Vežame dalinius krovinius į Olandiją reguliariai: kas slypi už efektyvių logistikos maršrutų?

Dirbu šioje srityje jau beveik du dešimtmečius ir, turiu pripažinti, olandų rinka visada buvo ir išliks viena intensyviausių. Per tą laiką mačiau viską – nuo seniokų „Scania“ vilkikų, kurie nebegydavo įkalnėje Vokietijoje, iki pačių moderniausių logistinių sprendimų, kurie leidžia sekti kiekvieną paletę realiu laiku. Kasdienybė mūsų biure neapsieina be skambučių, kuriuos sukelia panika arba paprasčiausiai noras suprasti, kodėl siunta kainuoja tiek, kiek kainuoja. Vieni svarbiausių klausimų, kuriuos girdžiu, susiję su efektyvumu. Taigi, aš čia, kad papasakotų, kaip tai veikia iš vidaus, be jokio „marketinginio“ purvo.

Mūsų kompanija tikrai veža dalinius krovinius į Olandiją reguliariai, tai ne tuščiai pasakymai. Turime užmegztus ryšius, kurie leidžia mums siųsti prekes be didelių pertraukų, o tai – raktas į jūsų verslo stabilumą. Olandija yra logistikos širdis, čia susitinka Vakarų ir Rytų keliai, todėl suprasti šią rinką reiškia suprasti pusę Europos pervežimų. Šiame straipsnyje neapsiriboju sausais faktais, stengiuosi dalintis ta patirtimi, kurią gavau vairuodami ir planuodamas maršrutus per tūkstančius kilometrų.

Kainodaros ir terminų subtilybės dalinių krovinių gabenime

Kiek realiai kainuoja vienos padėklos pervežimas į Olandiją?

Visada sakau klientams, kad nėra vienos fiksuotos kainos, kaip parduotuvėje už duoną, tačiau yra rinkos standartai, nuo kurių mes nebeiname. Paprastai, jei kalbame apie standartinę 1,2 t aukščio europaletę, kaina svyruoja nuo 120 iki 180 eurų, priklausomai nuo to, ar reikia pristatyti į Amsterdamą, ar į kažkurį atokų kaimą šiaurėje. Turime omenyje, kad kainoje įskaičiuotas ne tik degalai, bet ir Vokietijos kelių mokesčiai, kurie, turiu pasakyti, kiekvieną metą tik didėja. Jei krovinys yra „netvarkingas“, tarkim, ilgas ar labai sunkus, tenka taikyti koeficientus, nes toks krovinys užima daugiau vietos ar reikalauja specialaus užtikrinimo.

Kodėl kaina kiekvieną kartą skiriasi, nors vežu į tą pačią vietą?

Tai vienas dažniausių nereikšmingų pykinimų, kurį girdžiu. Žiūrėkite, logistika – tai gyvas organizmas, kurį veikia degalų kainos biržoje, o jos šokinėja kaip lietūs pavasarį. Be to, labai didelę įtaką turi tai, ar mes tą savaitę galime surasti „grįžtamąjį krovinį“ – jei vairuotojas ten važiuoja tuščias atgal, kaina natūraliai bus aukštesnė, kad užpildytume tuos nuostolius. Kartais įeina į tai ir sezonas – prieš šventes ar vasaros atostogas kainos šokuoja, nes visi nori vežti ir laisvų vietų trūksta.

Kiek laiko užtrunka krovinys nuvežti iki Roterdamo ar Eindhoveno?

Teoriškai atstumas nuo Vilniaus iki Roterdamo yra apie 1700 km, tad vairuotojas, laikydamasis poilsio režimo, tai nuvežtų maždaug per 24-30 valandų viena kryptimi. Tačiau praktikoje visada pasakau: „skaičiuokite dviem ar trim dienoms“, nes mes negali priversti vairuotojo vairuoti be stabdymo, o Vokietijos autostradose, ypač netoli Ruhr srities, įvyksta įvykiai, kurie sustabdo visą eismą valandomis. Mūsų reguliarios reisai leidžia tiksliau planuoti, bet visuomet paliku laiko rezervą, nes oras ar avarija gali pakeisti planus per akimirką.

Ar galima užsisakyti ekspresinį pristatymą, jei prekės dega?

Žinoma, galima, bet tai kainuos kaip neįprasta. Esu matęs situacijų, kai dėl vienos trūkstančios detalės stovėjo visas gamybos cechas, o štai tada mes įsijungiame „ypatingą režimą“. Tokiu atveju krovinys gali būti paimtas tiesiogiai iš jūsų sandėlio ir vežamas be sustojjimų (arba su minimaliais sustojjais), jei leidžia vairuotojo darbo laikas. Tai reiškia, kad tenka naudoti visą sunkvežimio vietą vienam jums, net jei tai tik dvi paletės, todėl kaina suauga proporcingai tai „pamestai“ naudojamai vietai.

Dokumentacija ir muitinės procedūros: ką turi žinoti siuntėjas

Ar man reikalinga speciali licencija ar dokumentai, jei vežu įprastas prekes?

Dauguma klientų galvoja, kad reikia kalbėti lietuviškai ar olandiškai su muitininkais, tačiau, jei prekės keliauja tarp ES šalių, viskas yra gerokai paprasčiau. Mums, kad vežtume dalinius krovinius į Olandiją, užtenka gero, išsamaus prekių sandėravimo sąrašo (packing list) ir PVM sąskaitos-faktūros. Svarbiausia, kad dokumentuose būtų nurodytas tikslus prekių svoris, jų pavadinimas ir tarptautinis prekių kodas (HS kodas), jei to reikalauja specifinės prekės. Be šių dokumentų vairuotojas tiesiog neįvažiuos į terminalą, nes ten viskas tikrinama labai griežtai.

Ar reikia eiti per muitinę, jei vežame į Nyderlandus?

Kadangi Lietuva ir Nyderlandai yra vienoje erdvėje – Europos Sąjungoje – fizinės muitinės kontrolės sienoje nėra jau daug metų. Tačiau tai nereiškia, kad dokumentai nėra tikrinami – jie eina per elektronines sistemas, o jei bus klaidų, apie tai sužinosite ne iš mūsų, o iš verytojų. Jeigu jūsų prekės yra atvežtos iš trečiosios šalies (pvz., iš Kinijos ir laikinai saugomos Lietuvoje), tada reikės T1 dokumento, kuris leidžia prekėms keliauti toliau per ES teritoriją muitų nemokamai. Štai čia jau reikia labai tiksliai užpildyti dokumentus, kitaip gausite baudas.

Kas daryti, jei trūksta dokumentų, kai vairuotojas jau atvyko pasiimti?

Buvo atvejų, kai klientai tiesiog užmiršta išspausdinti sąskaitą, o vairuotojas jau laukia kieme. Geriausias patarimas, kurį galiu duoti po 20 metų – neskubėkite siųsti vairuotojo toliau be dokumentų. Mes visada stengiamės padėti, todėl dažniausiai sutinkame laukti valandą-dvi, kol jūs paruošiate dokumentus ir nusiunčiate mums el. paštu, kad vairuotojas galėtų juos atsispausdinti savo spausdintuve. Jei vairuotojas išvažiuoja be dokumentų, jis rizikuoja gauti didelę baudą užteisinimo, o tuos pinigus sąskaitą pateiks jums.

Logistika Olandijoje: pristatymas ir krovimo niuansai

Ar galite pristatyti tiesiai į sandėlį prie Amsterdamo ar tik į terminalą?

Daugelis mano klientų mano, kad yra tik viena vieta pristatymui – didelis terminalas prie Roterdamo, tačiau tai netiesa. Mes reguliariai važiuojame tiesiai prie jūsų pirkėjų sandėlių, įstatybų gamyklas ar net į mažas parduotuves. Vienintelis dalykas, kurį turime žinoti iš anksto – ar yra ten keltuvas, ir kiek laiko skirsite iškrovimui. Olandai yra labai disciplinuoti, jei jums paskyrė laiko tarpsnį nuo 10:00 iki 10:30, o vairuotojas atvyksta 10:35, gali būti, kad jums nebeįleis, ir teks laukti iki dienos galo.

Kas yra „tail lift“ ir kada jis būtinas man?

„Tail lift“ arba galinė kėlimo platforma – tai tai, kas išgelbėja daugelį siuntų, kai gavėjas neturi keltuvo. Jei dalinis krovinys yra supakuotas ant padėklų, bet prie gavėjo sandėlio nėra pritaikyto krautuvo, mūsų sunkvežimys su hidrauline platforma gali pats nuleisti krovinį ant žemės. Turiu įspėti – tai papildoma paslauga, kuri kiek brangiau, tačiau tai pigiau nei samdyti atskirą autokraną ar stresuoti vairuotoją, kuris negali iškrauti rankomis 500 kilogramų.

Kas nutinka, jei gavėjo nėra vietoje ar atsisako priimti prekę?

Tai klasika, ypač jei prekės siunčiamos didmenininkams, kurie kartais nebesupranta, kas jiems buvo užsakyta. Jei vairuotojas atvyksta į vietą, o nieko negroja, jis privalo paskambinti mums, o mes – jums. Paprastai bandome išspręsti problemą vietoje, bet jei neįmanoma, krovinys grįžta atgal į Lietuvą arba (geriau atveju) yra sandelinamas pas mūsų partnerius Olandijoje. Tokiu atveju, žinokit, jums teks mokėti už tuos papildomus kilometrus ir sandėliavimą, nes tai ne mūsų kaltė, kad gavėjas pasišalino.

Patirtis ir praktiniai patarimai verslui

Kodėl verta rinktis jus, o ne pigų brokerį iš skelbimų?

Žinau, kiekvienas nori sutaupyti, bet pervežimų srityje „pigiai“ dažnai reiškia „problemingai“. Aš asmeniškai pažįstu beveik visus vairuotojus, kurie važiuoja mūsų maršrutais, ir žinau, ką jie gali, o ko negali. Kai pasitelkiate brokerį, jūsų siunta gali būti perduota iš rankų į rankas penkis kartus, o kiekvienas perdavimas – tai galimybė prarasti, sugadinti ar pavėluoti krovinį. Mes turime savą techniką, savus atsakingus žmones ir, svarbiausia, atsakomybę, kurią užrašome sutartyje, o ne žodžiu.

Kaip supakuoti dalinį krovinį, kad jis nenukentėtų kelyje?

Po 20 metų mačiau, kaip atrodo paletės, kurios nukrito iš 20 metrų aukščio (kaip vairuotojas pasakojo) arba tiesiog nuslydo nuo kitos paletės stabdžiant. Mano patarimas paprastas: naudokite kokybišką apvyniojimo plėvelę (strečą) ir užfiksuokite prekes tarpais. Negalima dėti dėžės ant dėžės be jokio fiksavimo, nes vairuotojas gali vairuoti lygiai, tačiau kelyje yra duobės. Jei prekės brangios, užsakykite „termo“ dangą arba uždarą kėbulą (tent truck), nors tai ir kainuoja brangiau nei atviras priekaba.

Ar mano krovinys bus apdraustas kelionės metu?

Taip, ir tai yra privaloma, bet turiu būti tikras su jumis – standartinis draudimas dažnai dengia tik 8,33 SDR vienam kilogramui prekių, o tai, tarkime, jei vežate elektroniką, gali padengti tik labai mažą dalį realios vertės. Visada patariu savo klientams pasidomėti papildomu draudimu, ypač jei vežame dalinius krovinius į Olandiją reguliariai ir prekės yra aukštos vertės. Geriau šiek tiek sumokėti daugiau pradžioje, nei verkti vėliau, kai sunkvežimis suveža sulaužytą krosnę ar brangų furą.

Išvada

Visos šios procedūros, nuo dokumentų rinkimo iki pačio pristatymo, atrodo sudėtingos tik tada, kai bandote jas daryti pirmą kartą ir be pagalbos.