Trumpi pristatymo terminai: kraustymasis į Olandiją – kaip tai veikia iš vidaus?

Dirbu šioje srityje jau beveik du dešimtmečius ir, turiu pripažinti, laikas keičiasi, o kartu keičiasi ir klientų lūkesčiai. Anksčiau žmonėms pakakdavo susitarti dėl pervežimo po savaitę ar dvi, o dabar visi nori viską ir iš karto. Ypač kalbant apie emigraciją. Vienas populiariausių maršrutų, kuriuo nuolat važiuoju, yra Lietuva – Olandija (Nyderlandai). Žmonės vyksta dirbti į Amsterdamą, Roterdamą, Hagę ar smulkius miestelius prie Vokietijos pasienio, ir visiems vienas svarbiausių klausimų yra greitis.

Sakyčiau, trumpi pristatymo terminai: kraustymasis į Olandiją yra tai, apie ką man teko kalbėti dažniausiai pastaraisiais metais. Žmonės supranta, kad tai ne tiesiog daiktų numetimas į sunkvežimį, bet sudėtingas procesas, reikalaujantis logistikos, patirties ir kartais – netgi šiek tiek laimės kelyje. Per 20 metų esu matęs viską: nuo idealiai planuotų pervežimų, kai vairuotojas atvyksta anksčiau nei klientas, iki situacijų, kai sunkvežimius stringa pasienyje arba sugenda tiesiai po Vokietijos autostradų sankryžomis.

Šiame straipsnyje nenoriu jums dėti akademinių paskaitų apie logistikos teoriją. Noriu papasakoti taip, kaip būna iš tikrųjų. Kaip vyksta tas procesas, ką turėtumėte žinoti, susisimdami bagažą, ir kodėl vieniems pervežimai trunka dvi dienas, o kitiems – penkias. Jei jums svarbiausia yra trumpi pristatymo terminai: kraustymasis į Olandiją gali būti raminantis, jei žinote, ką tiksliai reikia padaryti iš savo pusės. Olandijos keliai, nors ir puikūs, turi savo niuansų, o vietinės taisyklės, ypač didmiesčiuose, gali smarkiai pavėlinti mūsų vairuotojus. Taigi, panagrinėkime, kas iš tikrųjų veikia tą greitį ir ką reikia žinoti klientui.

Kas konkrečiai lemia greitą siuntimą?

Ar tikrai įmanoma tą padaryti per 2-3 dienas?

Žinoma, įmanoma, bet tai nėra taisyklė. Jei turime tuščią sunkvežimį, kuris kažką veža atgal iš Olandijos, arba jei sutvarkome tvarkingą "krovininę" grupę, kai vieno kliento daiktai užpildo maždaug pusę sunkvežimio, tai važiuojame be stabdžių. Tada tas pervežimas iš tikrųjų trunka maždaug 24–48 valandas nuo to momento, kai išvežame daiktus iš jūsų namų Lietuvoje, iki jų iškrovimo prie jūs� naujojų durų Roterdame ar Eindhovene. Tačiau reikia prisiminti, kad mes negalime pradėti važiuoti, kol nebus surinktas pilnas komplektas arba neįvyks susitarimas su kitu klientu.

Kodėl kainos kyla, kai sakote "skubu"?

Tai paprasčiausia ekonomika. Jei jums reikalingi trumpi pristatymo terminai: kraustymasis į Olandiją turi būti vykdomas ekspressiniu režimu, mes turime išsiųsti automobilį specialiai jums. Tada vairuotojas važiuoja į Olandiją su jūsų daiktais (arba tuščias, kad juos paimtų) ir grįžta tuščias atgal. Tai reiškia, kad kainoje yra ne tik benzinas ir kelias, bet ir grįžtamojo reiso, kurio nėra, sąnaudos. Todėl tokiu atveju kaina gali būti net 40–50 proc. didesnė nei įprastas, kai mes laukiame, kol susirenka kiti keleiviai ar kroviniai viename maršrute.

O jeigu aš turiu tik keletą dėžių, ar nebus per brangu?

Kiekvienam klientui stengiamosi rasti sprendimą, bet tiesą sakant, mažų siuntų pervežimas yra brangiausias vienetui. Jei turite tik 5–10 dėžių, mums neapsimoka siųsti 3,5 tonų sunkvežimio. Tada mes dažniausiai siūlome dvi galimybes: arba laukti, kol susirinks mažesnių siuntų į "dalį krovinio" (part load), arba siųsti per ekspresinių siuntų tarnybas, kurios naudoja mažesnes transporto priemones. Pirmuoju atveju laukti teks ilgiau, antruoju – brangiau, bet atvyks per 2 dienas.

Olandijos specifika ir logistika

Ar sunku važiuoti į Amsterdamą su sunkvežimiu?

Amsterdamas yra logistinis košmaras, jei ten niekada nebuvote. Ten gatvės siauros, kanalai visur, o vietiniai gyventojai yra labai jautrūs dėl triukšmo ir taršos. Dažnai trumpi pristatymo terminai: kraustymasis į Olandiją gali būti pavojingi dėl to, kad vairuotojas tiesiog negali priartėti prie namų. Ten ypač svarbu iš anksto sužinoti, ar galima statyti sunkvežimį gatvėje, ar reikia specialios leidimo (ontheffing), kuris gali kainuoti šimtus eurų. Kartais teks iškrauti daiktus į mažesnį sunkvežimį miesto pakraštyje ir toliau vežti "paskutinę mylią" maža transporto priemone.

Kaip su tuo parkavimu ten susitvarkome?

Turime daug patirties, todėl visada darome išankstinę "recon" (žvalgybą) naudodamiesi Google Street View arba prašydami kliento nufotografuoti įvažiavimą. Jei matome, kad sunkvežimis neužlips ant tako, iš karto pranešame. Kartais reikia rezervuoti vietą gatvėje (blijplaats) priverstiniam parkavimui, o tai reikalauja laiko. Žmonės dažnai galvoja, kad vairuotojas tiesiog sustoja ir iškrauna, bet Olandijoje už tai gali gauti didelį baudą bilietą, todėl reikia viską suplanuoti iš anksto, kad neužstrigtume su policija.

Ar vežate ir į mažus miestus, pavyzdžiui, į šiaurę?

Be abejo, važiuojame visur. Nuo Maastrichto pietuose iki Groningeno šiaurėje. Ten, kur yra mažiau kamščių, viskas vyksta greičiau. Didžiausias uždelstimas dažnai būna ne paties Olandijos keliuose, kurie yra puikūs, o Vokietijos autostradose (A1, A2 ruožai), kur tenka važiuoti tranzitu. Jei ten įvyksta eismo įvykis, tai visi mūsų trumpi pristatymo terminai: kraustymasis į Olandiją keliauja į šiukšlinę. Tiesa, stengiamės turėti kelialapius, kurie leidžia vengti didžiausių spūsčių, tačiau piko valandomis Vokietijoje išvengti neįmanoma niekam.

Dėžių ir daiktų "magija"

O jei aš neturiu ką įsidėti, ar parduodate dėžes?

Taip, visada turime sandėlyje standartinių krovinių dėžių. Rekomenduoju jas nusipirkti iš mūsų, nes jos yra tvirtos, vienodo dydžio (labai svarbu, kai krauname į sunkvežimį – taip pritaikome daugiau erdvės) ir jas lengviau statyti vieną ant kitos. Kai žmonės renka senias "Lidl" ar "Rimi" dėžes, jos dažnai sugenda po sunkio, o tuomet apatinės gali sprogti. Patyręs pakuotojas visada pasakys: geriau investuoti 10–15 eurų į geras dėžes, nei vėliau rinkti sulaužytus stiklus.

Ar saugu vežti kompiuterius ir buitinę techniką?

Esu matęs, kaip žmonės įdeda plazminį televizorių į paprastą dėžę be apsaugos, pripildo ją antklodėmis ir tiki geriausiu. Negerai. Technika turi būti pakuota originalioje arba specialioje polistireninėje putoje. Mūsų vairuotojai važiuoja labai atsargiai, bet kelyje yra duobų, o "Klaipėdos" tiltas su traukiniu visada sukelia vibraciją. Jeigu pasakysite, kad vežate brangų serverį ar pianiną – mes pasirūpinsime specialiu "karkasu" ir tvirtinimo juostomis. Saugumas čia pirmiausia.

Kas yra tas "dvigubas krovimas" ir kodėl kainuoja brangiau?

Dvigubas krovimas yra tada, kai mūsų vairuotojai gali tiesiogiai užlipti į trečią aukštą su daiktais ir užkrauti į mašiną. Bet dažnai Lietuvoje yra seni namai be liftų arba labai siauros laiptinės. Tada tenka išnešti daiktus į gatvę, sudėti į sunkvežimį, o Olandijoje – išnešti iš sunkvežimio ir įnešti į butą. Tai vadinamas dvigubu krovimu (paleidimo ir pakrovimo darbai). Tai fiziškai sunkiau ir užtrunka daugiau laiko, todėl prie galutinės sąskaitos pridedamas papildomas mokestis už kiekvieną valandą arba už nurodytą laiptų aukštų kiekį.

Pinigai ir dokumentacija

Ar reikia mokėti kažką papildomai už važiavimą per Vokietiją?

Daugelis klausia, kodėl kainos skiriasi priklausomai nuo maršruto. Olandija – tai ne tik kaina už darbą, bet ir mokesčiai už kelių naudojimą. Vokietijoje mokame mokesčius už sunkvežimius (Maut), kurie yra ganėtinai aukšti. Be to, jei reikia važiuoti per "žaliąjį zoną" (Umweltzone) Vokietijos miestuose, reikia specialios vinietės. Visos šios išlaidos yra įskaičiuotos į pasiūlymą, bet jei staiga pasikeičia maršrutas (pavyzdžiui, reikia važiuoti ne per A2, o per kitą kelią dėl uždarų ruožų), kaina gali šiek tiek pasikeisti. Visada stengiamės kainą nustatyti fiksuotą iš anksto.

Ar reikia deklaruoti daiktus muitinėje, kai vykstate gyventi?

Nuo Lietuvos įsijungus į Šengeno erdvę ir ES, fizinė muitinės patikra sienos su Vokietija ar Lenkija beveik nebėra. Tačiau jeigu vežate daug technikos, brangų baldų ar daugiau nei tam tikrą kiekį tabako ir alkoholio (ko nerekomenduoju daryti), gali būti patikra. Kraustantis į Olandiją gyventi, turi teisę atvežti savo asmeninius daiktus be muito, jei juos naudojote ne mažiau kaip 6 mėnesių. Geriau turėti sąrašą (inventorių) su apytikslėmis vertėmis, jei staiga kas nors paklaus. Mūsų vairuotojai turi visus reikiamus dokumentus, bet jūsų sąžinė – tai jūsų reikalas.

Nesklandumai ir neskampumai

Kas nutiks, jei vairuotojas pavėluos?

Tiesa, tai įvyksta. Nors ir stengiamės laikytis grafiko, bet esame priklausomi nuo kelių. Jei vairuotojas pavėluos 3–4 valandas, mes jums nedelsdami pranešame. Jei pavėluoja dieną ar daugiau dėl techninės gedimo, mes organizuojame backup (atsarginę) mašiną arba, jei įmanoma, apmokame jums viešbučio nakvynę Olandijoje. Esu matęs, kaip klientai išsigąsta, kai atrodo, kad trumpi pristatymo terminai: kraustymasis į Olandiją sugriaunami, bet visada randame būdą padėti. Mūsų reputacija svarbiau nei 50 eurų saved.

Ar verta drausti daiktus?

Mano atsakymas visada – taip. Kainos svyruoja, bet paprastai tai apie 2–3 proc. nuo visų daiktų vertės. Per 20 metų buvo atvejų, kai sugedavo stabdžiai sunkvežimyje (labai retai, bet būna), arba į mašiną atsitrenkdavo kiti vairuotojai. Tada be draudimo klientas liktų su niekuo. Draudimas apima ir metimus (jei vairuotojas užkliudo ant kelio ir dėžė nukrito), ir gaisrus, ir vagystes (nors reikia pasakyti, Olandijoje vagysčių mažiau nei kitur, nes visur vaizdo kameros).