Tikslus krovinių pristatymas į Olandiją – visada laiku: Eksperto vadovas nerūpestingai logistikai

Olandija, arba Nyderlandai, nuo seno vadinama „Europos vartais“. Šis nedidelis, tačiau ekonomiškai milžiniškas šalies žemės plotas yra vienas svarbiausių logistikos mazgų ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Roterdamo uostas, kuris kasmet metai iš metų kovoja dėl pirmavimo su Singapūru, bei didžiulis oro kelių centras Schiphole sukuria unikalią situaciją: kroviniai į Olandiją plaukia srautais. Tačiau štai kas dažnai kelia pavojų verslui – mat didžiulis srautas reiškia ir didžiulę riziką užstrigti.

Dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje beveik dvidešimt metų, esu matęs viską – nuo idealiai subalanstuotų „just-in-time“ (tik laiku) pristatymų, kai prekės pasiekia klientą valanda anksčiau nei tikėtasi, iki situacijų, kai krovinys užstringa Vokietijos autostradoje dėl techninės gedulo arba paprasto neišsprendžiamo dokumentų chaoso. Mano patirtis leidžia teigti viena dalyką: „tikslus“ pristatymas nėra stichiška sėkmė. Tai sistemingas, kruopštus ir labai techniškas procesas.

Šiame straipsnyje aš neapsiriboju bendrais patarimais. Mes gilinsimės į tai, kaip tiksliai veikia logistikos grandinė tarp Lietuvos ir Olandijos, kokie yra pavojai ir, svarbiausia, kaip užtikrinti, kad Jūsų krovinys atvyks ne tik saugiai, bet ir tada, kai to reikia Jūsų verslo partneriui.

Įvadas: Kodėl laikas Olandijoje – tai pinigai (ir reputacija)

Olandiškoji verslo kultūra yra griežtai reglamentuota ir paremta pasitikėjimu. Olandai nėra įprasti laiko praleidinėjimai arba paaiškinimai, kodėl krovinys vėluoja. Jei sutartyje nurodyta, kad prekės turi būti sandėlyje antradienį iki 8:00 ryto, tai reiškia, kad jos turi ten būti. Vėlavimas gali ne tik lemti sutartines baudas, bet ir ilgalaikę žalą verslo santykiams.

Be to, Olandijos infrastruktūra, nors ir viena geriausių pasaulyje, yra po didžiuliu spaudžiu. Šalyje gyvena daugiau nei 17 milijonų gyventojų, o tankumas yra milžiniškas. Pridėkime prie to tranzitinius krovinius, kurie keliauja per šalį į Belgiją, Prancūziją arba Vokietiją, ir mes gauname „kamščių“ receptą. Todėl krovinių pristatymas į Olandiją reikalauja ne tik gero vairuotojo, bet ir išmanios planavimo strategijos.

Šiame straipsnyje mes aptarsime visus aspektus – nuo dokumentų tvarkymo ir maršrutų planavimo iki specifinių Olandijos reikalavimų transportui. Mano tikslas – padaryti taip, kad Jums niekas nebūtų nauja, o Jūsų kroviniai visada pasiektų tikslą laiku.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skiltyje pateikiu atsakymus į dešimt klausimų, kurius dažniausiai išgirdu iš savo klientų per daugelį metų. Šie atsakymai sukaupti remiantis realia praktika, o ne teoriniais vadovėliais.

1. Kiek laiko vidutiniškai trunka krovinių pervežimas iš Lietuvos į Olandiją?

Vidutinis pristatymo laikas priklauso nuo to, ką mes vadiname „krovinio tipu“. Jei kalbame apie pilną priekabą (FTL – Full Truck Load), kuri važiuoja tiesiai iš siuntėjo prie gavėjo be sustojimų, standartinis laikas yra nuo 24 iki 36 valandų. Tačiau tai idealus pasaulis. Praktikoje reikia skirti maždaug 2–3 dienas.

Kodėl tiek daug? Visų pirma, tai vairuotojo poilsio laikas. Pagal ES reglamentas, vairuotojas negali vairuoti be pertraukų ilgiau kaip 4,5 valandos, o turi turėti 45 minučių pertrauką. Be to, po 9 valandų vairavimo jis privalo atsisakyti 11 valandų poilsio. Jei maršrutas eina per Vokietiją, kur dažnai vyksta kelių darbai arba susiduria su dideliais kamščiais (ypač Ruhr srityje), tai gali pridėti papildomų valandų ar net visą dieną. Dalinis krovinys (LTL – Less Than Truck Load) gali užtrukti ilgiau, nes turi sustoti tarpiniuose terminaluose prieš išvykstant į galutinę stotį Olandijoje. Mano patarimas: visada planuokite savo logistiką su 1 dienos atsarga, ypač jei prekės skirtos svarbiam montavimui arba parduotuvės atidarymui.

2. Kokius dokumentus būtina paruošti norint užtikrinti sklandų pristatymą Olandijoje?

Dokumentų tvarka yra pusė sėkmės. Esu matęs situacijų, kai tūkstančius vertas krovinys buvo sulaikytas pasienyje dėl neteisingai užpildyto CMR sąskaitos. Taigi, pagrindinis dokumentas yra CMR (tarptautinė vežimo sutartis). Jame turi būti tiksliai nurodytas siuntėjas, gavėjas, krovinio svoris, vietų skaičius ir prekių pavadinimas.

Be CMR, būtinos yra komercinės sąskaitos-faktūros (Commercial Invoice) ir pakavimo sąrašai (Packing List). Nors Lietuva ir Olandija yra Europos Sąjungos šalys ir tarp jų vyksta prekyba be muitų (vidinė rinka), dokumentai turi būti užpildyti labai kruopščiai. Olandijos muitinė (Douane) yra viena iš efektyviausių Europoje ir jie dažnai atlieka rizikos kontrolę. Jei dokumentuose nurodytas prekių kodas (HS kodas) neatitinka realaus krovinio arba svoris nuokrypia daugiau nei 5–10 proc., krovinys gali būti sustabdytas ir patikrintas. Tai ne tik sukelia vėlavimą, bet ir gali baigtis baudomis. Visada patariu klientams prieš išsiunčiant krovinį dar kartą patikrinti, ar svoris sąskaitose sutampa su realiu svoriu svėrimo metu.

3. Ar yra kokių nors ypatingų kelių arba vairavimo apribojimų Olandijoje, apie kuriuos reikia žinoti?

Taip, Olandija turi gana griežtus apribojimus, susijusius su aplinkosauga ir eismo sauga. Vienas svarbiausių dalykų – tai „Milieuzones“ (aplinkos zonos) miestuose. Pavyzdžiui, Roterdame, Amsterdame, Utrechte ir kituose didmiesčiuose yra zonos, į kurias negali važiuoti senesni, taršą keliantys sunkvežimiai. Dažniausiai reikalaujama, kad transporto priemonė atitiktų bent Euro 6 (arba Euro 5 su filtrais) ekologinę klasę. Jei į šią zoną įvažiuos sunkvežimis, kuris neatitinka standartų, gausite dideles baudas, kurias teks mokėti vairuotojui vietoje, o vėliau šias išlaidas perbraukti į kainą.

Be to, Olandijoje labai griežtai stebimi vairuotojo darbo laikas ir tachografo duomenys. Vietinė policija ir inspektoriai dažnai tikrina sunkvežimius ne tik dėl techninės būklės, bet ir dėl to, ar vairuotojas neperdirbo. Taip pat verta paminėti, kad kai kuriose vietovėse (pvz., aplink Roterdamo uostą) yra specialūs maršrutai, kuriuos privalu laikytis, norint išvengti sankcijų. Mūsų komanda visada planuoja maršrutus taip, kad išvengtume šių „zoningų“, nebūtinais nukrypimais.

4. Kaip pasirinkti tinkamą transporto priemonę: pilna priekaba (FTL) arba dalinis krovinys (LTL)?

Tai klasikinis klausimas, kurio atsakymas priklauso nuo Jūsų prioriteto: kaina ar greitis. Jei Jūsų tikslas – „tikslus pristatymas visada laiku“, o krovinio tūris leidžia (pavyzdžiui, 20–33 europiniai paletės), visada rekomenduoju rinktis pilną priekabą (FTL). Kodėl? Todėl, kad FTL krovinys yra Jūsų „nuosavybė“ kelyje. Sunkvežimis važiuoja tiesiai į Jūsų adresą. Nereikia laukti, kol bus iškraunamos kitos siuntos tarpiniuose terminaluose, nereikia rizikuoti, kad krovinys bus pažeistas perkraunant jį kelis kartus.

Dalinis krovinys (LTL) yra pigesnis variantas mažesnėms siuntoms, tačiau čia tikslumo kontrolė yra sudėtingesnė. Jūsų krovinys gali būti užkrautas į priekabą su kitomis 10–15 siuntomis. Kiekvienas iškrovimas užtrunka laiko, o jei vienas iš gavėjų vėluoja arba nėra vietos, visą eilę privalo laukti. Jei vis dėlto renkatės LTL, būtinai pasirūpinkite, kad krovinys būtų tinkamai užfiksuotas (pakrautas ant paletės, užvyniotas plėvele ir užfikuotas juostomis), kad jis nenukristų ar neatsitrenktų į kitas prekes manevruojant.

5. Kokios yra pagrindinės kliūtys, galinčios sukelti vėlavimus maršrutu Lietuva – Olandija?

Maršrutas eina per Lietuvą, Lenkiją, Vokietiją ir pasibaigia Olandijoje. Kiekviena šalis turi savo „ydas“. Lenkijoje tai dažnai būna prasta kelių būklė vietiniais keliais (nors greitkeliai gerėja) ir ilgos eilės pasienio punktus su Vokietija (nors tai yra vidinė ES siena, kasdieninė kontrolė vis dar vyksta). Vokietija yra didžiausias iššūkis dėl „Baustellen“ (kelių darbų). Autobahnų remontai ten vyksta be perstojo, ir nėra nieko keisčiausio nei važiuoti 100 km/h greičiu ir staiga užstrigti 10 kilometrų eilėje.

Olandija savo ruožtu pasižymi itin dideliu eismo intensyvumu. Ryte ir vakare (7:00–9:00 ir 16:00–18:00) didmiesčių aplinkkeliai užsikemša taip, kad sunkvežimiems tenka stovėti valandas. Taip pat, Roterdamo uosto regionas yra taip vadinamas „trafikos širdis“, kur kroviniai iš visos Europos susiduria. Mano patirtis rodo, kad geriausias būdas išvengti šių kliūčių – yra planuoti vairuotojo poilsio laikus taip, kad jis nevažiuotų per didžiuosius miestus per piko valandas, jei įmanoma. Taip pat, nuolatinis stebėjimas realiu laiku (GPS stebėjimo sistemos) leidžia mums ankstyviai nukreipti vairuotoją alternatyviu maršrutu, jei pagrindiniame kelyje įvyko avarija.

6. Kaip vežama jautrių prekių (maisto produktai, vaistai, gėlės) logistika į Olandiją?

Olandija yra didelė šaldytų ir šviežių produktų eksportuotoja (ypač gėlių ir daržovių), tačiau ji ir pati importuoja daug maisto produktų. Vežant šaldytus krovinius (reefer) arba kruopščiai reikalaujančias prekes, svarbiausia yra ne tik laikas, bet ir temperatūros režimas. Mūsų sunkvežimiai yra aprūpinti pažangiausia temperatūros kontrolės įranga, kuri leidžia sekti temperatūrą realiu laiku.

Kai vežame, pavyzdžiui, vaistus arba kosmetiką, reikia laikytis GDP (Good Distribution Practice) standartų. Tai reiškia, kad turi būti pateikti sertifikatai, patvirtinantys, kad temperatūra nebuvo pažeista pervežimo metu. Olandijos klientai, ypač farmacijos sektoriuje, yra itin reiklūs – jei temperatūros dieną nurodo, kad temperatūra viršijo 25 laipsnius nors 5 minutes, krovinys gali būti atmestas. Todėl šiuo atveju „tikslus pristatymas“ reiškia ir „kokybišką pristatymą“. Mes visada tikriname šaldytuvų techninę būklę prieš išvykstant ir įrengiame specialius jutiklius, kurie įrašo istoriją į atskirą failą – tai užtikrina skaidrumą ginčų atveju.

7. Kokios yra kainos sudėtinės dalys pervežant krovinius į Olandiją?

Dauguma klientų mato tik galutinę sumą sąskaitoje, tačiau ekspertas turi žinoti, iš ko ji susideda. Pagrindinės kainos sudedamosios dalys yra: degalai (kurie svyruoja priklausomai nuo pasaulinių kainų), vairuotojo atlyginimas, transporto priemonės priežiūra ir amortizacija.

Tačiau yra ir specifinių mokesčių, būdingų šiam maršrutui. Vokietijoje ir Olandijoje yra mokesčiai už kelių naudojimą (muitinės rinkliavos). Vokietijoje tai „MAUT“ sistema, kuri priklauso nuo sunkvežimio emisijų klasės ir ašių skaičiaus. Tai didelė išlaida, kurią privalome įtraukti į kainą. Be to, Olandijoje yra mokesčiai už lengvųjų transporto priemonių (pvz., traktorių) naudojimą, jei jie naudojami paskirstyme.

Taip pat reikia įvertti vairuotojo dienpinigius ir, jei reikia, papildomą draudimą. Jei klientas nori ypatingai greito pristatymo (ekspresinė), kaina gali padidėti iki 50 proc., nes mes turime organizuoti grįžtamojo krovinio nebuvimą – tai reiškia, kad sunkvežimis sugrįš tuščias, o šie nuostoliai yra priskiriami konkrečiai siuntai.

8. Kas daryti, jei krovinys vėluoja dėl nenumatytų aplinkybių (pvz., avarijos)?

Pirmasis ir svarbiausias dalykas – komunikacija. Per savo 20 metų darbo esu išmokęs, kad blogiausia, ką gali padaryti logistikos brokeras, tai tylėti. Jei įvyko avarija arba techninis gedulas, mes nedelsdami informuojame klientą. Net jei naujienos yra nepalankios, klientas turi žinoti, kad situacija yra kontrolluojama.

Antra, turime veiksmų planas. Jei sunkvežimis negali tęsti kelionės, mes organizuojame krovinio perkrovimą į kitą transporto priemonę. Tai vadinama „transhipment“. Tai brangus procesas, tačiau būtinas siekiant išsaugoti pristatymo terminą. Esu matęs atvejų, kai vairuotojas susirgo (ne COVID-19 atveju, bet paprastai susirgo), ir mes turėjome siųsti kitą vairuotoją lėktuvu, kad jis paimtų mašiną ir važiuotų toliau. Toks greitas reagavimas leidžia išvengti dienų ar net savaičių vėlavimų. Todėl pasirinkdami pervežėją, klausykite, ar jis turi 24/7 pagalbos tarnybą.

9. Ar galima sekti krovinio vietą realiu laiku?

Šiais laikais tai nebe „galimybe“, o privalomu standartu.