Užsakyti patikimą perkraustymą iš Olandijos į Lietuvą: Vadovas, kuris sutaupys jūsų nervus

Dirbu šioje srityje beveik dvidešimt metų ir per tą laiką mačiau viską – nuo baldų, kurie buvo sumušti dar prieš įvežiant juos į sunkvežimį, iki situacijų, kai klientai laukė savo daiktų savaitę ilgiau nei tikėjosi, nes vairuotojas „užstrigo“ Vokietijoje. Olandija yra viena populiariausių kryptų mums, lietuviams, daugelis ten dirba, kuria šeimas ir renka turtą, bet ateina momentas, kai reikia sugrįžti. Tada kyla klausimas, kaip viską taip organizuoti, kad nenuviltų kaina ir kokybė.

Nors manykite, kad užsakyti patikimą perkraustymą iš Olandijos į Lietuvą yra paprasta užduotis – paskambinai, pasakai, kiek turi dėžių, ir laukiai – realybėje viskas yra sudėtingiau. Rinka yra persmelkta „viksvų“ firmų, kurios siūlo neįtikėtinai low kainas, tačiau paslėpia papildomus mokesčius arba naudoja senus techninius reidus. Esu matęs, kaip jaunos šeimos, kurios tikėjosi sutaupyti šimtus eurų, galiausiai mokėjo dvigubai daugiau dėl „pavėlujusio iškrovimo“ arba neįrengtų liftų. Šiame straipsnyje nekalbėsiu apie sausas teorines gairių, o pasakysiu taip, kaip yra – iš vairuotojo ir logistiko, kuris tūkstančius kilometrų nuvažiavęs tarp Amsterdamo, Roterdamo ir Vilniaus, akių.

Tikslas vienas – padaryti taip, kad jūsų turtas atvyktų saugiai, o piniginė nenukentėtų. Rengiantis šiam žingsniui, svarbiausia ne tik kaina, bet ir tai, kas už jos pasislėpė: ar tai yra pilnavertis krovininis sunkvežimis su liftu, ar tik paprastas furgonas, kurio vairuotojas neįsivaizduoja, kaip pakelti šaldytuvą trečiu aukštu be lifto. Pažiūrėkime, su kokiais iššūkiais dažniausiai susiduriama.

Dažniausiai užduodami klausimai apie logistiką ir kainas

Kiek tiksliai gali kainuoti toks perkraustymas?

Čia nėra vieno atsakymo, kaip parduotuvėje, kur ant etiketės parašyta kaina. Viskas priklauso nuo to, kiek turite daiktų – ar tai tik kelios dėžės ir lova, ar pilnas namas su sofa ir pižamų spinta. Jei turite maždaug 15 kubinių metrų krovinių, tai maždaug vieno pusiau priekabos sunkvežimio (apie 20-30 m3 talpos) dalis, o kaina svyruoja nuo 800 iki 1500 eurų, priklausomai nuo sezono ir degalų kainos. Didelės šeimos, reikalingos visos 40 tonų mašinos, kaina gali šokti ir iki 3000–4000 eurų, jeigu reikia daryti kelis sustojimus arba naudoti specialią įrangą.

Kodėl kaina pasikeičia, kai vairuotojas jau atvyksta į Olandiją?

Tai viena labiausiai erzinančių situacijų, bet dažnai kaltas yra nepergalvotas klientas. Vadybininkas klausia: „Ar yra liftas?“, o jūs atsakote: „Taip“, o pats namas yra senas, o liftas – tokio mažo, kad į jį netelpa skalbimo mašina. Tokiu atveju vairuotojas privalo naudoti kėbulus, o tai papildomai kainuoja, nes darbas vyksta ilgiau ir fiziškai sunkiau. Taip pat dažnai nutinka, kad klientas pamiršta pasakyti apie drabužinę ar rūsį, kur pilna dėžių – tokiu atveju kiekis padidėja, o mašina gali tiesiog netilpti, reikalingas antras reisas.

Ar verta rinktis brangiausias firmas?

Ne visada, tačiau per pigiausią aš taip pat nebūčia pataręs. Brangios firmos dažnai moka už gerą draudimą ir profesionalų personalą, kuris supranta, kad antikvarinė veidrodis spinta nėra keliamosios rankenos. Pigiausi pasiūlymai dažnai remiami tuo, kad vairuotojas dirba be sutarties, o jei nutyla šaldytuvas – „gaila, taip jau atsitiko“. Geriausia rinktis vidutinę kainą ir prašyti realių atsiliepimų arba nuotraukų iš ankstesnių perkraustymų.

Kas nutinka, jei mašina sugenda kelyje?

Esu matęs tai ne kartą, ir tai tikra bėda, jei dirbate su nepatikimais žmonėmis. Patikima kompanija visada turi draudimą ir pagalbos paslaugas kelyje (pvz., „PZU“ ar „Gjensidige“ draudimas techninėms pagalboms), o jei mašina negali važiuoti, turi išsiųsti kitą. Jei užsakovas pasirašė paprastą popierių be garantijų, jo daiktai gali stovėti prie kelkraščio Vokietijoje dienomis, kol kas nors nuspręs, ką daryti. Mūsų atveju mes tiesiog išsiunčiame rezervinę mašiną, kad klientas netektų laukti.

Dokumentai, draudimas ir „pavojingi“ daiktai

Ar reikia deklaruoti daiktus muitinei, jei važiuojame į ES šalį?

Nors Lietuva ir Olandija yra Schengeno zonoje, perkraustant turtą, ypač jeigu grįžtate gyventi galutinai, visada verta turėti inventoriaus sąrašą. Muitinės pareigūnai gali sustabdyti mašiną ir paklausti, ką vežiate – ar tai ne prekyba, o asmeniniai daiktai. Jei vežate naują, su etiketėmis techniką, gali kilti abejonių, ar ją neperkate pardavimui, todėl geriau turėti pirkinių čekius arba įrodymus, kad tai naudotas turtas.

Ar draudimas automatiškai įeina į kainą?

Dauguma firmų siūlo pagrindinį draudimą, kuris dažnai yra labai simbolinis – pvz., 1-2 EUR už kilogramą jei kas nors nutinka. Tai reiškia, jei sugenda 100 kg svarbių daiktų, gausite tik 100-200 eurų atlyginimo, o ne realią vertę. Aš visada patariu susitarti dėl „visavertės vertės“ draudimo, kuris kainuoja brangiau, bet jei šaldytuvas nukrenta laiptais, jums sumokės jo rinkos kainą, o ne „kompensaciją už metalo laužą“.

Ar galima vežti alkoholį ir maisto produktus?

Čia būna daug nesutarimų, nes klientai visada nori parsivežti pigesnės olandiškos alaus dėžes. Formaliai tai yra leidžiama asmeniniam vartojimui, bet turi būti laikomasi ribojimų (pvz., 90 litrų vyno, 110 litrų alaus vienam asmeniui). Jei vairuotoją sustabdys muitinė ir rastų 200 dėžių alaus be akcizų, gali būti problemų ne tik su draudimu, bet ir su teisu. Maisto produktus reikia sandariai supakuoti, kad neišsilietų ir ne užterštų kitų klientų baldų.

Kas dėl važiuoklių ar dviračių – kaip juos vežti?

Dviračius ir motociklus galima vežti, bet jie turi būti išmontuoti (nuleisti ratai, nuimti vairai) arba tvirtai pritvirtinti prie specialių stovų, kad nejudėtų. Buvo atvejų, kai prastai užsegta dviračio rankena subraižė prabangų odos sofa, o tai kainuoja tūkstančius eurų atlyginimo. Važiuoklės turi būti supakuotos į dėžes arba apvyniotos storą plastiku, kad nepaliktų įbrėžimų ant grindų.

Organizaciniai niuansai: laikas, vietos ir vairuotojai

Kiek laiko trunka kelionė iš Amsterdamo ar Eindhoveno į Vilnių?

Idealiu atveju, kai nėra eismo įvykių, vairuotojas nuvažiuoja per 18–20 valandų viena kryptimi, tačiau pagal įstatymus jis privalo daryti poilsio pertraukas, todėl realiai tai užtrunka apie 1,5 – 2 dienas. Jeigu mašina renka krovinius iš kelių miestų (pvz., iš Hagos, Utrechto ir Roterdamo), tai gali užtrukti dar dieną ilgiau. Nereikia tikėtis, kad iš ryto išvežta mašina vakare jau bus iškraunama prie jūsų namų – geriausia planuoti iškrovą po 2-3 dienų nuo pasiėmimo.

Ar vairuotojai padeda nešti dėžes?

Tai priklauso nuo susitarimo – standartinis perkraustymas į kainą įeina tik „vairuotojo darbas“, tai yra jis užkrauna ir iškrauna mašiną, bet nešimas iš buto į butą (ypač jei nėra lifto) gali būti apmokestinamas atskirai. Aš visada sakau klientams – jei turite sunkių daiktų ar daug laiptų, užsakykite „keltėjus“ (porą vyrų), tai padės išvengti nusivylimų. Vairuotojas, kuris pavargęs po 1000 km važiavimo, nenori nešti 30 kg dėžės penktu aukštu be lifto.

Kas dėl automobilių pervežimo – ar galima įdėti į tą pačią mašiną?

Taip, tai labai dažna praktika, ypač tarp lietuvių, kurie grįžta iš Olandijos su savo automobiliais. Automobilis užkeliamas į sunkvežimį su specialia įranga (hidrauliniais arba įsitempiamais lynais) ir užfiksuojamas taip, kad negalėtų judėti. Svarbu pasakyti apie automobilį iš karto, nes reikia skaičiuoti svorį – jeigu mašina pilna baldų, o dar įdėsite 2 tonų svorio automobilį, gali viršyti leistinąją 3,5 ar 5 tonų apkrovą, o tai yra nelegalu.

Ką daryti, jei pasigendu kažko dėžės išsikrovus?

Pirmiausia – neskubėkite panikuoti, dažnai dėžės užsimeta viena ant kitos arba nukrenta po sofa. Patikrinkite inventoriaus sąrašą, kurį vairuotojas turėjo pasirašyti pasiėmimo metu. Jei dėžės tikrai nėra, skambinkite dispečeriui – dažniausiai ji pasilikę ankstesniame taške arba buvo pakišta į kitą mašiną, jeigu buvo keletas sunkvežimių. Mūsų patirtyje 99% dėžių randamos, o jei dingo dėl mūsų kaltės – draudimas padengia nuostolius.

Ar galima užsakyti ekskursinį maršrutą, pvz., paimti draugus Vokietijoje?

Techniškai – taip, tai vadinama „krovininių keleivių“ arba „papildomų taškų“ paslauga, tačiau tai brangiai kainuoja, nes kiekvienas sustojimas ir iškrovimas užtrunka valandą ar dvi. Jei norite užsakyti patikimą perkraustymą iš Olandijos į Lietuvą su sustojimu kelyje, apie tai praneškite iš anksto, nes vairuotojas gali tiesiog atsisakyti važiuoti nenurodytu maršrutu. Be to, reikia įsitikinti, ar draudimas galioja per tą laiką, kol krovimas nevyksta.

Išvada

Perkraustymas yra ne tik fizinis procesas, bet ir didelė streso provažas, kurį galima lengvai pralaimėti, jei pasitiki pirmą susitikusį „skelbimą“ portale su užmirštu vairuotojo pažymėjimu.