Ar galima derinti pristatymo terminus gabenimui į Vokietiją? Praktinis vadovas iš vidaus

Sveiki, vėl čia. Dirbu jau virš dvidešimties metų šioje srityje – žiūriu į tą patį kelią, tas pačias vokiškas degalines ir tas pačias problemų sprendimo formulas. Dažnai klientai skambina ir klausia: "Ar galima derinti pristatymo terminus gabenimui į Vokietiją?", manydami, kad tai kažkas panašaus į taksi užsakymą, kur pasakai "buvau po penkių", ir jis atvažiuoja. Deja, realybėje tai yra daug sudėtingesnė mechanika, kurioje susiduria vairuotojų poilsio režimai, muitinės procedūros ir, žinoma, pačių vokiečių griežtas laiko pajautimas.

Gabenimas į Vokietiją yra mūsų kasdienybė, bet kyla problema, kai klientas pats surengia savo mažąją krizą – ar tai dėl gamybos vėlavimo, ar dėl to, kad pirkėjas Vokietijoje nusprendė pakeisti planą. Tada prasideda tas "derinimas". Šiame straipsnyje nieko nedengiu, pasakysiu kaip yra – kartais bus girdėti, kad "taip, galima", kartais "ne, bėda", o kartais net ir pats nežinau 100%, kaip tas vairuotojas išlips iš to spąstų. Sėskime patogiau, paiškome situaciją.

Kas apskritai veikia tuos laikus?

Kiek trunka standartinis gabenimas į Vokietiją?

Paprastai, jei kalbame apie pilną krovininį sunkvežimį (FTL), tai atstvai nuo Lietuvos iki Vokietijos nėra tokie milžiniški – vidutiniškai tai apie 1000–1200 km. Teoriškai vairuotojas tai įveikia per dieną, t.y. apie 18–20 valandų vairavimo su visais sustojimais. Bet praktikoje? Čia viskas priklauso nuo to, kur įsivažiuojame. Jei į Miuncheną, tai gali užeiti ir 24 valandas, o jei į Berlyną, tai greičiau. Tačiau negalima taip tiesiogiai skaičiuoti, nes reikia atsižvelgti į tai, kad vairuotojas turi privalomą 45 minučių pertrauką po 4,5 valandos ir 9 valandų poilsį per parą. Taigi, dažniausiai terminas yra "1–2 dienos", o jei reikia tiksliai – reikia šauktis.

Ar įmanoma garantuoti pristatymą rytoj?

Jei tu skambini ryte ir klausai, ar įmanoma atvežti rytoj, o krovinys dar neįkrautas, tai dažniausiai atsakymas yra "ne". Ne todėl, kad mes norime būti blogi, o todėl, kad reikia surasti vairuotoją, kuris tą 9 valandų poilsio jau būtų praleidęs arba galėtų pradėti darbą dabar. Kartais pavyksta, jei yra dviguba įgula – tai kai vairuoja du vyrai. Tada gabenimas į Vokietiją gali būti be sustojimų (išskyrus degalines). Bet tokių mažai, ir tai kainuoja brangiau. Taigi garantijų nėra, nebent mokate už ekspresą, kuris yra dvigubai brangesnis.

Kodėl terminai pasikeičia be įspėjimo?

Tai, deja, dalykas kasdieninis. Vairuotojas gali užstringti nuvažiuoti pro Lenkiją dėl techninės apžiūros, kurios ten yra griežtesnės nei mūsiškėms (apie tas apžiūras galima kalbėti valandų valandas). Arba Vokietijoje užšąla traukiniai ir nebevežia, tada keliams patenka sunkvežimiai, susidaro stūvos. Kartą buvo toks atvejis, kad vairuotojas tiesiog užmigo prie vartų, nes sandėlio darbuotojai iėjo pietų metu, o vokiečiai nelenda į jokius kompromisus su pietų laiku. Tada terminas pasisuka 4 valandomis. Jokie pokalbiai čia nedės.

Vokietijos specifika: kodėl jie tokie griežti?

Ar vokiški sandėliai dirba pagal grafiką?

Vokiški sandėliai tai atskira planeta. Jei Lietuvoje kartą galima susitarti ir dirbti ilgiau, kad tikba užbaigti, tai Vokietijoje, kai laikrodis rodo 16:00 ar 17:00, vartai uždaromi lyg su grandinei. Jei vairuotojas pavėluoja 10 minučių, jis gali likti už vartų ir laukti iki ryto. Tai labai dažnai lemia, kad pristatymo terminas pasibaigia ne tada, kai krovinys atvyksta į miestą, o tada, kai jis patenka į sandėlį. Todėl, derindami terminus, visada turime žinoti tų vietų darbo laiką, kitaip tapsime kvailiai.

Kaip veikia "Lieferzeit" (pristatymo laikas) jų supratimu?

Vokiečiai labai mėgsta tikslius terminus. Jie nėra pripratę prie to "būtinai atvešime". Jiems, jei sutarta "Montag", tai reiškia "Montag", o ne "Dieną arba antradienį". Jei mes vėluojame, jie neduoda antrą šansą, yra įtraukiami į "blacklist". Todėl klausimas, ar galima derinti pristatymo terminus gabenimui į Vokietiją, yra labai aktvus. Mes tenkame tiems terminams, kurie įmanomi fizikai, jei ne – privalome perspėti iš anksto. Deja, klientai dažnai perspėja per vėlai, ir tada prasideda pašalinių išlaidų (demurrage) skaičiavimas.

Ar dažnai kyla problemų su muitine?

Muitinė Vokietijoje, ypač didžiuosiuose uostuose kaip Hamburgas arba Bremerhavenas, gali būti tikras košmaras. Jei dokumentai netvarkingi, trukdoma tikrinimas gali trukti dieną ar dvi. Tada jokie "derinimai" nepadės, kol muitininkas nepaleis. Esu matęs situacijų, kai krovinys stovėjo 3 dienas tik todėl, kad vienas skaičius Sąskaitoje-faktūroje nesutapo su pirkimo sutartimi. Vokietijos muitinė dirba labai tiksliai, o ne greitai. Taigi, jei norite garantuoto termino, pasirūpinkite dokumentais dar Lietuvoje.

Derybos: ką galime ir ko negalime

Ar galima derinti pristatymo terminus gabenimui į Vokietiją be papildomo mokesčio?

Tiesiogiai sakant – retai kada. Jei jau sudaryta sutartis ir vairuotojas planuoja savo maršrutą, keisti terminą reiškia keisti visą logistikos grandinę. Jei prašote atvežti anksčiau, tai reiškia, kad vairuotojas turi vairuoti ilgiau be poilsio arba nukelti kitą klientą. Už tai reikia sumokėti. Galimas variantas, kad jei terminą nukeliate savaiteliu į priekį ir mes dar neįkėlėme, tai pavyks susitarti nemokamai, jei mums taip pat patogu. Bet tai labai retas atvejis, dažniauiai – tai papildomos išlaidos.

Kiek kainuoja termino keitimas jau vykstant reisui?

Čia skaičiuojama pagal stovėjimo valandas. Jei vairuotojas atvažiuoja į vietą 10 valandą ryto, o jums reikia kad atvyktų tik 14 valandą, tai jis stovi 4 valandas. Vokietijoje stovėjimas yra brangus, reikia mokėti už parkavimą (jei ne nemokamas aikštelės) ir vairuotojo laukimą. Tai gali kainuoti nuo 50 iki 150 eurų per valandą, priklausomai nuo to, ar tai yra sunkvežimis su kranu, ar ne. Be to, jei vairuotojas praranda laiko kitam krovininiui, mes prarandame pelną, kurį taip pat įkainojame į sąskaitą.

Ar galima nustatyti pristatymą naktį ar savaitgalį?

Techniškai – taip, galima. Vokietijoje naktinis pristatymas leidžiamas, bet tik tada, jei pirkėjas (gavėjas) sutinka priimti krovinį naktį. Dauguma sandėlių nedirba naktį, todėl reikia papildomų susitarimų. Savaitgalis dar sudėtingesnis – vairuotojams taip pat galioja poilsio laikas, todėl reikia, kad jis būtų poilsio prieš savaitgalį arba kad būtų dviguba įgula. Visi šie dalykai kainuoja. Jei klausiate, ar galima derinti pristatymo terminus gabenimui į Vokietiją savaitgaliais, atsakymas – taip, bet tai bus labai brangu.

Kas nutinka, jei aš nedalyvauju pristatymo metu?

Tada vairuotojas iškrauna prekes (jei tai galima be jo dalyvavimo, t.y. nereikia kelti rankomis) ir išvažiuoja. Jei reikia jūsų dalyvavimo (pvz., perduoti dokumentus, patikrinti kiekį), ir jūsų nėra, gali kilti bėdų. Vokiečiams svarbi CMR kortelės pasirašymas. Jei niekas nepasirašo, krovinys laikomas nepristatytu. Vairuotojas gali išvežti atgal arba palikti sandėlyje (jei sutarta), bet atsakomybė už tą prekę tada persikelia ant sandėlio. Geriau būtinai atvykti arba pasirūpinti atstovu.

Vairuotojų poilsis ir techniniai dalykai

Kodėl vairuotojas negali tiesiog pavėluoti ir važiuoti, kol neatveš?

Nesu tikras, ar visi klientai supranta, kas yra tachografas. tai toks dalykas, kuris fiksuoja kiek vairuotojas vairavo, kiek ilsėjosi, kokia buvo jo greitis. Jei jis vairavo 4,5 valandas, jis privalo sustoti 45 minučių. Jei jis vairavo 9 valandas per dieną, jis privalo sustoti 11 valandų (išskyrus vieną kartą savaitę, kai gali sumažinti iki 9 valandų poilsio). Už taisyklių pažeidimą – astronominės baudos, net gali būti atimtos teisės. Taigi, jei vairuotojas sako "turiu sustoti", jis tiesiog negali važiuoti, nors ir norėtų jums padėti.

Ar gabenimas į Vokietiją trunka ilgiau dėl žiemos?

Žiema visada keičia vaizdą. Vokietijoje, ypač kalnuotuose regionuose (Bavarija), gali būti sniego, ledo. Tada važiuojama 60 km/h greičiu autostradoje, nors ir leidžiama 80. Be to, reikia įsidėti grandines, kas užima laiką. Kartais užstringa kelių eismas dėl avarijų. Todėl žiomet terminas visada yra "su rezerva". Negalima tiksliai numatyti, kad keliuose nebus nelaimingų atsitikimų. Tai ne mūsų kaltė, tai gamtos sąlygos (o kaip ten tiksliai su tais klimato pokyčiais... nemanau, kad gerės).

Kas daryti, jei sunkvežimis sugenda?

Techninė gedimas yra neprognozuojamas dalykas. Jei lūžta pavarų dėžė arba užstringa sankaba (buvo toks atvejis su viena kita firma, ne mūsų, bet girdėjau), tai reikia laukti mechaniką. Kartais jis atvyksta per 2 valandas, kartais per dieną. Šias išlaidas paprastai draudžia pervežėjas, bet laiko neatgalins. Todėl svarbu turėti laiko rezervą, ypač jei gabunate svarbią dalį į gamyklą, kurioje sustoja visas konvejeris be tėvelės.

Dokumentai ir smulkmenos

Kokius dokumentus būtinai reikia turėti?

Sąskaita-faktūra, prekių pardavimo sutartis, eksporto deklaracija (jei reikia), CMR kvitas. Vokietijoje dažnai reikalauja ir "Origine" sertifikatų, jei tai maisto produktai arba chemija. Jei trūksta vieno lapo, muitinė gali uždelsti visą reisą. Aš asmeniškai visada primenu klientams patikrinti, ar viskas parašyta aiškiai, kadangi vokiškas biurokratas rasiaus į tas smulkmenas. Buožgalviai (buhalteriai) ten labai griežti.

Ar reikia kalbos vertėjo?

Dauguma vokiškų vairuotojų kalba rusiškai, bet ne visi. Sandėlio darbuotojai dažnai kalba tik vokiškai. Jei neturite nieko, kas suprastų kalbą, gali kilti nesusipratimų dėl to, kur iškrauti ar kas yra pažeista. Kartais pakanka angliškų frazių, bet tarkime, kai reikia spręsti dėl rūgštingumo ar kitų parametrų, verčiau turėti žmogų, kuris suprąža, apie ką šnekasi. (Aš tai kažkaip prastai vokiškai... beveik visai, tik "Danke").

Kas yra CMR ir kodėl jis svarbus?

CMR – tai tarptautinė krovinių pervežimo sutartis. Jame parašoma, kas, kiek ir kur vežama. Be pasirašyto CMR vairuotojas negali išvykti iš Lietuvos (nors retai kas tikrina išvykstant), o Vokietijoje be jo negalės užregistruoti atvykimo. Be to, jei krovinys sugenda (arba dingsta – o tokių atvejų yra, nedaug, bet yra), draudimas išmoka tik pagal CMR duomenis. Jei CMR parašyta "100 vnt.", o iškrenta 90, tai kils problemų.

Buitinės situacijos ir patarimai

Ar galima siųsti asmenines daiktus?

Oficialiai – ne, pagal įstatymus negalima vežti asmeninių daiktų komerciniu transportu (t.y. tais pačiais sunkvežimiais, kuriais vežama prekė). Bet realiai? Vairuotojai kartais priveža porą dėžučių sau ar draugams, jei turi vietos. Bet aš jums to nepatarčiau remti, nes jei muitinė suras, gali būti didelė rūpesčių – konfiskavimas ir baudos. Geriau naudotis paštu arba specialiomis pervežimo firmomis.

Ar verta rūpintis draudimu?

Be abejo. Nors mes, kaip pervežėjai, turime atsakomybės draudimą, jis apsaugo tik tikrinimo metu sugadintas arba dingusias prekes (jei įrodyta mūsų kaltė). Jei prekė suganda dėl blogo pakavimo (kas dažnai nutinka), draudimas nemokės. Todėl verta turėti savo krovinių draudimą "nuo sandėlio iki sandėlio", ypač jei gabinate brangias elektronikos arba maisto produkcijas.

Kas daryti, jei vairuotojas nepasirodo?

Tai baisiausia būsena. Pirmiausia skambinti į dispečerį. Kartais vairuotojas tiesiog nebegali prisiskambinti – blogas ryšys arba užsidaro telefoną (kas atsitinka, kai jie ilsisi). Jei neatsiliepia 2-3 valandas, reikia skambinti policijai (jei jau Vokietijoje) arba į savo dispečerinę, kad jie ieškotų alternatyvos. Negalima tiesiog laukti dieną, manydamas, kad jis greitai atvažiuos. Kartais jis gali būti avarijoje (kaip buvo vieną kartą prie Berlyno – buvo labai nepavykęs, vairuotojas gyvas, bet sunkvežimis... (nieko tokio, viskas sugerėjo)).

Ar vokiai moka už pristatymą "duris į duris"?

Paprastai "duris į duris" reiškia, kad vairuotojas atveža iki sandėlio vartų arba prie įvažiavimo rampų. Jei reikia įvežti gilyn į sandėlį arba įkelti ant lentynų (picking), tai jau papildomos paslaugos. Vokietijoje tai dažnai atlieka su paletinėmis keltuvais, kurias turi vairuotojas. Bet jei reikia specifinės technikos (pvz., kranas su ilia strėle), tai turi būti numatyta iš anksto ir papildomai įkainojama.

Ar galima keisti adresą kelyje?

Galima, bet tai vėlgi "pinigų klausimas". Jei vairuotojas jau važiuoja į vieną vietą, o jūs sakinėte "važiuok į kitą miestą, 100 km toliau", tai reikia perskaičiuoti kelią, kurą, papildomai degalų. Be to, jei tenkas naujas adresas, gali reikėti naujo "Lieferfenster" (pristatymo lango) suderinimo. Kartais vairuotojai tiesiog atsisako daryti tokių dalykų vidury nakties, nes bijo, kad neįvež į naują vietą.

Kaip elgtis su vokiškais skundai?

Jei gavėjas pradeda šauktis, kad prekė bloga, nedarykite panikos. Pirmiausia padarykite nuotraukas (būtinai!). Užpildykite protokolą (Schadensprotokoll). Neduokite pasirašyti CMR be pastabų, jei yra trūkumų. Vokiečiai mėgsta viską užfiksuoti. Jei jūs pasirašote, kad viskas gerai, o paskui jie skambina, kad ne taip – būsite be jokių galimybių gauti draudimo išmoką.

Ar galima derinti pristatymo terminus gabenimui į Vokietiją, kai jau sandėlyje?

Jei krovinys jau yra Vokietijos sandėlyje (transit arba laikinasis), tai terminų derinimas tampa klausimu į to sandėlio administraciją. Mes daugiau nevaldome situacijos. Reikia skambinti jiems ir klausti, ar gali išduoti prekes anksčiau arba vėliau. Kartais jie ima mokestį už ankstyvą išdavimą (kai stovi laukiamas krovinys). Tai jau ne mūsų žinio, mes tik atvežėme.

Ką daryti, jei pasirašiau neteisingai cmr?

Labai blogai. Bandyti spręsti su vairuotoju. Jei jis dar nepasiuntė duomenų į savo įmonę, gali susirašyti naują. Jei jau siuntė – teks rašyti paaiškinimus į apskaitą. Vokiškų įmonių apskaitos yra labai griežtos, klaidų nemėgsta. Geriau iš karto tikrinti duomenis – parašyti teisingą PVM kodą, adresą. Tai tas dalykas, kuris suvalgo daugiausia nervų, nors atrodo paprasta.

Ar galima siųsti pavojingas krovinius (ADR)?

Taip, galima, bet tai atskira istorija. Reikia specialaus transporto, vairuotojas turi turėti pažymėjimus, o krovinys turi būti pažymėtas etiketėmis. Terminai čia yra griežtesni, nes tokių krovinių negalima tiesiog palikti stovėti po mišku arba pietų metu be priežiūros. Vokietija labai stebi ADR pervežimus. Jei kyla toks klausimas, reikia pranešti iš anksto, kad sužinotume, ar mūsų vairuotojas turi teisę vežti tą klasę (1, 3, 6 ir t.t.).

Ar gerai, kad klientas skambina tiesiai vairuotojui?

Mano nuomone, ne. Geriau skambinti mums (dispečeriams). Vairuotojas vairuoja, jis negali kalbėti, jis gali būti užsienyje, kur skambinimas brangu arba blogas ryšys. Be to, vairuotojas nežino visų smulkmenų apie kainas ar sutartis. Jei jo trikdo, jis gali prarasti dėmesį. Geriau leiskite mums pasirūpinti komunikacija. Mes turime tuos pačius duomenis, galime užtikrinti, kad informacija pasieks jį tinkamu metu (pvz., kai sustojo poilsio).

Kokia tikimybė, kad krovinys atkeliaus be vėlavimo?

Jei kalbame apie Vokietiją, tai tikimybė yra gana didelė, apie 80-90%, jei viskas tvarkingai suplanuota. Bet tas likęs 10-20% yra tie neprognozuojami dalykai – avarijos, weather (oras), muitinės, blogi keliai. Negalima žadėti 100%, nes tai melas. Mes stengiamės, bet mes ne Dievas, negalime valdyti viso pasaulio. Taip, ar galima derinti pristatymo terminus gabenimui į Vokietiją? Taip, bet derinkite tas galimybes su realiu pasauliu.

Išvada

Galiausiai, viskas sumajė į vieną paprastą tiesą – geriausia derinti terminus dar prieš pradedant vežti, o ne kai sunkvežimis jau važiuoja autostradaje link Frankfurto. Gabenimas į Vokietiją yra procesas, kurio negalima paskubinti per daug, nes tai kainuos arba bus nerealizuojama. Naudokite profesonalus, pasirūpinkite dokumentais ir būkite kantrūs. Nors aš čia parašiau daug teksto, tikrovė dar įvairesnė, bet su šiomis žiniomis jausitės saugiau susisiekdami su savo logistika. Sekmės kelyje!