Transportuojame visus daiktus į Lietuvą iš Olandijos: 20 metų patirtis be aferų

Sveiki, gerbiami. Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų ir galiu pasakyti viena – Olandijos ir Lietuvos maršrutas man yra kaip namų ranka. Maždaug prieš penkiolika metų važinėjome senais „Volvo“ sunkvežimiais, be GPS, su žemėlapiais ant kelnių, o dabar viskas pasikeitė, bet esmis lieka ta pati. Gyvenimas Olandijoje (Nyderlanduose) užsibrėžė didžiulį tempą, o daugelis mūsų tautiečių ten jau įsikūrė arba dirba, todėl krovininių pervežimų poreikis tik auga. Kasdien susiduriu su situacijomis, kai žmogus nusipirko something ant „Marktplaats“ arba išsinuomojo sandėliuką Roterdame ir dabar skuba viską parsivežti namo.

Esu matęs viską – nuo to, kaip žmonėms būdavo išvežti visa buto turinį viena diena, iki tų momentų, kai reikėdavo išgelbėti brangų pianiną iš užliejamo rūsio. Todėl, kai sakome, kad transportuojame visus daiktus į Lietuvą iš Olandijos, tai ne tuščiai žodžiams. Čia nėra tik apie baldus, čia apie viską – nuo dviračių iki industrinių mašinų dalų. Žinau, kad kiekvienam klientui svarbu ne tik tai, kad daiktas atvyks, bet ir tai, kad jis atvyks saugiai bei laiku, be jokių nesąmonių su papildomais mokesčiais ar dingusiais siuntomis. Šiame straipsnyje pasakysiu taip, kaip kalbėčiau prie puodelio kavos su savo klientu – be aukštųjų techninių terminų, bet su visa būtina informacija, kad jausčiatės ramiai.

Pinigai, laikas ir krosneles – kas labiausiai rūpi klientams

Kiek tai realiai kainuoja?

Tai klausimas, kurį girdžiu kiekvieną kartą, tik pakėlusi ragelį. Žinoma, nėra vieno kainų sąrašo, nes viskas priklauso nuo to, ką tiksliai reikia vežti. Jei tai tiesiog dvi kelionės kėdės iš Eindhoveno, tai kaina bus visai kita nei jei reikėtų vežti tris tonų metalo laužo ar didžiulę sistemą vynui laikyti. Vidutiniškai, jei kalbame apie dalinį krovininį pervežimą (kai įdarbome dalį sunkvežimio), tai mokestis svyruoja nuo 150 iki 400 eurų už kubą arba palečio vietą, priklausomai nuo sezono. Bet svarbiausia – mes niekada nesakome „galbūt“, paskambinus telefonu, išklausome ir pasakome tikrą skaičių.

Kiek laiko užtrunka tas kelias į Lietuvą?

Įprastai tai trunka maždaug dvi ar tris dienas, jei kalbame apie standartinį tentinį sunkvežimį. Tačiau Olandijoje yra vienas „nugara“ – tai tiesioginės keltų eilės Vokietijoje (pavyzdžiui, ties Kemptenu arba įvežiant per Heko pasienio punktą, kai ten eilės stovi po penkias valandas). Kartais vairuotojai praleidžia naktį mašinoje, laukdami, kol išsiaiškins muitinės klausimai, nors esame ES erdvėje, kontrolės vis dar vyksta. Jei reikia itin greito pristatymo, tada siūlome ekspresinius reisais mažesnėmis mašinomis, kurios gali atvykti per parą.

Ar įsitempsiate mano „Ikea“ spintą, jei aš jos nesurinkęs?

Žinoma, kad įsitempsime. Mūsų komanda yra pripratusi prie to, kad klientai dažnai nespėja arba tiesiog nenori nieko surinkti. Vienintelis dalykas, apie kurį prašau pagalvoti – tai pakuotės. Jei spinta yra be dėžės, o tiesiog nuogas medis, ji gali įsibrėžti kelyje arba sugadinti kitą krovinį šalia. Geriau, jei galite padengti ją bent storu plėvele, o mes jau pasirūpinsime, kad ji užfiksuota būtų taip, kad neišsiristų posūkyje prie Kauno.

Pirkau daiktą iš Olandijos aukciono, bet jis stovi viduryje lauko. Ar ateinate?

Tai klasika. Olandai dažnai laiko įvairias technikas ar statybinių medžiagų likučius tiesiog po atviru dangumi. Taip, ateiname su „keltuvu“ (krautuvu), jei reikia, arba su manipuliatoriumi. Bet čia jau prasideda papildomi logistikos niuansai – jei sunkvežimiui tenka stovėti nelegalioje vienoje arba užkliūva už grindinio krašto, tai gali trukdyti darbui. Geriausia, jei galite nufotografuoti vietą iš anksto ir atsiųsti mums, kad žinotume, kokią techniką reikia pasiimti.

Kas tikrai keliauja kelyje? (Krovinio tipai)

Ar gabenate alkoholį ar maisto produktus?

Taip, bet čia yra griežtos taisyklės. Mes transportuojame visus daiktus į Lietuvą iš Olandijos, įskaitant maisto produktus, bet tik jei tai yra asmeninis poreikis, o ne didmeninė prekyba. Jei vežate tris dešimtės dėžių alaus arba keletą šimtų kilogramų sūrio, gali kilti klausimų dėl akcizų arba verslo veiklos pažymėjimo. Alkoholis, ypač stiprus, turi būti tinkamai uždarytas, kad nesutryptų, jei staiga teks stipriai stabdyti autostradoje A2.

Galima pervežti dviratį ar motociklą?

Kas savaitę vežame bent kelis dviračius. Olandiški dviračiai yra sunkūs, geležiniai, dažnai su elektriniais varikliais, todėl juos reikia tvirtai užfiksuoti ant specialios grindų įrangos („trossų“). Motociklus pervežame taip pat, dažnai juos įdarbiname kartu su baldais, kad klientas nepamokėtų už visą atskirą mašiną. Svarbiausia – nurodykite tikslų svorį, kad būtų pakrauta pusiausvyra.

Ar įmanoma pervežti augalus į sodą?

Tai jautri tema. Galime, bet reikia atsižvelgti į meteorologines sąlygas. Jei Olandijoje šaltai ir lietinga, o augalai yra dideli, jie gali užšalti arba supūti. Be to, reikia tikrinti, ar augaluose nėra kenkėjų ar ligų, nes sienos kirtime (nors tai vidinė ES siena) fitosanitarinė kontrolė kartais tikrina didelius partijinius siuntinius. Asmeniniam poreikiui keletas krūmų – dažnas reikalas.

Ką daryti, jei turiu daiktų iš skirtingų miestų – Amsterdamo, Hagos, Utrechto?

Nesijaudinkite, tai mūsų kasdienybė. Mes darome taip vadinamus „maršrutinius“ važiavimus. Vairuotojas gali užvažiuoti į tris ar net penkis adresus vieną dieną, surinkti viską į vieną vietą arba tiesiog užkrauti pamažu. Žinoma, kiekvienas išsikrovimo ar įkrovimo taškas pasiulyne brangiau, nes tai laikas, bet vis tiek pigiau nei nuomoti atskirą furgoną kiekvienam miestui.

Dokumentai, muilas ir kas vyksta „ užkulisiuose“

Kokius dokumentuos reikia paruošti?

Nebūtinai daug. Jei tai jūsų asmeniniai daiktai, mums užtenka jūsų asmens dokumento kopijos ir sąrašo, kas yra krovinyje (prekių-invoice). Jei tai verslo siunta, tada reikia PVM mokėtojo kodų ir komercinės sąskaitos. Viską įforminame su CMR krovininės žymėjimo sąskaita – tai jūsų draudimas, jei kas nutiktų kelyje. Be CMR, aš neleisčiau mašinos iš aikštelės, tai šios srities „alfa ir omega“.

Kas nutinka, jei daiktas pasidaro sugadintas?

Dvidešimt metų praktika parodė, kad nutinka visko. Jei įvyko avarija arba buvo netvarkingai užkrauta, žinoma, atsakome. Mes turime visapusišką krovinių draudimą. Bet čia yra vienas „bet“: jei jūs pats supakavote brangų vazą į minkštą dėžę be putų, o ji sudužo, draudimas to nedengia – tai vadinamas „pakavimo defektas“. Visada patariu, jei daiktas trapus, leiskite mums jam padaryti profesionalią „izoliaciją“.

Ar reikia eiti į muitinę, jei prekės iš ES?

Dauguma klausia „o ar mums reikės važiuoti į Kybartus?“. Atsakymas paprastas – ne, nes Olandija ir Lietuva yra vidinė rinkos šalys. Muitinės formalumai atliekami elektroniniu būdu, o mūsų vairuotojai turi visus tranzitinius leidimus. Viską atliekame mes, jums nereikia stovėti eilėse pasieniečiuose, nebent jei vežate kažką ypatingo, ką reikia deklaruoti atskirai.

O jei aš nieko nedeklaravau, o rasti kažką nelegalaus?

Tokių atvejų per dvidešimt metų buvo nedaug, bet buvo. Prisimenu vieną klientą, kuris bandė pervežti senovinius ginklus be leidimų. Muitinė juos surado ir visa mašina buvo sulaikyta. Mums tai nėra naudinga – mes prarandame laiką ir pinigus. Todėl aš visada klausiu tiesiai: „Ar kažko čia neįdėte, kas mums gali sukelti problemų?“. Geriau atsisakyti keleto šimtų eurų užsakymo nei turėti pyktis su teisėsauga.

Išvada

Galiausiai noriu pasakyti – logistika ne tik apie duombazes ir kainas, tai apie žmones. Aš pažįstu savo vairuotojus taip gerai, kad žinau, kas iš jų mėgsta gerti stiprią kavą, o kas – geriausiai išmano, kaip užfiksuoti keramiką. Rinkdamasis pervežėją, žiūrėk ne tik į tai, kiek jis rašo puslapyje, bet ir į tai, kaip jis su tavimi kalba. Jei kasdien transportuojame visus daiktus į Lietuvą iš Olandijos, tai mes tikrai žinome kiekvieno kelio niuansą – nuo Haagos siaurų gatvelių iki Vilniaus senamiesčio kontrų. Užsukite, skambinkite, rašykite, mes padėsime išspręsti bet kurį iššūkį, kai reikia parsivežti namo dalį Olandijos arba tiesiog svarbią siuntą.