Ar galima greitai persikraustyti biurą iš Vokietijos į Lietuvą

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtmetis ir galiu pasakyti viena – niekas nevyksta taip kaip knygoje rašoma. Dažniausiai klientai skambina panikę, kai Vokietijoje baigiasi nuomos sutartis, o Lietuvoje dar net nėra elektros įvesties. Ar galima greitai persikraustyti biurą iš Vokietijos į Lietuvą? Teoriškai taip, praktiškai tai reiškia nemažai nervų ir ypatingą planavimą. Reikia ne tik sunkvežimio, bet ir žmonių, kurie supranta, kad serveriai neleidžiami mesti į krūvas. Čia ne paprastas baldų pervežimas, čia jūsų verslo širdis, kurią reikia perkelti per šią savaitę (ar dar trumpiau), neprarasdant proto. Žiūrėkime, kaip tai padaryti be per didelių sužeidimų.

Biuro persikraustymo iš Vokietijos į Lietuvą terminai ir planavimas

Kaip greitai tikrai įmanoma susitvarkyti su persikraustymu?

Viskas priklauso nuo to, ką jūs vadinate „greitai“. Jei reikia viską padaryti per 48 valandas, tai įmanoma tik su tais pačiais vairuotojais, kurie vairuoja be miego (kas nelegalu), arba jei turite biudžetą dviem sunkvežimiams vienu metu. Normalu, kai tai trunka nuo 3 iki 7 dienų nuo pirmo skambučio iki paskutinės dėžės iškrovimo Lietuvoje. Turiu omenyje, kad pačioms krovos darbams reikia laiko, o ne tik važiavimui. Vokietijoje dažnai būna sunku užfiksuoti liftą, o tai giliai uždelia procesą.

Ar galima persikraustyti biurą iš Vokietijos į Lietuvą per savaitgalį?

Tai yra svajonė, kuri retai įgyvendinama be žalos. Vokietijoje sunkvežimiams draudžiama važiuoti sekmadieniais ir švenčių dienomis, ypač tam tikrose žemėse (pvz., Bavarijoje taisyklės griežtesnės). Taigi, jei planuojate išvykti penktadienį vakare, gali tekti stovėti iki pirmadienio. Be to, jei Lietuvoje paskubėsite su iškrovimu, dažnai pasitaiko, kad dingsta ar suyra daiktai. Geriau pradėti antradienį ir dirbti ramiau nei gaminti šlamštį.

Kiek laiko užtrunka pačios krovos darbai Vokietijoje?

Čia visada apgaudiška. Vienam biurai 50 kv. m. pakrauname per 4 valandas, kitam to paties dydžio – per dvi dienas. Kodėl? Nes vienas klientas viską tikrai įsako į dėžes, o kitas meta viską į maišus „vėliau susirinksiu“. Buvo atvejis, kai turėjome atidėti visą krovinią, nes klientas neįleido mums į patalpas, kol neatėjo technikos žmogus išjungti signalizacijos. Taip taip, būna ir tokio absurdo. Planuokite mažiausiai dieną krovimui ir dieną iškrovimui.

Ar reikia rezervuoti liftą iš anksto Vokietijoje?

Absoliučiai taip. Vokiški namų ūkiai (Hausverwaltung) yra griežti. Jei neatėjote užsiregistruoti kelti naudojimui, jums gali tiesiog neleisti jį įjungti. Tada kelsite laiptais, o tai kainos brangiau ir ilgiau. Kartais netgi reikia įmokti kaštą už kelto užtvarą, kad nesuteptų sienų. Nepaisykite to, kitaip vairuotojai staigos jus kaltinti dėl laiko praradimo, o jų valandos kainuoja.

Kada geriausia pradėti planuoti biuro pervežimą?

Idealiai – mėnesiu prieš. Jei klausiate, ar galima greitai persikraustyti biurą iš Vokietijos į Lietuvą be planavimo, tai atsakymas bus „ne“, nebent jums atsitiko rimta avarija. Geriausi ekspeditoriai užimti savaitėmis į priekį, o jei reikalingi papildomi muitinės dokumentai ar speciali technika (keltuvai), tai laikas gali ištempti dar labiau. Neskubėkite paskutinę minutę, pinigai tai nepadės išspręst visų problemų.

Biuro įrangos, kompiuterių ir baldų pervežimo ypatumai

Kaip saugiai pervežti serverius ir jautrią techniką?

Serveriai tai ne paprasti spausdintuvai. Juos reikia įmontuoti į specialias dėžes su šoku absorberiais. Aš asmeniškai niekada neleistume jų įdedant tiesiog ant grindų sunkvežimyje. Vokietijos keliai, ypač netoli Berlyno arba statybų zonose, gali būti lyg lavonas. Vienas stiprus smūgis – ir jūsų duomenys išskrenda į dangų. Draudimas čia ne padės grąžinti duomenų, tik geležį. Užsirašykite profesionalų, kurie supranta IT infrastruktūrą.

Ar reikia išmontuoti visus baldus?

Priklauso nuo to, ar jie praeina pro duris. Vokiški biurai dažnai turi didelių pertvarų, kurios nebuvo suprojektuotos išvežti. Jei bandysite priverčinėti tą didelę stalinę lentą pro lifto duris, jos tiesiog sulaužysite (ne, ne duris, o lentą). Geriau išmontuoti. Mūsų komanda visada turi su savim šaltkalvius, bet jei jūsų baldai yra kažkas senovinio iš Miuncheno centro, tai geriau ieškokit baldų meistro, ne pervežėjo.

Kas daryti su dokumentais ir archyvais?

Dokumentus reikia dėti į dėžes su dangčiais. Negaliu pakartoti – su dangčiais. Kartais klientai sako, „tai tik popieriaus“. Taip, bet kai sunkvežimis staigiai stabdo, tie popieriai taps milžiniška griūvi, kurią surinkti užtruks valandas. Be to, dėl GVDP (Duomenų apsaugos reglamento) turite tiksliai žinoti, kur kas keliauja. Jei prarasite dėžę su klientų duomenimis, problema bus didesnė nei sugadintas stalas.

Ar galima palikti dėžes sankabos kabinoje?

Taip, jei jos užrakintos ir apsaugotos nuo drėgmės. Bet nepamirškite, kad sunkvežimio priekis gali šiltėti nuo variklio, o dokumentams ar kai kuriems elektros elementams karšta nėra gerai. Geriau viską įkelti į uždarą kėbulą (tent). Ir dar viena dėlė – užrakinkite sankabos kabiną. Vairuotojai statosi nakvynėms prie automatų, o vagys išsirinkę labiausiai akivaizdžius dalykus, tokius kaip neatidarytos dėžės.

Kaip pervežti įrangą, kuri neguli (pvz., didžiulės spausdintuvai)?

Tokiu atveju reikia specialių priemonių – juostų, rėmų, kartais net kranų, jei įrenginys sveria kelias tonas. Negalima tiesiog užspausti juos sienos prie kitų dėžių. Vokietijoje daug kur įmonės turi didžiulius ploterius, kurie yra labai jautrūs. Vienas netvarkingas posūkis gali nulyginti optiką. Todėl klausinėkite apie „overweight“ krovinių patirtį.

Dokumentai, muitinė ir teisiniai klausimai Vokietijos-Lietuvos maršrute

Ar reikia muitinės deklaracijos pervežiant biurą iš Vokietijos?

Kadangi abi šalys yra ES, oficialaus importo nėra, tačiau tai nereiškia, kad galima važiuoti tuščiomis. Jei tai yra įmonės turto perkėlimas (ne prekybai), geriau turėti „Intrastat“ deklaraciją arba bent tikslų inventorizacinį sąrašą su vertėmis. Muitinė Lietuvoje gali sustabdyti ir paklausti, ką vežiate. Jei negalėsite parodyti, kad tai yra jūsų nuosavybė ir ne parduodama prekė, gali būti rūšiuojama ir bauda.

Ką daryti, jei įmonė Vokietijoje jau uždaryta, o Lietuvoje dar neatsidariusi?

Tai labai dažna situacija. Tuomet turi būti paruoštas dokumentas, patvirtinantis, kad krovinių savininkas yra konkreti juridinis asmuo Lietuvoje (arba Vokietijoje, jei tai tik laikinas sandėliavimas). Negalite tiesiog sakyti „aš vežu savus daiktus“, jei jie priklauso bankrutuojančiai įmonei. Vokietijos notarai gali reikalauti išleidimo dokumentų (išėjimas iš įmonės), kad nebuvo kaltinimų vagyste.

Ar reikia TIR ar T1 dokumentų?

Jei važiuojate tiesiai iš Vokietijos į Lietuvą ir nenorite sustoti vokiškoje muitinėje, TIR gali nereikėti, jei tai nekomercinis krovinių pervežimas. Bet (čia aš galiu klysti, nes taisyklės keičiasi kasmet) jei krovinių vertė viršija tam tikrą ribą arba tai yra prekės, kurios bus parduodamos, tai gali tekti deklaruoti. Geriau pasikonsultuoti su savo steigėju, kad neliktumėte prie sienos su užrakintu sunkvežimiu.

Kas yra CMR sąskaita faktūra ir kodėl ji svarbi?

CMR – tai ne sąskaita faktūra, o krovinių pervežimo sutartis. Nė vienas profesionalus vairuotojas nevažiuos be pasirašyto CMR. Jis apsaugo ir jus, ir vairuotoją. Jame turi būti nurodytas krovinių kiekis, svoris ir aprašymas. Jei dingsta dėžė, be CMR jūs nieko negausite. Užpildykite ją atidžiai, o ne tiesiog „biuro baldai“. Kuo tikslesnė informacija, tuo greičiau bus išspręsta problema.

Ar draudimas apima krovinius visą kelionę?

Draudimas turi būti nuo „durų iki durų“. Kai kurios pigios firmos draudžia tik tada, kai krovinių yra sunkvežimyje. O kas nutinka, kai vairuotojas užlipa su dėže laiptais ir ją numeta? Tuomet jūs be draudimo. Patikrinkite draudimo polisą, ar jis veikia ir during krovimo darbų Vokietijoje, ir iškrovimo Lietuvoje. Tai dažnai pamirštama detalė.

Biuro persikraustymo iš Vokietijos į Lietuvą kaina ir biudžetas

Kiek vidutiniškai kainuoja toks pervežimas?

Negaliu pasakyti vieno skaičiaus, nes kainos svyruoja kaip vėjų gūsiai. Mažas biuras (1-2 kabinos) gali kainuoti nuo 800 iki 1500 eurų. Didelis open-space biuras su 50 darbo vietų gali kainuoti ir 5-10 tūkstančių. Viskas priklauso nuo to, ar reikia mūsų krovėjų, ar tik sunkvežimio. Degalai Vokietijoje brangesni nei Lietuvoje, tai irgi įeina į kainą.

Kodėl kaina gali padidėti paskutinę minutę?

Paprastai dėl laiko. Jei vairuotojas laukia jūsų valandą ar dvi, nes dar nebaigėte dėžioti, jis už tai ima mokestį (waiting time). Taip pat, jei pasirodo, kad reikia papildomo furgono, nes daugiau daiktų nei planavote. Vokietijoje užmokestis už šiukšlių ivežimą taip pat gali būti nemalonus staigmena, jei nepasirūpinote savo atliekomis.

Ar galima sumokėti atvykus į vietą?

Nerekomenduoju. Dauguma gerų įmonių reikalauja avanso arba pilnos sumos prieš išvykstant. Jei jūsų kreditinė kortelė atmesta Lietuvoje arba pinigai neįvyksta, vairuotojas tiesiog neišvažiuos. Ir jis turės teisę. Geriau susitarti dėl banko pavedimo iš anksto. Pasitikėjimas šioje srityje yra geras dalykas, bet pinigai kalba garsiau.

Kas įeina į galutinę kainą?

Į kainą dažniausiai įeina: sunkvežimio nuoma, degalai, vairuotojo darbas, ir keli mūsų vadybininkai. Krovėjai (pakerėtojai) dažnai mokami atskirai pagal valandas. Taip pat į kainą neįeina dėžės, juostos ir burbuliukų plėvelė. Tai papildomos išlaidos, kurias reikia įvertinti. Jei jums reikia 100 dėžių, tai tai jau gana brangus reikmenys.

Ar verta taupyti ant krovėjų?

Neterminuotai. Jei samdysite pigiausius vairuotojus iš rytų, kurie „gali padėti“, galite gauti sulaužytus nugaras ar sugadintus kompiuterius. Profesionalus biuro persikraustymas iš Vokietijos į Lietuvą reikalauja žmonių, kurie supranta ergonomiką. Sutaupyti 100 eurų dabar, kad vėliau išleisti 500 už gydytoją ar remontą – tai ne logika.

Rizikos, problemos ir patarimai išilgai kelio

Kas daryti, jei sunkvežimis sugenda kelyje?

Tai blogiausias scenarijus. Jei tai įvyksta Vokietijos autobane, mes turime išsiųsti pagalbą arba krovininį automobilį perkrauti. Tai užtrunka. Tokiu atveju turime draudžiamą atsakomybę už vėlavimą, bet jis neapims jūsų prarastų pelną. Būkite pasiruošę, kad gali reikėti nakvynės viešbutyje, jei krovinys neužfiksuojamas.

Ar dažnai dingsta daiktai?

Su patikimomis firmomis – labai retai. Su „piramidėmis“ iš skelbimų – labai dažnai. Ypač maži, brangūs daiktai: telefonai, nešiojami kompiuteriai, piniginės paliktos stalų stalčiuose. Viską užrakinkite. Prieš išvykstant pasiimkite nuotraukas. Jei dingsta, nuotrauka padės draudimo išmokai gauti.

Kaip elgtis su vokiečių kaimynais, kai atvažiuoja sunkvežimis?

Vokiečiai yra disciplinuoti, bet jie myli ramybę. Jei sunkvežimas purškina vamzdžius ar stabdo triukšmingai po jų langais, jie iškviesta policija. Informuokite kaimynus iš anksto, jei galite. Užsidėkite ant ratų apsaugas nuo purvo. Taip pat užtikrinkite, kad vairuotojas nešlamštoja cigaretes kieme. Tai labai rūgštus dalykas ten.

Ar reikia rūpintis vieta sunkvežimiui Lietuvoje?

Taip. Lietuvos miestuose, ypatingai senosiuose rajonuose, gatvės siauros. Jei sunkvežimis užims pusę gatvės, gali atvykti tarnyba ir jį nuvežti. Pasirūpinkite leidimu iš savivaldybės (laikinas eismo organizavimas) arba blokavimo ženklais. Nenaudinga važiuoti, jei nebus kur sustoti.

Ką daryti, jei dėžė atkeliauja sužalota?

Tuomet iš karto rašykite pastabą į CMR dokumentą arba vairuotojo knygą (knyga kelionių). Nenuimkite daiktų, kol nufotografuosite žalą. Jei pasirašysite dokumentą, kad viskas tvarkinga, vėliau niekas neduos pinigų. Esu matęs, kaip klientai pasirašo iš baimės, kad vairuotojas išvažiuos, o tada verčia bėgioti po jį.

Ar saugu kelti įmonės duomenis laisvai?

Niekada. Jei turite paslaptis ar sensitivus duomenis, juos užšifruokite arba vežkite su savimi asmeniškai. Nežinau, kas vyksta su tuo sunkvežimiu naktį. Gali būti, kad jį aplanko įtariamieji? (Na, turbūt ne, tačiau rizika egzistuoja). Geriau saugokite duomenų laikmenas su savimi.

Kaip išvengti streso šioje situacijoje?

Pasitikėkite profesionalais ir nedarykite viso patys. Jei bsite stovėję virš vairuotojo pečių ir kiekvieną minutę klausinėję „ar jis nepernelyg stipriai spaudžia“, tik sukelsite konfliktą. Duokite žmonėms dirbti. Ar galima greitai persikraustyti biurą iš Vokietijos į Lietuvą be streso? Ne, bet galima jį sumažinti pasiruošimu.

Ar verta vežti senus baldus ar geriau nupirkti naujus?

Svarstykite. Vokietijoje seni baldai gali būti kokybiški, bet sunkūs. Pervežti sunkų sekretorinę stalą gali kainuoti tiek pat, kiek kainuoja naujas IKEA stalas Lietuvoje. Aš asmeniškai nebūčiau vežęs senų, suplyšusių sofų. Išmeskite tai, kas nebeverta. Užtikrinkite, kad naujame biure stovės nauji, gražūs daiktai.

Galite padėti su išmetimu Vokietijoje?

Taip, mes turime kontaktų su vietinėmis šiukšlių išvežimo firmomis (Entsorgung). Tai nėra pigu, bet Vokietijoje neleidžiama tiesiog mesti į konteinerį, kas jums nepriklauso. Už tai gaudote didelę baudą. Geriau sumokėti už teisingą atliekų tvarkymą ir miegoti ramiai.

Ką daryti, jei pasilikote be vandens ar elektros naujame biure?

Tai ne mūsų problema, bet dažnas klientas kaltina vairuotojus. Patikrinkite komunikacijas prieš atvykstant. Negalima iškrauti šaldytuvų su maistu, jei nėra elektros. Ir vairuotojai nenori vežti vandens butelių jums, jei sutartyje to nėra. Būkite protingi.

Ar reikia gerti kavą su vairuotojais?

Neprivaloma, bet labai padeda. Vokiečių vairuotojai vertina mandagumą. Jei duodate kavą ir sumuštinį, jie dirba geriau ir labiau rūpinasi jūsų daiktais. Tai senas mokyklos triukas, kuris veikia iki šiol. Žmogiškas požiūris visada laimėja prieš pinigus.

Išvada

Galiausiai, ar galima greitai persikraustyti biurą iš Vokietijos į Lietuvą? Žinoma, taip, jei pasitikite savimi ir pasirinksite tu, kurie turi patirties. Nereikia bijoti klausti kvailų klausimų apie dokumentus ar draudimą, nes būtent taip išvengsite didelių nelaimės. Biuras tai ne tik baldai, tai žmonės ir procesai, todėl leiskite jiems dirbti ramiai, o patys rūpinkitės strategija. Sėkmės kelyje, ir tikiuosi, persikelsite be didelių įbrėžimų.