Taupykite su daliniais kroviniais kraustydamiesi iš Olandijos

Dirbu šioje srityje beveik du dešimtmečius, ir galiu pasakyti viena dalyką – Olandija yra logistikos širdis, bet ji gali nuplauti tavo pinigus, jei nemoki į tai pažiūrėti protingai. Daugelis mano klientų pirmiausia klausia: „Kiek kainuoja pilna mašina?“. Žinai, aš juos suprantu – visi nori saugumo, visi nori, kad vairuotojas atvyktų, įkrautų ir važiuotų tiesiai į sandėlį Vilniuje arba Kaune. Bet tarkime tiesiškai – jei turi tris ar keturias pletes ar kelis kubinius metrus baldų, samdyti 13,6 metro sunkvežimį yra neprognozuojamas švaistymas. Čia būtent turi būti pagrindinė tavo strategija – taupykite su daliniais kroviniais kraustydamiesi iš Olandijos. Per šiuos metus esu matęs įmonių, kurios per metus išleidžia tūkstančius eurų veltui, tik todėl, kad nenori „gaišti laiko“ konsolidacijos sandėliuose.

Olandija, ypač regionai apie Roterdamą, Tilburgą ir Eindhoveną, yra tikrieji prekybos centrai. Ten viskas sukasi greitai. Olandai yra disciplinuoti, jie myli tvarką, bet jie taip pat moka skaičiuoti. Kai samdi pilną fūrą (FTL), tu moki už degalus, už vairuotojo darbo valandas, už užkelią į Lietuvą ir tuščią važiavimą atgal. Kai pasirinki dalinį krovinių pervežimą (LTL), tu moki tik už tai, ką turi – už užimtą vietą grindyse arba tūrį. Esu matęs situacijų, kai smulkūs importuotojai, įsigiję šią strategiją, sugebėdavo sumažinti savo metines logistikos išlaidas net 30–40 proc. Tai ne mažai, ypač kai kalbame apie maržas. Šiame straipsnyje nebebus sauso „SEO teksto“, o grynai praktiniai patarimai iš vidaus, kaip išsiveržti šiose vandenose be nereikalingų nuostolių.

Kainos ir samdos subtilybės

Ar tikrai taupykite su daliniais kroviniais kraustydamiesi iš Olandijos, ar tai tik marketingo triukas?

Žiūrėk, tai nėra joks stebuklas, tiesiog matematika. Jei turi 2 europaletes (EPAL), kurioms reikia nuvežti 1500 km, pilnos mašinos kaina bus ta pati, kaip ir tada, kai joje važiuotų 33 pletės. Dalinio krovinio atveju tavo kaina bus maždaug 1/15 arba 1/20 dalis tos sumos. Kartais kainos gali šoktelėti dėl sezono, pvz., prieš Kalėdas, kai visi veža dovanas ir maistą, bet vidutiniškai skirtumas yra milžiniškas. Esu matęs klientų sąskaitas, kurie mokėdavo po 1200 eurų už kelias pletes, kol neperskaičiavo savo maršrutų. Taip, gali tekti palaukti dieną-dvi ilgiau, kol vairuotojas surenka mašiną, bet tavo piniginė tam tikrai padėks.

Kiek vidutiniškai galiu taupyti, jei renkuosi ne pilną mašiną?

Paprasčiau kalbant, moki už užimtą vietą metrais arba pletėmis. Pavyzdžiui, vienos pletės pervežimas iš Amsterdamo arba Roterdamo zonos į Lietuvą gali kainuoti nuo 120 iki 180 eurų, priklausomai nuo svorio. Jei samdytum mašiną vienai pletei, mokėtum mažiausiai 800–1000 eurų. Skirtumas akivaizdus. Be to, didelės transporto kompanijos turi kasdienines linijas, todėl jos gali pasiūlyti fiksuotas kainas, kurios dažnai būna žemesnės nei vienkartiniai užsakymai. Žinoma, svorio apribojimai tenka taikyti, bet jei prekių nėra tokios sunkios, tai geriausias variantas.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių, apie kuriuos niekas nesako?

Deja, bet paslėptų mokesčių pasaulyje nėra, o yra tik „pamiršti“ paminėti priedai. Būna, kad klientas susitaria dėl kainos, o paskui atsiranda „krovimo mokestis“ Olandijos sandėlyje, jei tai nebuvo numatyta. Dažnai taip pat būna, kai krovinius reikia įvežti į gilius sandėlius su specialia technika – tai vadinama „spot load“ papildomu mokestiu. Visada klausk apie ADR (jei pavojingos), apie pridėtinę vertę (PVM), ir svarbiausia – ar kaina įtraukia iškrovimą Lietuvoje. Aš asmeniškai visada patariu savo klientams gauti raštišką patvirtinimą, kad kaina yra „all in“, išskyrus galutus muitus.

Laikas ir logistikos procesai

Kodėl daliniai kroviniai visada vėluoja lyginant su pilnomis mašinomis?

Nes vairuotojas turi darbą. Jis nevažiuoja tiesiai iš tavo sandėlio į t mano. Jis važiuoja į konsolidacijos centrą, pvz., į Venlo ar Tilburgą, ten laukia, kol jiems pridės kitų krovinių, turi važiuoti iškrauti prie kitų klientų. Tai vadinamas „ Milkrun “ arba tiesiog surinkimo maršrutu. Jei tavo kroviniui skubama, tai gali būti problema, bet jei planuoji iš anksto – turi laisvę. Esu matęs, kaip krovinys iš Olandijos užtrunka 2 dienas, o kartais ir 5, jei pavėluoja kitų klientų krovimas arba įvyksta eismo įvykis Vokietijos autobane. Tenka turėti kantrybę.

Kur dažniausiai susirenka šie kroviniai prieš išvykstant į Lietuvą?

Didžiausia logistikos „voratinkliai“ yra šalia Roterdamo uosto, bet labai populiūresnės taps vietos toliau nuo jūros, kaip Venlo ar Tilburgas, nes ten yra daug sandėlių, kur Olandai laiko prekes prieš siunčiant į Rytus. Vairuotojas atvažiuoja į tą sandėlį, ten jį iškrauna, perkrauna į didesnę mašiną (jei reikia) arba papildo mažesnę. Jei turi prekę iš mažo miestelio šiaurės Olandijoje, pvz., iš Leeuwarden, ji vis tiek bus nuvežta į vieną iš šių hubų prieš išvykstant į Lietuvą. Suprask, geriau, jei t krovinys jau yra arčiau šio hubo, tai taupo laiką.

Ar galima numatyti tikslų atvykimo laiką, jei keliuose daug statybų?

Vokietijoje ir Lenkijoje visada vyksta kas kokių statybų, ypač prieš žiemą arba vasarą. Dabar, kai vėl statomi keliai, eismo spūstys ties A2 arba A1 greitkeliais yra kasdienybė. Nors mes turime GPS stebėjimą ir vairuotojai praneša apie darybas, aš niekada nesakau savo klientams: „bus rytoj 10:00 valandą“. Aš sakau: „planuojamas atvykimas rytoj“. Taupykite su daliniais kroviniais kraustydamiesi iš Olandijos, tačiau nepamirškite, kad šioje strategijoje laiko lankstumas yra ta mokestis, kurią moki už pigesnę kainą. Jei tau reikalinga prekė ant rytoj, geriau pasirink skubų pervežimą kurjeriu, bet tai kainuos tris kartus brangiau.

Rizikos ir krovinio saugumas

Ar mano prekės nebus sugadintos, jei jas kraus kartu su kitų žmonių daiktais?

Tai vienas dažniausių klausimų. Žinai, aš esu matęs viską – nuo puikių krovinių iki tų, kurie buvo uždėti ant vienas kito be jokio fiksavimo. Profesionalios kompanijos visada naudoja tvirtinimo juostas, atramas ir tarpines sienas. Tačiau rizika visada egzistuoja. Jei vežai brangų elektroniką ar stiklą, turi aiškiai pasakyti apie tai ir, svarbiausia, tinkamai supakuoti. Olandų sandėliuose krautojai yra greiti, bet jie nežino, kas viduje. Kad taupykite su daliniais kroviniais kraustydamiesi iš Olandijos, tačiau nenukentėtumėte dėl sugadinimo, investuokite į gerą pakavimą. Geriau uždėti dvi extra juostas, nei vėliau ieškoti atsakomybės.

Kas nutinka, jei vairuotojas sugenda arba neteksta mašinos?

Esu patyręs ir tokias situacijas. Būna, degalų siurblys sugenda Vokietijoje, arba vairuotojas susirga. Gerai, kad turi draudimą, bet laikas – jo nepadraus. Tokiu atveju, logistikos vadybininkas turi greitai surasti kitą mašiną, kuri galėtų perimti krovinią. Kartais tai reiškia, kad tavo prekės bus perskrautos į kitą fūrą. Tai gali trukti dar dieną. Didelės kompanijos turi „backup“ planus, o smulkūs brokeriai gali nusimasti. Todėl, kai renkatės partnerį, žiūrėkite ne tik į kainą, bet ir į tai, ar jie t savo parką, ar tik tarpininkauja.

Ar reikia specialių dokumentų, jei prekės eina daliniu krovininiu?

Dokumentų reikalavimai tie patys, kaip ir pilnai užpildytai mašinai – CMR sąskaita-faktūra, pavyzdžiui, bet čia yra vienas niuansas. Kadangi mašinoje yra daug siuntų, vairuotojas turi tiksliai žinoti, kur dėti ką. Jei tavo dokumentuose nėra aiškiai pažymėtas svoris ar matmenys, gali kilti problemų muitinėje, ypač jei keliauja per trečiąsias šalis. Be to, jei prekės reikalauja sanitarinio sertifikato (maisto produktai), jis turi būti pridėtas prie pagrindinių dokumentų. Dar kartą pasakysiu – Olandai yra labai griežti dėl dokumentų, net viena trūkstama paraš gali pristabdyti visą mašiną pasienyje.

Smulkmenos, kurios lemia sėkmę

O kodėl man sakė, kad negaliu vežti tokių daiktų daliniu krovininiu?

Kai kurios prekės tiesiog netinka dėl savo pobūdžio. Pavyzdžiui, jei turi krovinį, kuris sveria 1 toną, bet užima tik vieną pletę, tai vadinama „sunkiuoju krovininiu“. Tokiu atveju mokesčiai gali būti skaičiuojami pagal svorį, o ne vietą, ir tai gali išeiti brangiau. Taip pat, jei turi prekes, kurios keliauja ne standartiniuose antprieduose (pvz., ilgos geležinkelių bėgiai, statybinės konstrukcijos), jose gali nebūti vietos daliniame krovininyje. Tokiu atveju reikia specialios transporto priemonės.

Kaip pasiruošti, kad procesas vyktų sklandžiai?

Geriausias patarimas, kurį galiu duoti po 20 metų – būk aiškus. Nerašyk vairuotojui „sandėlyje“ ir duok koordinates, jei sandėlių ten yra dešimt. Olandai nemėgsta galvoti, jie mėgsta vykdyti instrukcijas. Užsakyk pervežimą iš anksto, ne paskutinę sekundę. Ir svarbiausia – susisiekti su vadybininku, kai tik žinai, kad prekės paruoštos. Jei lauksi iki vakaro, gali likti be vietos kitos dienos išvykime. Taupykite su daliniais kroviniais kraustydamiesi iš Olandijos galima tik tada, kai esi protingas ir planuojas.

Išvada

Apibendrinant visą šį ilgametį patyrimą, noriu pasakyti – logistika nėra tik apie vairuotojus ir mašinas, tai yra strateginis sprendimas. Olandija siūlo milžiniškas galimybes, bet ji taip pat gali būti nelinkinga tiems, kurie vežia „kaip nors“ pasidarius. Didesnių išlaidų vengimas yra pagrindinis verslo tikslas, ir daliniai kroviniai yra vienas efektyviausių įrankių šioje srityje. Nebijok klausti, nebijok derėtis, bet visada atkreipk dėmesį į sudėtingesnius dalykus – draudimą, pakavimą ir laiko planavimą.

Tikiuosi, šie patarimai padės jums išvengti tų klaidų, kurias aš dažnai matau savo darbe. Sėkmės kelyje ir linkiu, kad jūsų sandėliais Lietuvoje viskas atvyktų saugiai ir laiku. Gerai apgalvokite savo maršrutus ir naudokitės galimybėmis, kurias siūlo šalis, kurioje logistika yra ant aukščiausio lygio.