Apie kuriuos dokumentus reikia žinoti kraustantis į Vokietiją?

Sveiki, tą kalbą pradėsiu tiesiogiai. Po dvidešimt metų tarptautiniuose pervežimuose, mačiau viską – nuo begėdžių vairuotojų iki prarastų konteinerų viduryje Atlanto. Bet kai kalba eina apie asmeninį kraustymąsi, žmonės dažniausiai panika dėl popierių. Tiesą sakant, tai ne taip baisu, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, jei žinai, ką ieškoti. Dažnai klientai klausia, apie kuriuos dokumentus reikia žinoti kraustantis į Vokietiją, ir atsakymas nėra vienas žodis. Viskas priklauso nuo to, ką tu veiki – eini dirbti, gyventi ar tiesiog bandai savo laimę. Vokiškas biurokratinis stalas gali būti nepalenkiamas, bet jei pasiruošei iš anksto, išvengsi didžiausios dalies streso. Štai mano, kartais šiek tiek chaotiškas, bet praktinis vadovas, kaip susitvarkyti su šiamis byliomis.

Pagrindai: be ko neėisiu iš Lietuvos

Ar pasas užtenka, ar reikia asmens kodekso?

Sakyčiau taip – pasas būtinas, o asmens kodas naudingas kaip papildomas dalykas. Vokietijoje viskas suka apie jūsų tapatybę, todėl galiojantis pasas yra pagrindas. Be jo neįveiksi net sienos, o jei bandysi tai padaryti su sena kortele, gali turėti problemų su vokiečių pareigūnais, kurie mėgsta tikslumą. Asmens kodą dažnai prašo darbdaviai arba bankai atidaryti sąskaitą, tai geriau jį turėti pasirašytą arba žinoti atmintin. Tačiau nemanau, kad be asmens kodo gyvenimas Vokietijoje sustos, tiesiog bus daugiau komplikacijų pirmaisiais mėnesiais.

Ką daryti su vairuotojo pažymėjimu?

Tai vienas dažniausių klausimų. Lietuvos pažymėjimas galioja, jei esi tik turistas, bet kai apsigyveni, turi eitų gudrus dalykai. Tiesioginis keitimas į vokišką (Führerschein) galioja tik pirmuosius šešis mėnesius nuo tada, kai užsiregistravai gyventi. Vėliau teks laikyti egzaminus, o tai... na, tą žinau iš patirties, nėra malonu. Pavieniai vairuotojai mėgina "užmiršti" užsiregistruoti, kad prailgintų šį terminą, bet gaudamas baudą prie sienos nėra verta. Geriau eik ir pakeisk skubiai, kol turi teisę be egzaminų.

Ar reikia vertimų iš karto?

Ne visiems, bet daugumai geriau turėti. Jei turi lietuviškus gimimo, santuokos ar skyrybų liudijimus, vokiečiai jų nesupras. Reikės prisegti prisegto vertėjo (vereidigter Übersetzer) atliktą vertimą. Nebandyk tai daryti su Google vertėju – biuruose tiesiog išmes tavo popierius į šiukšliadėžę. Vieną kartą mačiau, kaip vyriškis bandė įrodyti, kad jo skyrybos yra galiojančios su savo pačio užrašytu lapeliu vokiškai. Nepasibaigė gerai. Užsisakyk vertimus dar Lietuvoje, čia pigiau ir greičiau negu ten ieškoti specialisto.

Dokumentai vaikams – ar jie turi savo pasus?

Žinoma, vaikai nėra „priedas“ tavo pasui. Kiekvienas vaikas turi turėti nuosavą dokumentą, nepriklausomai nuo amžiaus. Be to, jei vaikiukas keliauja be vieno iš tėvų, reikės notariškai patvirtinto leidimo iš vaiko tėvo (ar motinos), kad jis gali išvykti. Vokiška policija ant sienos yra labai griežta dėl vaikų pagrobimų, todėl be tokio raštelio gali tiesiog neįleisti. Nemanau, kad nori praleisti atostogas prie pat sienos su verkiančiu vaiku.

Kur saugoti visus šitus popierius kelyje?

Nesaugok visų originalų vienoje vietoje, tai kvaila. Padaryk kopijas (arba nuotraukas telefonu) visų svarbių dokumentų: paso, vairuotojo pažymėjimo, draudimo poliso. Originalus laikyk pas save, o kopijas – bagaže arba pas keleivį. Jei prarasi pasą kelyje, turi bent turėti įrodymą, kas tu esi, kad konsulatą galėtum greičiau padėti. Mačiau daugybę situacijų, kai žmonės prarasdavo dokumentus degalinėse, o atkurti procesą be kopijų yra siaubingai lėtas.

Vokietiškas biurokratinis purvynas: vizos ir leidimai

Kokia viza reikalinga paprasčiausiam darbuotojui?

Dažniausiai tai yra nacionalinė viza D tipui. Ji skirta ilgesniam kaip 90 dienų buvimui. Negali tiesiog atvykti su turistine viza ir dirbti legaliai – tai greitas kelias į deportaciją ir įrašą į „juodąjį sąrašą“. Užsienio reikalų ministerija (Auswärtiges Amt) išduoda šias vizas tik su pakankamai geru pagrindu, pvz., darbo sutartimi. Procesas gali užtrukti kelias savaites, taigi, nedelsk iki paskutinės minutės.

Ar darbo sutartis užtenka vizai gauti?

Tai yra pagrindas, bet ne vienintelis dalykas. Be sutarties reikės įrodymo apie apgyvendinimą (Wohnungsgeberbestätigung) ir pinigų užtikrinimo. Kartais atrodo, kad vokietis užtenka vieno lapelio, bet jie tikrina viską. Vienas mano klientas turėjo darbo sutartį, bet negalėjo parodyti, kur gyvens, ir viza buvo atidėta mėnesiui. Taigi, sutartis yra „taip“, bet be buto – „ne“.

Kada eiti į Ausländerbehörde (užsieniečių departamentą)?

Turi nueiti vos tik apsigyveni, idealiai – pirmąją savaitę. Negalima laukti, kol pasibaigs trys mėnesiai, tai bus pažeidimas. ten gausi leidimą gyventi (Aufenthaltstitel), kuris yra tas svarbiausias popierius po paso. Eik ten anksti ryte, eilės ten yra... o dieve, tikrai ilgos. Pasiimk kavytę ir knygą, praleisi ten pusę dienos, bent jau taip buvo anksčiau, dabar galvojau jie jau susitvarkė su registracija internete (bet ne tikrai).

Kas jei vizos pasibaigia, o dar noriu likti?

Tu esi bėglyje? Ne, juokauju. Bet rimtai, jei leidimo galiojimas baigiasi, turi prašyti pratęsimo dar prieš jį pasibaigiant. Negali tiesiog „užsibūti“ ir manyti, kad niekas nepastebės. Vokietijos sistemos labai gerai seka, kas įėjo ir kada išėjo. Jei pavelsi, gali gauti įrašą, kuris uždraugs tau įvažiuoti ne tik į Vokietiją, bet ir į visą Šengeną. Geriau eik ir klausk, kokias galimybes turi pratęsti.

Ar reikia mokėti už leidimą gyventi?

Žinoma, niekas nemoka nemokamai. Kaina priklauso nuo to, koks tipo leidimą gauni (pvz., mokslams, darbui, šeimos susijungimui). Tai paprastai būna nuo 50 iki 100 eurų, bet gali būti ir daugiau, jei reikalingi papildomi dokumentai ar spaudai. Be mokėjimo kvito (Quittung) tavo pareiškimas net nebus priimtas. Taip jie veikia – be pinigų nejudinasi jokia byla.

Ką daryti jei atsisako vizos?

Tai bloga žinia, bet ne galas. Gali paduoti apeliaciją, jei manai, kad sprendimas neteisingas. Kartais atsitinka klaidų arba trūksta kurio nors lapelio, kurį galima pridėti vėliau. Nepanikuok, tik susitvarkyk dokumentus. Vieną kartą mačiau, kaip moteriai atsisakė vizos dėl būsto klausimo, bet ji po savaitės atvežė naują buto nuomos sutartį ir viską išsprendė. Nebūk linksmybės, tik būk kantrus.

Ratai virsta galva: automobilių dokumentai

Ką daryti su mašina keliaujant į Vokietiją?

Jei atveži mašiną iš Lietuvos ir ketini ja važinėti, turi žinoti taisykles. Pirmuosius 6 mėnesius gali važiuoti su lietuviškomis numerėmis be jokių problemų, jei mašina yra tavo nuosavybė. Po to – privalai perregistruoti. Daugelis to nedaro, sėdi su lietuviškais numeriais metais, ir kai juos sustabdo policija... tuomet prasideda rimtos pokalbės ir baudos.

Ar techninė apžiūra galioja?

Lietuvos techninė apžiūra Vokietijoje yra pripažįstama tol, kol ji galioja. Bet kai eisi registruoti mašiną Vokietijoje, gausi naują numerį ir privalai eiti į vokišką apžiūrą (TÜV). Vokiečai yra šiek tiek... tarkime, griežtesni. Kas lietuviui atrodo „gerai“, vokietiui gali atrodyi „kritiška“. Būk pasiruošęs, kad gali tekti pakeisti stabdžius ar padangas, kad praeitum.

Kada reikia perregistruoti auto?

Kaip jau minėjau, šešių mėnesių terminas. Jis skaičiuojamas nuo tada, kai užsiregistravai gyvenamąją vietą Vokietijoje, ne nuo tada, kai atvažiavai pro sieną. Tai svarbus niuansas. Daug kas mano, kad terminas eina nuo atvykimo, tačiau ne, jis eina nuo registracijos (Anmeldung). Taigi, jei gyveni nelegaliai (be registracijos), techniskai turi daugiau laiko su lietuviškais numeriais, bet tai rizikuoti.

Kas daryti jei techninė pasibaigė kelionės metu?

Turi eiti į artimiausią techninės apžiūros stotį Vokietijoje. Negali važiuoti su pasibaigusia technine – tai bauda. Vokiška techninė (TÜV) gali būti brangesnė, bet ji galioja visoje Europoje. Vieną kartą mačiau, kaip vienas vairuotojas bandė įsivažiuoti į Lietuvą su metus pasibaigusia technine, lenkių pasienio punkte jam padarė didžiulę problemą. Geriau tai sutvarkyk vietoje.

Mokesčiai už auto – kiek teks mokėti?

Vokietijoje yra mokesčiai už automobilį (Kfz-Steuer), kurie priklauso nuo variklio tūrio ir išmetamųjų dujų klasės. Jei turi seną, „dūminį“ varyklą, gali nustebti, kiek brangu tai kainuoja. Be to, kai perregistruoji, privalai nusipirkti vokišką draudimo „lentelę“ (Versicherungskennzeichen). Tai nėra pigu, bet be to nevažiuoji.

Ar galiu parduoti lietuvišką mašiną Vokietijoje neperregistruodamas?

Techniškai – gali, bet pirkėjas negalės ją užregistruoti Vokietijoje be TÜV ir kitų dokumentų. Paprastai lietuviškas mašinas perka auto supirkėjai, kurie juos veža atgal į Rytus arba išardomi. Parduoti paprastam vokiškui būtų kančia, jis nebus to norėjęs daryti. Geriau išsivežk atgal arba padaryk viską pagal taisykles, jei nori parduoti čia.

Muitinė ir dėžės: ką Zoll'as nori matyti

Ar reikia deklaruoti visus daiktus?

Jei atkeliauji gyventi ir turi daiktų, kurie buvo naudojami bent pusę metų, tu gali juos atvežti be mokesčių (perkelimas daiktų). Tai vadinama „Umzugsgut“. Bet turi užpildyti deklaraciją (Forma 0350), kad muitinė (Zoll) žinotų, kad tai ne prekybinių tikslų siunta. Jei bandysi įvežti penkis naujus televizorių, sakesi, kad tai dovana sau – gausi didelę baudą.

Kas yra „perkelimo daiktų“ sąvoka?

Tai turtas, kurį naudojai savo buities reikmėms (baldai, drabužiai, virtuvės reikmenys) ir neketini juos parduoti. Nauji daiktai, su etiketėmis, laikomi prekybiniu kroviniu. Vienas klientas bandė įvežti dešimt naujų telefonų „kaip dovanas draugams“ – jo dėžę užfiksavo skeneriu ties sienos. Muitinė nėra kvaila, jie mato viską.

Ką daryti jei daiktų per daug?

Tuomet tau reikės krovininio transporto. Ir čia turi būti atsargus. Reikalingas CMR sandoris (konosamentas) ir detalius inventorius. Jei turi daug baldų, gali tekti mokėti už šiukšlių ivežimą, jei kažką nuspręsi atsisakyti Vokietijoje. Taip pat, svarbu, kad vairuotojas žinotų, ką veža, nes muitinė gali paklausti jo, o ne tavęs.

Ar reikia mokėti PVM už savo daiktus?

Ne, jei tai asmeniniai, naudoti daiktai ir tu deklaruoji juos kaip perkėlimą. Bet jei perveži naują automobilį, kurį nusipirkai prieš mažiau nei 6 mėnesių, teks mokėti importo PVM. Taisyklės dėl automobilių yra griežtesnės nei dėl sofos ar indų.

Kas daryti su draudžiamais daiktais?

Tiesiog nevežk. Ginklai, narkotikai, netinkami vaistai be recepto – tai akivaizdus dalykas. Bet žmonės kartais pamiršta apie kai kuriuos augalus ar maisto produktus. Vokietijos muitinė labai griežtai tikrina maisto produktus iš ES neesančių šalių (jei atvykai ne iš ES), bet jei iš Lietuvos, tai dauguma dalykų ok, išskyrus gyvūnus. Gyvūnams reikia pasų (EU Pet Passport) ir skiepų žymėjimų.

Kas yra T1 dokumentas ir ar jis man reikalingas?

T1 reikalingas, jei prekes ar daiktus veži ne per ES vidų arba turi muitinės procedūrų. Paprastam žmogui, kuris tiesiog veža savo baldus iš Lietuvos į Vokietiją, T1 nereikalingas, nes abi šalys yra Schengeno ir ER zona. Tik tada, jei ateini iš trečiosios šalies (pvz., iš JK po Brexito), tai gali tekti susidurti su šiais terminais.

Gyvenimas vietoje: ANK, būstas ir kiti dalykai

Kas yra šitas ANK (Anmeldung)?

Anmeldung yra gyvenamosios vietos registracija. Be šio popieriaus tu oficialiai neegzistuoji Vokietijoje. Negalėsi gauti darbo, atidaryti banko sąskaitos ar net gauti interneto paslaugų. Tai pirmasis dalykas, ką turi padaryti atvykęs (išskyrus vizą, jei reikėjo). Eini į savo rajono „Bürgeramt“ (piliečių tarnybą) ir pateiki užpildytą formą bei savo bei buto savininko pasirašytą „Wohnungsgeberbestätigung“.

Ar be buto negaliu užsiregistruoti?

Techniškai negali. Turi būti adresas, kur tu gyveni. Kartais žmonės bando registruotis pas draugus, bet jei ten tikrai negyvena, tai yra neteisėta. Vokietija mėgsta, kad viskas būtų tvarkinga. Jei neturi buto, gali trumpam registruotis pas pažįstamus, bet tada reikia jų raštiško sutikimo. (Aš iš tikrųjų nebesu tikras, ar leidžia registruotis viešbučiuose ilgam laikui, gal kažką pasikeitė, bet anksčiau buvo galima su viešbučio kvitu).

Kas rašo Wegeschein?

Wegeschein nėra oficialus dokumentas, tai daugiau pažymėjimas iš senojo gyvenamosios vietos savivaldybės Lietuvoje (išsikraustymo liudijimas). Jis reikalingas, kad nebūtum apmokestintas pajamų mokesčiu Lietuvoje, kai jau nebegyveni. Be jo, gali gauti reikalavimą mokėti mokesčius Lietuvai net ir dirbdamas Vokietijoje. Tai svarbu, nepaleisk šito dalyko.

Šeimininko sutikimas – ar jis būtinas?

Absoliučiai taip. Be „Wohnungsgeberbestätigung“ (gyvenamosios vietos teikėjo pažymėjimo) tavęs neregistruos. Buto savininkas turi parašyti formą, patvirtinančią, kad tu įsikūrai. Daugelis lietuvių, kurie nuomoja butą „iš rankos į ranką“ be sutarties, vėliau turi didžiulę bėdą su šiuo dalyku. Viskas turi būti legalu ir su popieriais.

Pajamų mokesčiai (Steuer) – kaip tai veikia?

Vokietijoje pajamų mokesčiai yra „automatiniai“, jei turi socialinį draudimą. Bet turi gauti mokesčių identifikacijos numerį (Steuer-ID). Jis atkeliauja paštu po registracijos (Anmeldung). Be šio numerio darbdavys negalės tau mokėti atlyginimo pagal teises. Vienam klientui šis numeris atėjo po trijų mėnesių, tad turėjo laukti su pirmuoju „pilnu“ atlyginimu.

Ar reikia atiduoti lietuvišką sveikatos kortelę?

Nereikia atiduoti, bet reikia pasidaryti Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK), kuri galioja trumpam laikui. Jei dirbi legaliai ir moki socialinį draudimą Vokietijoje, turi teisę į vokišką draudimą (Krankenkasse). Lietuviška kortelė naudinga tik kaip atsarginis variantas arba atostogoms Lietuvoje. Neatsisakyk jos, ji gali praversti.

Banko sąskaita – kaip ją atidaryti?

Be „Anmeldung“ ir „Steuer-ID“ atidaryti sąskaitos bus labai sunku. Vokiečių bankai yra labai konservatyvūs (ypač Sparkasse). Reikės paso, registracijos ir darbo sutarties. Dabar daugelis naudojasi internetiniais bankais (pvz., N26), kurie yra liberalesni, bet vis tiek reikalauja identifikacijos per video pokalbį.

Vedimas/santuoka – ar lietuviška santuokos liudijimas galioja?

Taip, galioja, bet vėlgi – reikės vertimo. Jei keičiate pavardę, tai turi būti matyti dokumentuose. Vokiškos institucijos mėgsta, kad pavardės sutaptų visur – pase, vizoje, darbo sutartyje. Jei turi skirtingus pavardes, gali tekti rodyti papildomus dokumentus, kad įrodytum tapatybę.

Gyvūnai – kaip juos vežti?

Jei turi šunį ar katę, jis turi turėt „Pet Passport“. Jame turi būti mikroschemos numeris ir rabio vakcinos žymė. Be to, kai įsikrausi, reikės užregistruoti gyvūną savo rajone, ir ten taip pat yra mokesčiai (Hundesteuer) už šunis. Katės paprastai nemokamos, bet šunys – brangūs, priklauso nuo miesto.

Telefonas ir operatorius – ar Lietuvos SIM veikia?

Veikia, bet tarptautiniai ryšiai gali būti brangūs. Geriau iškart pasirinkti vokišką operatorių (pvz., O2, Vodafone, Telekom). Daugeliui reikalingas vokiškas numerio, kad galėtų skambinti darbdaviui ar tarnyboms. Be to, dauguma paslaugų (pvz., „DHL“ pristatymas) reikalauja vokiško numerio patvirtinimo kodų gavimui.

Kur palikti originalus dokumentus?

Geriausia juos saugoti namuose seife. Kasdien nešioti pase su savimi nėra būtina, užtenka kopijos. Vokietijoje nėra tokios kultūros eiti su pasu visur, kaip Lietuvoje anksčiau buvo (nors ir Lietuvoj pasikeitė). Dažniausiai pakanka asmens kortelės (Personalausweis), jei jau ją gavai, arba vairuotojo pažymėjimo.

Apie kuriuos dokumentus reikia žinoti kraustantis į Vokietiją? Galiausiai, svarbiausia yra ne patys popieriai, o jų tvarka. Gali turėti visus pasaulio leidimus, bet jei nebus „Anmeldung“, daugelis durų liks uždarytos. Pasiruošk iš anksto, padaryk kopijas ir būk kantrus su vokiška biurokratija. Tai nėra lengva, bet viskas įmanoma.