perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Olandiją:
Keleivius vežame į Olandiją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Olandija kaina nuo 120€
Olandija → Lietuva kaina nuo 120€
Siuntas vežame į Olandiją
Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Olandiją
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Įvadas
Tarptautinis perkraustymas į Klaipėdą iš Breda nėra tik „pakrovėm, išvažiavom, atvežėm“. Tarp Breda, Tilburgo, Roterdamo uosto, Vokietijos tranzito, Lenkijos sienos ir galiausiai Klaipėdos visada atsiranda smulkmenų, kurios klientams atrodo mažos, o pervežėjui gali sugadinti dieną. Reikia žinoti, kas dedama į dėžes, ar baldai išardomi, ar liftas veikia, ar dokumentai sutvarkyti, ar krovinių draudimas tikrai dengia tai, ką dengia. Šitas maršrutas dažnai atrodo paprastas, nes atstumas nėra kosminis, bet praktiškai jis reikalauja planavimo, laiko rezervos ir normalaus bendravimo.
Dažniausiai Breda–Klaipėda maršrutas užtrunka apie 2–4 dienas nuo pakrovimo iki iškrovimo, jei viskas eina sklandžiai. Bet čia „sklandžiai“ reiškia, kad niekas neužstrigo Roterdamo apylinkėse, vairuotojas turi dokumentus, klientas spėjo viską paruošti, o kaimynai neužstatė įvažiavimo. Kartais užtenka vieno neteisingo dėžių kiekio sąraše, ir viskas pasisuka. Aš visada sakau klientams – nežiūrėkite tik į kilometrus, žiūrėkite į paruošimą.
Kaina labai priklauso nuo tūrio, svorio, aukštų, lifto, pakavimo ir to, ar baldai išardomi. Mažam butui galima matyti orientacines kainas nuo 1200–1800 eurų, vidutiniam butui dažniau būna 2200–3500 eurų, o didesniam namui jau lengvai per 4500 eurų. Jei reikia pilno pakavimo, muitinių formalumų ar laikino saugojimo, kaina kyla. Tiksliai pasakyti be apklausos būtų melas, nes vienas klientas turi tris dėžes, kitas – visą virtuvę su granito stalviršiu.
Nebūtina, bet pirmą kartą žmonės dažnai nori važiuoti kartu, nes ramiau. Praktiškai geriau, jei krovinys važiuoja viena mašina, o šeima atvyksta lėktuvu arba automobiliu be streso. Yra buvę situacijų, kai žmonės sėdi 18 valandų, paskui dar naktį krauna dėžes, ir ryte visi pyksta ant visų. Jei viskas sutvarkyta dokumentuose ir draudime, galite važiuoti atskirai. Žinoma, jei turite augintinį ar mažus vaikus, planas visada kitoks.
Pilnas perkraustymas reiškia, kad komanda atvyksta į Breda, apžiūri daiktus, supakuoja, apsaugo baldus, išardo, pakrauna, parveža į Klaipėdą ir iškrauna. Kartais dar įeina dėžių pristatymas prieš kelionę, laikinas saugojimas ir baldų surinkimas vietoje. Ne visada įeina elektros prietaisų pajungimas, nes tai jau specifinė paslauga. Kai kurie klientai mano, kad „pilnas“ reiškia, jog pervežėjas net sutvarkys spinteles virtuvėje – ne, taip nebūna, nebent atskirai sutarta.
Galima, bet ne visada protinga. Pigiau išeina, jei patys susipakavote knygas, drabužius, indus, o profesionalams palikote sunkius daiktus. Taip pat galima mažinti kainą, jei atiduodate dalį baldų, nes kartais pigiau nusipirkti naują spintą nei ją vežti. Bet jeigu taupote ties draudimu, apsauga ar normaliu pakrovimu, vėliau gali būti brangiau. Esu matęs „ekonomiškų“ perkraustymų, kurie baigdavosi sulaužytu stalu ir ginčais.
Geriausios dėžės yra tvirtos, vienodo dydžio, su užklijuotais dugnais ir aiškiai pažymėtos. Negalima visko krauti į didelius maišus, nes jie plyšta, deformuojasi ir sunkiai sukraunami mašinoje. Knygoms reikia mažų dėžių, drabužiams tinka dėžės su pakabomis, indams – dėžės su pertvaromis. Jei perkraustymas vyksta žiemą, reikia galvoti ir apie drėgmę. Aš ne kartą mačiau, kad „tik keli daiktai“ be dėžių virsta chaosu Klaipėdoje.
Verta bent sunkioms ir trapioms zonoms – indams, televizoriams, veidrodžiams, paveikslams, stikliniams stalams. Profesionalai moka apvynioti taip, kad daiktai nebarškėtų vienas į kitą. Bet jei turite drabužius, patalynę, knygas, žaislus, dalį galite pakuoti patys. Tik prašau, nerašykite ant dėžių „misc“ ir nesudėkite sunkių knygų į tą pačią dėžę su porcelianu. Tai ne smulkmena, tai būsimas galvos skausmas.
Baldai dengiami movine plėvele, kampai saugomi kartonu arba kampuočiais, stiklinės dalys – papildomai medžiu ar kietu skydu. Labai svarbu išardyti lovas, spintas, stalus, jei jie netelpa. Kai kurie klientai sako: „Gal nereikia ardyti, pralįs pro duris“, o paskui vairuotojas stovi Breda gatvėje ir mąsto, kaip čia nepažeisti durų rėmo. Geriau išardyti ramiai namuose nei bandyti herojiškai kišti spintą pro langą.
Rekomenduoju. Ne dėl paranojos, o dėl normalios tvarkos. Nufotografuokite baldų būklę, televizorių, veidrodžius, stalo kampus, brangesnę techniką. Jei vėliau atsiras įbrėžimas ar įskilimas, bus lengviau suprasti, kada tai įvyko. Ypač tai svarbu, kai daiktai senesni, bet dar vertingi. Vienas nuotraukų aplankas telefone gali sutaupyti daug nervų. Ir taip, žmonės dažnai pamiršta nufotografuoti būtent tą vieną vietą, kur vėliau atsiranda problema.
Ne, bent jau normaliai tai nedarytume. Indai turi būti perplauti, išdžiovinti, apvynioti popieriumi ar plėvele, sudėti į dėžes su pertvaromis. Stiklinės viena į kitą be apsaugos – tai ne taupymas, tai loterija. Ant dėžės rašykite „INDAI“ arba „TRAPŪS“, o ne kažką panašaus į „virtuvė 3“. Vėliau Klaipėdoje, kai visi pavargę, niekas neatsimins, kas tame trečiame ryšulyje.
Dažniausiai važiuojama per Nyderlandus, Vokietiją, Lenkiją ir tada į Lietuvą, Klaipėdą. Galimi variantai per A12, A3, A2, A4 ir toliau link Berlyno arba šiauriau, priklausomai nuo spūsčių. Kartais maršrutas keičiamas dėl avarijų, streikų, oro sąlygų. Aš nesėdžiu prie žemėlapio kaip robotas, o žiūriu, kur realiai juda transportas. Kartais 40 km ilgesnis kelias sutaupo dvi valandas, ypač prie Roterdamo ar Osnabriuko.
Paprastai ne, nes Nyderlandai ir Lietuva yra Europos Sąjungoje. Bet jei vežami alkoholis, cigaretės, brangūs daiktai, meno kūriniai ar gyvūnai, gali atsirasti papildomų niuansų. Asmeniniams daiktams dažniausiai reikia tik sutvarkytų pervežimo dokumentų ir inventorizacijos sąrašo. Draudimas taip pat prašo aiškaus krovinio aprašymo. Jei klientas veža dėžę su senomis monetomis ar šautuvu, tada jau prasideda kitas pokalbis.
Dažniausiai reikia užsakymo patvirtinimo, krovinio sąrašo, adresų, kontaktų, pakrovimo ir iškrovimo langų, draudimo pasirinkimo. Jei dirbate su įmone, gali prireikti PVM sąskaitos duomenų. Jei vežate asmeninius daiktus, inventorizacija padeda ir draudimui, ir pačiam klientui. Kartais prašoma nurodyti vertę, bet žmonės bijo rašyti realiai, nes galvoja, kad bus brangiau. Realumas čia ne priešas.
Techniškai galima, bet ne visada lengva. Jei adresas pasikeičia iš vieno Klaipėdos rajono į kitą, dar nieko baisaus. Jei iš Klaipėdos staiga norima į Palangą, Kretingą ar Gargždus, reikia tikrinti grafiką ir kainą. Jei krovinys jau iškraunamas, o klientas sako „gal vis dėlto ne ten“, prasideda žmogiškas teatras. Todėl adresą fiksuojame anksti ir geriau patikriname du kartus.
Nes perkraustymas niekada nėra tik važiavimas. Reikia laiko pakrovimui, dokumentams, įvažiavimui, iškrovimui, baldų nešiojimui, galbūt laiptams ar liftui. Jei viskas suplanuota minutei į minutę, vienas vėlavimas griūva visą dieną. Ypač jei Klaipėdoje reikia iškrauti penktame aukšte be lifto. Aš visada palieku rezervos, nes realybė mėgsta juokauti – liftas sugenda, kaimynas užstoja vietą, o dėžės „tik kelios“ tampa 47.
Kainos skiriasi dėl tūrio, sunkių daiktų, pakavimo, atstumo iki durų, aukštų, sezono ir komandos dydžio. Vasarą kainos dažniausiai aukštesnės, nes daug šeimų kraustosi po mokslo metų. Jei reikia dviejų mašinų arba laikino saugojimo, sąmata taip pat keičiasi. Bloga žinutė – kai klientas sako „tik butas“, o iš tikrųjų ten garažas, balkonas ir dviračiai. Sąmata turi būti pagrįsta faktu, ne nuojauta.
Galima, jei prieš tai atlikta normali apklausa – nuotraukos, vaizdo skambutis, sąrašas, aukštai, liftas, sunkūs baldai. Fiksuota kaina nėra burtažodis, jei klientas pridėjo dar vieną spintą dieną prieš pakrovimą. Tada ji keičiasi, nes keičiasi darbas. Aš geriau prieš pasakydamas kainą užduodu 20 kvailų klausimų, nei po to ginčijuosi aikštelėje. Kartais tai atrodo per daug, bet vėliau visi ramesni.
Dažniausiai kainą didina pilnas pakavimas, pianinas, didelis seifas, dviračiai, motociklas, balkono baldai, garažas ir ilgas nešiojimas iki mašinos. Taip pat kaina kyla, jei reikia laukti, nes pakrovimas užsitęsia. Būna, kad klientas dar nėra išardęs lovos, o komanda jau atvyko. Tada mokama ne už orą, o už praleistą laiką ir persitvarkymą. Tai nepatogu sakyti, bet taip veikia logistika.
Ne visada, bet rizika didesnė. Pigi kaina kartais reiškia mažesnę atsakomybę, silpnesnį draudimą, neaiškius žmones, prastą įrangą. Aš nesakau, kad visi pigūs variantai blogi, nes rinkoje yra normalių mažų komandų. Bet jei pasiūlymas skamba per gražiai – „viskas, draudimas, pakavimas, 900 eurų“ – aš klausiu, kur čia triukas. Dažniausiai jis atsiranda vėliau, kai daiktai jau stovi gatvėje.
Reikia lyginti ne tik kainą, bet ir kas įeina į paslaugą. Vienas pasiūlymas gali būti už transportą, kitas už transportą, pakavimą, išardymą, draudimą ir iškrovimą. Jei viena įmonė rašo 1800 eurų, o kita 2600 eurų, dar nereiškia, kad pirmoji geresnė. Reikia klausti apie draudimo sąlygas, komandos dydį, pakrovimo laiką, dėžes, apsaugą. Ir prašau, nekreipkite dėmesio tik į gražų logotipą.
Galima, bet tai nėra paprastas daiktas. Pianinas turi būti įvertintas pagal tipą, svorį, aukštus, durų plotį ir galutinę vietą Klaipėdoje. Statiniam pianinui reikia specialios įrangos ir žmonių, kurie žino, kaip jo nekelti už kojų. Kai kurie klientai mano, kad keturi vyrai „kažkaip nuneš“, bet taip dažnai baigiasi įbrėžtais laiptais arba sugadintu instrumentu. Jei pianinas senas, šeimiškas, vertingas – elkitės su juo kaip su vertingu daiktu.
Vežami, tik reikia juos paruošti. Dviračiai dedami į specialius maišus arba tvirtinami taip, kad nepažeistų baldų. Elektriniai dviračiai turi specifinių baterijų reikalavimų, todėl apie juos reikia pasakyti iš anksto. Jei turite du dviračius ir dar vaikų paspirtukus, tai jau nebe „maža smulkmena“. Kartais pigiau ir protingiau dalį daiktų parduoti Nyderlanduose, bet žinau, kad žmonės prie daiktų prisiriša.
Augintiniai dažniausiai keliauja su šeima, ne krovininėje mašinoje. Reikia paso, skiepų, mikročipo, o šunims ir katėms – patikrinti galiojančius ES reikalavimus. Ilgas sėdėjimas krovininėje mašinoje gyvūnui nėra geras variantas. Geriau suplanuoti kelionę taip, kad šeima atvyktų patogiai, o daiktai važiuotų atskirai. Yra buvę atvejų, kai katė pasislėpė prieš pat pakrovimą, ir visa diena pasisuko aukštyn kojom.
Apima vežimą, bet ne visada pajungimą. Šaldytuvą reikia išjungti prieš kelionę, išdžiovinti, pritvirtinti, kad nevažiuotų atviras. Skalbimo mašiną reikia fiksuoti transportavimo varžtais, kitaip gali būti pažeistas būgnas. Orkaitę, indaplovę ar virtuvės techniką reikia atjungti pagal taisykles. Kai klientai pamiršta transportavimo varžtus, prasideda paieškos po visą Breda. Kartais tenka vežti be jų, bet rizika tada didesnė.
Galima vežti asmeninius augalus ES viduje, bet reikia žiūrėti fitosanitarinius reikalavimus, ypač jei augalai dideli ar specifiniai. Žiemą augalai kenčia nuo šalčio, vasarą – nuo karščio. Kartais protingiau palikti didelį ficusą kaimynams ir nusipirkti naują Klaipėdoje. Žinau, skamba žiauriai augalų mylėtojams, bet realybė tokia. Jei augalas šeimos narys, tada planuojame specialiai.
Prieš iškrovimą reikia turėti laisvą įvažiavimą, vietą mašinai, liftą arba rezervuotą laiką be lifto. Jei Kraunate į daugiabutį, verta iš anksto pasakyti administratoriui. Reikėtų pažymėti, kurios dėžės važiuoja į kurį kambarį, kitaip viskas susimaišo. Kartais Klaipėdoje būna siauros kiemo aikštelės, todėl didelė mašina ne visada pravažiuoja. Tai smulkmena, kol neprieini ir nematai, kad priešais stovi „tik penkioms minutėm“.
Geriausia būti, ypač jei daiktai brangūs arba reikia nurodyti vietas. Jei negalite, galima palikti atstovą su raštišku patvirtinimu ir pilnu daiktų sąrašu. Bet tada atsakomybė dalijasi kitaip, nes niekas geriau nežino, kur turi stovėti senelės komoda. Be jūsų komanda viską padarys pagal logiką, bet logika ne visada sutampa su šeimos tvarka. Aš visada rekomenduoju būti vietoje bent iškrovimo pradžioje.
Jei lifto nėra, reikia skaičiuoti papildomą laiką ir jėgą. Penktas aukštas su spinta, čiužiniu ir dėžėmis nėra tas pats kaip antras su liftu. Kartais reikia papildomų nešikų arba techninės įrangos. Jei tai paaiškėja per vėlai, visi nervinasi. Todėl aukštus, laiptų plotį ir lifto dydį klausiame anksti. Ne dėl biurokratijos, o todėl, kad realiai reikia žinoti, ar įmanoma tą spintą užnešti be dramos.
Taip, jei tai suderinta iš anksto. Pavyzdžiui, dalis daiktų lieka saugykloje, dalis važiuoja į butą, dalis – į sodybą prie Klaipėdos. Bet tokie variantai turi būti aiškiai pažymėti sąraše. Blogiausia, kai vairuotojas jau atvažiavo, o klientas sako: „O gal šitas dėžes palikime kitam kartui.“ Tai gali būti įmanoma, bet kainuoja papildomai ir reikalauja vietos. Planavimas čia labai gelbsti.
Geriausia priimti pagal sąrašą, ne emociškai. Patikrinkite, ar atvyko visos dėžės, ar nėra akivaizdžių pažeidimų, ar baldai atitinka sutartą būklę. Jei matote problemą, fiksuokite iškart, ne po savaitės. Fotografuokite, rašykite pastabas, susisiekite su pervežėju. Žinoma, po perkraustymo visi pavargę ir nori tik miego, bet 15 minučių patikrinimas gali labai padėti vėliau.
Turėtų turėti bent transporto atsakomybės draudimą, bet klientui svarbu žinoti, ką jis tikrai dengia. Krovinių draudimas gali būti skirtingas – pagal svorį, pagal vertę, su išimtimis. Trapūs daiktai, senoviniai baldai, meno kūriniai dažnai reikalauja specialaus įvertinimo. Jei draudimas „yra“, dar nereiškia, kad jis padengs viską, kas jums brangu. Todėl klauskite tiesiai, be gražių žodžių.
Reikia nedelsiant fiksuoti pažeidimą, daryti nuotraukas, saugoti pakuotę, rašyti pretenziją pagal draudimo taisykles. Ne visada kaltas pervežėjas – kartais pažeidimas atsiranda dėl blogo paruošimo ar senos būklės. Bet jei baldas buvo apžiūrėtas, nufotografuotas ir tinkamai apsaugotas, situacija aiškesnė. Bloga praktika – išmesti visas dėžes ir po mėnesio klausti, ką daryti. Tada sunku įrodyti net paprastus dalykus.
Verta, jei jie jums turi emocinę ar finansinę vertę. Draudimas ne visada kompensuoja sentimentalumą, bet bent padeda finansiškai. Senas ąžuolinis stalas gali būti „senas šlamštas“ vienam, o šeimos relikvija kitam. Todėl vertę reikia aptarti atvirai. Jei klientas sako „nieko vertingo“, o vėliau paaiškėja, kad vežama močiutės vitrina, reikia koreguoti sąrašą.
Geriau ne. Dokumentus, pinigus, papuošalus, kompiuterius su svarbiais duomenimis vežkite patys. Pervežimo įmonė nėra seifas, nors kai kurie klientai elgiasi taip, lyg būtų. Jei vis dėlto reikia vežti dokumentus, jie turi būti aiškiai deklaruoti ir saugiai supakuoti. Bet asmeniškai aš visada sakau – brangiausi maži daiktai keliauja su jumis. Tai ne bailumas, tai sveikas protas.
Nes trapūs daiktai yra rizikingi net ir gerai supakuoti. Porcelianas, stiklas, seni rėmai, veidrodžiai gali įskilti nuo vibracijos, temperatūros pokyčių ar vidinio įtempimo. Sąžininga įmonė pasakys, kas draudžiama ir kas ne. Nesąžininga pasakys „viskas bus gerai“, o po to ieškos kaltų. Aš geriau prieš kelionę nemaloniai paaiškinsiu rizikas, nei po to ginčysiuos dėl senovinės vazos.
Geriausia planuoti bent 4–8 savaites prieš datą, o vasarą dar anksčiau. Reikia rezervuoti komandą, mašiną, pakavimo medžiagas, galimą saugyklą. Jei kraustotės mėnesio gale, penktadienį ar prieš šventes, vietų mažiau. Kartais klientai kreipiasi prieš savaitę ir stebisi, kad kaina didesnė. Tai ne dėl to, kad kažkas nori „uždirbti daugiau“, o todėl, kad reikia greitai perstatyti grafiką.
Darbo dieną dažnai lengviau gauti vietą kieme, liftą, mažiau triukšmo problemų. Savaitgalis patogus šeimai, bet daugelis taip pat renkasi savaitgalį, todėl grafikai pilni. Jei Breda daugiabutyje reikia rezervuoti krovimo aikštelę, administratorius gali leisti tik tam tikromis valandomis. Klaipėdoje tas pats. Kartais savaitgalis kainuoja daugiau, nes komanda dirba viršvalandžiais. Nieko asmeninio, tiesiog darbas.
Pirma, neignoruoti laiko. Jei matote, kad nepakausite, reikia iškart pasakyti komandai, o ne tyliai manyti, kad „kažkaip suspėsime“. Galima perskirstyti darbus, dalį dėžių palikti, sumažinti pakavimą. Bet jei vėlavimas didelis, gali tekti mokėti papildomai arba keisti grafiką. Yra buvę situacijų, kai klientai vis dar renkasi drabužius, o vairuotojas jau praleidžia langą. Tada viskas darosi brangu ir nervina.
Gali, tik reikia daugiau pasiruošimo. Žiemą svarbu apsauga nuo drėgmės, sniego, ledo, šalčio. Augalai, elektronika, odiniai baldai reikalauja atsargesnio vežimo. Keliuose gali būti vėjo, plikledžio, ypač Lenkijoje ir Lietuvoje. Kartais kelionė trunka ilgiau nei vasarą, nors atstumas toks pats. Jei klientas sako „tik greitai įmeskite į mašiną“, žiemą tai gali baigtis blogai.
Surašykite daiktus, pažymėkite dėžes, palikite atskirą maišą pirmajai nakčiai, turėkite dokumentus po ranka. Neplanuokite visko paskutinę dieną. Pasakykite komandai, kurie daiktai svarbiausi, kurie trapūs, kurie gali palaukti. Ir svarbiausia – nepamirškite, kad perkraustymas nėra operacija, visada atsiranda chaoso. Aš matau ramesnius klientus tada, kai jie turi planą B, o ne tik idealų planą A.
Tarptautinis perkraustymas į Klaipėdą iš Breda gali vykti sklandžiai, jei prieš kelionę viskas aiškiai sutarta: kas kraunama, kaip pakuojama, kiek kainuoja, kas draudžiama ir kada vykstama. Šis maršrutas nėra sudėtingas, bet jame daug detalių, kurios lemia rezultatą. Geriausia neieškoti vien pigiausio varianto, o rinktis įmonę, kuri atsako į konkrečius klausimus ir nemeluoja, kad „viskas bus lengva“. Tuomet daiktai iš Breda į Klaipėdą atkeliaus saugiau, ramiau ir be nereikalingos dramų.