Transporto paslaugos krovinių gabenimui į Olandiją: kas nutinka toliau už vartų?

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų, ir galiu pasakyti viena – keliai niekada nebūna vienodi. Nors maršrutas iš Lietuvos į Olandiją (Nyderlandus) atrodo tas pats kas kartą – per Lenkiją, Vokietiją, tiesiai link Roterdamo ar Amsterdamo – kasdien pasitaiko naujų niuansų. Dauguma klientų manęs paprašo: „Tiesiog nugabenkite ten greitai ir pigiai“. Vėliau paaiškėja, kad „greitai“ reiškia „vakar“, o „pigiai“ nesutampa su realiu degalų kainų šuoliu Vokietijoje. Transporto paslaugos krovinių gabenimui į Olandiją visada buvo ir išliks sudėtingas mechanizmas, kuriam ne užtenka tik vairuotojo ir vairaračio.

Per šiuos metus mačiau viską – nuo sugedusiai šaldytuvo sistemų tranzito metu iki tokių dokumentacijų klaidų, kai krovinius teko laikyti muitinėje savaitę. Olandija yra logistikos centras, čia viskas veikia kaip laikrodis, bet tik jei tu pats nenukelių šį laikrodį. Šiame straipsnyje neapsiriboju sausu dalykų sąrašu, tiesiog pasakysiu, kaip visa tai vyksta iš vidinio žmogaus, kuris kasdien tvarko šių siuntų likimus, pusės.

Pagrindiniai maršrutai ir kas juos gali sugadinti

Kiek laiko tikrai užtrunka kelionė į Roterdamą?

Dažnai girdžiu klausimą, ar spėsime atvežti per dieną. Žiūrėkime tiesiai į akis – jei išvykstame iš Vilniaus pirmadienio ryte, techniškai trečiadienio vakarą fura gali būti prie Roterdamo vartų. Tačiau tai idealus scenarijus. Tikrovėje transporto paslaugos krovinių gabenimui į Olandiją visą laiką priklauso nuo „žmogiškojo faktoriaus“ ir oro sąlygų. Jei Lenkijoje užeina rūkas ar Vokietijoje vyksta remontas darbo dienomis, laikas prailgėja iki penkerių dienų. Mano patirtis sako, kad geriau derėtis į 3-4 dienas ir maloniai nustebinti vėlyvu atvykimu, nei skųstis už vėlavimą.

Ar visada važiuojate tas pačias keliais, ar galima rasti trumpesnį?

Nėra vieno universalaus kelio. Kartais vairuotojai renkasi kelią per Aukštutinę Sileziją, kai kartais – lenktyniauja link Berlyno, jei ten mažiau kamščių. Esant situacijų, kai reikia gabenti labai skubų krovinią, galimas ir nuokrypis link Ščecino, o tada jūra į Vlissingeną, bet tai jau brangus malonumas. Paprastai važiuojame klasikiniu maršrutu, tačiau navigacijos sistemos šiandien mums rodo realů laiką, todėl kelyje esantys vairuotojai gali nuspręsti pasukti per mažesnius miestelius, kad išvengtų spūsčių prie Hanoverio.

Kas daro didžiausią problemą kelyje – policija ar keliai?

Tikrai ne policija, nors ir ji pasitaiko, ypač Vokietijoje, kur tiksliai tikrinami vairuotojų poilsio laikai. Didžiausia bėda – tai nenumatyti techniniai gedimai ar eismo įvykiai. Pavyzdžiui, prieš metus vienas mūsų vairuotojas praleido beveik parą, nes kitas sunkvežimis apvirto tiesiai priešais jį ir uždarė visą juostą. Tokie dalykai neįtraukiami į grafiką, bet juos reikia numatyti savo planuose.

Popieriaus darbai ir „pasiulai“ muitinėje

Ką daryti, jeigu pamiršau pridėti PVM kvitą prie siuntos?

Nebūkite panikuje, tai nutinka dažniau, nei manote. Jeigu prekės keliauja tarp ES šalių, o Lietuva ir Olandija yra ES narės, tai techninės PVM sąskaitos faktūros gali būti išsiųstos vėliau el. paštu. Svarbiausia, kad būtų teisingai užpildyta prekių eksporto deklaracija arba komercinė dokumentacija, kuri eina kartu su kroviniu. Beje, jeigu trūksta dokumentų, o muitinė užkabina, reikės mokėti saugojimo mokestį sandėlyje, o jis Olandijoje ne iš pigiausių.

Ar man tikrai reikia EORI kodo, jei siunčiu tik vieną padėklą dėlčių draugui?

Jei tai tik dovanų siunta vertės mažiau nei 45 eurais, galima apsieiti be EORI, tačiau verslo siuntoms be šio kodo neišsiversite. Olandų muitinės sistema labai automatizuota – be EORI prekės tiesiog nebus išleistos. Aš visada patariu savo klientams užsisakyti šį kodą iš anksto, nes jo gavimas Lietuvoje gaišta kelias dienas, o olandai savo sandėliuose laikyti „be dokumentų“ prekių nenori.

Kaip susitvarko su muitine, jei prekės yra iš trečiosios šalies, pvz., iš Kinijos, bet keliauja per Lietuvą?

Čia viskas įdomiau. Jeigu krovinys ateina iš Kinijos į Roterdamo uostą ir iš ten keliauja į Lietuvą, tai tai yra importas į ES. O jeigu mes gauname prekes Vilniuje ir vežame į Olandiją, tai gali būti vidinis ES prekių judėjimas, jeigu importas jau buvo apmokėtas Lietuvoje. Jei ne – reikės T1 dokumento, kuris lydi krovinią iki galutinio punkto, o ten jis uždaromas. Be gero brokerio ten žūstama.

Krovinių ypatumai – ne viskas telpa į dėžę

Ar įmanoma pervežti ką nors labai keisto, pvz., vieną didelę mašiną dalimis?

Žinoma, štai ten, kur prasideda netiesioginiai pervežimai. Gabename ir statybines technikas, ir ilgas vamzdžius, ir statybinius blokus. Čia jau kalbame ne apie standartinę 33 tonų puspriekabę, o apie specialią techniką. Reikia gauti leidimus kelių tarnybų (ypač Vokietijoje, kur jie labai griežti dėl dimensions), suderinti maršrutą, kadangi tiltai ar tuneliai gali būti per žemi. Transporto paslaugos krovinių gabenimui į Olandiją tokiu atveju tampa inžinerinė užduotis.

Kokios yra taisyklės, jei reikia vežti šaldytus produktus, tarkime, sūrį ar mėsą?

Šaltasis krovinių pervežimas reikalauja specialių tentų – „šaldytuvų“. Viskas prasideda nuo to, kad klientas turi nurodyti tikslią temperatūrą, pavyzdžiui, minus 18 laipsnių arba +2 laipsniai. Vairuotojas turi kartą per kelias valandas užpildyti temperatūros grafiką. Esu matęs atvejus, kai vairuotojas išjungia agregatą, kad sutaupyti degalų, o atvykus į vietą, prekės buvo sugedusios. Mes stebime visas savo sistemas realiu laiku, kad to išvengtume.

Kas yra ADR ir kodėl vairuotojas klausia apie tai, kai aš siunčiu paprastus dažus?

ADR tai yra pavojingų krovinių gabenimo taisyklės. Net ir dažai, lakai ar aerozoliai yra laikomi pavojingais kroviniais, jeigu jie turi tam tikrų cheminių savybių. Jeigu nesate tikri dėl prekės klasės, reikia žiūrėti į pakuoje esantį brūkšninį kodą arba saugos lapą. Vairuotojui reikia specialaus pažymėjimo ir transporto priemonė turi būti pažymėta oranžinėmis etiketėmis. Jei užmaskuosite tai – baudos milžiniškos.

Pinigai ir neaiškumai, kuriuos vengiama

Kodėl kaina šiandien skiriasi nuo rytojaus?

Visiems atrodo, kad mes uždirbame ant oro, tačiau kainą formuoja keli dalykai: degalų kaina (kuri šokinėja kaip nori), kursas eurų/dolerio (jei mokame už paslaugas JAV) ir, žinoma, paklausa. Pavyzdžiui, jeigu artėja šventės arba yra didelis žemės ūkio produkto derlius, sunkvežimių trūksta. Tada kaina šuoliais kyla aukštyn. Aš visada sakyčiau – užsakykite transportą bent savaitę iki išvykimo, o ne tada, kai prekės jau stovi kieme.

Kas atsitinka, jei olandiškas pirkėjas atsisako priimti prekes, pvz., dėl trūkumų?

Tai blogiausias scenarijus, vadinamas „išsiuntimo atsisakymu prieš pristatymą“. Kroviniui tenka sugrįžti atgal į Lietuvą, o klientas turi sumokėti už važiavimą į abi puses (tai yra dviguba kaina) bei už laiką, kurį vairuotojas praleido stovėdamas prie sandėlio vartų. Kartais galima susitarti dėl prekių perpakavimo į kitą fūrą, jeigu kas nors kita keliauja tuo pačiu maršrutu atgal, bet tai retas sutapimas.

Ar galima susitarti dėl mokėjimo vėliau, kai prekės bus pristatytos?

Standartinė praktika mūsų srityje yra preliminarius mokėjimus arba mokėjimas prieš išvykstant, ypač jei dirbate su mumis pirmą kartą. Esu patyręs, kai prekės atvežamos, o gavėjas „dingsta“ arba atidėlioja mokėjimus mėnesį. Per 20 metų išmokau, kad pasitikėjimas – tai puiku, bet sutartis ir avansas – saugiau. Ilgalaikiai partneriai gali gauti atidėjimą, tai be galo, tačiau tai uždirbama laiku.

Išvada

Galiausiai, kai kalbame apie logistiką, svarbiausia yra ne tik kaina, bet ir ramybė.