Ar galimas dalinių krovinių pervežimas į Vokietiją patikimai? Iš tiesų

Sveiki, ilgai dirbu šioje srityje ir dažnai girdžiu klausimą, ar išvis įmanomas patikimas dalinių krovinių pervežimas į Vokietiją be ypatingų nerveimų. Trumpai sakant – taip, įmanoma, bet tai reikalauja kantrybės ir supratimo, kaip veikia ši sistema. Rinka yra chaotiška, o kartais ir tiesiog šiurkšti, ypač kai kalba eina apie dalinius krovinius (LTL), kurie nuolat keliauja tarp sandėlių. Rašau šį tekstą ne kaip konsultantas iš leidinio, o kaip vyras, kuris matė viską – nuo sugadintų paletų iki pradingusių vairuotojų pietų metu, tad tai bus tiesioginis pasakojimas iš vidaus.

Pagrindai ir kas tame slypi

Kaip techniškai vyksta dalinių krovinių pervežimas į Vokietiją?

Viskas prasideda nuo to, kad surinkome keletą klientų krovinius į vieną sunkvežimį. Vairuotojas važiuoja į terminalą, ten krovinys perkeliamas (tai svarbu – gali būti perkraunamas ne vieną kartą) į kitą mašiną, kuri važiuoja į reikiamą Vokietijos rajoną. Tai ne tas pats kaip tiksli krovinio nuoma, čia daugiau žaidimas su dėlionėmis, ir kartais detalės telpa ne taip, kaip planavome.

Ar jums tikrai pasitiki šiomis transporto kompanijomis?

Tikėti reikia, bet patikrinus. Esu matęs įmonių, kurios važinėja su senais „šrotais“ ir sako, kad tai „ekologiška“, o tiesa tiesiog ta, kad pinigų nerandos technikai atnaujinti. Geriausi porininkai tokie, kurie nebijo prisiimti atsakomybę, jei kas nutinka kelyje, o ne dingsta telefonu pasirodžius problemai.

Kas tas LTL ir kodėl visi vadina tai skirtingai?

LTL – tai Less than Truckload, t.y mažesnės partijos krovinys. Lietuvoje dažnai sakama „dalinių“, bet esmė ta pati – jums nereikia mokėti už visą sunkvežimį, tik už vietą joje. Tai puiku mažoms įmonėms, nors kaina už toną gali būti aukštesnė nei pilname reise.

Kiek laiko tikrai užtrunka tas kelias?

Niekas ne sakys tiksliai. Dažniausiai tai 3–5 dienos, priklausomai nuo to, ar krovinys „užstrigo“ Kauno ar Vilniaus terminale. Kartais vairuotojai sako, kad važiuoja tiesiai, o paskui juos randame kažkur prie Lenkijos sienos, gerdami kavą ir laukiant papildomo krovimo (o tai nutinka dažniau nei galite pagalvoti).

Ar galiu būti tikras, kad mano kroviniys nenukris?

Jei gerai užkrovėte ir užfiksavote būklę, tikimybė maža. Bet vokiškose magistralėse važiuojama greitai, staigus stabdymas gali padaryt savo. Visada rekomenduoju uždrausti, net jei tai atrodo per daug, nes geriau sausuoti galvą vėliau, nei ieškoti, kur dingo dėžės su padangomis.

Pinigai, kainos ir nepageidaujami mokesčiai

Nuo ko priklauso kaina, ne iš piršto kišus?

Kainą formuoja maršrutas, svoris, tūris ir tuo pačiu benzinas. Jei reikia įvažiuoti į Vokietijos vidų, priešprieš tai ne, tai gali turėti įtakos. Taip pat, jei jūsų prekės reikalauja specialaus tvarkymo (pvz., šaldymas), tai kainos šuolis į viršų yra garantuotas.

Kokios gali būti papildomos išlaidos, apie kurias niekas nesako?

O čia yra tos „smėlio dėžės“. Ilgalaikis laukimas sandėlyje, nes vokiečiai tiksliai laikosi grafiko, gali kainuoti brangiai. Taip pat, jei vairuotojas reikalingas įrankis, kurį jis neturi, tenks mokėti už jo nuomą vietos.

Ar pigiau, jei siunčiu dažniau?

Logiška, kad taip, bet ne visada. Esu matęs, kaip ilgamečiai klientai gauna tokias pačias kainas kaip ir naujokai, nes tiesiog neklausia ar nedera dėl kontraktų. Verta kalbėtis su dispečeriais, jie turi galimybę padaryti nuolaidą, jei įmonę pažįsta.

Kodėl kainos šokinėja tiek staigiai?

Geopolitika, degalai, o ir dabar Vokietijoje dideli mokesčiai keliuose (vignette). Vakar paskaičiavome kainą, rytoj ją padidiname 10 proc., nes sudeginė daugiau degalų nei planavome (ir vairuotojas pasakojo, kad stovėjo spūstyse prie Miuncheno).

Ar turiu mokėti už paletes?

Tai amžinas klausimas. Yra keitimo sistema, bet ji veikia tik tada, kai abiejų šalių paletės tinkamos (EPAL). Jei atvežate kokią seną „lentyną“ su griuvėsiais, vokiečiai jos neims ir tau teks mokėti už užstatą arba dėžę.

Kas nutinka su mokesčiais, jei vairuotojas laukia per ilgai?

Vairuotojas turi savo grafikus. Jei sandėlys vėluoja valandą, tai piku nebūna, bet jei laukia tris valandas, pradeda skambinti dispečeriui ir reikalauti kompensacijos. Tas mokestis dažniausiai nukrenta ant siuntėjo pečių, jei nebuvo suderinta iš anksto.

Vokietijos ypatumai ir vairuotojų kasdienybė

Kodėl Vokietija ypatinga mums?

Jie turi tikslią sistemą. Nėra tiek „toli arti“Kaip pas mus. Jei turi vizitą apie 14:00, turis būti ten. Be to, dauguma terminalų yra automatiniai, ten žmonių beveik nematyti, viską valdo kodai ir pultai, kas mums, įpratiems prie gyvojo kontakto, kartais sukelia šoką.

Ar reikia kalbėti vokiškai, kad viskas nueitų sklandžiai?

Padėtų, bet nėra būtina. Angliškai kalba dauguma vokiečių vairuotojų sandėliuose, ypač jaunesni. Bet su seniūnais, kurie dirba tiesiogine tvarka, gali kilti problemų ir tada reikia rankų kalbos arba versti viską išmaniajame telefone (o signalas ten kartais prastas).

Kas yra „Lieferschein“ ir kodėl tai svarbu?

Tai pristatymo lapas, be kurio nenukrsi nė žingsnio. Jis patvirtina, kad krovinys perduotas ir priimtas. Be jo, vėliau neįrodysite, kad išvis ką nors atsiuntėte, o vokiečiai su dokumentais yra labai griežti – nėra popieriaus, nėra prekės.

Ar vairuotojai Vokietijoje elgiasi taip pat kaip Lietuvoje?

Jie discipliniuotesni. Čia nerasi tokių, kurie raitosi su 100 km/h per gyvenvietę arba lenkia tarpasmiuose nežiūrėdami. Kelyje jie laikosi eismo taisyklių, o tai mūsų (Lietuvos) vairuotojams kelia papildomo streso, nes tenka prisiderinti prie šalto tipo.

Ar tikrai dalinių krovinių pervežimas į Vokietiją trunka tik savaitę?

Kartais ir ilgiau. Buvo atvejis, kai krovinys užstrigo Duisburge dėjų technikos gedimo, ir teko laukti šešias dienas. Vokiečiai aiškino, kad tai „force majeure“, o mes tiesiog deginome viltį, kad klientas neišsiųs teismų. Tai retas atvejis, bet įmanomas.

Kas daryti, jei paskubu ir man reikia ekspreso?

Galima rasti, bet kaina bus tris kartus didesnė. Ekspresas reiškia, kad vairuotojas važiuos tiesiai be sustojimų (arba jų bus minimalus). Bet realybėje – jei jis turi sustoti pietams arba miegoti, niekur nedingsi.

Ar yra vietų, kur reikia vengti važiuoti?

Žaliai zonas dideliuose miestuose (Umweltzone). Jei vairuotojas neturi tinkamos žalios kortelės, gauti baudą yra labai paprasta, o mokėti ją turės transporto įmonė, kuri paskui iškainuos jus (ir dar užsidirbs ant to).

Rizikos, vargai ir realios situacijos

Kas daryti, jei krovinys atvyko sugadintas?

Pirmiausia – nefiksuokite dokumentų, kol nufotografuojote žalą. Vokiški sandėlininkai mėgsta pasirašinėti viską „kaip yra“ ir paskum sakyti, kad taip atvyko. Jums reikia įrodymų nuvažiavus, o ne paskui kilti ieškinį.

Ar dažnai dingsta kroviniai?

Nelabai dažnai, bet įvyksta. Dažniausiai tai nutinka terminaluose, kur sumaišomi etiketės. Kartais viena dėžė nuvažiuoja į Miuncheną, o kita į Hamburgą, nors abi turėtų būti ten pat. Tai tas netvarkos elementas, su kuriuo kovojame kasdien.

Pavyzdys, kai vairuotojas tiesiog dingo (reali situacija).

Turėjau atvejį, kai vairuotojas atsakė į telefoną, sako „už 20 minučių esu“, ir tylą... Jis dingbe visą naktį. Ryte paaiškėjo, kad užmiglo degalinėje (ir įjungė tylą telefone). Klientas buvo šoke, teko gerti raminamuosius, bet krovinys visgi atvyko.

Kaip sužinoti, kur yra mano prekės realiu laiku?

Sistemos rodykles (GPS) dažnai meluoja arba vėluoja. Geriausia tiesiog skambinti dispečeriui ir klausti, kur mašina. Žmonės sako tiesiau nei grafikai ekrane, ypač kai būna prieš pat vizitą.

Ar verta drausti siuntas pilnai?

Paprastai įmonės turi standartinį draudimą, kuris dengia labai mažą sumą (pvz., 10 EUR už kg). Jei vežate brangius daiktus, būtinai aptarkite papildomą draudimą, kitaigu, sugedus krovininiui, gausite tik dalį vertės (arba ir visai nieko, jei bus nurodyta, kad blogai pakavote).

Kas nutinka su neišsiimtu krovinium?

Jis keliauja į sandėlį ir ten kaista. Saugojimas Vokietijoje yra brangus, o po savaitės gali būti parduotas arba sugriautas. Gaujite pranešimus, k krovinys atvyko, ir jį pasiimkite, nepriklausomai nuo to, ar turite laiko.

Ar galiu atsiimti patys sandėlyje?

Galiu, tik reikia iš anksto pranešti ir turį pasą arba asmens kodą. Vokiečai mėgsta, kai viskas užregistruota. Jei atvažiuosi „iš miško“, gali tiesiog nepraleisti per vartus, ir tai yra labai nepatogu (ypač jei važiuoji su savo mašina).

Kodėl kartais atsisako vežti?

Gali būti daug priežasčių – per sunku, per Didelis, pavojingos medžiagos, arba tiesiog blogas maršrutas. Kartais vairuotojas atvykęs pamato, kad reikia krauti rankomis trečiame aukšte be lifto, ir pasako „ačiū, ne“. Čia ne jų kaltė, tai kliento neapsibrėžtos specifikacijos klaida.

Ar tikrai dalinių krovinių pervežimas į Vokietiją yra toks paprastas?

Nieko tokio paprasto čia nėra. Tai sudėtingas procesas, kurį valdo žmonės, o žmonės klaidosi. Bet su geru partneriu ir kantrybe, viskas įmanoma. Svarbiausia – nebijoti klausti ir reikalauti aiškumo.

Ar reikia bijoti pavojingų krovinių (ADR)?

Jei viskas tvarkingai dokumentuota, tai nėra baisu. Daugelis vairuotojų turi ADR pažymėjimus. Problema prasideda, jei bandote paslėpti, kad vežate kažką pavojingo, tada gali baigtis didelėmis baudomis arba areštu.

Kaip elgtis su muitinės Vokietijoje?

Jei esate ES viduje, tai nėra muitinės tikrinimo (išskyrus išimtinius atvejus). Bet jei gaunate prekes iš trečiosios šalies, turi būti tinkamas importo dokumentacija. Vokiškai muitininkai labai tikrina ar viska tvarkingai (taigi, būkite pasiruošę).

Ar tikrai verta rinktis patikimą didele įmonę?

Ne visada. Didelės įmonės gali būti biurokratinės, o jos klientas lieka vienas su problema. Smulkios, bet patikimos įmonės dažnai pasiūlo individualų dėmesį, nors ir gali neturėti tokio didelio parko mašinų.

Ar verta visą šitą kamštą rūpintis?

Žiūrėkite, verslas yra rizika. Dalinių krovinių pervežimas į Vokietiją yra vienas iš patikimiausių būdų prekiauti, jeigu pasiruošę. Nėra vieno idealaus sprendimo, visur yra savų rūpesčių, bet su laiku išmokstate juos valdyti. Svarbiausia turėti žmones, kuriuos galite paskambinti vidurnaktį ir sužinoti, kur yra jūsų prekės. Tad, kelionės sėkmės ir stiprių nervų.