Taupykite su daliniais kroviniais gabenant iš Olandijos: Visiškas vadovas verslui

Per daugiau nei dvidešimt metų dirbdamas tarptautinės logistikos srityje, daug kartų mačiau, kaip smulkios ir vidutinės įmonės svyruoja tarp dviejų ekstremaliųjų taškų: arba susimoka už pilną sunkvežimį, nors veža tik kelias pienes, arba bando sutaupyti ir susiduria su nenumatytomis problemas tiesioginiame vairuotojo susitarime. Olandija (Nyderlandai) yra viena svarbiausių prekybos sričių visoje Europoje – tai šalis, kurioje sukasi milžiniškos prekybos srautai iš Roterdamo uosto, o žemės ūkio, maisto, technologijų ir gėlių sektoriai verčia verslas ieškoti efektyvių sprendimų.

Šiame straipsnyje aš noriu pasidalinti savo patirtimi ir paaiškinti, kaip daliniai kroviniai (angliškai vadinami LTL – Less Than Truckload arba Groupage) gali tapti jūsų strateginiu įrankiu mažinant išlaidas. Kalbėsime ne tik apie tai, kaip tai veikia teoriškai, bet ir kaip išvengti klaidų, kurios per metus gali atnešti didelių nuostolių. Suvokti logistikos procesus reiškia valdyti savo išlaidas, o Olandija dėl savo geografinės padėties ir infrastruktūros yra idealus vietas pradėti taupyti naudojant dalinių krovinių paslaugas.

Įvadas: Kodėl Olandija ir kodėl daliniai kroviniai?

Olandija yra logistikos širdis. Roterdamo uostas yra didžiausias Europoje, o šalies kelių tinklas yra vienas geriausiai išvystytų pasaulyje. Tai reiškia, kad prekės iš Olandijos dažnai yra perkamos labai dažnai, tačiau vienoje pirkimo-partijos vietoje retai kada užpildomas visas 33 europos priekabos (tarpinės) tūris. Čia įsitraukia dalinių krovinių logistika.

Pagrindinė problema, su kurią susiduria dauguma pirkėjų iš Lietuvos, yra ta, kad krovinių pervežimo kaina augo dėl degalų kainų, vairuotojų trūkumo ir aplinkosaugos reikalavimų (Euro 6 standartai ir kt.). Užsisakyti pilną sunkvežimį (FTL – Full Truckload), kai jums reikia pergabenti tik 4 euro paletės arba 2 tonas prekių, yra ekonominis nusikaltimas prieš savo pelną. Tokiu atveju mokate už tuščią erdvę, kuri keliauja iš Olandijos į Lietuvą.

Daliniai kroviniai veikia pagal paprastą principą: logistikos operatorius sujungia kelias skirtingų klientų siuntas į vieną sunkvežimį. Kiekvienas klientas moka tik už užimamą vietą arba svorį. Tačiau, kaip viskas, kas atrodo paprasta, šiame procese yra savų niuansų, apie kuriuos turi žinoti kiekvienas verslo valdytojas arba logistikos specialistas. Žemiau išsamiai aptarsime visus klausimus, kuriuos dažniausiai užduoda mano klientai, siekdami optimizuoti savus išlaidas.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šiame skyriuje surinkau 10 labiausiai aktualių klausimų, padėsiančių jums suprasti, kaip efektyviai gabenti dalinius krovinius iš Olandijos ir taupyti biudžete.

1. Kas tiksliai yra dalinis krovinys (LTL) ir kuo jis skiriasi nuo pilno krovinio (FTL)?

Dalinis krovinys (Less Than Truckload) yra siuntos pervežimo metodas, kai vienoje transporto priemonėje (paprastai sunkvežimyje su tentine priekaba) vežami kelių skirtingų siuntėjų kroviniai. Priešingai, pilnas krovinys (Full Truckload) reiškia, kad visa sunkvežimio erdvė (apie 33-38 euro paletės vietų arba apie 24 tonas svorio) yra reserved (rezervuojama) vienam klientui.

Praktikoje tai reiškia, kad jeigu perkate iš vieno Olandijos tiekėjo prekių, užpildančių tik 6 paletes, jums nereikia mokėti už likusias 27 tuščias vietas. Pasirinkę LTL transportą, jūsų siunta bus nugabenta kartu su kitų įmonių prekėmis, kurios keliasi tame pačiame maršrute (pvz., iš Roterdamo į Kauną). Tai leidžia sumokėti tik proporcine dalį iš viso kelionės mokesties. Esu matęs atvejus, kai įmonės taip sutaupydavo iki 40–60 proc. transporto išlaidų palyginti su nuosavo sunkvežimio arba pilnos priekabos nuoma.

2. Kaip susiformuoja kaina už dalinį krovinią ir ką reiškia „pavėsinimo metras“?

Vienas dažniausiai painiojamų dalykų yra kainodara. Krovinių pervežime ne viskas priklauso tik nuo svarų ar kilogramų. Yra du pagrindiniai matavimo vienetai: svoris ir tūris (pavėsinimo metras – LDM). Pavėsinimo metras (angl. Loading Meter) yra standartinis vienetas, nusakantis, kiek grindų ploto priekaboje užima krovinys pagal jos ilgį (standartinė priekaba yra apie 13,6 metro ilgio).

Jei vežate sunkias betono blokas, kurios sveria daug, bet užima mažai vietos, kaina bus skaičiuojama pagal svorį. Jeigu vežate popieriaus vates arba putų polistireną, kurie sveria mažai, bet užima daug vietos, kaina bus skaičiuojama pagal užimamus pavėsinimo metrus. Logistikos kompanijos visada pasirenka didesnęją reikšmę (t. y. „mokėsi arba už svorį, arba už tūrį, kas brangiau“).

Olandijoje dažnai perkamos prekės yra lengvos, bet tūringos (pvz., šienas, gėlės, baldų dalys). Tokiu atveju LDM skaičiavimas yra kritiškas. Norint sutaupyti, būtina kuo tiksliau nurodyti krovinio matmenis, nes net 10 cm paklaida gali pakeisti LDM skaičių ir pakelti kainą.

3. Kiek laiko trunka dalinio krovinio gabenimas iš Olandijos į Lietuvą?

Tai yra klausimas, į kurį nėra vieno atsakymo, tačiau aš visada stengiuosi nustatyti realių lūkesčių ribas. Paprastai pilnas krovinys (FTL) gali atvykti iš Olandijos per 1–2 dienas (priklausomai nuo vairuotojo darbo laiko). Daliniai kroviniai trunka ilgiau.

Planuokite, kad standartinis LTL pristatymas trunka nuo 3 iki 5 darbo dienų. Kodėl trukia ilgiau? Nes sunkvežimis turi sustoti per kelias vietas Olandijoje, kad surenkant (konsoliduojant) kitus klientų krovinius, o tada, atvykęs į Lietuvą (arba tranzitu per Vokietiją/Polandiją), jis taip pat turi iškrauti kelias siuntas skirtinguose adresuose.

Jeigu jūsų krovinys skubus, šiuo atveju reikia ieškoti „ekspresinio“ dalinio krovinio paslaugų, kurios gali būti brangesnės, tačiau užtikrina, kad siunta nebus laikama sandėliuose, kol užsipildys visi sunkvežimiai. Mano patirtis rodo, kad jeigu planuojate iš anksto (savaitė-dvi prieš važiavimą), 3–5 dienų terminas yra visiškai priimtinas ir leidžia geriausiai pasinaudoti kainomis.

4. Ar mano siunta bus perkraunoma (perkelinėjama) ir kokia rizika?

Tai vienas svarbiausių klausimų, susijusių su kokybe. Esu matęs, kaip netinkamai įpakavota siunta nukentėjo perkelinėjimo metu. Dalinių krovinių logistikoje dažnai naudojami „Hub“ sandėliai (mazgai). Pavyzdžiui, visi kroviniai iš Olandijos gali būti vežami į centrinį sandėlį Vokietijoje, ten iškraunami, surūšiuojami ir pakraunami į kitą sunkvežimį, važiuojantį į Lietuvą.

Šis procesas vadinamas cross-docking arba perkraunimu. Kiekvienas perkėlimas padidina pažeidimo riziką. Kaip tai išvengti? 1. Kruopštus įpakavimas: Naudokite aukštos kokybės gabenimo dėžes, užspaudžiamas juostas (tarpas), o idealiau – uždarytas dėžes su plombomis. 2. Paletės: Jeigu įmanoma, visada krovinį padėkite ant paletės ir apvyniokite stretch plėvele. Tai apsaugo nuo drėgmės, dulkių ir mechaninių pažeidimų. 3. Draudimas: Visada susidomėkite draudimo sąlygomis. Standartinis vežėjo atsakomybės draudimas pagal CMR konvenciją dažnai padengia tik labai mažą sumą (pvz., 8,33 SDR/kg), kas sunkiųjų technikos ar brangių prekių atveju yra per mažai.

5. Kokius dokumentus reikia paruošti daliniam kroviniui iš Olandijos?

Kadangi abi šalys yra ES narės, formalios muitinės procedūros (deklaravimas) paprastai nereikalingos, tačiau dokumentacija turi būti tvarkinga. Pagrindinis dokumentas yra prekių siuntimo kvitas (CMR). Jis patvirtina sandėrį tarp siuntėjo ir vežėjo.

Be to, būtina turėti: * Komercinę sąskaitą-faktūrą (Invoice): Turi būti nurodyta tiksli prekių vertė, svoris, pavadinimas (anglių kalba) ir prekių kodai (HS kodai). Tai būtina ne tik mokesčių (PVM) kontrolės, bet ir draudimo atveju. * Pakuotės sąrašą (Packing List): Padeda greičiau identifikuoti prekes, jei reikia muitinės arba policijos patikros. * Sertifikatus: Jeigu gabenate maisto produktus, gyvūnus ar chemines medžiagas, būtini atitinkami sertifikatai (pvz., veterininius pažymėjimus).

Dažna klaida yra netikslūs duomenys sąskaitoje faktūroje. Olandai dažnai rašo trumpus prekių pavadinimus, o Lietuvoje gali kilti problemų su PVM atkarpomis, jei pavadinimas neaiškus. Patariu prieš išvežimą patikrinti, ar dokumentai atitinka Lietuvos „Sodros“ ir VMI reikalavimus.

6. Kaip pasirinkti patikimą pervežėją Olandijoje?

Rinka yra pilna pasiūlos – nuo didelių gigantų iki mažų, vietinių vežėjų. Per savo 20 metų patirtį išmokau, kad pigiausias variantas ne visada yra pigiausias. Rinkdamiesi partnerį, atkreipkite dėmesį į: * Apžvalgas ir patirtį: Ieškokite pervežėjų, kurie specializuojasi būtent Lietuvos-Olandijos maršrutuose. Jie turi išvystytus agentų tinklus. * Bendravimą: Ar operatorius sugebėja aiškiai paaiškinti, kas vyksta su kroviniu? Jei atsakymai užtrunka dienomis, tai blogas ženklas. * Transporto priemonių būklę: Nors daliniame krovinyje jūsų nepasiekia konkretaus sunkvežimio numeris iki pat paskutinės akimirkos, patikima kompanija dirba tik su patikimais subrangovais, kurie turi šiuolaikines priekabas su track and trace sistema.

Rekomenduoju rinktis tokias pervežimo kompanijas, kurios turi savo arba patikimus partnerių sandėlius Olandijoje. Tai leidžia lanksčiau valdyti siuntų paėmimo laikus.

7. Ar galima gabenti nestandartinius arba labai jautrius krovinius daliniu būdu?

Taip, bet tai reikalauja specialių priemonių. Daliniai kroviniai dažniausiai yra standartiniai (paletės ant grindų). Tačiau jeigu turite krovinius, kurie reikalauja temperatūros režimo (šaldytas/šaldomas), aš visada patariu ieškoti šaldomųjų dalinių krovinių (Reefer LTL). Tokių siuntų yra mažiau, todėl kaina gali būti didesnė, tačiau rizika sumažėja iki nulio.

Nestandartiniai kroviniai (ilgos, sunkios, neįtelpančios į standartinę paletę) gali būti gabenami, tačiau jie bus įvertinti pagal „užimtumo“ principą. Pavyzdžiui, jei ilga vamzdis užima plotą, kuriame negalima padėti jokių kitų prekių, jums tikriausiai teks mokėti už tą vietą kaip už pilną (arba didelę dalį) krovinį, net jei svoris nedidelis. Čia svarbu aptarti su ekspertu iš anksto – kartais pigiau išsinuomoti atskirą mažesnę transporto priemonę (pvz., 3,5 t sunkvežimį) nei mokėti už „užblokuotą“ vietą didelėje priekaboje.

8. Kokios yra dažniausios pasitaikančios problemos ir kaip jų išvengti?

Per dvidešimt metų mačiau viską. Čia yra Top 3 problemų, su kuriomis susiduria klientai gabenant iš Olandijos: 1. Vėlavimas dėl tiekėjo: Dažnai klientas kaltina pervežėją, tačiau paaiškėja, kad Olandijos tiekėjas nebuvo pasiruošęs iškrauti krovinio nurodytu laiku. Patariu: visada tikrinkite „Ready time“ pasiruošimo laiką su tiekėju ir praneškite pervežėjui, jei jis pasikeičia. 2. Blogas paletės pasirinkimas: Olandijoje dažnai naudojamos „Euro“ tipo (120x80cm) paletės, o Lietuvoje – 120x100cm (FIN). Jei jūsų krovinys užpildo Euro paletes, o pervežėjas skaičiuoja vietas FIN standartu, gali kilti nesusipratimų. Visada nurodykite paletės tipą. 3. Adreso klaidos: Olandų adresai gali būti sudėtingi su indeksais ir gatvių pavadinimais. Netrukdelis klaida indekse gali nuvesti vairuotoją į kitą miesto dalį. Patikrinkite adresą naudodamiesi „Google Maps“ ir pateikite GPS koordinates, jei įmonė yra sunkiai randama pramonės zonoje.

9. Kaip optimizuoti išlaidas, jeigu perkame prekes iš kelių skirtingų tiekėjų Olandijoje?

Tai vienas geriausių būdų taupyti. Dažnai įmonės perka 2 pienes vienoje vietoje, 3 pienes kitoje, ir turią atskiras siuntas. Mano patarimas: susisiekti su logistikos partneriu ir paprašyti konsolidacijos paslaugos.

Galima susitarti, kad pervežėjas atvyks prie visų jūsų tiekėjų (pavyzdžiui, Eindhovene, Amsterdame ir Roterdame), surinks visus krovinius, nuveš į vieną sandėlį Olandijoje, sujungs juos į vieną didesnį siuntą (jei įmanoma) arba į vieną transporto priemonę, ir veža į Lietuvą. Taip sutaupote ne tik už vietą Lietuvoje (vienas išvežimas vietoj trijų), bet ir dažnai gaukite geresnę kainą iš Olandijos šakos, nes pervežėjas uždirba iš didesnio volume (apimties). Taip pat sumažėja „paskutinės mylios“ išlaidos Lietuvoje.

10. Ar verta rūpintis draudimu, jeigu prekės nebrangios?

Absoliučiai taip. Net jei prekių vertė yra nedidelė, rizika visada egzistuoja. Pasakojęs iš savo patirties – vienintelė dalykas, kuris atrodo nereikalingas, kol neįvyksta įvykis, yra draudimas. Kelionėje 1500 km gali nutikti viskas: nuo avarijos autostradoje iki sunkvežimio užsidegimo arba vogties.

Standartinė vežėjo atsakomybė yra labai ribota. Jeigu gabenate 500 eurų vertės prekes, galbūt atsieis. Bet jeigu vertė viršija 2000–3000 eurų, „All Risk“ (visų rizikų) draudimas yra būtinas. Jis kainuoja vos kelias dešimtis eurų, tačiau gali apsaugoti verslą nuo bankroto, jeigu krovinys dingsta. Be to, kai kalbame apie Olandiją, ten vežama daug aukštos kokybės ir brangios technikos – net jei jūsų siunta nedidelė, gali būti sugadinta kitų krovininių (pvz., sulaipytas skysčiais). Gerai sudaryta draudimo policija apsaugo ir nuo to.

Išvada

Gabenant dalinius krovinius iš Olandijos, sutaupyti ne tik įmanoma, bet ir būtina šiandieninėje konkurencingoje rinkoje.