Ar galima apdrausti daiktus kraustantis į Vokietiją? Neįtikėtina tiesa apie turtą kelyje

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir mačiau viską – nuo „Mercedes“ variklių sugedimo per kalnus iki kliento, dėžėje bandžiusio pervežti akvariumą su vandeniu (taip, tikrai). Viskas vyksta chaotiškai, ir nedaug kas supranta, kad kelionė į Vokietiją nėra tik kelias valandas automobiliu. Dažniausiai žmonės susirūpinę kaina, bet pamiršta apie saugumą. Ar galima apdrausti daiktus kraustantis į Vokietiją? Žinoma, bet ne visada tai atrodo taip, kaip reklamoje. Čia nėra paprasta „taip“ ar „ne“, čia yra daug smulkių punktelų, kurie gali padaryti didelę skylę savo kišenėje, jei nenusimanysite.

Pagrindai ir baimės

Ar tikrai reikalingas draudimas?

Sakyčiau, kad ne visada, jei vežate tik senas spintas, kurias nusipirkote iš senelio. Tačiau jei turite bent jau šiuolaikinių televizorių ar baldų, manau, kad taip. Be to, čia ne tik apie gaisrus ar avarijas, bet ir apie tą momentą, kai vairuotojas staigiai stabdo prieš raudoną šviesoforą kažkur prie Berlyno, o jūsų dėžės nuskrieja pro kabiną. Dažnai klientai sako, „važinėjau šimtus kartų ir nieko nedings“, bet kartais viena bloga duobė greitkelio A2 ruože viską pakeičia. Geriau uždrausti ir nemiegoti ramiai, nei skolintis pinigus iš giminaičių.

Ką reiškia tas CMR draudimas?

Ah, tas garsusis CMR. Visi jį mini, bet mažai kas supranta. CMR draudimas yra privalomas jums, kai pasirašote sutartį, bet jis dengia tik labai mažą sumą – paprastai apie 8,33 SDR (specialiųjų traukimo teisių) už kilogramą. Jei jums sugenda vokiškas pianinas, sveriantis 300 kg, tas draudimas sumokės vos kelis šimtus eurų, o pianinas kainavo tūkstantį. Tai tipiška situacija, kai klientas galvoja, kad jis „pilnai apdraustas“, o paskui bando mums parodyti teisme. CMR tai ne kasdieninis gyvenimo draudimas, o paprastas formalumas.

Ar brangu apsisaugoti?

Kainos svyruoja kaip orai. Priklauso nuo to, ką vežate ir kiek tai verta. Jei turite 10 tūkst. eurų vertės turtą, draudimas gali kainuoti nuo 50 iki 150 eurų, priklausomai nuo rizikos. Žinoma, kai kurios firmos įtraukia tai į kainą, kai kurios nedraudžia nieko, o tiesiog pasirašo popierių. Būna, kad klientas bando taupyti ant visko, o paskiai sužino, kad jo biuro staklės sulūžus pervežimo metu, jam niekas neatmokės. Tai nėra taip brangu, kaip atrodo, lyginant su nuostoliais.

Kas jei aš pats pakuodu dėžes?

Tai viena didžiausių problemų. Jei pasirašote, kad dėžės pakuotos jūsų (taip vadinama „savo pakavimo“ sąlyga), o viduje yra sužalota keramika, draustikas gali atsisakyti mokėti. Jie sako – jei pervežėjas nepakavo, tai ne mūsų kaltė. Ypatingai dažnai taip nutinka su stiklu ar indais. Matėme situacijų, kai viduje buvo dėžės iš mėsos (be juoko), kas tiesiog sulydžio. Pakistenkite gerai, nes mes neįsibrožijame į kiekvieną dėžutę.

Ar pianinas ar brangūs paveikslai?

Tai jau ypatingas kalbas reikalaujantis dalykas. Pianinams ir menui reikalingas specialus draudimas, o kartais ir vertinimas iš eksperto prieš kelionę. Negalima tiesiog parašyti „ paveikslas“ ir laukti, kad sumokės 10 tūkst. eurų, jei jis pasirodo esąs kopija. Turėjau atvejį, kai vežė „pavogtą“ (ar ne?) paveikslą, ir pareigūnai sustabdė mums visą koloną prie Vokietijos sienos. Čia jau nebe paprastas draudimas, o cūdas su documentais.

Kas nutinka jei dingsta visa mašina?

Tai blogiausias scenarijus, bet, deja, įvyksta. Pavogti sunkvežimiai Vokietijoje ar Lenkijoje nėra retenybė, ypač jei stovite neapsaugotoje aikštelėje. Tokiu atveju turi būti „viso krovinyo praradimo“ draudimas. Tada sumokama visa įvardyta suma. Bet vėlgi, jei inventoriuje parašėte „asmeniniai daiktai“ be konkretaus sąrašo, gausite tik simbolinę sumą. Būtinai užpildykite sąrašą kuo detaliau, net jei tai užims tris valandas.

Ar reikia fotografuoti daiktus prieš krovimą?

Būtina. Darykite nuotraukas iš visų pusių. Ypatingai tų daiktų, kurie jau buvo subraižyti anksčiau. Ne kartą girdėjau skundų, kad „atėjo su įbrėžimu“ nors tai buvo sena žalė. Nuotraukos išgelbės jus nuo ginčų su vairuotoju, kuris sako, kad jis nieko ne laužė. O dar geriau – filmuokite, kaip kraunate. Tai dabar paprasta, telefonas visur rankoje.

Kas jei lietus?

Jei vežate atviru priekaba (kitaip „tentrai“), lietus yra problema. Standartinis draudimas dažnai nedengia drėgmės žalos, jei nenurodyta kitaip. Įsivaizduokite, kad uždengiate brezentą, o staiga prasidėja liūtis prie Hamburgo. Visa jūsų baldai drėgna... bėda. Užtikrinkite, kad polise būtų punktas apie atmosferinius reiškinius, kitaip išmeskite baldus tiesiog į šiukšliadėžę.

Ar galiu vesti gyvūnus?

Į Vokietiją gyvūnus vesti galima, bet jie tiesiog neįeina į krovinių draudimą. Ypatingai jei jie keliauja be jūsų toje pačioje mašinoje (kas draudžiama įstatymais, bet kai kas daro). Už tokį krovinią galiite gauti baudą ir dar prarasite gyvūną. Tai ne tas dalykas, kurį galima įrašyti į inventorių kaip „sofa 40 kg“.

Ar „viskas įskaičiuota“ yra gerai?

Turiu nemonetiškąją taisyklę – jei įmonė sako „viskas įskaičiuota“, tai dažniausiai reiškia, kad nieko nėra. Geriausia susitarti dėl konkretaus draudimo poliso numerio ir ribų. Pasirodo, daugelis „pigų“ pervežėjų išvis neturi galimybės paduoti draudimo, nes jie dirba „juodai“. Jei jūsų daiktai dingsta tokių firmų rankose... nusižiūrėkite į dangų, tik taip ir padės.

Rizikos ir realybė

Ar dažnai nutinka avarijos?

Ne, avarijos nėra kasdien dalykas, geriau važiuoti, ne girti. Bet kelyje į Vokietiją (ypač per Lenkiją) važinėja daug „šiaudų“. Staigus stabdymas – tai dažniau nei avarija. Inercija yra žiauri dalykas. Net ir nedidelis smūgis gali sujudinti viską viduje. Ir jei vokiškas TV nukrito ant grindų, nes buvo pristatytas prie sienos be fiksavimo – draudimo išmoka gali būti sumažinta.

Kas su gaisru?

Gaisras sunkvežimyje – retas, bet mirtinas dalykas kroviniui. Tai vienas iš nedaugelio atvejų, kai CMR draudimas veikia gana gerai, bet vis tiek gali neužtekti. Turtas sudegina akimirksniu. Patikrinkite, ar jūsų draudimas apima ir gaisrą, ir žemės drebėjimus (nors Vokietijoje jų nedaug, bet geriau saugu). Žinoma, jei jums patinka rizikuoti, nesirašykite nieko.

Kas jei vairuotojas pavogia mažus daiktus?

Tai gėda, bet taip būna. Ypač jei kraunate ne hermetiškai. Telefonai, piniginės, juvelyriniai dirbiniai turi dingti iš „užrakintos“ kabino ar dėžės. Vairuotojai keičiasi, o jūsų papuošalai lieka. Tokie dalykai privalo būti vežami atskirai, su jumis kelyje, arba specialiai uždrausti. Nerašykite „aukinių auskarų dėžutėje“ inventoriuje, jei norite juos pamatyti vėl.

Ar galiu atsisakyti kelionės dieną?

Jei jau atvažiavome iki jūsų namų Vilniuje ar Kaune ir užkrovėme pusę krovinių, o jūs pasakote „ne, noriu atsisakyti“, tai jau ne draudimo klausimas, o baudos. O jei jums staiga „nebetinka“ draudimo sąlygos jau esant kelyje? Tai būna per vėlu. Pasirašius sutartį, jau susipainiojote. Geriau viską išsiaiškinti anksčiau.

Ar reikalingas vertinimo ekspertas?

Jeigu vežate meno kūrinius, antikvariatą ar labai brangų techniką – taip. Be to, Vokietijoje muitinė arba draudimo įmonė gali pareikalauti išsamių apibrėžimų. Negalima tiesiog parašyti „senas ąsotis“, jei jis kainuoja 5000 eurų. Man atseit vienas klientas taip padarė su tėvo kolekcija, ir paskui gavo lyg dviratį sumokėtą. Dokumentai čia svarbiau už good will.

Kas yra francizė (nukenksminimo suma)?

Tai suma, kurią turite sumokėti patys iš savo kišenės, prieš tai kai draustikas ima mokėti. Pvz., jei žala 200 eurų, o francizė 100 eurų – gausite tik 100. Dažnai žmonės nemato to skaičiaus smulkiame spausdinime. Užtikrinkite, kad francizė būtų kuo mažesnė, arba jos nebūtų visai (nors kainuos brangiau). Niekas nenori mokėti už svetimus graužikus.

Ar apdraudžia „mechaninius gedimus“?

Paprastai ne. Jei jūsų šaldytuvas nustojo veikti, nes buvo perkeliant nuleistas ant galvos (kas draudžiama), tai nebus apmokėta. O jei jis sugedo dėl to, kad senas – taip pat ne. Draudimas apima išorines žalas (smūgiai, griuvimai), ne techninį gedimą. Ne taip seniai vežėme vokišką skalbimo mašiną, kuri nustojo veikti vos iškėlus ją iš mašinos – gi, nelaimė.

Kas jei aš neįsileidžiu vairuotojo į butą?

Tai jūsų teisė, bet tada jis negali pareikšti, kad kažką sugadino jūsų bute. Kita vertus, jei jis neįleidžiamas pakrauti, tai jūsų problema. Reikia susiderėti. Aš esu girdėjęs istorijų, kie klientai bandė apsisaugoti nuo vagysčių ir neleido į vidų, o vairuotojas tiesiog išvažiavo su įmoka už prarastą laiką.

Ar skiriasi kaunas į Miuncheną nuo vilniaus į Berlyną?

Draudimo prasme – ne. Rizika ta pati. Bet geografiškai Miunchenas toliau, ilgiau važiuojate, didesnė tikimybė, kad kas nutiks. Kelyje yra daugiau posūkių, kalnų. Vienintelis skirtumas yra galbūt vietinės taisyklės, jei reikia leisti mašiną į centrinę miesto dalį (ten ribojamos transporto priemonės).

Vokietijos niuansai ir popieriai

Ar tinka Lietuvos draudimas Vokietijoje?

Taip, jei įmonė tarptautinė ir turi licenciją. Lietuvoje išduodami polisiai galioja visoje ES. Tik reikia patikrinti, ar įmonė nėra „vienašakė“. Yra firmų, kurios rašo draudimą, bet iš tikrųjų tai yra „blansas“. Patikrinkite brokerio licenciją. Esu girdėjęs, kad kai kurie „broliukai“ įrašo savo kaimynę draudimo brokeriu.

Kas su vokišku "Gutachten" dokumentu?

Tai tokio tipo įvertinimo aktas, kurį Vokietijoje dažnai reikalauja, kai padariniai dideli. Jis brangiai kainuoja, bet padeda įrodyti žalą. Mūsų, lietuvių, aktaus kartais neužtenka vokiškoms draudimo companijoms. Reikia būti pasiruošusiam, kad gali tekti kvieti vietinį ekspertą, o tai laukia pinigų. Be to, jis gali atvažiuoti po savaitės, o ne po dienos.

Ar reikia deklaruoti vertę muitinei?

Tai ne draudimo, bet Muitinės klausimas. Jei keičiate gyvenamąją vietą, dažniausiai mokesčių nėra (relief from import duty). Bet reikia pateikti sąrašą su vertėmis. Draudimo įmonė taip pat naudojasi tuo sąrašu. Jei parašysite „baldai 1000 eurų“ (o jie verti 5000), ir jie sudegs – gausite tik tą tūkstantį. Būkite sąžiningi su savimi.

Kas jei vairuotojas nekalba vokiškai?

Tai problemas sukuria tik tuo atveju, jei reikia kalbėtis su policija ar daryti įvykio vietos aprašymą. Dauguma mūsų vairuotojų moka rusiškai, angliškai, bet vokiškai... sunku. Tada tenka skambinti mums, o mes verčiame išverčiau. Tai prailgina procesą, bet draudimo atžvilgiu neabejinga – svarbi forma, ne kalba.

Ar galiu uždrausti važiuojant pats?

Jei turite nuosavą automobilį ir važiuojate pats, tai jums reikia „keliautojo“ draudimo (Casco) arba namų turto draudimo, kuris dengia kelyje. Skirtingai nei įmonėms, pavieniai žmonėms sunkiau gauti specifilinį pervežimo draudimą. Dažniausiai namų draudimas apima ir tai, bet tik tam tikru atstumu. Patikrinkite savo sutartį.

Kiek laiko užtrunka išmoka?

O čia prasideda juoko drama. Galiu užtikrinti – ne rytoj. Greičiausiai mėnesį, tris, o kartais ir pusę metų. Vokietijos draudikai yra labai kruopštūs (ir lėti). Jiems reikia visų galimybių dokumentų, nuotraukų, pažymų. Jei reikalingi pinigai skubiai... tai gi, būsite be pinigų. Visada turkite atsargą.

Kas daryti jei pastebiu įbrėžimą iškraunant?

Stabdykite procesą. Nedelskite. Paskambinkite dispetcheriui, užfiksuokite vaizdo įrašą. Jei pasirašysite įvykio aktą be pastabų, vėliau niekas nebeliebs. Vairuotojas taip pat nori baigti darbą ir nueiti miegoti, jis neras išsimokėjimo. Tai jūsų pareiga saugoti savo interesus toje minutę.

Ar verta rūpintis „All Risk“?

„All Risk“ arba „Visų rizikų“ draudimas yra brangiausias, bet patikimiausias. Jis dengia beveik viską, išskyrus intencionalius veiksmus. Jei kraunate labai brangų interjerą, verta papildomai sumokėti. Pavyzdžiui, vienas mūsų klientas taip padarė su italų gamybos sofa – ir atpūtė, kai vairuotojas netyčia ją drėkino sultyse.

Vadybininko (ir tiesos) akys

Ar įmonės visada pasako tiesą apie draudimą?

Noriau pasakyčiau – ne. Ypašti mažos firmos, kurios dirba „be popierių“, gali meluoti, kad turi draudimą, nors iš tikrųjų turi tik „vairuotojo civilinę atsakomybę“, kuri nedengia krovinių. Jums reikia matyti dokumentą, ne girdėti žodžius. Paprašykite nufotografuoti draudimo polisą prieš kelionę.

Ką daryti jei įmonė bankrutuoja kelyje?

Tai baisus scenarijus, bet jis nutinka. Jei įmonė bankrutuoja, o jos turtas (su jūsų daiktais) areštuojamas, gali praeiti mėnesiai, kol grįšite prie savo daiktų. Tokiu atveju nepadeda net draudimas, nes rizika nebuvo techninė. Rinkkitės patikimas, senas firmas, ne „paskutinis kvietimas“ skelbimus.

Ar galima sutikti be jokio popieriaus?

Galima, jei norite gyventi kaip kazino. Be sutarties, be inventoriaus, be draudimo – jūsų žodis prieš jų žodį. Teismuose tai baigiasi pralaimėjimu, jei neturite įrodymų. Net jei vairuotojas geras žmogus ir pažadžia, viską užrašykite. Užtikrintai.

Ar skiriasi draudimas jei vežama į Hamburgerio uostą?

Žinoma, jei tai yra jūrinis konteineris, tai jau jūrų draudimas (Marine insurance), kuris turi visiškai kitas taisykles (incoterms). Mes kalbame apie sausumos pervežimą, bet jei daiktai keliauja toliau laivu, reikia ypatingo poliso. Tas pats ir su geležinkeliu – kiekvienas transportas turi savo niuansų.

Kokia dažniausia klaida daro klientai?

Klausa „o kas, jei nieko nedingsta?“ ir stengiasi taupyti ant draudimo. Taip pat, neteisingai įvertina daiktų vertę. Žmonės dažnai užmiršta, kad tai, kas jiems brangu (sentimentinė vertė), draudikui nieko neverta (rinkos vertė). Negalima įrašyti, kad senas tėvo žiūronas kainuoja 1000 eurų, jei antikvariate jį vertina 50.

Ar galima uždrausti tik dalį daiktų?

Taip, galite pasirinkti, kad tik brangiausi daiktai būtų apdrausti, o likusieji eitų „kaip yra“. Tačiau daugiau darbo su inventoriumi. Dažniausiai imama visa krovinio vertė, nes sunku atskirti, kas suges ar nuslydų, o kas ne.

Kas daryti jei vairuotojas išsipainioja numeriais?

Tai įvyksta. Numeriuoti dėžes būtina. Jei vienos nėra, o vairuotojas sako, kad jos nebuvo – vėl gi, jūsų žodis prieš jo. Bet jei turite nuotraukas, kurioje matosi, kaip kraunate 50 dėžių, o iškrovėte 49 – tuomet turite argumentą. Numeriai yra vienintelis būdas kontroliuoti kiekį.

Galutinis patarimas?

Nesikreipkite į pigiausią pasiūlymą, kuris sako „mes viską uždraudę“. Pasitikėkite savo intuicija – jei vadybininkas nerodys dokumento, bėkite. Geriau sumokėti brangiau už ramybę, nei rinkti šukas iš kelio po avarijos. Saugiai keliaujant (tikrai taip).

Ar verta bijoti Vokietijos kelių?

Jų reikia bijoti tiek pat, kiek ir Lietuvos ar Lenkijos. Vokietija turi gerus kelius, bet ir ten eina „šiaudai“. Tikrais žodžiais tariant, pagrindinė rizika yra ne kelias, o žmogus. Ar tai vairuotojas, ar tai tas, kuris stabdo prieš jūsų vairuotoją. Draudimas – jūsų vienintelis skydas prieš šį chaosą.

Išvados

Na, tiek apie tas teorijas ir praktiką. Nėra vieno atsakymo, kad viskas yra tvarkoje. Pasitikėkite, bet patikrinkite. Ar galima apdrausti daiktus kraustantis į Vokietiją? Be abejo, galima ir netgi reikia. Tiesiog nesusitikite su pirmu kitu skelbime ir nusileiskite nuo kainos, tuo pačiu prarasdami saugumą. Pasiruoškite dokumentus, pasakykite tiesą apie turtą ir, svarbiausia, neigykite vairuotojų (jie taip pat žmonės, tik pavargę). Sėkmės kelyje, ir tegul jūsų sofa pasiekia Miuncheną taip pat lygiai, kaip išvažiavo iš Kauno. O tiek apie tai.