Apie ką galvoti planuojant perkraustymą į Vokietiją: neformalus vadovas iš vidaus

Sveiki, sėdžiu čia ant kragų ir galvoju, kad vėl reikės kažką rašyti apie tą patį. Esu šioje srityje jau virš dvidešimt metų, pervežiau tūkstančius dėžių, matavau visų rūšių koridorių ir, tiesą sakant, perkraustymas į Vokietiją visada yra kaip loterija. Kartai viską nuveži per dieną, o kartai stovi ant sienos Vokietijos pasienio punkte, kol muitininkas krapšto tuos pačius du dešimtmetus senumos dokumentus.

Daugelis klientų mano, kad tai tiesiog užsakinėjasi taksi ir daiktai patys nuvažiuoja, bet realybėje yra daugiau smulkmenų, kurios sukelia pilvo skausmus vėliau. Nešiojimas per jūrą ar sausuma ne tas pats, o vokiečių biurokracija... o jei. Čia ne apie tai, kaip pakrauti dėžę (nors ir apie tai), bet apie tai, kaip išvengti tų situacijų, kai nori susiplaukti rankomis. Kalbėsim paprastai, be tų visų marketingo frazių.

Pasiruošimas ir biurokratinis chaosas

Kada reikia pradėti galvoti apie perkraustymą į Vokietiją?

Nepamirškite, kad čia nevaikščiojimas į parduotuvę. Geriausia pradėti galvoti mažiausiai prieš mėnesį du, o jei kalbame apie vasaros periodą, tai dar anksčiau. Viskas prasideda nuo to, kad reikia surasti laisvą datą, o geri pervežėjai turi užsakymų gražius mėnesius iš anksto. Jei jums skubama, tai, žinoma, įmanoma įsimesti, bet tada kainos gali būti tokios, kad akis nukristų.

Ar tikrai reikalingas tų daiktų sąrašas (inventorius)?

Tikrai, be jo niekur neįeisite. Muitinė Vokietijoje yra griežta, net jei jums atrodo, kad tai tik jūsų seni drabužiai. Turi būti parašytas dvikalbis sąrašas, nurodant apytikslę vertę (geriau mažesnę, bet realią). Be šio popieriaus gali nutikti taip, kad visą krovininę patikrins ir priverssus mokėti mokesčius už drabužius, kuriuos nešiojate nuo mokyklos laikų. Geriau praleisti vakarą rašant, nei stovėti pasienyje.

Kokie dokumentai yai būtini išvykstant iš Lietuvos?

Reikės asmens dokumentų, naturally. Taip pat gali tekti parodyti sutartį su darbdaviu Vokietijoje arba nuomos sutartį buto, kad muitininkas nepagalvotų, jog čia kažkokia prekybė. Kartais reikia ir deklaracijos, kad tai nekomercinė siunta, bet tai priklauso nuo to, kiek daug turite daiktų. Geriausia pasiklausti įmonės, kurią pasirinksite, jos žino, kas dėl "Umzugsgut" (perkeliamų daiktų) reikalinga.

Ar galima vežti maistą ir gėrimus?

Sausainių arbatgėlių galima, bet mėsos ir sūrių – nebus gera idėja. Vokietija labai griežtai žiūri į veterininius reikalavimus, net jei tai ne gyvūnai. Vieną kartą klientas bandė įvežti šimtą dešrų, teko jas visiems suvalgyti pasienyje (ne, aš juokauju, bet konfiskavo). Geriau neprikrauti per daug šaldytuvo daiktų, čia nėra verta to risko.

Kaip elgtis su vaistais?

Vežkite su savimi tik tiek, kiek jums reikalingą tam laikotarpiui, ir būtinai su receptu. Jei turite stipriųjų narkotinių vaistų, tai čia jau visai kita istorija – gali reikėti speciali leidimas. Vokiečiai dėl tablečių yra šiek tiek paranojiški, todėl geriau turėti ligoniškąją kortelę ar daktaro pažymą, kad nereikėtų aiškinti, kodėl pas jus dėžė pilna tabletės. Aš asmeniškai visada patariu nieko nebandyti slėpti, tik galvos skausma.

Ar reikia deklaruoti elektroniką?

Teoriškai, jei nešite savo asmeninį kompiuterį ar telefoną, tai nieko. Bet jei statote tris naujus televizorius ir penkis monitorius, tai gali kilti klausimų, ar tai ne prekyba. Asmeniniai daiktai, kurie naudojami, mokesčių nėra, bet jei dėžėje stovi naujas "iPhone" su lipduku, tai gali būti įtariama. Būkite protingi, nereikia labiau save kabinti.

Ką daryti su ginklais ar amunicija?

Nė nepamirškite. Net jei tai senas tėvo šautuvas ar dekoratyvinis kardas – be leidimo tai baudžiamama. Vokietija turi griežtus įstatymus, ir net guminis peilis gali sukelti problemų. Jei turite ką nors panašaus, geriau iš anksto pasitarti su brangiakalbiais arba tiesiog palikti namuose. Nenoriu būti tas, kuris gaus skambutį iš kalėjimo.

Fizinis perkraustymas: dėžės, baldai ir nervingi vairuotojai

Kiek dėžių reikės man iš tiesų?

Visada sako, kad mažiau negu manote, bet paskui viskas netelpa. Standartinis vieno asmens perkraustymas (be baldų) tai apie 20-30 dėžių. Jei turite daug knygų (kaip aš anksčiau), tai svoris didžiulis, todėl reikia daugiau mažesnių dėžių, kitaip nešėjai pames. Patariu nebesigėdyti tiesiog pažiūrėti į spintą ir įsivaizduoti, kiek ten daikto yra.

Ar verta pirkti naujas dėžės ar imti naudotas?

Naudotos gali būti pigiau, bet jei jos sudūžtų po vidury, vos neversiu iš galvos. Naujos dėžės (tokios "teleskopinės") yra storesnės ir atlaiko daugiau. Ypač jei kraunate sunkius daiktus. Už keletą dešimčių eurų daugiau nenusivilsite, kai pamatysite, kad jūsų indai nenusiritę per visą sunkvežimį. Aš savo laiku taip nukentėjau su viena kliento mėginta statybine dėže...

Kaip supakuoti lėkščius indus?

Nenaudokite laikraščių, jei nenorite, kad indai būtų juodi iš spaudos. Geriau įsigyti specialų popieriaus. Kiekvienas indas turi būti įvyniotas atskirai, o tarpumai užpildyti. Ir svarbiausia – statykite ant krašto, ne ant dugno! Ten, kur dažnai padaro klaidą. Girdėjau, kad kai kas naudoja drabužius, bet tai rizikuota, jei ten kažkas smarkiau užlenks.

Ar reikia išmontuoti baldus?

Didžiąją dalį – taip. Lovos, didelios spintos, stalai – visa tai eina išardyta. Pirmiausia todėl, kad nepateisite į liftą ar duris. Antra, tai užima mažiau vietos, o tai reiškia, kad galite sutaupyti pinigų (nešiojimas pagal kubus ar metrus). Vienintelė problema – rinkti atgal. Geri pervežėjai tai padarys, bet jei renkatės patys, žymykite dalis.

Kas su tais "neįvežiamais" daiktais?

Turiu omenyje pianinus ar didžiules sofas, kurie neina per laiptus. Kartais reikia kelti pro langą. Tai kainuoja papildomai ir reikalauja specialios technikos (kranų). Pradedant planuojant perkraustymą į Vokietiją, patikrinkite išmatavimus. Jei butas antrame aukšte be lifto, o jūsų sofa sveria toną – bus jėgos triukšmas. Dar geriau, jei tokias galvotybes nuspręsite parduoti.

Ar reikia drausti daiktus?

Be abejo. Tačiau čia yra vienas "nepatogus" momentas. Daugelis firmų siūlo standartinį draudimą, kuris padengia tik tą vertę, kurią parašysite sąraše. Jei už daiktą, kuris kainuoja 1000 eur, parašysite 10 eur, ir jis sulūž, tai gausite tik 10. Būkite sąžiningi, bet ir per daug nebranginkite, nes draudimo mokestis augs.

Ką daryti su augalais?

Galima vežti, bet ne per daug. Vokietija turi fitosanitarinių reikalavimų, todėl žemė turi būti švari, be vabzdžių, o augalai negali būti saugomi rūšių. Žieminės padargos? Pamirškite, jei be dokumentų. Geriausia augalus padovanoti kaimynams ir nusipirkti naujus Berlyne, jei čia ne kažkas ypatingo, kas augo jums 20 metų.

Kelionės ir vokiečių realybė

Kiek laiko trunka kelionė?

Paprastai 1-2 dienas, priklausomai nuo to, kur tiksliai važiuojate. Jei į Miuncheną, tai ilgiau, jei į šiaurę, tai gal ir greičiau. Bet neįsivaizduokite, kad vairuotojas atvažiuos lyg taksistas. Jis turi poilsio laikus, techninę pertrauką, o dar reikia iš anksto suderinti pristatymo laiką, nebūtinai tai gali būti tą pačią dieną.

Kas daryti, jei sunkvežimis neužsuka į gatvę?

Tai klasika Vokietijoje, ypač senamiestyje. Tuomet reikia mažesnės sunkvežimio (7.5 t) arba net "vanno" su liftu pagalbos. Tai papildomai kainuoja, bet neturi pasirinkimo. Vieną kartą teko nešti daiktus pusė kilometro, nes gatvė buvo uždaryta dėl festivalio, o vairuotojas tiesiog nusprendė, kad geriau jis nieko nedarys. Būkite pasiruošę ir prie to.

Ar reikia mokėti už Einwohnermeldeamt registraciją?

Tai ne mokesčis už perkraustymą, bet dalykas, be kurio negyvenate. Negalite gauti banko sąskaitos be to adreso. Perkeliantis daiktus, dažnai reikia parodyti šią registraciją muitinės atžvilgiu (jei atiduodate daiktus vėliau), taigi susitvarkykite su tuo kuo greičiau atvykę.

Kaip sužinoti, ar butas yra "perkraustomas"?

Tikrai ne visi butai Vokietijoje turi liftą, o laiptai gali būti labai siauri. Prieš tai, kai planuojate perkraustymą į Vokietiją, klauskite savo nuomininko ar agento: "Treppenhaus" (laiptų koridorius) koks yra? Ar telpa sofa? Vokiški "Altbau" (senieji namai) groži, bet daiktus į juos nešti gyvybės kodas.

Ar vairuotojai kalba lietuviškai?

Ne visada. Dažniausiai tai tarptautinės komandos – ukrainiečiai, lenkai, baltarusiai, kartais vokiečiai. Angliškai susitarti dažniausiai pavyksta, bet su kalbomis yra kaip su laiku – kartais trūksta. Jei turite ką nors ypatingai svarbio pasakyti, geriau parašyti ant lapelio angliškai arba vokiškai.

Kodėl kainos skiriasi tiek stipriai?

Nes kai kas užduoda už darbą, o kai kas už "kubą". Taip pat priklauso nuo degalų kainos (jie šokinėja), nuo to, ar reikia ilgos rankos (su liftu), ar ne. Ir dar yra toks dalykas kaip "sezonas". Rugpjūtis ir birželis – tai aukso kasykla pervežėjams, o sausį galima susitarti gana pigiai.

Ar galima vežiosi savo automobilį?

Taip, tai labai dažna praktika. Automobilis pakraunamas ant priekabos arba į specialią grindinę sunkvežimio. Reikės techninio pasą (TD.1) draudimo parodyti. Tiesa, sužinojote, kad Vokietijoje reikia keisti žibintus, jei jie šviečia ne taip? Aš tikrai nėra 100% tikras apie naujus automobilius, bet senesniems dažnai tenka montuoti rinkinius.

O jei atvyksime anksčiau nei daiktai?

Nieko baisaus. Turite pasirūpinti sandėliavimu. Dauguma firmų turi savo sandėlius Vokietijoje (Frankfurte, Hamburge ar net prie Lenkijos sienos, kur pigiau). Galite palikti daiktus čia savaitę- dvi, kol susitvarkysite su butu. Tiesiog neužmirškite pasirašyti perdavimo aktą, kad niekas nepasakytų, kad "o mes tavęs negirdėjome".

Ar verta rūpintis "Umweltplakette" (ekologine lipduka)?

Jeigu jūsų sunkvežimis važiuos į žaliąją zoną mieste (ir dažniausiai važiuoja), tai turi būti. Be jos gausite baudą. Paprastai logistikos kompanijos tai turi, bet jei samdinate atskirą vairuotoją su savo technika, patikrinkite. Nėra nieko blogiau nei stovėti ant ribos ir negalėti važiuoti į centrą pristatyti sofos.

Pinigai, rizikos ir psichologija

Kodėl kai kurios firmos atrodo įtartinai pigios?

Nes jų vairuotojams gali būti nemokama, o draudimas – niekinis. Yra tokių "paplūdimiukų", kurie surenka užsakymus, pasakoja, kad važiuoja, o paskui dingsta arba reikalauja papildomai pinigų prieš pat duris. Mano patirtis rodo, kad jei kaina per maža, tai kažkur bus žala. Venkite tokių, kurie reikalauja visą sumą iš karto grynaisiais.

Ar galima susitarti dėl mokesčio "su rankomis"?

Galima bandyti, bet rimtos firmos dirba sutartimis. Jei sutartis rašoma ant kelno lapelio, tai neškitės daiktus patys. Turi būti aiškus CMR dokumentas, kuris nustato atsakomybę. Jei kas nors sugedo, turite įrodymų (nuotraukų), kad tai nebuvo sugadinta anksčiau. Be CMR – teismas Vokietijoje bejėgis.

Ką daryti, jei paduoda daiktą sulūžusį?

Skubiai sukelkite nuotraukas, nedarykite tvarkymo, kad nebūtų matyta, kas buvo viduje. Parašykite pastabą į pristatymo aktą (Lieferschein). Ir skambinkite į draudimą. Nereikėtų šauktis ant vairuotojo, jis dažniausiai tik nešėjas, o ne sulaužėjas. Žala įvyksta dėl blogo užkrovimo, o ne dėl blogos valios (dažniausiai).

Ar verta vežti senus baldus?

Sakyčiau, jei tai neišskirtiniai antikvariniai daiktai, tai ne. Vokietijoje galima nusipirkti naudotų baldų (pvz., per "EBay Kleinanzeigen") pigiai, o jų pristatymas kainuoja mažiau nei pervežimas iš Lietuvos. Skaičiuokite: degalai + darbas + dėžės vs. nauja IKEA spinta vietinėje parduotuvėje.

Kaip išgyventi be daiktų savaitę ar dvi?

Imkite su savim "rankinį daiktą" su reikalingiausia. Vonia, darželiai, lovos, lovų patalynė, indai vienam asmeniui – viskas turi būti pasiekiamuose dėžėse. Nerašykite ant jų "Priekinis" ant viršaus, padarykite specialų ženklą "Atidaryti pirmiausia". Kitaip nakvosite ant grindų pirmą naktį, tai tikrai nekaip.

Ar mano šuns katinas gali važiuoti krovinyje?

Ne! Absoliučiai ne. Gyvūnai turi važiuoti su jumis keleiviniame transporte arba specialiai tam pritaikytu transporteriu. Krovinių kabinoje karšta, dulkėta ir girdu. Žinoma, yra išimčių, kai vairuotojas pasiima šunį į kabinoje, tai yra nelegalu (oficialiai), bet dėl širdies... geriau to nebandyti.

O galima tiesiog išsinuomoti furgoną ir važiuoti pats?

Galima, jei jūsų vairuotojo pažymėjime yra 95 kodas (leidžia vairuoti iki 3.5 t sunkvežimį). Tačiau atsiminkite apie fizinę jėgą. Nešioti šaldytuvą trečiu aukšte be lifto be pagalbos – tai greitas kelias į nugaros skausmą. Be to, jei įvyksta avarija, daiktai nebus draudžiami (jei tai ne privataus naudojimo automobilis, o nuoma verslui).

Kas vyksta su atliekomis?

Vokietijoje atliekų surinkimas ritualas. Dėžės, popierius, plastikas – viskas turi eiti į atskiras dėžes. Negalima tiesiog išmesti visko į "Restmüll" (buitines atliekas), jei ten bus per daug popieriaus, gausite baudą arba nepims šiukšlių. Klauskite kaimynų, kur dėti "Papier" ir "Gelber Sack".

Ar jūs, kaip ekspertas, pats nuvežėte savo daiktus?

Man teko ne kartą, ir kiekvieną kartą sakiau, kad daugiau to nedarysiu. Nors ir žinau visus triukus, bet stresas yra tas pats. Kadangi aš dirbu su klientais, tai moku šiek tiek lengviau suvaldyti situaciją, bet paprastam žmogui tai didelis iššūkis. Geriau sumokėti už ramybę.

Pabaigos mintys

Viskas baigiasi taip, kaip prasideda – su dėžėmis, kurios reikia išpakavoti. Planuojant perkraustymas į Vokietiją, svarbiausia ne rūpintis tuo, kiek popieriaus suleisti į spausdintuvą, o rasti patikimus žmones. Nuosavą patirtį galiu pasakyti vieną: pigiai dažniausiai būna brangiausiai, o kantrybė turi būti jūsų geriausias draugas šioje kelionėje. Sėkmės naujuose namuose ir tegul vokiška biurokracija jums būna palanki!