Tikslūs pristatymo terminai į Olandiją: garantuojame sklandžią logistiką

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje, ypač tarp Baltijos šalių ir Beneliukso regiono, vienas dažniausiai pasitaikančių klientų klausimų yra ne susijęs su kaina, o su laiku. „Kada kroviniys bus atgabentas?“ – šis klausimas skambėja be galo dažnai. Per dvidešimt metų, praleistų šioje srityje, mačiau, kaip pažadėtas „rytoj“ gali virsti savaitės laukimu, o atvirkščiai – sudėtingos situacijos gali būti išspręstos per rekordinį laiką. Paslaptis slypi ne magijoje, o giliame išmanyme, procesų valdyme ir realiame vertinime.

Šiame straipsnyje noriu pasidalyti savo patirtimi ir paaiškinti, kas iš tikrųjų lemia pristatymo terminus į Olandiją (Nyderlandus). Mes ne tik aptarsime, kiek laiko trunka kelionė, bet ir išnagrinėsime tuos veiksnius, kurie gali šiuos terminus keisti – nuo oro sąlygų iki vokiškų autokelių remontų. Suprasdami šiuos mechanizmus, galėsite ne tik tiksliau planuoti savo verslą, bet ir jaustis ramiau, žinodami, kad jūsų krovinys yra patikimose rankose.

Olandija yra vienas svarbiausių logistikos mazgų Europoje. Roterdamo uostas, vienas didžiausių pasaulyje, yra vartai į kontinentą, o šalies išvystyta kelių infrastruktūra leidžia greitai judėti toliau į Belgiją, Vokietiją ar Prancūziją. Tačiau būtent dėl šio intensyvaus eismo čia susiduriama su specifiniais iššūkiais. Mūsų tikslas – ne tik parvežti krovinių, bet ir daryti tai taip, kad „tikslus terminas“ nebūtų tuščias marketingo frazė, o orentyras, kurio mes laikomės.

DUK: Dažniausiai užduodami klausimai apie pervežimus į Olandiją

Šioje skyriuje suformulavau 10 klausimų, kurie, mano patirties duomenimis, labiausiai rūpina klientus planuojantiems siuntas į Olandiją. Atsakymai parengti remiantis ilgamečia praktika ir žiniomis apie specifinius maršrutus.

1. Koks vidutinis pristatymo laikas iš Lietuvos į Olandiją?

Vidutinis pristatymo laikas priklauso nuo to, kokį pervežimo būdą pasirenkate ir kiek yra tarpinio krovinio (kai kalbame apie dalinius krovinius). Jeigu kalbame apie pilną sunkvežimio pervežimą (FTL – Full Truck Load), kai transporto priemonė yra užpildyta vieno kliento kroviniais ir važiuoja tiesiai į paskirties vietą, standartinis laikas svyruoja nuo 24 iki 36 valandų.

Tačiau praktikoje reikia atsižvelgti į vairuotojo poilsio režimą. Kadangi kelionė iš Vilniaus ar Klaipėdos iki Amsterdamo ar Roterdamo yra apie 1500–1700 km, vairuotojas privalo padaryti bent vieną 45 minučių pertrauką ir 9 valandų ilgos poilsio pertraukos. Todėl, jei sunkvežimis išvyksta pirmadienio ryte, į Olandiją jis paprastai atvyksta antradienio vakare arba trečiadienio ryte (priklausomai nuo išvykimo laiko ir konkretaus adreso).

Daliniai kroviniai (LTL – Less than Truck Load) užtrunka ilgiau. Čia laikas priklauso nuo to, kiek laiko reikia surinkti krovinius iš skirtingų siuntėjų Lietuvoje ir kiek laiko užtruks iškrovimas kitų klientų prekių Olandijoje arba pietų Vokietijoje. Tokiu atveju terminas gali svyruoti nuo 3 iki 5 darbo dienų. Visada rekomenduoju klausti apie konkretų maršrą, nes siunta į pietinę Olandiją (Mastrichtas) gali šiek tiek skirtis nuo siuntos į šiaurę (Groningenas).

2. Kokios pagrindinės priežastys, dėl kurių gali vėluoti pristatymas?

Nepaisant to, kad planuojame viską iki minutės, egzistuoja veiksniai, kurių negalime valdyti, tačiau su kuriais mokame susitvarkyti. Viena pagrindinių priežasčių – eismo įvykiai ir spūstys. Maršrutas į Olandiją dažniausiai eina per Lenkiją ir Vokietiją. Vokietijos autostrados (Autobahn) yra žinomos ne tik greičiu, bet ir intensyviuoju eismu. Net ir nedidelė avarija gali sukelti valandų spūstį, ypač netoli didžiųjų miestų kaip Berlynas, Hamburgas ar Duisburgas.

Kita priežastis – meteorologinės sąlygos. Žiemos metu per Vokietijos kalnų perėjas arba Lenkijos plentas gali būti užsnigtas. Nors mūsų vairuotojai yra patyrę ir vairuoja šiuo maršrutu nuolat, stiprus sniegas ar ledas gali priversti sulėtinti greitį iki 40 km/val., kas tiesiogiai įtakoja pristatymo terminą.

Taip pat reikia minėti techninius gedimus. Nors mūsų parkas nuolat atnaujinamas ir techninė apžiūra atliekama kiekvieną rytą prieš išvykstant, sunkvežimis yra sudėtinga mechaninė sistema, kurios elementas gali nusilyti. Tokiu atveju veikia greitojo reagavimo protokolai – skambiname pagalbai, keičiame ratą arba variklio detalį vietoje, kad prarastas laikas būtų kuo mažesnis. Svarbiausia čia yra komunikacija – mes nedelsdami informuojame klientą apie vėlavimą ir naująją numatomą atvykimo laiką.

3. Ar „garantuotas terminas“ reiškia, kad krovinys atvyks tiksliai nustatytu laiku?

Sąvoka „garantuotas terminas“ logistikoje turi savo niuansus. Jei kalbame apie standartinį pervežimą, terminas yra orientacinis – pvz., „pristatymas antradienį“. Tai reiškia, kad planuojame pristatyti tą dieną, tačiau jei įvyksta nenumatyta avarija, atsakomybė už vėlavimą gali būti ribojama sutartyse.

Tačiau egzistuoja ir „Fixed Time“ arba „Just-in-Time“ pristatymai, kurie yra tiksliai garantuoti. Tai dažniausiai taikoma pramonės įmonėms, kurios vykdo gamybos procesus, ir krovinių atvykimas vėluojant net 30 minučių gali sustabdyti visą konvejerį. Tokiu atveju sutartyje nurodomas ne tik diena, bet ir valanda (pvz., „antradienį tarp 08:00 ir 10:00 valandomis“).

Jei mes garantuojame tokį terminą, tai reiškia, kad imamės papildomų priemonių: skiriame patikimiausius vairuotojus, planuojame maršrutą taip, kad būtų laikoma atsarginė laiko juosta, o jei dėl mūsų kaltės terminas nebus laikomas, mums tenka mokėti nustatytas baudas. Todėl tokius pristatymus siūlome tik tada, kai tikrai įvertinome visus rizikos faktorius ir esame 100 proc. tikri.

4. Kaip krovinio tipas įtakoja pristatymo greitį?

Krovinio tipas yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių ne tik greitį, bet ir maršruto pasirinkimą. Standartinės paletės (Euro paletės su prekėmis) yra lengviausiai pervežamos – jas galima krauti ir iškrauti standartiniu „kranu“ (side-loader) arba vairuotojui naudojant „zoo“ priemonę (kelias puses atidaromą priekabą).

Jei krovinys yra sunkiasvoris (viršijantis 24 tonas) arba netipiško dydžio (pvz., ilgos sijos, statybinės konstrukcijos), gali tekti važiuoti kitaip, vengiant žemų tiltų arba mažų posūkių miestuose. Tai gali prailginti kelionę. Taip pat pavojingi kroviniai (ADR) turi savo apribojimus – jie negali važiuoti tam tikrais keliais arba netoli gyvenamųjų kvartalų tam tikromis valandomis.

Temperatūrinio režimo kroviniai (šaldytuvai) reikalauja nuolatinio stebėjimo. Nors greitis gali būti toks pat kaip ir įprastam sunkvežimiui, čia svarbu užtikrinti, kad vairuotojas nepraleistų laiko rūpindamas kroviniu (pvz., nereikėtų ieškoti šalto vandens ar papildomo ledo, jei agregatas veikia tinkamai). Taigi, kuo sudėtingesnis krovinys, tuo daugiau dėmesio reikia skirti planavimui, kad terminas būtų išlaikytas.

5. Ar galima pristatyti krovinį į Olandiją savaitgalį?

Taip, tai įmanoma, tačiau čia yra svarbių apribojimų. Pirmiausia, Olandijoje, kaip ir daugelyje Vakarų Europos šalių, yra griežti taisyklės dėl vairuotojų darbo ir poilsio laiko. Vairuotojas negali tiesiog važiuoti be sustojimo, jei jo poilsio laikas pasibaigė.

Be to, dauguma sandėlių ir parduotuvių Olandijoje savaitgaliais nedirba. Jei reikia pristatyti krovinį į didmeninę bazę, kurią aptarnauja tik savaitės dienomis, sunkvežimis gali atvykti į vietą (prie vartų) jau šeštadienį, bet faktinis iškrovimas įvyks tik pirmadienį ryte. Tokiu atveju pristatymo terminas dokumentuose bus užfiksuotas kaip pirmadienis.

Jei klientas reikalauja pristatymo savaitgalį (pvz., į statybos aikštelę arba įmonę, dirbančią 7 dienas per savaitę), tai turi būti numatyta iš anksto. Tai gali reikalauti dviejų vairuotojų komandos (kad vienas galėtų pristatyti, kai kitas ilsisi) arba papildomo mokesčio už darbą nepalankiu laiku. Mes visada derinamės su gavėju dėl galimybės priimti kroviniį, kad išvengtume nereikalingo laukimo prie vartų.

6. Kaip dokumentai įtakoja greitį per sienų kontrolės punktus?

Nors Lietuva ir Olandija yra Šengeno erdvėje ir fizinės sienos kontrolės (pasų patikrinimo) paprastai nėra, gali būti muitinės arba transporto kontrolės. Ir čia dokumentai vaidina lemiamą vaidmenį. Jei vairuotojas neturi teisingai užpildyto CMR važtaraščio, prekių faktūrų (Invoice) arba, jei reikia, TSL dokumentų (transporto licencijos), gali prasidėti problemos.

Pavyzdžiui, jei krovinys yra akcizuojamos prekės (alkoholis, tabakas) arba prekės, reikalaujančios specialių leidimų, neteisingai parengti dokumentai gali priversti sunkvežimį stovėti pasienio punkte arba muitinės poste iki kol situacija bus aiškinama. Tai gali užtrukti nuo kelių valandų iki kelių dienų.

Mūsų patirtis rodo, kad 90 proc. vėlavimų dėl dokumentų galima išvengti dar prieš išvykstant. Mūsų logistikos skyrius tikrina kiekvieną dokumentą, užtikrindamas, kad prekių kodai (HS kodai), svoriai ir kiekiai sutaptų. Taip pat naudojame elektronines deklaravimo sistemas, kurios leidžia iš anksto perduoti informaciją muitinei, taip pagreitindami procesą.

7. Kuo skiriasi pristatymas į Roterdamo uostą palyginti su vidumi šalies?

Pristatymas į Roterdamo uostą turi savo specifiką. Uostas yra milžiniškas organizmas, kuris veikia savo taisyklėmis. Ten nėra tiesioginio pristatymo „prie durų“. Sunkvežimis turi atvykti į nurodytą vartą (Gate), gauti praleidimą, o tada eiti į konkretų terminalą (konteinerių, krovinių ir t.t.).

Čia dažnai kyla eismo spūstys pačiame uoste, ypač ankstyvais rytais, kai prasideda pamainos. Vairuotojas gali praleisti valandą ar dvi tiesiog laukdamas eilėje, kad būtų nuskenuotas ir nukreiptas į iškrovimo vietą. Be to, uoste griežtai laikomasi laiko tarpų (Time slots). Jei vairuotojas pavėluoja net 10 minučių, jis gali nebesuspėti į numatytą laiką ir teks laukti kito laiko tarpo, kas gali užtrukti kelias valandas.

Pristatant į Olandijos vidų (pvz., į Eindhoveną ar Utrechtą), procesas yra paprastesnis – važiuojame tiesiai į sandėlį. Tačiau ten gali kilti kitų problemų, pvz., sunku rasti vietą stovėjimui prie sandėlio arba vairuotojas turi laukti, kol sandėlio darbuotojai išlaisvins kelią iškrovimo rampai. Mes visada planuojame atvykimo laiką į uostą su dideliu laiko rezervu, kad išvengtume baudų už vėlavimą.

8. Ar verta rinktis dviejų vairuotojų pervežimą dėl greitesnio pristatymo?

Dviejų vairuotojų komanda yra puikus sprendimas, kai laikas yra kritinis. Kai vienas vairuotojas vairuoja, kitas gali ilsėtis. Tai leidžia sunkvežimiui judėti be ilgos 9 valandų pertraukios (išskyrus trumpas 45 minučių pertraukas maždaug kas 4,5 valandos). Tokiu būdu, maršrutas, kurį vienas vairuotojas įveiktų per 2–3 dienas, dviejų vairuotojų komanda gali įveikti per 24–30 valandų.

Tačiau tai kainuoja brangiau. Reikia sumokėti dviem darbo užmokesčiams, kelionės išlaidas padvigubėja. Ar tai verta? Jeigu jūsų krovinys yra būtinas gamybai, kad neleistų jiems sustoti, arba jei kalbame apie labai brangias prekes, kurios greitai gendą (maisto produktai), tai tikrai verta. Esant standartiniam prekių pervežimui, kur nėra skubos, paprastai pasirenkame vieno vairuotojo variantą, kad išlaikytume konkurencingą kainą.

9. Kaip klientas gali padėti užtikrinti greitą pristatymą?

Kliento vaidmuo čia yra neįkainojamas. Pirmiausia – tikslumas. Jei užsakymo formoje nurodomas neteisingas adresas arba gavėjo kontaktinio asmens telefono numeris neveikia, vairuotojas gali praleisti valandas važiuodamas ratuose arba bandydamas susisiekti su sandėliu.

Antra – krovinio paruošimas. Jei mūsų atvykstant krovinys dar nėra supakuotas arba paletės yra nestabilios, tai prailgina įkrovimo laiką. Kartais vairuotojas turi laukti valandą ar dvi, kol klientas surenka prekes. Tai automatiškai pastumia pristatymo terminą.

Trečia – lankstumas. Jei žinote, kad jūsų sandėlis turi specifinius priėjimo laikus (pvz., priima tik nuo 8:00 iki 16:00), apie tai praneškite iš anksto. Mes galime suderinti vairuotojo grafiką taip, kad jis atvyktų būtent šiuo laiku tarpsniu, taip išvengiant nereikalingo laukimo už vartų.

10. Kas nutinka, jei krovinys vis tiek vėluoja? Kokios yra kompensacijos?

Nepaisant visų pastangų, kartais vėlavimai įvyksta. Jei vėlavimas yra mūsų kaltė (pvz., pamiršome užsakyti vietą uoste arba techninis gedimas dėl prasto priežiūros), mes imamės atsakomybės. Priklausomai nuo sutarties sąlygų, mes galime grąžinti dalį pervežimo mokestio arba mokėti sutartą baudą (penalty).

Tačiau jei vėlavimas yra dėl „nepaliaujamų jėgų“ (force majeure) – tokie kaip stiprus uraganas, didelė eismo avarija, uždaryta siena dėl epidemijos ar muitinės inspekcijos, kurios negalima numatyti – atsakomybės dažniausia neįgyvendinamos. Tokiais atvejais mes darome viską, kas įmanoma, kad minimizuotume žalą (pvz., perduodame krovinių kitam transportui, jei įmanoma), tačiau formalios kompensacijos gali būti ribotos.

Svarbiausia yra drausmingumas ir skaidrumas. Mes niekada neslepiame situacijos. Jei matome, kad nebesispėjame, iš karto skambiname klientui.