Ar galima derinti dalinius krovinius su pervežimu į Vokietiją

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų, ir vis dar stebiuosi, kaip keistai žmonės įsivaizduoja logistiką. Dažnai gaunu telefoną, kur klientas klausia: „Ar galima derinius dalinius krovinius su pervežimu į Vokietiją?“. Žodis „derinti“ čia yra raktas. Jums atrodo, kad tai kaip lego kaladėlės – susidedi ir važiuoji. Realybėje tai yra daugiau kaip trijų kelių sankryža su raudonu šviesoforu, kur visi lenkia. Taip, tai įmanoma, ir tai darome kasdien, bet reikia suprasti, kad pervežimas į Vokietiją daliniais kroviniais nėra magija. Tai sudėtingas procesas, kur pinigai taupo tave, bet nervai gaudyti mane (ir vairuotoją). Čia ne apie tai, kad įmesi dėžę į kampą ir viskas, čia apie logistinius sprendimus, maršrutų planavimą ir tai, kaip išvengti to, kad tavo prekės nuvažiuotų į Miuncheną, nors turi atvykti į Hamburgą.

Kas tas dalinis krovinys ir kodėl verta derinti?

Kas tiksliai yra tas dalinis krovinys (LTL)?

Na, paprastai kalbant, tai tada, kai turiu prekių mažiau nei užpildo visą sunkiasvorį sunkvežimį. Tarkime, turi tris paletes arba pusę priekabos. Vietoj to, kad mokėtum už tuščią važiavimą visam automobiliui, mes surandame kitus siuntėjus, ir jų dalinius krovinius dedame į tą patį vagoną. Tai vadinama LTL arba Less than Truckload. Tai efektyvu, bet čia toks „mišrainės“ principas – reikia geražiškai sudėti, kad niekas nepasitrauktų važiuojant per Vokietijos automagistrales.

Kodėl verta rinktis būtent dalinį krovinį?

Pinigai, aišku. Jei gabenti tik tave, tai kaina už lėkštę būtų astronomiška. Derinant dalinius krovinius su pervežimu į Vokietiją, išlaidos pasiskirsto tarp visų dalyvių. Tačiau neapsukai galvos – tai nereiškia, kad tai bus pusė kainos. Ten yra dar surinkimo mokesčiai, iškrovimo-terminalų rizikos. Bet vis tiek, jei turi 1-2 tonnes, tai vienintelis protingas variantas, nebent turi savo fura, kurią vairuoja tavo pusbrolis.

Ar galiu derinti skirtingas prekes viename automobilyje?

Galima, bet yra „bet“. Negali dėti maisto produktų šalia chemijos arba pavojingų krovinių su paprastais drabužiais, jei nėra specialios pakuotės. Vokietija čia labai griežta – jų inspektoriai (TUV ir kiti) gali sustabdyti ir nuimti numerius iš techninės, jei pastebės, kad sandėliuojamos prekės gali būti pavojaus viena kitai. Taigi, derinant dalinius krovinius, privalome žinoti, ką gabeni. Kartais klientai sako „o tai tik plastikiniai suktukai“, o paskui paaiškėja, kad jie sprogūs (tai nebūtina, bet pavyzdys). Žiūrėk, reikia būti sąžiningu, arba mes nieko nevešime.

Kas nutinka su mano kroviniu, jei jis įsitempia į kitą?

Tai yra viena baisiausių baimių. Jei blogai užsegamas, arba vairuotojas staigiai stabdo (kas Vokietijoje nutinka dažnai), tavo dėžė gali nukristi ant kaimyno sofos. Dėl to mes turime draudimą, bet geriau, kad to nebūtų. Profesionalus pervežimas į Vokietiją reikalauja kvalifikuoto įkrovimo – tarp paletų dedamos oro pagalvės (dunnage bags), o užsegimas turi būti lyg mokslas. Kartais vairuotojai tingi užsegti, nes jie "tik važiuoja iki terminalo", bet ten tobulumas ir dingsta.

Ar saugu duoti prekes į bendrą fura?

Sąžiningai? 90% atvejų taip. Bet yra ir tų 10%, kai kaimynas gali būti... šiek tiek abejotinas. Mes stengiamės nekrauti kartu brangių elektronikos su pigia statybine medžiaga, kurios kvapas gali įsisavinti. Taip pat, yra rizika, kad krovinys gali būti pavogtas stovint poilsio aikštelėje (ypač netoli Berlyno arba Ruhr srities). Todėl dalinių krovinių pervežimas visada turi būti apdraustas, o ne tik „tikimės geriausio“.

Kaip vyksta pervežimas į Vokietiją ir kiek laiko užtrunka?

Kiek laiko užtrunka toks pervežimas?

Tai priklauso nuo to, kur Lietuvoje pakrauni ir kur Vokietijoje reikia atvežti. Jei Vilnius – Berlynas, tai gali būti ir 2 dienos (pakrovimas+važiavimas), jei dėl tų pačių derinių tenka važiuoti lankant kitus miestus. Jei reikia nuvažiuoti į Pietinę Bavariją (Münchenas, Augsburgas), tai tai gali užtrukti ir 3-4 dienas. Negaliu pasakyti tiksliai valandomis, nes maršruto derinimas gali keistis kas valandą – prijungia naują klientą, paskui vėl nukreipia. Žiūrėk, geriau skaičiuok, kad bus ilgiau nei planavai, tuomet nebus nuliūdęs.

Ar galima garantuoti pristatymo laiką?

O čia yra keletas. „Garantuoti“ logistikoje – labai stiprus žodis. Galime promise‘ti, kad bandysime, bet jei pasitaiko sunkvežimio gedimas arba eismo įvykis ant A9 magistralės (ten visada kažkas įvyksta), tuomet laikas pasislenka. Yra toks dalykas kaip „just in time“ pristatymas, bet jis kainuoja daugiau. Standartiniu dalinių krovinių pervežimu į Vokietiją mes duodame apytikslį laiko tarpą (pvz., antradienis-ketvirtadienis). Jei tau būtina rytoj ryte 8:00, tai geriau ieškok taksi, ne furos.

Kur yra prekių surinkimo vietos Lietuvoje?

Dažniausiai tai didieji logistikos centrai aplink Vilnių, Kauną, Klaipėdą. Mes ten susirenka tavo 2 paletes, paskui važiuojame į kitą gatvę pasimti 5 palettes kito kliento. Kartais tai vyksta tiesiogiai iš tavo sandėlio, jei ten yra pakankamai vietos manevruoti. Bet jei turi aptvertą kiemą, kur negaliu sužiūrėti ar pavarčiau vagonu (pavyzdžiui, peržengiau 3,5 tonos limitą), tai reikia tartis dėl perkrovimo kitur.

Kaip atrodo toks krovinys Vokietijoje?

Atvyksta į paskirstymo centrą (distribution hub), pavyzdžiui, Duisburge arba netoli Miuncheno. Ten vairuotojas iškrauna viską, o paskui mažesnės transporto priemonės (pavaduojamosios mašinos) vežia tavo prekes tiesiai prie pirkėjo (last mile). Kartais vairuotojas važiuoja lankinantis visus adresatus, bet tai retai su didele fura – Vokietijos miestuose tenka stovėti eilėse į iškrovimą, o tai laikas ir pinigai. Tąją kartą stovėjome 6 valandas Hamburge, kol sužinojo, kur reikia įvažiuoti.

Ar vairuotojas susisiekia prieš atvykdamas?

Turėtų. Gerų įmonių vairuotojai skambina prieš dieną arba porą valandų prieš. Bet yra ir tokių, kurie... šiaip sėda ir važiuoja, tikėdamiesi, kad vartai atsidarys. Ypač jei kalbos barjeras (ne visi moka vokiškai ar angliškai taip gerai). Jei turi specifinių reikalavimų (paimimo slip'ai, dėžės atidarymas), prašyk mums tai parašyti užsakyme, kad praneštume vairuotojui. Ne visi skaitė komentarius, kai įsiregistravo.

Kokiu maršrutu dažniausiai važiuojate?

Standartinis maršrutas yra per Lenkiją (Švecas) arba per Kaliningradą (bet tai daugiau eksporto). Į Vokietiją dažniau eina per Šiaurės Lenkiją link Berlyno, arba per Varšuvą ir toliau pietūn. Žiemą ten gali būt šlamštas, ir maršrutas gali pasikeisti į Kaunas -> Marijampolė -> Lenkija... (čia turiu omenyje standartinį kelią). Kartais važiuojame per Baltarusiją? Ne, į Vokietiją ne, tai neapsimoka dėl vizų ir sankcijų.

Kainos ir mokesčiai: kiek tai kainuoja ir kodėl brangu?

Nuo ko priklauso kaina?

Tai kaip ir su taksi – nuo atstumo, svorio, tūrio ir to, kaip blogai spėji. Kiekvienas dalinis kroviniai turi savo bazinę kainą už kilometrą, bet pridedami mokesčiai už krovimo darbus terminaluose. Pervežimas į Vokietiją taip pat priklauso nuo degalų kainos (kuri šokinėja kaip nori). Jei turi „neįprastą“ krovinią (pvz., ilga, arba reikia temperatūros režimo), tai kaina šoka į viršų. Be to, jei reikia eksporto dokumentų (EX1), tai papildomi mokesčiai tarpininkams.

Kodėl kaina gali padidėti užsakymo metu?

Tai buvo viena situacija... Klientas tiksliai nenurodė, kad prekės yra ant 2 metrų paletės, o ne standartinės eurapaletės. Atvyksta vairuotojas, o jos netilpsta į liftą. Reikia perkrauti į kitas paletes arba imti kitą fura. Tokiu momentu kaina pasikeičia, nes mes prarandam laiką ir darbą. Taip pat, jei pirkėjas Vokietijoje atsisako priimti prekę (nes per daug pažeista arba ne taip supakuota), mums teks vežti atgal, o tai kainuoja dvigubai.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Mums ne, bet klientams gali atrodyt, kad mokesčiai už „krovimą“ yra paslėpti. Žr., terminaluose už kiekvieną įkrovimo/iškrovimo veiksmą imamas mokestis. Tai standartinė praktika Vokietijoje – ten niekas nemoka rankomis. Taip pat, jei reikia stovėti (waiting time), pvz., pirkėjas vėluoja valanda, tai vairuotojas pradeda skaičiuoti stovėjimo mokestį. Geriau pasirūpink, kad tavo partneris Vokietijoje lauktų laiku.

Galima gauti nuolaidą, jei dažnai vežu?

Žinoma, jei bendradarbiaujame nuolat, tai kaina tampa „grynia“. Kartais nustatome fiksuotas tarifas (fixed rate) maršrutui, pvz., Vilnius – Miunchenas. Taip lengviau planuoti biudžetą abiem pusėms. Bet jei veži vieną kartą per metus ir tai 200 kg dėbė su dušo kabina, tai nuolaidos nebus – bus tik problemų (juokingu).

Koks yra mažiausias užsakymas (LSO)?

Daugeliui atvejų tai 1 paletė arba 500 kg. Jei turi mažiau, tai vis tiek teks mokėti už minimalų užsakymą, nes man neapsimoka kviesti furos dėl vienos dėžės batų (išskyrus jei tai express siunta, bet tai kaina kaip lėktuvo bilietas). Geriau susirasti kitų prekių ir suformuoti pilną paletę.

Ar kainuoja brangiau nei pilna fura?

Kai skaičiuojame už kilogramą arba paletę, taip, brangiau. Bet už visą furos tūrą – žymiai pigiau. Dalinių krovinių derinimas apsimoka tiems, kurie nenori mokėti už orą. Jei turi 20 paletės, imk visą fura. Jei 2 – imk dalinį. Tai paprasta matematika, tačiau dažnai klientai bando derėtis iki begalybės, manydami, kad mes uždirbame ant jų milžiniškas maržas (o iš tiesų marža čia labai nedidelė).

Dokumentai, paletės ir pavojingi daiktai (ADR)

Kokius dokumentus reikia turėti?

Būtinai reikia prekių sandėlavimo dokumentą (CMR), kuris yra pagrindas. Be to, komercinės sąskaitos (invoice). Jei prekės yra su kilmės sertifikatu (pvz., maistas arba chemija), tai ir jį. Be dokumentų pervežimas į Vokietiją yra neįmanomas – sienos nėra fizinės (prieinant iš ES), bet muitinė galima sustabdyti ir patikrinti, ar viskas tvarkoje. Jei trūksta dokumentų, gali būti baudos arba sulaikymas.

Ar turiu pats duoti paletes?

Idealiu atveju – taip. Mums reikia tavo paletės, ant kurios pakrauta. Kai atvežame į Vokietiją, dažnai tenka susitarti dėl paletės keitimo (exchange). Jei tavo pirkėjas nepalidžia savo tuščios paletės, vairuotojas gali grįžti be jų, o tada tau teks mokėti už prarastą paletę. Geriau tiksliai pasikalbėti su pirkėju iš anksto – ar jis keičia 1 prie 1, ar ne.

Kas daryti, jei prekė yra pavojinga (ADR)?

Tai yra atskira istorija. Negali tiesiog paslėpti, kad viduje yra degių skysčių arba toksinių medžiagų. ADR kroviniams reikalingi specialūs vairuotojai, pažymėtos furos ir leidimai. Jei tai nedidelis kiekis (pvz., lakas), gali būti ribotos išimtys (LQ), bet viskas turi būti dokumentuota. Vokietija yra labai jautri dėl ADR – jei sugauna nelegaliai vežamą chemiką, baudos yra milžiniškos, nekalbant apie tai, kad gali areštuoti fura.

Ar reikia draudimo?

Be abejo. Be draudimo mes nejudiname. Standartinis draudimas dengia 1,33 EUR/kg (pagal CMR konvenciją). Jei tavi prekės brangesnės, reikia pranešti ir padidinti draudimo sumą. Kai kurie klientai sako „o, tai tik varžtos“, bet jei sudegs visa fura (o tai nutinka), tu gausi tik standartinę kompensaciją, kurios neužteks. Neapsigauk.

Kas yra EX1 dokumentas ir kada jis reikalingas?

Tik tada, jei prekės išvyksta ne iš ES (pavyzdžiui, iš Jungtinių Amerikos Valstijų atplaukia į Klaipėdos uostą ir turi būti vežamos toliau į Vokietiją). Tada reikia eksporto deklaracijos, kad parodytume, kad prekė išvyko iš ES teritorijos. Jei prekės Lietuvoje pagamintos, EX1 nereikia, tik vidaus dokumentai.

Kas nutinka, jei dokumentuose yra klaida?

Nebijok, tai nutinka dažnai. Jei klaida nedidelė (pvz., svorio netikslumas), tai dažnai pavyksta ištaisyty vairuotojui vietoje, paskambinus mums. Jei klaida esminė (neteisingas gavėjas arba prekės kodas), tai gali kilti problema su muitine arba su pristatymu – tiesiog neleis iškrauti. Geriau duok mums tikslius duomenis iš karto, o ne taisyk vėliau per telefoną.

Kas gali nueiti ne taip su daliniais krovinius?

Ką daryti, jei prekė atvyko pažeista?

Pirmiausia – nenuimk spaudos ant CMR ir nerašyk „priimta be priekaištų“. Tąsyk vienas klientas taip padarė, o paskui skambino ir verčia mokėti. Jei matai, kad dėžė sutrūkinėjusi, rašyk pažeidimų protokolą (reservation) ant CMR. Nuotraukok vietą. Tada mes galime kreiptis į draudimo kompaniją. Jei nepastebėsi vietoje, vėliau niekas nepatikės, kad tai ne buvo padaryta tavo sandėlyje.

Ar dažnai dingsta krovinių?

Statistiškai labai retai, bet... Vokietijoje yra tokių rajonų, kurie „gerai žinomi“ vagims. Stovint prie autostrados, gali atsirasti žmonių su grandinėmis pjūklais, kurie perpjauna prikabinamąjį ir nuveža visą fura į naktį. Todėl mes stengiamės neužleisti vairuotojų stovėti „kur nors“ – tik saugiose aikštelėse, net jei kainuoja 20 eurų. Saugumas brangiau nei keliaujantis su rizika.

Kas jei vairuotojas susirgo arba sugedo technika?

Turime tarpininkų, kurie gali siųsti pagalbą (road assistance). Jei sugedo sunkvežimis, mes stengiamės perkrauti krovinius į kitą fura, kad jie nepavėluotų. Tai kainuoja papildomai, bet tai mūsų rizika (išskyrus force majeure). Vairuotojai yra žmonės, taip pat gali susirgti, ypač kai toli nuo namų, bet turime draudimą ir šiuos atvejus.

Ar gali būti, kad prekę užstoja kita prekė ir negalima iškrauti?

Taip, tai įvyksta, jei blogai suplanuota krovinio tvarka (loading plan). Paskutinį įkrauta turi būti pirmą iškraunama (LIFO). Kartais vairuotojai įsiraugo, kad „viskas telpa“, o paskui paaiškėja, kad kad įsigyti paskutinę dėžę reikia iškrauti pusę furos. Tam galima mokėti papildomai už perkrovimą (reloading), arba aš galiu siųsti įspėjimą vairuotojui, kad to nedarytų.

Ar galiu atšaukti užsakymą, jei pakeičiau nuomonę?

Galima, bet tik nemokamai, jei dar nepradėjome vežti arba krovėme. Jei fura jau važiuoja link tavęs, o tu staiga nusprendei, kad tau nereikia – tau teks mokėti nuostolius (dead mileage). Nereikia elgtis kaip vaikas, logistika nėra parduotuvė, kur gali grąžinti prekę į lentyną.

Kas nutinka su kroviniu, jei gavėjas jo nepriima?

Tai blogiausias scenarijus (nightmare). Vairuotojas stovi, laukia, skambina, niekas neatsiliepia. Po 24-48 valandų mes turime vežti jį atgal į Lietuvą arba į sandėlį Vokietijoje (jei tokią paslaugą įsigijome). Tai kainuoja dvigubai. Prieš siunčiant patikrink, ar t kontaktinis asmuo tikrai dar dirba toje įmonėje (buvo atvejis, kad kontaktas buvo atleistas prieš mėnesį).

Vokietijos specifika – muitai, vairuotojai ir kiti dalykai

Ar yra muitinės kontrolė tarp Lietuvos ir Vokietijos?

Nėra sienų, bet yra muitinės postai (pavyzdžiui, netliu Lenkijos-Vokietijos sienos). Jie dažniausiai sustoja tik tam, kad patikrintų ar neveisate narkotikų ar nelegalių migrantų (kaip pavyzdys, vairuotojams rengia patikras). Jei turi visus dokumentus tvarkoje, tu tikrai praeisi. Bet jei vairuotojas atrodo įtartai, gali paprašyti atidaryti fura. Geriau, kad viduje būtų tvarka, o ne chaosas.

Kaip elgtis su vokiškais partneriais, kurie nemoka angliškai?

Tai dažna problema. Dauguma mažų įmonių Vokietijoje kalba tik vokiškai. Tada tenka mums (arba vairuotojui) mėgintis susikalbėti rankomis arba naudotis vertėju telefonu. Kartais dėl to supainiojami laikai arba vietos. Labai padeda, jei tu savo užsakyme parašei paprastais vokiškais žodžiais svarbius dalykus (pvz., „Bitte rückwärts in die Halle einfahren“ – prašau važiuoti atbuliai į angą).

Ar sunku rasti vietą stovėjimui Vokietijos miestuose?

Milžiniška problema. Vokietija uždraudė stovėti sunkvežimiams miestuose be specialių leidimų. Jei turi pristatyti į centrinį miesto sandėlį, vairuotojas gali suktis ratams valandas. Kartais tenka stovėti mokamose aikštelėse už 30-50 EUR per naktį. Įskaičiuok tai į savo planus, arba susitark dėl pristatymo išorinį laiku (off-peak).

Ar yra kokių nors specifinių taisyklių dėl vairuotojų darbo laiko?

Vokietija labai griežtai laikosi taisyklių apie poilsį (tachografai). Vairuotojas negali vairuoti 4 valandas be 45 minučių pertraukos. Jei jis vėluoja dėl eismo įvykių, gali būti, kad jis privalo sustoti, kad neviršytų laiko. Negalima verčti jo vairuoti neteisėtai – baudos jam yra didelės, o mums – rizika neturėti licencijos.

Ar reikia mokėti už važiavimą autostradomis?

Taip, Vokietijoje dauguma kelių (Autobahn) yra mokami sunkvežimiams (MAUT). Tai apskaičiuojama automatiškai prietaisu (On-Board Unit). Šią išlaidą imame į savo kainos sudėtį. Jei vairuotojas važiuoja keliais maršrutais, MOUNT kaina svyruoja. Tai nėra papildomas mokesčius klientui, jis jau įskaičiuotas į kilometrų kainą.

Kaip sužinoti, kur yra mano krovinys realiu laiku?

Turime GPS stebėjimo sistemas. Galiu pasakyti, kur jis yra, važiuoja ar stovi. Bet aš negaliu pasakyti, kiek tiksliai minutes liko iki atvykimo, jei vairuotojas sėdi spūstyje. Kartais GPS rodo, kad jis juda, bet tai gali būti ir stovyklavietėje (jei klaidingas signalas). Geriau klauskite paskutinę dieną, o ne kas valandą.

Išvada

Na, kaip ir matote, tas dalinių krovinių su pervežimu į Vokietiją derinimas nėra taip paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Reikia kantrybės, gerai suderintų dokumentų ir supratimo, kad pigiau reiškia ilgiau ir sudėtingiau. Aš esu matęs viską – nuo sugriuvusių paletų iki dėlžuvių, kurios nuslydo kelyje. Jei pasiruošęs šioms situacijoms ir nesi per daug reikalaujantis (nei sau, nei mums), tai viskas gerai sueis. Svarbiausia – visada pasakyk man tiesą apie ką veži, o ne tai, ką aš noriu girdėti. Tada mes išvešime tavy prekę į Vokietiją saugiai ir laiku (o bent jau bandysime).