Vežame dalinius krovinius į Lietuvą iš Olandijos kasdien: Vadovas verslui ir privatiems asmenims

Esu šioje srityje beveik dvi dešimtmetis ir galiu pasakyti viena – maršrutas tarp Nyderlandų ir Lietuvos niekada nemiega. Olandija yra vienas didžiausių logistikos mazgų visoje Europoje, o Lietuva, kaip ir visos Baltijos šalys, veržiai augina importą. Kasdien mūsų vairuotojai kerta Vokietijos autostradas, vežami įvairiausi siuntiniai – nuo vienos paletės su oda iki penkiolikos tonų technikos detalių. Sakyčiau, tai yra mūsų duona, bet kartais ir galvos skausmas, kai kažkas neįsivaizduoja, kaip tai veikia iš vidaus.

Kai sakome, kad vežame dalinius krovinius į Lietuvą iš Olandijos kasdien, tai nėra tuščias marketingo šūkis. Tai reiškia, kad mūsų planuotojai dieną naktį stebi, kur yra laisva vieta furgone ar puspriekabyje. Daliniai kroviniai (LTL – Less than Truckload) yra sudėtingiausias segmentas, nes tenka sujungti kelis klientų siuntinius į vieną visumą, kad tai būtų ekonomiška visiems. Žemiau išdėstysiu tai, ką paprastai pasakoju telefonu, kai klientas klausia "kiek kainuoja nuvežti dėžę iš Amsterdamo". Čia nėra sausų fakų, čia yra gyvas gyvenimas.

Kainodara, terminai ir tai, kas domina piniginę

Kiek tai realiai kainuoja?

Viskas prasideda nuo tūrio ir svorio, o ne tik nuo atstumo kilometrais. Jei turite dvi paletes, kurios sveria po 300 kg ir užima mažai vietos, kaina bus mažesnė nei viena sunki, bet nešvari mašina su statybinėmis medžiagomis. Vidutiniškai, jei kalbame apie standartinę 1,2 metro aukščio paletę iš Roterdamo srities į Vilnių, galima tikėtis kainos nuo 120 iki 200 eurų, priklausomai nuo to, ar reikia įvežti miesto centrą, ar tik pakrauti prie autostrados. Tačiau tai labai apibendrinta, nes kuro kaina ir kelių mokesčiai Vokietijoje šokuoja kaip lietus ant gegužės.

Ar tikrai vežate kasdien, ar tai tik reklama?

Mūsų grafikas yra toks, kad iš Olandijos išvažiuoja mašina beveik kiekvieną vakarą, o Lietuvoje ji pasirodo po 2–3 dienų. Kartais įvyksta nesklandumų – remontai keliuose, užstrigimas pas muitinę arba tiesiog per didelis eismo kamštis prie Hanoverio. Tačiau sistemą sukūrėme taip, kad net jei viena mašina pavėluotų, kita, kuri važiuoja tą patį maršrutą po kelių valandų, galėtų perimti kritiškus siuntinius. Pastaruoju metu, kai e-prekyba išaugo, "kasdien" reiškia, kad net neturint pilnos mašinos, ją siunčiame tuščią, kad tik pavėluotume su klientų užsakymais.

Kiek laiko užtrunka krovinys nuo užsakymo iki pristatymo?

Standartinis terminas yra 48–72 valandos nuo to momento, kai mes fiziškai pasiimame prekes iš siuntėjo sandėlio. Jei užsakymą pateikiate ryte, o sandėlis dirba iki 16 valandos, dažnai spėjame tą pačią dieną pakrauti ir važiuoti. Tačiau jei prekės yra kažkur giliuose Olandijos kaimuose ir reikia derinti laiką su ūkininku, kuris gali atvykti tik po pietų, tai terminas pasislenka į kitą dieną. Svarbiausia yra tai, kad mes nežadame "rytoj", jei žinome, kad "poryt" – tai realiausia data.

Ar galima užsakyti ekspresinį pristatymą?

Žinoma, tada įsijungia kita kainų kategorija, galvojant apie tai, kad vežame dalinius krovinius į Lietuvą iš Olandijos kasdien, bet ekspresas reiškia tiesioginį važiavimą be sustojimų kitų klientų sandėliuose. Tokiu atveju vairuotojas važiuoja be sustojimo (išskyrus poilsio reikalavimus) ir atveža prekes per 24 valandas arba net greičiau, jei tai mažas siuntinėlis, kurį galima įkrauti į keleivinį mikroautobusą "viko" tipo. Kainos tokiu atveju gali būti dvigubai didesnės, bet kai stovi gamykla ir laukia viena detalė, pinigai nebebe svarbu.

Kodėl kaina pasikeitė praėjus savaitei?

Dirbame tarptautinėje rinkoje, kuriai rūpi dolerio kursas, kuro kaina Briuselyje ir net kvotos už CO2 išmetimus. Vieną dieną gali gauti puikių pasiūlymų iš kitų pervežėjų, kurie turi tuščias mašinas grįžtant į Rytus, ir kaina nukrenta. Kitą savaitę gali būti atvirkščiai – daugiau krovinio negu mašinų, ir kaina šokteli aukštyn. Mes stengiamės laikyti kainas stabilias, bet negalime užtikrinti jų fiksuoto ilgam laikui, nes pats rinkos mechanizmas to neleidžia.

Dokumentai, muitinė ir "piktnaudžiavimai"

Ką daryti, jei prekės yra užsienyje (pvz., iš Kinijos atėjusios į Olandiją)?

Tai labai dažna situacija, nes Roterdamas yra didžiausias uostas Europoje. Tokiu atveju mums reikia ne tik transporto, bet ir muitinės procedūrų žinojimo. Jei prekės jau yra "atleistos" (customs cleared) Olandijos muitinės, viskas paprasta – tiesiog vežame toliau. Jei ne, reikia padaryti T1 dokumentą (tranzito deklaraciją) arba TIR, kad prekės galėtų keliauti per Vokietiją ir Lenkiją be sustojimų iki mūsų muitinės terminalo Lietuvoje. Čia svarbu turėti tvarkingus komercinius dokumentus – SF (invoice) ir pakavimo sąrašą (packing list).

Ar pasirūpinsite dokumentais už mane?

Taip, mes turime savo muitinės brokerius, kurie gali padaryti eksporto deklaraciją Olandijoje ir importą Lietuvoje. Klientui dažnai užtenka nusiųsti mums dokumentus el. paštu, o mes jau susitvarkome su likusiu "biurokratiniu pienu". Žinoma, tai kainuoja papildomai, bet sutaupo laiko ir nervų, nes bandyti patiems išsiaiškinti Olandijos muitinės sistemas be lietuviško kalbos mokėjimo yra siaubingai sudėtinga.

Ką daryti, jei siuntėjas Olandijoje negali pakrauti?

Būna, kad pirkėjas perka "ex-works" sąlygomis, t.y. turi pats nuvykti ir pasiimti prekes. Mes galime siųsti mūsų vairuotoją su įrankiais, jei reikia iškrauti iš sandėlio ar net padėti supakuoti. Tačiau reikia suprasti, kad jei mūsų vairuotojas laukia tris valandas, kol jūsų partneris suranda prekes sandėlyje, tas laikas bus apmokėtas kaip laukimo valanda. Olandai yra labai disciplinuoti, bet kartais nutinka, kad sandėlininkas tiesiog "išėjo pietų".

Ar saugu vežti brangius daiktus?

Vežame viską – nuo 500 eurų vertės siuntinių iki 100 000 eurų partijų. Visi mūsų kroviniai yra apdrausti pagal CMR konvenciją, tačiau standartinė draudimo suma gali neuždengti visos vertės, jei kalbame apie labai brangų elektroniką ar juvelyrinius dirbinius. Tokiu atveju rekomenduoju papildomą draudimą "visų rizikų" (all risks) pagrindu. Esu matęs atvejų, kai degė mašina arba buvo išgrobstyta stovėjimo aikštelėje, ir teisingai apdraustas klientas gavo pinigus tame pačiame mėnesyje.

Pristatymo niuansai ir kas vyksta "paskutiniame kilometre"

Ar galite pristatyti tiesiai į sandėlį ar parduotuvę?

Be abejo, mes turime galimybę pristatyti "iki durų" (door to door). Vairuotojas atvyks prie nurodyto adreso, iškraus prekes ant žemės arba į duotą rampą. Vienintelis dalykas, kurį reikia prisiminti – prieigos galimybės. Jei jūsų sandėlis yra senamiesčio gatvėje, kur negali važiuoti 40 tonų sunkvežimis, teks iškrauti artimiausioje logistikos zonoje ir vežti mažesne transporto priemone, o tai papildomai kainuoja.

Kas nutinka, jei vairuotojas negali susisiekti su gavėju?

Tai, galiu pasakyti, yra mūsų kasdienybės košmaras. Vairuotojas atvažiuoja, o telefono numeris neteisingas, arba niekas neatsiliepia. Tada prasideda laukimas, o laukimas – pinigai. Mes visada prašome klientų duoti ne vieną kontaktą, o galbūt ir gavėjo atsakingo asmens mobilųjį telefoną. Jei krovinys negali būti pristatytas dėl gavėjos kaltės, mums tenka imti mokestį už laiką, kurį mašina praleidžia stovėdama.

Ar priimate grįžtamuosius krovinius iš Lietuvos atgal į Olandiją?

Žinoma, mūsų verslas remiasi balansu – negali važiuoti į vieną pusę tuščia. Jei turite prekių, kurias reikia grąžinti gamintojui, arba prekiate Lietuvoje gaminamais produktais į Nyderlandus, mes juos pasiimsime už mažesnę kainą. Tai yra vadinamoji "backload" galimybė, kuri leidžia sutaupyti abiems šalims. Dažnai tas pats vairuotojas, kuris atvežė prekes iš Olandijos, sugrįžta atgal su jūsų eksportu.

Išvada

Per tuos dvidešimt metų, kai praleidau už vairo ir biure, supratau viena pagrindinę dalyką – logistika nėra tik apie prekių pernešimą iš taško A į tašką B. Tai yra apie pasitikėjimą ir informaciją. Kai sakome, kad vežame dalinius krovinius į Lietuvą iš Olandijos kasdien, mes turime omenyje, kad imamės atsakomybės už tą prekę nuo to momento, kai ją pamatome Olandijos sandėlyje, iki to momento, kai pasirašote pristatymo aktą Vilniuje ar Klaipėdoje.

Rinka pasikeitė – klientai nori matyti, kur yra jų siunta realiu laiku, nori gauti SMS pranešimus ir nori, kad viskas vyktų sklandžiai be jų įsikišimo. Mes tam ir esame. Nors kainos svyruoja, o keliai užsidaro remontams, maršrutas Olandija-Lietuva liks vienu pagrindinių mūsų arterijų. Jei planuojate importą, nebijokite klausti išsamiai, nes kuo daugiau žinome apie jūsų krovinio specifiką, tuo mažiau bus nep malonių staigmenų kelyje.