Užtikriname siuntinių pervežimą į Olandiją patogiai: vadovas iš vidaus

Esu šioje srityje jau daugiau kaip dvidešimt metų. Per tą laiką mačiau viską – nuo padegto sunkvežimio perėjime Vokietijoje iki to, kaip dėl vienos klaidos sąskaitoje krovinius uždaro Roterdamo uoste trys mėnesiai. Olandija (Nyderlandai) yra viena pagrindinių logistikos širdų Europoje, ir dirbti su ja yra malonu, jei žinai, ką darai. Tačiau pradedančiam eksportuotojui ar paprastam žmogui, norinčiam nusiųsti daiktų giminaičiams ar verslo partneriams, visa tai gali atrodyti kaip tamsus miškas. Šiandien noriu papasakoti, kaip tai veikia iš vidaus, be jokiųdainų ir be "korporatyvinio" kalbėjimo. Mūsų tikslas paprastas – užtikriname siuntinių pervežimą į Olandiją patogiai, saugiai ir taip, kad jums nieko kito nebūtų reikia daryti, kaip tik laukti pranešimo, kad prekės pasiekė adresatą.

Kodėl Olandija? Čia yra "vartai" į visą pasaulį per Roterdamo uostą, bet dažniausiai mūsų klientams reikia paprasto krovinio gabenimo į Amsterdamą, Eindhoveną ar Tilburgą. Rinka yra labai konkurencinga, o olandai, kaip vartotojai, yra itin reiklūs – jei pažadėjote antradienį, reikia pristatyti antradienį, o ne "kažkur tarp antradienio ir ketvirtadienio". Todėl procesas turi būti sutvarkytas iki smulkmenų.

Svarbiausia yra suprasti, kad logistika neapsiriboja tik vairuotoju, sėdinčiu behind the wheel. Tai sudėtingas mechanizmas, kurį sudaro dokumentai, muitinės procedūros (net jei esame ES viduje, kai kurie krovinių tipai reikalauja specialaus dėmesio), krovos darbai ir, žinoma, patogumas klientui. Kai sakome, kad užtikriname siuntinių pervežimą į Olandiją patogiai, turime omenyje tai, kad klientas neturi galvoti apie vairuotojo poilsio laiką ar degalų kainas. Jis tiesiog gauna paslaugą.

Kas dėl laiko ir maršrutų?

Kelias į Olandiją per Vokietiją yra intensyvus. Yra dienų, kai vairuotojai praleidžia po 4-5 valandas tiesiog stovėdami spūstyse prie Dortmundo ar Hanoverio. Tai realybė, su kuria susiduriame kasdien. Nors atstumas nuo Vilniaus iki Amsterdamo yra apie 1700 km, patogus pervežimas reiškia ne tik greitį, bet ir prognozuojamumą.

Kiek laiko tikrai užtruks šis kelias?

Nėra vieno atsakymo, tinkančio visiems, nes viskas priklauso nuo to, ką ir kiek vežame. Jei tai yra "pilotinis" krovinys – tai yra, kai vairuotojas važiuoja tiesiai pas jus, užkrauna ir važiuoja tiesiai į Olandiją be sustojimų, tai paprastai užtrunka maždaug dvi paras. Tačiau dažniausiai dirbame su daliniais krovinais (groupage), kai viename sunkvežimyje sukeliami dešimtų klientų siuntinių. Tada reikia suskaičiuoti laiką pakrovimui Lietuvoje, iškrovimui tarpiniuose terminaluose Lenkijoje ar Vokietijoje, ir galiausiai pristatymui gatvės lygmeniu adresatui. Tokie maršrutai dažniausiai trunka nuo trijų iki penkių darbo dienų.

Ar galima kažkaip paspartinti procesą?

Galima, bet tai kainuoja. Jei jums būtina, kad prekės būtų Amsterdame rytoj, turime skirti specialų transportą, kuris važiuos be sustojimų arba su keletu vairuotojų vairoje. Vadinasi "ekspresinis reisas". Tačiau tokiu atveju reikia būti pasiruošusiam, kad kaina bus gerokai didesnė nei standartinis pervežimas, nes mums tenka išnaudoti visą sunkvežimio talpą tik jūsų siuntiniui. Bet jei verslo prasme šis laikas svarbiau nei pinigai – mes tai padarysime.

Kodėl kartais vėluoja, jei nėra avarijų?

Žmonės dažnai galvoja, kad vėlavimai yra tik dėl techninių gedimų, tačiau dažniausia priežastis yra "kliento faktorius" arba muitinė. Pavyzdžiui, jei atvykstate prie vairuotojo pakrauti ir pradedate ieškoti popierių, kurie buvo "kažkur stale", prarandame valandą. Arba jei į Olandiją vežate prekes, kurios yra pavojingos (ADR), ir vairuotojas turi laikytis griežtų poilsio režimų. Kartais tiesiog užstringa sunkvežimis pasienio punkte arba tarpinėje bazėje, kur reikia persiųsti krovinią į kitą mašiną – tai vadinama "krovinio perkėlimu", ir tai užima laiko.

Dokumentai ir oficialūs reikalai

Dvidešimt metų praleidau šioje srityje, ir galiu pasakyti: blogiausia naktis yra tada, kai vairuotojas pasiekia paskirties tašką, o dokumentuose trūksta vienos parašo ar dešimtės. Olandijos muitinė ir policija yra labai tikslūs.

Ką reiškia CMR sąvarašas ir ar jis būtinas?

CMR (Convention on the Contract for the International Carriage of Goods by Road) tai yra pagrindinis dokumentas, kuris lydi kiekvieną tarptautinį krovinių pervežimą. Jis yra kaip krovinių pasas. Be jo negali važiuoti nei vienas sunkvežimis. Jame nurodomas, kas siuntėjas, kas gavėjas, kas vežėjas, kas ir kiek yra pakrauta, ir kokia yra krovinio vertė. Jei siuntinį pasiekia žala, draudimo kompanija kalbės tik remdamasi šiuo dokumentu. Todėl labai svarbu, kad CMR būtų užpildytas tiksliai ir be klaidų. Mes visada jums padėsime tai suformuluoti teisingai.

Ar reikia mokėti mokesčius ar muitą, jei važiuojame į ES šalį?

Kadangi ir Lietuva, ir Nyderlandai yra Europos Sąjungos narės, tai paprasti prekių pervežimai (tarp ES šalių) muitų neturi. Tai vadinama "vidinė prekyba". Tačiau čia yra vienas "bet". Jei prekės yra iš trečiosios šalies (pavyzdžiui, JAV ar Kinijos) ir jos atvyksta į Lietuvą, o turi būti nukreiptos į Olandiją, gali reikėti susitvarkyti transitinį deklaravimą. Be to, jei vežate alkoholį ar tabaką, čia jau veikia akcizų taisyklės, ir reikia specialių dokumentų (EMCS), kad nepirštumėte ant akcizo mokesčio. Gerai, kad užtikriname siuntinių pervežimą į Olandiją patogiai, nes mes patys užtikriname, kad visi šie "popieriai" būtų tvarkingi, o klientui nereikėtų lankyti muitinės posto.

Kas daryti, jei sąskaitoje faktūroje yra klaidų?

Tai klasika. Vairuotojas sėda į mašiną, važiuoja šimtus kilometrų, o paskutinę sekundę pastebime, kad sąskaitoje faktūroje neteisingai nurodytas prekių kodas (HS kodas) arba gavėjo adresas. Olandijoje, jei sąskaita neatitinka faktinio krovinio, gali būti problemų su iškrovimu. Todėl visada prašome patikrinti dokumentus dar prieš mums atvykstant pas jus pakrauti. Jei pastebite klaidą – paskambinkite, mes pakeisime elektroninę versiją akimirką. Tačiau jei klaida pastebima jau parvežus į Olandiją, gali tekti mokėti baudas ar laukti dieną, kol išsiųsite naują dokumentą.

Krovinių tipai ir specifika

Ne viskas, ką žmogus nori nusiųsti, telpa į standartinę dėžę ant paletės. Per dvidešimt metų mačiau neįtikėtinų daiktų, kuriuos teko gabenti – nuo senovinių pianinų iki indukcinės krosnies, svėrusios 20 tonų.

Ar galima vežti didelius, neįprastus daiktus?

Žinoma, tai vadinama "negabaritinis krovinys". Jei turite statybinę techniką, ilgas sijas ar ypatingai sunkias mašinas, mums reikia specialių leidimų ir maršruto planavimo. Standartinis sunkvežimis su tentu netilps į kai kuriuos Olandijos miestų centruose esančius tiltus arba neprasvers per tam tikras vietas, jei krovinys per sunkus. Tokiu atveju reikia planuoti maršrutą iš anksto, kartais su lydinčiais automobiliais. Tai ne taip paprasta kaip įprastas siuntinių pervežimas, bet mes tai darome ir tai mums ne kasdien, o kas savaitę.

Kaip tvarkomasi su paletėmis? Ar turi būti standartinės?

Labai svarbu. Europoje yra vadinamosios "Europaletės" (EUR 1, 1200x800 mm). Jos yra standartas. Jei jūsų prekės stovi ant senos, supuvusios paletės, kuri koja nulūžo kai vairuotojas ją pakėlė šakliuose – gali būti nemaža bėda. Krovinių tvarkymo centrų ("krosų") personalas Olandijoje gali tiesiog atsisakyti priimti tokią paletę, nes ji kelia pavojų jų įrangai. Geriausia yra naudoti keičiamas paletes (EPAL). Jei neturite savų, mes galime jas suteikti arba susitarti dėl paletės keitimo (swap) su gavėju Olandijoje.

Ar saugu vežti trapų elektroniką ar stiklą?

Kiekvienas krovinys yra rizikingas, tačiau trapūs daiktai reikalauja specialios priežiūros. Mes negarantuojame, kad sunkvežimis nevažiuos per duobę, bet mes užtikriname, kad krovinys bus tinkamai užfiksuotas ir apsaugotas. Vairuotojai mūsų komandoje yra patyrę, jie žino, kaip užsegti juostas, kaip padėti "pagalves" tarp paletės, kad jos nesitrenktų viena į kitą. Be to, visada rekomenduoju sudaryti krovinio draudimą. Nors mes užtikriname siuntinių pervežimą į Olandiją patogiai ir atsakingai, stichija ar nelaimingas atsitikimas kelyje gali įvykti bet kur. Draudimas užtikrina, kad jūsų pinigai grįš, jei stiklas sulūž.

Kainos ir mokėjimai

Visiems svarbiausia klausimas – kiek tai kainuos? Rinka yra dinamiška, kainos svyruoja priklausomai nuo degalų, sezono ir neto nuo savaitės dienos.

Nuo ko priklauso galutinė kaina?

Kaina formuojasi pagal kelis pagrindinius faktorius: krovinio svorį ar tūrį (kuris didesnis), atstumą (dažniausiai skaičiuojame pagal km), ir krovimo/iškrovimo sudėtingumą. Jei reikia vairuotojui padėti rankomis krauti dėžes į mašiną (vadinamas "manual loading"), tai taip pat papildomai įkainojama. Dar vienas dalykas – vietos Olandijoje. Pristatyti į pramoninę zoną prie Roterdamo lengviau ir pigiau nei į siaurą gatvelę Amsterdamo senamiestyje, kur vairuotojui reikės gaišti valandas rasti vietą statyti.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Stengiamės būti kiek įmanoma skaidrūs. Kai pateikiate užklausą, mes sakome "nuo... iki...", arba fiksuotą kainą, jei žinome tikslų adresą ir svorį. Tačiau gali atsirasti papildomų išlaidų, kurias nulemia gavėjas. Pavyzdžiui, jei Olandijoje gavėjas reikalauja, kad krovinių būtų iškrauta "kranu" (krautuvu), o ne užlenkiamomis galinėmis durimis, tai gali kainuoti papildomai 50-100 eurų, nes tai reiškia papildomą techniką. Kartais taip pat būna taip vadinama "waiting fee" – laukimo mokestis, jei vairuotojas laukia ilgiau nei valandą, nes gavėjo nėra vietoje.

Kada geriausia užsakyti pervežimą?

Geriausia – kuo anksčiau. Idealiu atveju savaitę-dvi iki išvykimo. Taip mes galime puikiai suplanuoti maršrutą, surinkti kitus dalinius krovinius ir pasiūlyti geriausią kainą. Jei skambinate ryte ir sako, kad reikia vežti šiandien vakare – tai įmanoma (mes esame "greitoji pagalba"), tai bus brangiau, nes teks keisti mūsų planus. Tačiau esame pasirengę ir tokiam iššūkiui.

Išvada

Per dvidešimt metų šioje srityje supratau viena dalyką – klientui nereikia žinoti, kaip veikia sunkvežimio degalų siurblys ar kaip sudaryti CMR protokolą.