Užsisakykite patikimą perkraustymo servisą Olandija Lietuva: Vadovas iš vidaus

Sveiki, draugai. Šioje srityje prisibuvoau jau virš dvidešimt metų, ir pasakysiu tiesiai – keliai tarp Nyderlandų ir Lietuvos man yra kaip penki pirštai. Mačiau viską: nuo tų, kurie bando save perkelti „Opel Astra“ bagažinėje, iki prabangių vilų iš Hagos perkėlimų, kurie užtrunka savaites. Žinoma, visada norima taupyti, bet kai kalbame apie tokius atstumus – apie 1500–1700 kilometrų viena kryptimi – klaidos kainuoja brangiai. Jei planuojate sugrįžti į Lietuvą arba keliaujate į Olandiją darbui, šis straipsnis skirtas būtent jums. Čia nebus sausų faktoidų, o geras senas, lietuviškas patarimas, kaip išvengti nervų griuvėsių.

Perkraustymas tarp šalių nėra tik apie tai, kad kažkas padeda dėti dėžes į sunkvežimį. Tai sudėtingas mechanizmas, kuriam reikalingi: tinkamas transportas, žinios apie kelių situaciją Vokietijoje ir Belgijoje, supratimas apie muitinės niuansus (nors ir esame ES, bet dokumentai vis tiek svarbūs) bei, žinoma, patikimi žmonės. Kai užsisakote patikimą perkraustymo servisą Olandija Lietuva maršrutu, jūs iš tikrųjų perkaite ramybę. Aš dažnai girdžiu: „o, kaimynas vežė pigiau“. Taip, tik važiuodami jie prarado dalį baldų, nes vairuotojas nesugebėjo įveikti posūkio arba buvo girtas. Todėl, svarstydami galimybes, visada vertinkite rizikas.

Šiandien rinka yra pilna pasiūlymų. Yra didelės korporacijos, kurios vežia tūkstančius konteinerių ir joms nesvarbu viena keleivio sofa, o yra ir mažos šeimyninės komandos, kurios dirba „šeima prie šeimos“. Abu variantai turi savo privalumų, bet atrinkiant partnerį reikia žiūrėti į tai, kiek jie tikrai supa šį konkretų maršrutą. Olandijos keliai yra specifiniai – siauri, daug dviračių, o Lietuvoje – geros trasos, bet vietomis prastos privažiavimo kelysnės. Tiesiog pasikalbėkime su vadybininku ir paklauskite, kiek kartų jie važiavo šiuo maršrutu per pastarąjį mėnesį. Jei atsakymas miglotas – bėkite.

Pinigai, kainos ir paslėpti mokesčiai

Kiek vidutiniškai kainuoja perkraustymas iš Olandijos į Lietuvą?

Žiūrėkime tiesiai į akis – be konkretaus daiktų sąrašo (inventoriaus) tikslios kainos nesakys niekas. Tačiau, remiantis mano praktika, jei turite standartinį vieno ar dviejų kambarių butą, tai kaina svyruoja nuo 1200 iki 2000 eurų, priklausomai nuo to, ar reikia krovikų abiejuose galuose. Jei tai pilna nameilė su garažu, kur pilna technikos, tai žiūrėkime link 3000–4000 eurų. Degalai brangsta, keltai per Vokietiją ar Daniją irgi nebekainuoja centais, todėl nepasitikėkite pasiūlymais, kurie atrodo per gera būti tiesa.

Ar galiu gauti nuolaidą, jei randu dar žmonių, kurie nori vežti kartu?

Tai vienas dažniausių klausimų. Taip, tai vadinama „daliniu krovininiu“ arba „kolektyviniu“ reisu. Jei aš turiu eiti į Amsterdamą ir turiu vietos 10 kubinių metrų, o jums reikia tik 5, aš galiu siūlyti pigiau, nes išdalijau degalų sąnaudas. Bet čia yra vienas „bet“. Turiu surasti kitą klientą, kurio daiktai telpa į tą patį sunkvežimį ir yra tame pačiame laike. Jei jūsų grafikas lankstus, galite laukti ir sutaupyti 30–40 proc., jei ne – teks mokėti už ekskursinį reisą.

Kas nutinka, jei pasirodo, kad daiktų yra daugiau, nei planavau?

Labai dažna situacija. Žmogus sako: „aš turiu tik dvi LOFT spintas ir dvidešimt dėžių“. Atvyksta komanda, o ten dar stovi dviračias, sodininkas, didelis stalas ir dar pora maišų su drabužiais, kurie neįtelpa į dėžes. Nieko katastrofiško – mes tiesiog įtraukiame tai į galutinį sąskaitą. Jei nebebetenka vietos sunkvežimyje, tenka išsiųsti papildomą automobilį, o tai jau brangiau. Geriausia – nufotografuokite viską iš anksto ir atsiųskite mums, kad galėčiau tiksliai įvertinti tūrį.

Ar reikia mokėti kažką iš karto?

Dažniausiai imamas avansas (užstatas), kuris užtikrina, kad klientas „neišsils“ ir kad mes rezervuojame jam vairuotoją bei datą. Paprastai tai 10–30 proc. nuo galutinės sumos. Likusią dalį sumokate, kai krovinys pasiekia paskirties vietą arba tais pačiais metais prieš iškraunant, jei sutartame taip. Niekada neduokite visų pinigų iš karto, nebent tai labai žinoma ir patikima kompanija.

Logistika: keliai, laikas ir neprognozuojamos situacijos

Kiek laiko užtruks važiuoti iki Lietuvos?

Google Maps rodo apie 18 valandų važiavimo be sustojimų iš, tarkime, Roterdamo iki Vilniaus. Bet mes ne vairuojame „Formulę-1“. Sunkvežimis turi greičio ribotuojus (90 km/h Vokietijoje), o vairuotojui reikia poilsio. Taigi, realiai tai trunka apie 2–3 dienas. Jei reikia rinkti kitus krovinius kelyje (pvz., Vokietijoje ar Lenkijoje), gali užtrukti ir 4 dienas. Visada planuokite savo atvykimą su savaitės atsarga, ypač jei jums jau tenka išsinuomoti butą.

Ar galite atvyti tą pačią dieną, kai aš paskambinu?

Jei būtų taip paprasta... Sunkvežimiai yra užimti savaites iš anksto. Jei tu atvažiuoji į Olandiją ir saki: „važiuokit šiandien“, tai gali atsitiktik tik tada, jei aš turiu tuščią mašiną, kuri kažką tik numetė Rygoje ar Klaipėdoje ir sugrįžta tuščia. Tai vadinasi „tuščias reisas“ (backload), ir tuomet gali gauti labai gerą kainą. Bet tokių atsitiktinių „pasitaikymų“ nebus penkias dienas per savaitę, todėl geriau praneškite apie perkraustymą mažiausiai prieš savaitę-dvi.

Ar sunku su jūsų mašina važiuoti per Olandijos miestus?

Olandija – šalis, kurioje viskas suprojektuota dviračiams, ne sunkvežimiams. Užvažiuoti į Amsterdamo centrą arba senąjį miestelį gali būti tikras košmaras, jei ten yra siauros gatvelės ir „automobilių draudimo“ ženklai. Mes dažnai tenka naudoti mažesnes transporto priemones (7.5 t arba „pikapus“) arba net perkrauti daiktus į didesnį sunkvežimį, kuris stovi miesto pakraštyje. Todėl visada nurodykite tikslų adresą ir, jei yra galimybės, pasilikite vietos parkavimui dideliai mašinai.

Kas daryti, jei kelio metu sugenda mašina?

Su mumis to nenutinka, nes turime techninę priežiūrą prieš kiekvieną reisą. Bet jei tai nutiktų (pavyzdžiui, probaračiai arba variklio gedimas), mes turime pagalbos tarnybą visoje Europoje. Klientui nereikia nieko daryti – mes organizuojame krovinio perkelimą į kitą mašiną ir tęsiamame kelią. Visi mūsų kroviniai yra apdrausti, todėl jūsų baldai nebus prarasti kelyje.

Krovimo darbai, baldai ir technika

Ar jūsų vairuotojai padės man nešti dėžes?

Čia svarbu suprasti skirtumą. Vairuotojo pagrindinis darbas – vairuoti ir gabenti krovinius saugiai. Jis gali padėti nunešti kelias svarbias dėžes arba padėti stumti vežimėlį, bet jis nėra profesionalus krovikas, kuris dirba 8 valandas per diena nešdamas sofas. Jei jums reikalingas pilnas kompleksinis paslaugų paketas – iškrauna visą butą, išmontuoja baldus, užpakuoja juos į burbulus ir į krauna į mašiną – tai reikia užsakyti specialią krovikų komandą. Tai kainuoja brangiau, bet bet nusprendžia nugarą.

Kaip su jumis vežti pianiną ar tėvynę?

Tai jautrus klausimas. Pianinas ar senovinis tėvynės stalas neįeina į standartinę dėžę. Juos reikia specialiai užfiksuoti, o dažnai ir išmontuoti (nuimti kojas, rėmus). Aš asmeniškai visada rekomenduoju šiuos daiktus įvertinti vizualiai arba net siųsti nuotraukas. Kartais reikia ne tik papildomų žmonių, bet ir specialių priemonių – juostų, pakėlimo diržų. Nepabandykite tai padaryti patys su kaimynu, nes viena netikus judesys gali baigtis ne tik sugadintu baldu, bet ir nugaros trauma.

Ar reikia patiems rinkti dėžes?

Galite rinkti, bet mes taip pat galime juos atvežti. Parduodame arba nuomojame statybines dėžes (tokias, kokie įmonės perveža dokumentus), kurios yra daug tvirtesnės nei paprastos „Lidl“ dėžės. Be to, jei renkats patys, būkite tikri, kad dugnas nepraslysta. Niekada nebeužpildykite dėžės knygomis taip, kad ją neįmanoma pakelti – vėliau vairuotojas tiesiog atsisakys jos nešti, arba dėžė sutrūkš po svorio.

Ar saugu vežti kompiuterius ir plazminius televizorius?

Žinoma, jei jie užpakuoti. Geriausia, jei turite originalią pakuotę – ji yra pritaikyta būtent tam modeliui. Jei ne, reikia naudoti storą putų plastiką (puplentes) ir stiprią kartoną. Viskas turi būti užfiksuota taip, kad joks daiktas nejudėtų viduje. Esu matęs, kaip 50 colių televizorius skrenda per saloną, nes buvo padėtas ant sėdynės be jokio fiksavimo. Uždekite „lūpų dažų“ (lipduką), kad tai yra trapus krovinys.

Išvada

Galiausiai, noriu pasakyti vieną dalyką. Perkraustymas – tai stresas, bet jis gali būti ir lengvas, jei viską pavedate profesionalams.