Tikslus pristatymo laikas daiktams iš Olandijos iki durų: Pilnas informacinis vadovas

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei dvidešimt metų, dažniausiai girdimas klausimas nėra apie kainą ar krovinių įrąžą. Jis yra vienas ir tas pats: „Kada tai bus pas mane?“. Olandija (Nyderlandai) yra viena artimiausių ir svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių, tačiau logistika – tai ne tiesiog atstumas žemėlapyje. Tai sudėtingas mechanizmas, kurį veikia daugybė veiksnių, nuo vairuotojo poilsio režimo iki orų sąlygų Vokietijos autostradose. Šiame straipsnyje aš, kaip ilgametis šios srities praktikas, detaliai išnagrinėsiu, kas tiksliai lemia pristatymo laiką iš Olandijos iki pat jūsų namų durų, ir padėsiu jums suformuluoti realių lūkesčių.

Nors atstumas tarp Amsterdamo ar Roterdamo ir Vilniaus yra apie 1600–1700 kilometrų, kas atrodo ne per daug, tačiau tarptautinis kelių transportas turi savo dėsnius. Dažnai klientai, užsakę prekes iš Olandijos el. parduotuvėse arba perkę baldus iš „Marktplaats“, svajoja, kad siunta atvyks per dvi dienas. Tačiau profesionalioje logistikoje „tikslus laikas“ nėra tikslus matematinis dydis, o greičiau statistinis tikėtinumas, priklausantis nuo pasirinkto transporto tipo. Norint suprasti, kada tikėtis siuntos, būtina žinoti ne tik važiavimo greitį, bet ir tai, kaip vyksta krovinių surinkimas, dokumentų tvarkymas ir paskirstymas Lietuvoje. Šiame tekste mes sužinosime, kaip veikia šis procesas ir kodėl kartais „iki rytojaus“ pasižadėjimas tampa tapus neįmanomas net patyrusiems vežėjams.

Svarbiausia žinoti, kad nėra vieno universalaus atsakymo visiems atvejams. 500 gramų siuntinį knygų parduotuvės veža viena logistikos grandinė, o kelių tonų baldų partiją ar statybines medžiagas – visai kita. Čia mes aptarsime abu scenarijus ir atskleisime tas paslaptis, kurias paprastai paslepia ekskursiniai vadovai, o kurias lemia griežti Europos Sąjungos reglamentai ir ekonominio naudingumo principai.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kiek vidutiniškai trunka pristatymas iš Olandijos į Lietuvą, jei užsakau standartinę siuntą?

Standartinis pristatymas iš Olandijos į Lietuvą trunka nuo 3 iki 5 darbo dienų. Tai yra labiausiai paplitęs terminas, kurį nurodo didžiosios kurjerių ir logistikos kompanijos, tačiau verta suvokti, kas slepiasi po šiais skaičiais. Pirmoji diena prasideda ne tada, kai jums patinka, o tada, kai krovinys yra perduotas vežėjui arba išsiųstas iš siųstojo sandėlio. Jei užsakymą atliekate pirmadienį ryte, ir prekės yra sandėlyje, dažniausiai jas pasiima tą pačią dieną arba antradienį. Toliau seka kelionė per Vokietiją ir Lenkiją.

Svarbu atskirti kalendorines dienas nuo darbo dienų. Logistikoje skaičiuojamos tik darbo dienos, todėl jei siunta iškeliauja penktadienį, savaitgalis nebus įskaičiuojamas į pristatymo terminą, o laikrodis vėl pradės eiti tik pirmadienį. Be to, „iki 5 dienų“ nereiškia, kad ji visada pristatoma penktą dieną. Dažnai, jei marsrutas yra efektyviai suplanuotas oazėmis (kai vairuotojas turi kitų krovinių tame pačiame regione), prekė gali atvykti ir per 3 dienas. Tačiau 5 dienų riba yra saugus užkarda, leidžianti įmonėms išvengti baudų už vėlavimą, atsižvelgiant į galimas eismo spūstis ar technines problemas.

2. Kodėl konsoliduotas krovinių pristatymas (groupage) trunka ilgiau nei pilnas krovinys?

Konsoliduotas pervežimas, kai vienoje sunkvežimyje vežami kelių klientų daiktai, yra pigesnis, bet ir lėtesnis dėl vieno pagrindinio faktoriaus – laukimo. Olandijoje yra daugybė smulkių siuntų, kurios vienos nepamainomos užpilto sunkvežimio važiavimą į Lietuvą. Transporto kompanijos turi surinkti pakankamai krovinių, kad maršrutas būtų ekonomiškai naudingas. Procesas vadinamas konsolidacija.

Įsivaizduokite, kad jūsų siunta atvyksta į sandėlą Roterdame pirmadienį. Sunkvežimis į Lietuvą gali išvykti tik trečiadienį, nes laukia, kol bus surinkti kiti baldai iš Hagos ar mašinos dalys iš Eindhoveno. Šis laukimo laikotarpis gali trukti 1–3 dienas. Skirtingai nei ekspressinėse siuntose, kurios iškeliauja iš karto, čia reikia susiderinti su kitų klientų grafiku. Tai pagrindinė priežastis, kodėl konsoliduotas krovinys gali keliauti 7–10 dienų, nors fizinis važiavimo laikas išlieka tas pats – maždaug 48 valandos viena kryptimi. Tačiau šis metodas leidžia sutaupyti iki 50–70 proc. sumos palyginti su individualiu užsakymu.

3. Kaip vairuotojų darbo ir poilsio laikas įtakoja pristatymo terminą?

Tai vienas techniškiausių, bet ir labiausiai įtakos turinčių veiksnių. Europos Sąjungoje griežtai reglamentuojamas vairuotojų darbo laikas ir poilsis. Vairuotojas negali vairuoti be perstojo ilgiau kaip 4,5 valandas. Po to jis privalo padaryti 45 minučių pertrauką. Be to, per parą jis gali vairuoti ne ilgiau kaip 9 valandas (gali ištiesti iki 10 valandų 2 kartus per savaitę), o po to privalo ilgiau ilsėtis.

Atstumas nuo Olandijos iki Lietuvos yra toks, kad jį įmanoma įveikti maždaug per 18–20 valandų grynojo vairavimo laiko. Tai reiškia, kad vairuotojas fiziškai negali nuvažiuoti be sustojimo. Jis privalo praleisti naktį miegodamas mašinoje arba viešbutyje. Paprastai kelionė vyksta taip: išvykimas iš Olandijos ryte, važiavimas iki vėlyvo vakaro, naktinis poilsis Vokietijoje arba Lenkijoje, o Lietuvos sandėlius arba kliento duris pasiekiama antros dienos popietę. Šios taisyklės yra griežtai stebimos digitoliniais tachografais, todėl net jei vairuotojas norėtų „nuskubėti“, jis negali pažeisti įstatymo – tai keliauja saugiau, bet ir lėčiau.

4. Ar muitinės procedūros gali prailginti pristatymą, kai vežama iš Olandijos?

Kadangi ir Olandija, ir Lietuva yra Europos Sąjungos narių šalys, formalios muitinės patikros (deklaravimo) paprastai nėra būtinos prekių, keliaujančių tarp šalių. Tačiau čia yra vienas svarbus niuansas, kurį dažnai pamiršta. Jei prekės yra iš trečiosios šalies (pvz., iš Kinijos ar JAV) ir jos tiesiog tranzitu keliauja per Olandiją į Lietuvą, arba jei Olandijos sandėlyje jos nebuvo galutinaiustomos, gali kilti klausimų dėl PVM arba kilmės dokumentų.

Be to, visada egzistuoja rizika, kad muitinės pareigūnai atliks atsitiktinę patikrą („control“). Tai gali nutiko tiek Lietuvos pasienio punkte, tiek Olandijos išvykimo metu. Jei siunto yra įtariama (pvz., neteisingai nurodytas turinys, įtartos prekės), ji gali būti sulaikyta dokumentų tikrinimui. Tokių atvejų tikimybė nedidelė (mažiau kaip 5 proc.), tačiau ji visada egzistuoja ir gali prailginti pristatymą nuo 1 iki 3 dienų. Todėl būtina tiksliai užpildyti prekių prekių deklaracijas (vadinamuosius CMR dokumentus arba eksporto sąskaitas), kad išvengtumėte nereikalingų uždelstų.

5. Kaip „paskutinės mylios“ (last mile) logistika veikia Lietuvoje ir kiek ji trunka?

Daugelis klientų mano, kad kai sunkvežimis atvyksta į Vilnių ar Kauną, prekės iš karto patenka pas juos. Tačiau realybėje yra tarpinis žingsnis – paskirstymo centras (terminalas). Kai didelėjė mašina atvyksta iš Olandijos, ji paprastai važiuoja į pagrindinį sandėlį (pavyzdžiui, prie Vilniaus arba Kauno). Ten krovinys iškraunamas, perregistruojama ir paskirstomas pagal pristatymo maršrutus.

Jeigu siunta yra maža (pvz., dėžė), ji gali būti perduoda kurjerių tarnybai (DHL, UPS, LP Express ir pan.) pristatyti į namus. Šis procesas – nuo to momento, kai sunkvežimis atvyksta į terminalą, iki to momento, kai kurjeris paima jūsų siuntą – gali užtrukti nuo pusės dienos iki visos dienos. Jei užsakymas atvyko į terminalą ryte, o kurjerio maršrutai jau suformuoti, pristatymas gali būti numatytas tik kitą dieną. Todėl visada reikia atsižvelgti į šį 1–2 dienų „buferį“, kuris yra nevežimo, o orentacijos Lietuvoje trukmė.

6. Ar galima gauti siuntą iš Olandijos per 1–2 dienas (ekspresas), ir kiek tai kainuoja?

Taip, tai visiškai įmanoma, ir tai vadinama „Ekspresiniu pervežimu“. Skirtingai nei standartinis pervežimas, kuris laukia užpildymo, ekspresas reiškia, kad sunkvežimis išvyksta iš Olandijos tuoj pat po to, kai įkraunamas jūsų krovinys. Tokiu atveju maršrutas planuojamas be nereikalingų sustojjimų, o vairuotojai gali būti keičiami (jei reikia važiuoti be ilgos pertraukos). Tokiu būdu atstumas įveikiamas per 24–36 valandas.

Tačiau šis paslaugos tipas turi savo kainą. Jis gali būti 2–4 kartus brangesnis už standartinį pervežimą. Tai naudinga tada, kai reikia skubiai gauti brangias detales, gamybai skirtas medžiagas arba labai svarbius dokumentus. Taip pat verta paminėti, kad jei užsakote ekspresą po pietų, sunkvežimis gali išvykti tik kitą dieną ryte, todėl „per 24 valandas“ skaičiuojamos nuo išvykimo momento, ne nuo užsakymo pateikimo. Ekspresas dažniausiai naudojamas verslui, tačiau ir privatūs asmenys, perkant brangius baldus ar avarinius automobilius, dažnai pasinaudoja šia galimybe.

7. Kaip metų laikas (žiema, šventės) veikia pristatymo laiką?

Logistika yra stipriai priklausoma nuo sezoninių veiksnių. Žiemą, ypač lapkričio–kovo mėnesiais, Vokietijos ir Lenkijos autostradose dažnai pasitaiko stiprių sniego auditų, o keliai gali būti slipti. Tai ne tik mažina važiavimo greitį, bet ir padidina avarijų riziką, kurios sukuria didžiulių spūsčių („stau“). Vien didelė avarija A2 autostradoje gali uždelsti visą koloną sunkvežimių bent 4–6 valandoms, o kartais ir visą parą.

Taip pat labai svarbus yra šventinis laikotarpis, ypač gruodžio mėnesį (prieš Kalėdas) ir balandį (Velypos). Šiuo laiku Olandijoje ir Vokietijoje padidėja prekybos srautai, o sandėiai dirba maksimaliomis galimybėmis. Dėl didelio krovinių kiekio gali trūkti laisvų sunkvežimių (tai vadinama „capacity crunch“). Tokiu laiku standartinis 3–5 dienų terminas gali išsitempti iki 7–9 dienų. Aš visada patariu klientams planuoti svarbius perkėlimus ar pirkinius bent dviem savaitėmis anksčiau, jei tai artėja prie švenčių.

8. Kiek laiko užtrunka pristatyti didelius daiktus (pvz., baldus, pianinus) iš Olandijos?

Didelių daiktų, arba „neįprastų krovinių“, pristatymas turi savo specifiką. Jei perkate sofą ar vitriną iš Olandijos, tai nebuvo įpakuota į standartinę dėžę ir paduota kurjeriui. Tokiu atveju reikalingas individualus pervežimas, dažnai reikalaujantis įkrovos ir iškrovos rankomis (su kranine arba dviem vairuotojais).

Pats važiavimo laikas nesikeičia, tačiau organizacinis procesas užtrunka ilgiau. Reikia suderinti, kad vairuotojas atvyktų ne tik į sandėlį, bet ir į siuntėjo namus (jei tai privatus asmuo) Olandijoje, kad įkrautų daiktą. Po to, atvykus į Lietuvą, vairuotojas turi susisiekti su gavėju ir suderinti iškrovos laiką. Jei gavėjo namuose yra sunkiai įveikiamas prievažiavimas (pvz., siauras kelias ar centrinė miesto dalis), gali prireikti specialios technikos. Tokiems atvejams pristatymo laikas nuo užsakymo dienos iki įvykdymo gali svyruoti nuo 5 iki 14 dienų, priklausomai nuo to, kaip greitai pavyks suderinti grafiką tarp siuntėjo ir vežėjo.

9. Kaip sužinoti tikslą pristatymo datą ir sekti siuntą realiu laiku?

Profesionalios logistikos kompanijos suteikia galimybę sekti siuntą naudojant sekimo numerius (tracking number) arba CMR numerį. Šiuo metu dauguma sunkvežimių yra aprūpinti GPS GPS sekimo sistemomis, kurios leidžia matyti mašinos vietą realiu laiku. Tačiau kliento sąsajoje dažnai matome tik pagrindinius etapus: „Siunta surinkta“, „Siunta išsiųsta“, „Siunta paskirstymo centre“, „Siunta pristatyta“.

Jei norite tiksliausios informacijos, geriausia tiesiogiai susisiekti su savo vadybininku. Ekspertas gali paskambinti vairuotojui ir sužinoti, ar yra planuojamas sustojimas, ar jau buvo įveiktas sienos kirtimo punktas. Verta prisiminti, kad sekimo sistemos kartą gali atsilikti – duomenys atsinaujina ne kaskart, kai mašina pajudėja, o kas keletą valandų arba sustojimo metu. Todėl jei matote, kad siunta „stovi“ vietoje kelias valandas, nesijaudinkite – gali būti, kad vairuotojas tiesiog atlieka privalomą poilsio pertrauką.

10. Kas nutinka, jei siunta pavėluoja? Ar gažu atlyginimą?

Tai klausimas, kurį dažnai užduoda klientai. Teisiškai, logistikoje yra numatyti terminų pažeidimų (delay) atsakomybės momentai, tačiau praktikoje viskas priklauso nuo to, ką buvo pasirašyta sutartyje. Jei naudojate standartines kurjerių paslaugas, ten dažnai yra fiksuotos baudos arba grąžinimo taisyklės, tačiau jos dažnai taikomos tik tada, kai vėlavimas yra neįvardžiamas ir trukdo ilgiau nei nustatyta (pvz., ilgiau kaip 30 dienų).

Jei kalbame apie individualų krovinių pervežimą (krovininį transportą), vėlavimai dėl oro sąlygų, eismo spūsčių ar muitinių patikrų paprastai laikomi force majeure (nepaisytinomis aplinkybėmis). Tokiu atveju vežėjas neatsako už vėlavimą. Tačiau jei vėlavimas įvyko dėl vežėjo neatsargumo (pvz., pamiršta paimti siuntą, sugedo mašina dėl prasto techninio aptarnavimo), klientas gali reikalauti nuolaidos arba kompensacijos. Mano patirtis rodo, kad geriausias būdas išvengti konfliktų yra atviras dialogas – patikimas vežėjas visada informuos apie vėlavimą iš karto, kai tik jį pastebi.

Išvada

Tikslus pristatymo laikas iš Olandijos iki durų nėra fiksuotas dydis, o dinamiškas procesas, priklausantis nuo begalės veiksnių.