveik „šoką“. Žmonėms būna gėda pripažinti, kad jų technika nebe verta dėmesio. Tada mes atvykstame ten ir tenka spręsti problemas. Gedimai dažni mikroautobusų transportuojant į Vokietiją dažnai kyla dėl to, kad savininkas tiesiog meluoja arba nežino apie savo mašinos būklę.

Ar verta bijoti keliauti į Vokietiją su mikroautobusu?

Nebijoti, o gerai pasiruošti. Vokietija ne šiaurės ašigalis, ten normalūs keliai ir servizai. Baisiau būtų sugesti Ukrainoje arba Baltarusijoje, kur kalbos barjeras ir dalių sunkiau rasti. Čia viskas aišku – turi pinigų, turi paslaugą.

Ką daryti jei pasigirdo keipimas?

Nesitikėk, kad pats praeis. Sustok ir patikrink. Dažniausiai mažas keipimas virsta dideliu spragsėjimu. Geriau prarasti valandą stovėdami prie degalinės nei savaitę stovėdami Vokietijos serviso kieme.

Gal geriau kreiptis į didžiąsias kompanijas?

Ne visada. Didelės firmos uždirba ant kiekybės, o ne kokybės. Jos gali siųti bet kokį vairuotoją su bet kokiu vilkiku. Mažos, šeimines kompanijos dažniau bijo savo reputacijos ir žiūri į techniką atidesniais akimis. Aš maždaug taip (čia turiu omenyje, kad verta pasitikėti patirtimi).

Ar yra kokios nors magiškos priemonės?

Nėra. Tik aliejus ir vanduo. Ir galbūt šventasis Vlasas po prietaisų skydeliu (juokauju). Bet rimtai, nėra jokių tabletėmis, kurias išgėrus variklis taps naujas. Tik techniškas priežiūra.

Kokias pažiūras turi vokiečiai į senus mikroautobusus?

Jie juos nemėgsta savo keliuose, jei jiai dūmina arba lėtai važiuoja. Jei turite seną „brumbrulį, geriau laikytis dešinės juostos ir nevaržyti eismo. Jei technika bloga, jie greitai iškvies pagalbą arba policiją.

Ar dažnai nutinka, kad ką nors pamirštate įdėti atgal?

Kai remontuojama kelyje, vairuotojai gali pamiršti atgal sukrauti įrankius arba detales. Viena kartą pamiršome sukrauti raktus nuo ratų (tai buvo tokia situacija su greituoju remontu), tai teko važiuoti atgal ieškoti. Juokinga, bet tada nebuvo.

Ar verta vežti atsargines dalis?

Jei žinote, kad kažkas silpna (pvz., generatorius arba starteris), verta pasiimti naudotą atsarginį. Nes Vokietijoje už naują sumokėsite dvigubai daugiau. Bet nevežkite visos dirbtuvės su savimi, tai tik pasunkins svorį.

Paskutiniai žodžiai tiems, kurie dabar planuoja kelionę.

Būkite atsargūs. Nekelkite per daug, patikrinkite viską du kartus. Geriau dieną pavėluoti, nei važiuoti su sugedusia mašina. Sėkmės kelyje.

Išvada

Galiausiai, noriu pasakyti, kad baimė yra blogo patarėjas. Taip, rizika yra, ir taip, gedimai dažni mikroautobusų transportuojant į Vokietiją kartais įvyksta, tačiau dauguma jų galima išvengti paprasta kompetencija. Esu matęs tūkstančius sėkmingų pervežimų ir tik keletą didelių nelaimei. Jeigu pasirūpinsite technika sąžiningai, Vokietija neatvers jokių nemalonių staigmenų. O jei ir atsitiks kažkas nedidelio, ten viskas tvarkoma greitai ir profesionaliai, jeigu turite sąskaitą piniginėje. Sėkmės ir saugių kelių!