Ar galima derinti dalių krovinių pervežimą į Vokietiją?

Dirbu šiame versle jau beveik dvidešimt penkerius metus, ir per tą laiką mačiau viską – nuo dešimtų tonų kvadratinių vamzdžių, kurie nukrito į griovį Lenkijoje, iki smulkių siuntinių, kurie dingdavo be pėdsakų. Kasdien vartotojai klauso, ar galima derinti dalių krovinių pervežimą į Vokietiją, iš tikrųjų sutaupyti biudžete, ar tai tik gražus pasakojimas brokeriams. Žinote, atsakymas yra „taip“, bet su ta sąlyga, kad jūs kantrūs ir suprantate, kad jūsų prekės keliauja ne vakuume, o su dar dešimt kitų klientų daiktų vienoje mašinoje. Vokietija – tai rinka, kur laikas yra pinigai, ir jei ten susidelsite dėl blogai suplanuoto konsolidacijos centro, važiuoti bus vargiai. Štai paprastai, be gilių teisinių terminų, kaip tai veikia iš vidaus.

Ar galima derinti dalių krovinių pervežimą į Vokietiją ir pagrindinės taisyklės

O kas tas tas LTL arba dalinis pervežimas?

Galvojau, kad visi žino šitą terminą, bet matosi, kad ne visi. LTL (Less than Truckload) tai tiesiog kai jūsų krovinys užima mažiau vietos nei pilna visa fura (paprastai kalbame apie 1-5 paletes ar iki 2 tonų svorio). Įsivaizduokite taksi, kurioje važiuoja keletas keleivių į skirtingas vietas – taip pat ir čia. Mes surandame mašiną, kuri važiuoja į Vokietiją (pvz., į Hamburgą ar Miuncheną), ir įtraukiame jūsų siuntą į bendrą sąrašą. Taip jums nereikia mokėti už visą furgoną, tik už užimtą vietą. Tai gana dažna praktika, ypač kai eksportuojame maisto papildus ar statybines medžiagas.

Ar galima derinti dalių krovinių pervežimą į Vokietiją jei aš turiu tik 2 paletesų?

Žinoma, ir dažniausiai taip ir daroma. 2 europaletės – tai idealus svoris daliniiams kroviniams. Viskas ko reikia – tai gerai užsegti prekes, kad jos nenukristų, kai vairuotojas staigiai stabdys kaip prie Raudonosios akmens. Vokiškose sandėliuose labai šiukšlių dėl tvarkos, jei atvešite suplyšusį užsegimą, gali būti problema. Taigi, klausimas ar galima derinti dalių krovinių pervežimą į Vokietiją šiuo atveju išsprendžiamas paprastai: surandame maršrutą, kuriam trūksta tiek vietos, ir jūs važiuojate kartu su kitais. Vienintelis minusas – tenka laukti, kol mašina surinks visus kitus krovinius prieš išvykstant.

Kiek laiko tai užtrunka? Nes skamba, kad ilgai.

Čia yra tas momentas, kai visi nusivilia. Paprastai, jei turit savo fura, nuvažiuojate per 1-2 dienas. Su daliniais kroviniais (konsolidacija) užtrunka ilgiau. Mašina turi suvažiuoti pas penkis klientus, paimti jas, nuvažiuoti į terminalą (dažnai Lenkijoje arba netoli Kauno), susidėti viską vienuje viloje, ir tik tada važiuoti toliau. Į Vokietiją gali užeiti 3-5 dienoms. Kartais ir ilgiau jei kas nors užstringa ant muitinės. Taigi, jeigu jums reikia prekių rytoj atsiimti, šitas variantas jums netiks, geresnis bus ekspressinis pervežimas.

Kokia maždaug kaina? Ar tikrai svarbu?

Kainos šiandien šokinėja kaip šuo ant uodegos, bet galiu pasakyti apytiksliai. Dėl 1 paletės į centrines Vokietijos vietas (pvz., Duisburgas arba Berlyn) gali tekti mokėti nuo 120 iki 200 eurų, priklausomai nuo svorio, tūrio ir kuro kainos. Jeigu turite 3 tonas, bus brangiau. Svarbiausia – atidžiai perskaitykite, kas įskaičiuota. Kartos kaina yra „iki“ ir tada pridedamos priemonių iškrovimui (tail lift) arba ADR papildomai, jei krovinys pavojingas. Ne kartą girdėjau, kad žmonės nusteidžia, kai pamato galutinę sąskaitą, tad visada klauskite „ar viskas įskaičiuota“.

Ar galima derinti dalių krovinių pervežimą į Vokietiją su pavojingais krovinais?

Tai, sakant, šiek tiek sudėtingiau, bet įmanoma. Jeigu tai tik 3 klasės (degalai) ar smulkios chemijos prekės, jose turi būti specialus skyrius, kurio neįmanoma užteršti maisto produktų. Dažnai vairuotojai atsisako imti tokius krovinius jei jie jau turi maisto, todėl reikia planuoti iš anksto. Esu matęs situacijų, kai klientas siuntė dažus, o vairuotojas atsisakė krauti, nes bijojo, kad išsigers ant kelio. (Buvo čia toks keistas atvejas prieš porą metų). Viskas įmanoma su ADR, bet reikia gerai užpildyti dokumentus.

Ką daryti jei mašina sulaiko prekes?

Tai viena įžūliausių dalykų. Buvo toks atvejas, kai mūsų partnerio mašina stovėjo pasienyje su Vokietija 3 dienas, nes buvo pažeistas tentalas, o ne dėl dokumentų. Klientai verčia mokėti baudas. Standartiškai, jei vėluojama dėl perksrovimo arba techninių priežasčių, kurios nepriklauso jums, turėtumėte gauti nuolaidą arba kompensaciją, bet realybėje – ginkite sutartį. Dažniausiai įmonės užrašo, kad „neatsakingos už stūmimo eiles“ ir tiek. Tad jeigu klausiat ar galima derinti dalių krovinių pervežimą į Vokietiją be rūpesčių, tai atsakymas neigiamas – visada būna rūpesčių.

Ar turiu būti didelė firma?

Visiškai ne. Dauguma mūsų klientų – tai maži šeiminiai fabrikėliai iš Šiaulių arba Panevėžio, kurie gamina lentas arba mobiliusonus. Jie neturi savo parko. Tiesiog išsiunčia sąskaitą faktūrą ir mes imamės reikalų. Kartais netgi fiziniai asmenys siunčia baldus į savo namus Vokietijoje, tai tai irgi yra dalinis krovinys. Svarbu, kad prekės būtų supakuotos ant paletės, nes vairuotojai nebus laimingi jei reikės kelis maišusnešioti rankomis.

Dokumentai, muitinė ir vokiškas "Ordnung"

Kokius popierius reikia paruošti? (jaučiuosi velnias kalbant apie tai).

Paprastai tai CMR, prekių sandėlio kvitas, eksporto deklaracija (jei reikia) ir komercinė sąskaita faktūra. Vokiškai muitinės labai griežtos dėl HS kodų. Vieną kartą, klausimas ar galima derinti dalių krovinių pervežimą į Vokietiją, išsprendžia per 5 minutes, o kitą kartą stovėjome valandas dėl to, kad vienos detalės kodas buvo parašytas neteisingai. Užtikrinkit, kad jūsų buhalteris viską padarius teisingai, kitu atveju gausite baudą, kurios net nenorėjai matyt savo gyvenime. Be to, jei prekės yra su brangmenų numeriais (serijiniais), tai irgi viską reikia nurodyti.

Ar reikia mokėti muito ar PVM?

Jei jūs esate ES viduje (Lietuva ir Vokietija yra ES), tai muitinės procedūros paprastos – nėra muito (išskyrus atvejus su tabaku, alkoholiu ir t.t.), bet yra PVM susigrąžinimas arba mokėjimas. Paprastai tam naudojamas intrastat arba tiesiog PVM mokėjimas Vokietijos specifiškai. Jei nesate registruoti Vokietijoje, dažnai pervežėjas gali padaryti muitinės atstovavimą (tai papildoma paslauga). Geriausia pasikalbėti su savo buhalteriu, nes aš čia galiu susipainiot su tais procentais (7%, 19%...), jie visada keičiasi.

Kas yra tas EXW ir DDP, kas čia už daiktų?

Labai dažnai žmonės supainioja šitą dalyką. EXW (Ex Works) reiškia, kad jūs tiesiog padedate prekes kieme, o visą likusį kelią iki vartotojo durų apmoka pirkėjas. DDP (Delivered Duty Paid) – tai kai jūs, kaip siuntėjas, mokate už viską iki pat galo. Jeigu klausiate ar galima derinti dalių krovinių pervežimą į Vokietiją pigiau, tai EXW dažniausia atrodo pigiau jums, bet klientui gali būti brangiau because jis tada susiranda pervežėją. Vokietams patinka, kai viskas aišku, tad dėl ilgos bendradarbiavimo geriau sutarti DDP arba FCA.

Ar galiu sekti savo krovinį realiu laiku?

Šiais laikais beveik visi turi GPS stebėjimą. Bet yra vienas „bet“. Kartais vairuotojas išjungia trackerį norėdamas pailsėti, arba tiesiog dingdo signalas Vokietijos miškuose (tiesa, ten miškų nėra daug, bet vietomis gali būti). Dažniausiai davus nuorodą (tracking number) galite matyti, kur mašina yra. Tačiau neskubėkite skambinti vairuotojui vidury nakties klausti „kur jūs“, jie gali būti degtiniai. Geriau skambinti brokeriui.

Kas daryti jei prekės atvyksta su defektu?

Oho, tai siaubas. Pirmiausia – nieko nepasirašinėkite prie vairuotojo, jei matote, kad dėžė sutrupdyta. Pažymėkite CMR sąnaše (protokole) „su rezervu“, kad vėliau galėtumėte reikalauti iš draudimo. Vienas klientas, (net nepamenu jo pavardės, kažkas iš Alytaus), pasirašė gryną sąrašą su sugadintais vitrinais, o vėliau norėjo pinigų. Žinote, draudimo kompanijos tokiais atvejais tiesiog nusišypsos ir atmes. Būkite budrūs. Ar galima derinti dalių krovinių pervežimą į Vokietiją be draudimo, galvojau? Techniškai taip, bet tai yra paskutinis kaip paskutinis kvailystės lygis.

Ar reikia kalbėti vokiškai su vairuotoju?

Ne būtinai, dauguma vairuotojų yra iš Rytų Europos – lenkai, ukrainiečiai, lietuviai. Bet jeigu ateina vokietis ir pradeda šaukti „Schnell, schnell!“, tai geriau turėti numerį, ką skambinti manegeriui. Kartais susiduriu su situacija, kai kalbos barjeras sukelia didžiulius nesusipratimus apie iškrovimo vietą. Galbūt verta parsisiųsti „Google Translate“ telefonui, bent jau basic frazes.

Kuo skiriasi pervežimas į Berlyną ir į kaimą?

Dideliuose miestuose, tokiuose kaip Berlynas ar Miunchenas, yra dideli logistikos centrai. Į ten važiuoti lengviau. Jeigu reikia vežti į kažkokį kaimą pietuose, netoli Austrijos sienos, tai gali tekti mokėti papildomai už „deviation“, t.y. nuokrypį nuo maršruto. Ar galima derinti dalių krovinių pervežimą į Vokietiją į toli užmiestio vietas? Žinoma, bet tik nepamirškite, kad vairuotojui reikia sukti didžiulę mašiną siaurais keliais, dėl to kaina gali šokti.

Gyvenimas kelyje: vairuotojai, terminalai ir bėdos

Ar vairuotojai yra geri žmonės? (turiu omenyje, ar padės).

Dauguma yra normalūs vargai, dirbantys po 14 valandų per dieną. Yra tokie, kurie padės užsegti, iškelti net jei tai ne jų darbas. Yra ir tokių, kurie tiesiog numes prekes kieme ir važiuos toliau, nes skubia. Buvo atvejis, kai vairuotojas atsisakė statyti tentą ant traktoriaus, nes nebuvo rankinių keltuvų. Teko samdyti lokalią kraną. Naudinga turėti gerus brokerius kurie žino sąžiningus vairuotojus. Bet globalu, tai jie yra tokie pat žmonės kaip ir mes, tik pavargę.

Kas nutinka jei aš vėluoju į iškrovimą?

Vokietijoje laikas – šventasis. Jei jūsų partneris vėluoja į iškrovimą, vairuotojas pradeda skaičiuoti laukimo valandas. Dažniaus tai yra 40-60 eurų per valandą. O jei vairuotojas sėdi tam tiksliai ir skundžiasi policijai (o jie myli tokius dalykus gana), pinigų gali užtekti ir ilgam. Pasirūpinkite laiku, arba bent jau praneškite anksčiau. Niekas nemėgsta laukti tuščiai.

Ar Lietuvos muitinė daug klausinėja?

Pastaruoju metu mažiau, nes sistema supaprastėjo, bet jeigu keliaujate su pavojingais krovinais arba brangia technika, gali sustoti. Esu matęs, kaip viena mašina su vaiko kėdėmis stovėjo 2 dienas tik todėl, kad trūko vieno sertifikato. Sunku sakyti tiksliai kodėl taip, bet sistemose kartą dingsta duomenys (tikriausiai žmogiškos klaidos). Ar galima derinti dalių krovinių pervežimą į Vokietiją be tokių sustojimų? Tik 90% atvejų, likusi 10 – tai loterija.

Kaip su žiema? Ar važiuoja?

Žinoma, važiuoja. Bet turi būti padangos su žymėjimu (M+S). Esu girdėjęs istorijų, kai lietuviai važiuodavo paprastomis vasaros padangomis ir juos sulaikydavo vokiškai policininkai. Bausmė didelė, o dar mašina gali būti nužiūrėta tolimesniam kelioniui. Jei sūpuoja -25, laukite vėlavimų, sunkvežimiai tiesiog nebegali važiuoti saugiai, vairuotojai pailsi.

O terminalai? Ar ten saugu?

Lietuvoje yra keletas didelių terminalų (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje), kuriami kroviniai. Čia tikrai saugu, yra vaizdo kameros ir saugyklos. Bet mažesniuose postuose gali būti, kad kas nors užlipioja ant mašinos naktį. Vokiškose aikštelėse saugumas lyg ir geras, bet vagysčių nėra išnykę. Ypatingai kai mašina stovi neguarduota prieš uosto vartus. Geriausia įsigyti draudimą „nuo vagystės iki...“ neiki į sandėlį.

Galima užsisakyti pervežimą tik vienam kryptimi?

Taip, daroma dažnai. Vadinasi „one-way“. Bet kaina bus šiek tiek aukštesnė, nes vairuotojui reikia sugrįžti tuščiomis, jei jis neras grįžtamojo krovinio. Kartas nuo karto ar galima derinti dalių krovinių pervežimą į Vokietiją ir tuo pačiu parsivežti kažką atgal? Tai būtų idealu, tada kaina žymiai gaunasi mažesnė (iki 30-40%). Jei turiu tiekėjų Vokietijoje, rekomenduoju visada ieškoti tokių galimybių.

Dėl kurio dar svarbiausia: kaina ar patikimumas?

Esu kalbėjęs su dauguma savo klientų, kurie pradžioje norėjo pigiausia kainą, o po to, kai krovinys dingo ar buvo vėluojamas savaitę, pasikeitė nuomonę. Patikimumas. Niekas nenori girdėti iš savo vokiečių kliento pranešimo, kad prekių nėra. Geriau mokėti šimtą eurų daugiau, bet žinoti, kad krovinius veža firma, kuri nebaigusi bankrotu praėjusią savaitę. (Nors pastaruoju metu ir tokių gana...).

Specifiniai klausimai apie dalinius krovinius

Ar tinka šis būdas maisto prekėms?

Taip, bet tik jei mašina turi „Food Grade“ sertifikatą arba šaldymo įrangą, jei tai reikalaujama. Negalima vežti mėsos vienoje viloje kartu su chemikalais kitame, tai yra griežtas draudimas. Vokiška higiena nėra šokia tokia. Įsidėkite į galvą – jei prekės yra kvapusios (pvz., sūris), jos gali sugadinti kitą krovinį, tad reikia atsargiai konsoliduoti.

Kas su "permatomomis" siuntomis?

Teisingiau sakant – „FCL“ vs „LTL“. Bet jei jūsų siunta maža, ji važiuos LTL. Kartos ji gali būti perkraunami iš vienos mašinos į kitą terminaluose (tai vadinama cross-docking). Čia yra didelis pažeidimų pavojus. Jei siuntate kąką trapų, kaip stiklas arba keramika, privalau užtikrinti, kad ji bus tiekiamą be perkrovimų arba labai gerai užpakuota.

Ar galima užsakyti aukštą (High Cube) krovininę?

Žinoma, jei prekės yra aukštos, bet kai derinami daliniai kroviniai, tenka žiūrėti į tūrį. Jei jūsų dėžė užima daug vietos aukštyn (pvz., 2 metrus), tai gali trukdyti užkrauti kita viršuje. Tada priskaičiuojama ne pagal tonas, o pagal „loading meters“. Tas būdas užtikrina, kad kiekvienas sumoka už užimtą vietą grindyse.

Kaip sumažinti išlaidas?

Geriausias būdas – planuoti iš anksto. Jei žinote, kad reikės vežti po savaitę, skambinkite dabar. Paskutinės minutės užsakymai („už rytoj“) kainuoja dvigubai. Taip pat, derinkite siuntas. Jeigu jūsų draugas taip pat veža į Vokietiją, susivienijkite. Ar galima derinti dalių krovinių pervežimą į Vokietiją taip? Taip, ir tai būna labai pigu. Tiesiog reikia, kad visos prekės būtų vienoje vietoje, kad vairuotojas neužstrigtų.

Kas atsitinka su vairuotoju jei jis susižeidžia?

Gaila, bet tai gyvenimas. Jei kas nutinka, krovinias sustoja. Tada įmonė turi siųsti kitą vairuotoją paimti mašiną ir vežti toliau. Tai gali užtrukti dieną-dvi. Tokiu atveju, klientų pykčio nėra kur nukreipti, bet dauguma gerų įmonių tuo pasirūpina greitai. Įsivaizduokite, jei tai nutiktų penktadienį vakare... tada laukite iki pirmadienio.

Ar verta rinktis didelias pervežėjų įmones?

Didelės (pvz., DHL, Kuehne+Nagel) turi stabilias sistemas, bet dažnai kainos yra aukštesnės ir jie nepriima smulkių kvietimų. Mažos, vietinės įmonės gali būti lankstesnės ir pigesnės. Bet rizika didesnė. Asmeniškai aš dažniau dirbu su vidutinio dydžio brokeriais – jie turi kontaktų (t.y. vairuotojų bazę), bet dar sugeba kalbėti žmogiškai, o ne robotiškai.

Ar galiu atšaukti siuntą kai ji jau važiuoja?

Galima, bet tuomet jums teks mokėti viską pilnai, nes mašina jau užėmė vietą. Kartais jei labai prašote ir dar nėra pakrauta, gali leisti, bet dažniausiai yra baudos už atšaukimą (cancellation fee). Susitarimas yra šventumas šitame versle.

Pabaigos pastabos ir išvados

Ką daryti jei niekas nesąmoninga?

Pirmiausia – nedidinkite panikos. Susiraskite savo brokerio numerį ir skambinkite jam. Jie pažino, kaip spręsti problemą vienu ar kitu būdu. Dauguma "katastrofų", kurios aš girdėjęs, išsprendžiamos per porą telefonų skambučių arba papildomo pareiškimo nusipirkimą. Vokiškoji sistema (o ypač Autobahn) veikia gerai, jei visi turi dokumentus.

Ar aš galiu tapti savo brokeriu?

Techniškai taip, turite turėti licenciją. Bet ar verta? Niekada nesakyčiau taip. Leiskite profesionalams daryti savo darbą, o jūs užsiimkite savo verslu, pvz., pardavinėkite tas prekes. Logistika – tai smėlis, kuris visur byra.

Na, tiesiogiai atsakydamas į klausimą – taip, tai ne tik įmanoma, bet ir dažniausiai vienintelis būdas mažiems verslams vežti prekes į Vokietiją pelningai. Ar galima derinti dalių krovinių pervežimą į Vokietiją be vargo? Ne, vargo visada bus, bet su gerais partneriais ir kantrybe jūsų prekės pasieks paskirties vietą. Stipriai rekomenduoju nebesigąsdinti dėl kainos (jei ji ne absurdiška), o žiūrėti į pasitikėjimą, kad toje furoje kas atvežtų jūsų prekes taip, kaip jas sutvarkėte. Sėkmės keliuose, ten reikia.