Užsisakykite perkraustymą į Olandiją ir atgal dabar: vadovas iš vidaus

Sveiki, draugai. Esu šioje srityje jau virš dvidešimties metų. Per tą laiką esu matęs viską – nuo tų, kurie perkrausto vieną krepšį, iki didelių verslininkų, kuriantis gamyklas Nyderlanduose. Olandija, arba kaip mes sakykime, Nyderlandai, yra vienas populiariausių taškų mūsų tautiečiams. Žmonės važiuoja dirbti į Amsterdamą, Roterdamą, Eindhoveną ar net į mažesnius miestelius prie sienos su Vokietija. Bet kai kalba eina apie perkraustymą į Olandiją, dažnai pasitaiko panikos, nes žmonės nežino, nuo ko pradėti ir kaip viskas vyksta iš tikrųjų, o ne teoriškai.

Šiame straipsnyje nerašysiu sausų instrukcijų, kurias galima rasti bet kokioje vadovėlyje. Kalbėsiu kaip žmogus, kuris kasdien stovi prie krovininių, skaičiuoja kubus, ginčijasi su klientais dėl pianinų ir žino, kokia yra „Briuselio“ duobės kaina. Jeigu planuojate perkraustymą į Olandiją ir atgal, ši informacija jums pravers daugiau nei reklamos skelbimai. Pažiūrėkime, kaip tai veikia praktiškai.

Kas susiduria su kainomis ir planavimu?

Kiek tikrai kainuoja perkraustymas iki Olandijos?

Tai, žinoma, pats populiariausias klausimas, bet atsakymas nėra vienas skaičius. Viskas priklauso nuo to, kiek daiktų turite – ar tai tik kelios dėžės iš studento bendrabučio, ar pilnas namas su baldais iš buto Kaune. Paprastai perkraustymas į Olandiją kainuoja nuo 500 eurų už mažus krovinius iki kelių tūkstančių, jei reikia didelės furos su keliomis sustojimais. Paskaičiuokime taip: jeigu tūris mažiau kaip 10 kubinių metrų, galima rasti dalinio krovinio variantą, o jeigu turite pilną „dviejų kambarių“ butą, reikės skirti apie 1500–2500 eurų, priklausomai nuo distancijos konkrečiame mieste (Amsterdamas yra brangiau už Mastrichtą dėl užstatymų).

Ar galima keliauti pigiau, jei aš pats padėsiu krauti?

Žinoma, galima, bet čia būna taip: sutaupote 50 eurų už krovėjus, bet prarandate nervus ir nugarą. Mūsų praktikoje buvo atvejų, kai klientai norėjo sutaupyti ir patys nešė šaldytuvą, o paskui teko mokėti už jo taisymą, nes nukrito nuo rampos. Tačiau jei esate jaunas ir stiprus, o daiktai mažai, perkraustymas į Olandiją gali būti atliekas jūsų jėgomis – mums tik reikia nuvežti tuščią konteinerą ar furos priekį. Bet dažniausiai klientai visgi pasirenka „po raktų“ principą, kai mes viską pakeliame ir parodome.

Kiek laiko užtrunka tas visas reikalas?

Tiesioginis vairavimo laikas nuo Vilniaus iki Amsterdamo yra apie 18–20 valandų, tačiau su pietų pertraukomis, poilsio režimais ir muitinės procedūromis tai užtrunka maždaug dvi dienas viena kryptimi. Jeigu perkraustymas į Olandiją įvykdomas su daliniu krovininiu, kai vairuotojas sustoja pasiimti kitų klientų daiktus Vokietijoje ar Lenkijoje, gali prireikti ir trijų dienų. Visada geriau planuoti savaitgalį atsargiai, o ne tiksliai iki valandos.

Ar reikia mokėti už važiavimą per Briuselį ar Vokietiją?

Mums, ekspedicijos specialistams, tai dienos duomenis, o klientams dažnai staigmena. Kelyje į Olandiją ar atgal tenka kirsti kelias valstybes, ir kiekviena turi savo mokesčius – Vokietijoje tai „vignette“ (mokėjimas už aplinkosaugą), Lenkijoje – kelių mokesčiai, o Belgijoje dažnai tenka važiuoti aplinkkeliu, kuris taip pat nemokamas. Šie sumuoja apie 100–150 eurų abiem kryptimis, ir tai įeina į galutinę sąskaitą, todėl nedžiukinkitės, kai matote eilutę „kelių mokesčiai“.

Kelionės eiga ir Olandijos realybės

Ar saugu perduoti raktus vairuotojui, kurį mažai pažįstu?

Esu matęs tūkstančius vairuotojų, ir galiu pasakyti – profesionalai yra profesionalai. Mūsų komandoje dirba žmonės, kurie dirba jau dešimtmetį. Kai atvykstate perkraustymą į Olandiją atlikti, vairuotojas pasirašo sutartį, paima protokolą ir atsakingai užrakiną furos duris. Žinoma, visada patariu išsivežti brangiausius daiktus (pinigus, dokumentus, juvelerinius dirbinius) su savimi į keleivinę mašinos dalį, o ne palikti sandėliuke, bet dėl baldų ir technikos galite būti ramūs.

Kas daryti, jei Olandijoje nebetelpa į namus ar yra laiptai be lifto?

Olandija yra unikali savo architektūra – čia daug senų namų Amsterdame su staigiais ir siaurais laiptais, į kuriuos neįlenda normali spinta. Jeigu perkraustymas į Olandiją planuojamas į tokį butą, mes apie tai turime žinoti iš anksto. Mes turime specialią įrangą – keltuvus, kuriais galima pakelti baldus pro langą, jei laiptai neleidžia. Tai kainuoja papildomai, bet taip išgelbėsite sofą nuo sugadinimo.

Ar galima vežti maistą ir gyvūnus?

Maisto produktus vežti galima, bet yra ribojimai – mėsą ir pieno produktus geriau nevežti, muitinė gali konfiskuoti, o tai uždelgs visą procesą. O gyvūnai? Taip, dažnai vežame šunis ir kates. Jie turi būti su veterinariniais pažymėjimais (čipas, skiepai) ir kelionės dėžėje. Vairuotojas juos reguliariai maitins ir išves pasivaikščioti, nes jie mums ne krovinys, o gyvos būtybės. Atsimenu vieną atvejį, kai vežome šunį į Hagą, ir jis visą kelią lošė ant vairuotojo gurnų.

O jeigu reikės padėti su baldų surinkimu Olandijoje?

Tai standartinė mūsų paslauga. Ne visi sugeba surinkti komplektinę spintą ar lovę, kurią išmontavome Lietuvoje. Mūsų komandos nariai turi su savimi įrankius ir žino, kaip viską vėl sujungti. Nereikia kvieti vietinių meistrų, kurie uždirba po 50 eurų per valandą – mes tai padarome greičiau ir pigiau kaip perkraustymo į Olandiją dalį.

Dokumentai, muitinė ir smulkmenos

Kokie dokumentai reikalingi, kad nebuvo problemų muitinėje?

Kadangi Lietuva ir Olandija yra ES erdvėje, ribos formalios taip pat kaip tarp Vilniaus ir Kauno, tačiau krovininiai vis tiek sustoja patikrai. Reikalingas TIR karnetas (jei fura su TIR), prekių vekselis CMR ir krovinio deklaracija. Jei perkraustymas į Olandiją atliekamas dėl darbo, dažnai reikia parodyti darbo sutartį ar nuomos sutartį, kad muitininkai įsitikintų, jog daiktai nėra prekybinis krovinys parduodimui.

Ar reikia deklaruoti techniką, pvz., didelį televizorių?

Jeigu technika naudota ir ji atrodo kaip asmeninis daiktas, deklaruoti nereikia. Bet jeigu vežate 5 naujus „Samsung“ televizorius dėžėse, tai jau atrodo įtartai. Muitinė gali manyti, kad tai verslas. Todėl, jei perkraustymas į Olandiją apima naujus daiktus, kurių negavote dovanų, būkite pasiruošę paaiškinti jų kilmę. Geriau išpakuoti ir rodyti, kad tai jūsų senas, bet gerai išlaikytas kompiuteris.

Kas nutinka, jei fura sugenda kelyje?

Tai blogiausias scenarijus, bet jis įvyksta. Per 20 metų mums sugedo varikliai, lūžo puspriekabės ratų ašys. Tokiu atveju mes skubiai išsiunčiame pagalbinę techniką arba perkrauname krovinį į kitą furos priekį. Klientui tai paprastai kainuoja laiko, bet ne pinigų, nes visą atsakomybę prisiima mūsų draudimas. Esu matęs, kaip klientas panikavo, kai mes stovėjome ties Vokietijos autostrada be vieno rato, tačiau po 4 valandų viskas buvo išspręsta.

Ar galima užsisakyti grįžtantį krovinį, t.y. atgal į Lietuvą?

Žinoma, dauguma mūsų klientų dirba sezoną arba grįžta galiausiai atgal. Jeigu planuojate perkraustymą iš Olandijos po metų, pasirašome abipusę sutartį. Kartais netgi taip atsitinka, kad vežame vienus žmones į Olandiją, o tą pačią fura pargabename kitus, kurie grįžta atostogauti. Tai leidžia mums pasiūlyti geresnes kainas, nes mašina nevažiuoja tuščia.

Išvada

Galiausiai noriu pasakyti vieną dalyką – perkraustymas į Olandiją nėra kosminė misija, jeigu jį patikėsite profesionalams. Esu matęs, kaip žmonės bandė tai daryti patys su nuomota „Gazelle“, ir paskui gailėjosi pinigų, prarastų laiko ir sulaužytų nugarų. Olandija – puiki šalis, bet ji toli, o kelyje yra daug pavojų. Pasiruoškite savo daiktus, pasakykite mums tiesą apie jų kiekį (nepasakykite, kad „truputį“, jei tūris 15 kubų), ir mes viską užtikrinsime. Skambinkite dabar, o mes suskaičiuosime ir parodysime, kad logistika gali būti paprasta ir sklandi.