Tarptautiniai pervežimai: kaip rasti transporto paslaugų optimalių kainų ir kokybės balansą?

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt metų ir per tą laiką mačiau viską – nuo vairuotojų, kurie dėl vieno degalinės darbuotojo žodžio atsisakė važiuoti toliau, iki krovinių, kurie turėjo būti Rygoje vakar, bet pasirodė Gdanske šiandien. Kasdien susiduriu su klientais, kurie tiesiog nori, kad jų prekės būtų ten, kur reikia, ir kuo pigiau. Viskas atrodo paprasta, ne? Bet realybėje, kai pradedi kalbėti apie logistikos niuansus, tas transporto paslaugų optimalių kainų ir kokybės derinys tampa tikru mokslu.

Daugelis manęs klauso: „Kodėl tiek brangu? Ar ne galima pigiau?“ Suprantu kiekvieną centą, nes ir pats esu verslininkas, tačiau turiu paaiškinti, kad pigumas dažnai kainuoja brangiau vėliau. Nors rinkoje gausu pasiūlymų, kuriems būtų būdinga tik žema kaina, neretai tenka spręsti problemas su vėlavimais, sugadinta krovinine arba dingusiais dokumentais. Mano tikslas šiame straipsnyje – ne išgirdinti jums standartinę pirkėjo vadovą, o papasakoti, kaip tai atrodo iš vidaus, iš manęs, žmogaus, kuris pervežė tūkstančius tonų krovinių po visą Europą, perspektyvos.

Mes aptarsime, kodėl kaina svyruoja priklausomai nuo sezono, ką reiškia „taškas“ tarptautiniame kelyje, ir kodėl kartais verta pasirinkti brangesnį vežėją, kad išvengtumėte nemigos naktų. Kalbėsime ne tik apie tuos didelius sunkvežimius, kuriuos matote greitkeliais, bet ir apie tai, kas vyksta užkulisiuose – brokeriuose, muitinėse ir sandėliuose. Jei ieškote būdo suoptimizuoti savo išlaidas nepažeidant kokybės, čia rasite realių, patikrintų patarimų, o ne sausą teoriją.

Kodėl kaina tokia kokia yra ir kas į ją įeina

Oi, kodėl tiek brangu? Gal galite nuleisti?

Tai, tiesą sakant, vienas populiariausių klausimų. Kaina susideda ne tik iš degalų, kurie, beje, dabar ne iš ką, bet ir iš vairuotojo atlyginimo, kuris Vakarų Europoje yra kelis kartus didesnis nei pas mus, transporto priemonės techninės priežiūros, draudimo ir netgi mokesčių už važiavimą keliais (vignette) bei už įvažiavimą į miestus. Pridėkime prie to dar ir mokestį už užskaitą tachografu – vairuotojas negali vairuoti 24 valandas per parą, jis turi ilsėtis, o tas laikas – tai nevežančio sunkvežimio laikas, kurį kažkas turi sumokėti. Taigi, kai mačiate pasiūlymą, kuris atrodo per geras būti tikras, dažniausiai jis taip ir yra – tenka trūksta kažkur iš šių elementų, dažniausiai draudimo ar normalaus vairuotojo poilsio.

Ar apima kaina viską, ar bus "nepageidaujamų staigmenų"?

Stengiuos visada pasakyti iš karto, tačiau reikia tiksliai nurodyti, ką pervežame. Jei sakote „kėdės“, aš įsivaizduoju keturias kėdes pakrautą į „Gazelę“, o jūs galvojate apie konteinerą biuro kėdžių, kurias reikia krauti su kranu. Tokių nesusipratimų vengiame detaliame užsakyme. Standartinė kaina įtraukia pakrovimą ir iškrovimą, jei tai nėra sunkusis krovimas, tačiau jei reikalingas „autokranas“ arba speciali technika, tai papildomai apmokestinama. Taip pat, visada pasidomėkite, ar įskaičiuotos muitinės išlaidos – dažnai klientai mano, kad ekspeiteris apmoka viską, bet muitinės mokestis už prekes yra jūsų (gavėjo ar siuntėjo) reikalas, o ne mūsų.

Kaip suskaičiuojate kainą, jei aš neturiu pilnos paletės?

Čia jau kalbame apie dalinius krovininius (LTL). Tarkime, turite 3 europaletes, kurios reikia nuvežti į Miuncheną. Mes paimame likusią vietą sunkvežimyje ir jungiaime su kitų klientų krovinais. Kaina skaičiuojama pagal užimtą vietą metrais arba tonomis. Čia tas transporto paslaugų optimalių kainų ir kokybės principas pasireiškia labai ryškiai – jei neskubate, tai pigiau, jei skubate, teks mokėti už visą sunkvežimį, nors ir važiuotum tuščiomis. Kartais klientams patinka ši opcija, nes taip galima gerokai sutaupyti, jei terminas nėra kritinis.

Kas yra šios "optimalios kainos" slaptasis ingredientas?

Geriausias ingredientas – tai planavimas. Jei skambinate man ir sakinėte „reikia paimti rytoj“, tai brangu. Jei sakinėte „reikia paimti po savaitės“, galiu pasiūlyti kainą, kuri darys jums akis iš galvos. Turiu laiko surasti vairuotoją, kuris grįžta tuščiasiu reisu (t.y. jis važiuos į tą pusę ir be jūsų, tik pasiims ką nors už mažesnę kainą), arba sujungti kelis užsakymus. Taigi, optimali kaina – tai ne mažiausia galima kaina rinkoje, o kaina, kurią gaunu planuodamas maršrutą efektyviai.

Kas vyksta kelyje ir kodėl trunka ilgai?

Kiek laiko užtruks keliauti į Angliją po Brexito?

O jeigu būtų paprasta... Anksčiau buvo – važiuoji per Kalė, įlipi į keltą ir važiuoji. Dabar? Čia tikras kosmaras su muitinės deklaravimu. Net jei visi dokumentai tvarkingi, laukimas eilėse gali užtrukti nuo 2 valandų iki 2 dienų. Todėl, kai sakinėte „reikia per 24 valandas“, aš turiu nuleisti rankas. Anglija dabar reikalauja specifinių licencijų, veterinarinių sertifikatų net maistui, kuris net tiesiogiai nepraeina sienos. Todėl mano patarimas – planuokite atidėlaukimą Anglijos kryptimis, o optimali kaina čia įtraukia ir riziką užkliūti ilgoje eilėje.

Ar saugu krauti brangius daiktus į bendrą sunkvežimį?

Tai kaip važiuoti autobusu – jei palikite piniginę ant sėdynės ir išeisite, gali dingti. Mums taikomi griežti taisyklių rinkiniai, krovinys užfiksuojamas vaizdo kameromis, o sandėliuose yra apsauga. Tačiau jei vežate „iPhone“ dėžutes, aš visada rekomenduosiu uždarytą (FCL) konteinerį arba visą sunkvežimį, o ne dalinį krovinių pervežimą. Žinoma, tai kainuos brangiau, bet užtikriname transporto paslaugų optimalių kainų ir kokybės principą saugumo atžvilgiu – geriau sumokėti daugiau už draudimą ir izoliuotą erdvę, nei vėliau ginčytis dėl dingusios prekės.

Kas nutinka, jei sunkvežimis sugenda kelyje?

Būna ir taip, varikliai ne amžini. Esu matęs, kaip degalų siurblys sprogsta Vokietijos autobane. Tada įsigyją visos logistikos grandinės stresas. Mes turime draudimą „CASCO“, kuris padengia techninės pagalbos išlaidas, bet svarbiausia – laikas. Jei tai dalinis krovinių pervežimas, gali tekti perkrauti krovinią į kitą sunkvežimį. Tai papildomi kaštai, bet, jei dirbate su patikima kompanija, mes viską padarome patys, o jums tiesiog pranešame, kad bus šiek tiek vėlavimo. Nieko nedarysite – tai techninė priemonė.

Kodėl kai kurios šalys, pvz., Šveicarija, visada brangios?

Šveicarija – tai atskiras pasaulis. Ten neįeina į Europos Sąjungos mokesčių zoną, todėl ten reikia specialių leidimų (Eurovignette), o kelių mokesčiai yra astronominiai. Be to, ten yra griežti apribojimai sunkvežimiams važiuoti naktį ir sekmadieniais. Jei reikia vežti ten maisto produktus, reikia atitinkamų sertifikatų, o vairuotojai ten gauna didžiausius atlyginimus. Taigi, kai mačiate kainą į Ciurichą, žinokite, kad pusė jos – tai mokesčiai valstybei.

Dokumentai, draudimas ir rizikos

Kokius dokumentus aš tikrai turiu pateikti, kad neįstrigtųu muitinėje?

Nerašykite ant dėžės „dovanos“, jei tai prekės, nes tuomet laikoma prekyba. Mums reikia standartinio rinkinio: prekių sandėlio žymos (picking list), komercinės sąskaitos-faktūros (invoice) ir, jei reikalinga, EX1 deklaracijos (kai išvežate už ES ribų). Jei trūksta vieno parašo ar neteisingai nurodytas svoris, muitininkas sustabdys visą sunkvežimį. Tada prasideda baudos, o jūsų prekės stovi vietoje. Geriausias patarimas – pasiduokite dokumentus mums iš anksto patikrinti, prieš tai kažką pasirašydami.

Ar man tikrai reikia draudimo, jei vežu tik kelias dėžes su „atsarginėmis dalimis“?

Kartais klientai sako: „O, tai tik plastmasė, ji nesuges“. Bet kas įvyks, jei sunkvežimis užsidegs? Arba jei jį apiplėš? Pagal tarptautinius konvencijas (CMR), vežėjo atsakomybė yra ribota – dažniausiai tai apie 8,33 SDR (specialių traukimo teisių) už kilogramą. Jei jūsų prekės vertė yra didesnė, be papildomo draudimo gausite tik nedidelę dalį sumos. Draudimas kainuoja nedaug, palyginti su krovinio verte, tai tiesiog beprotiška rizika. Geriau vieną kartą permokėti už polisą, nei prarasti visą verslą dėl vienos nelaimingos kelionės.

Kas daryti, jei gavėjas sako, kad prekės atvyko sugadintos?

Pirmiausia – nieko nepasirašinėkite! Gavėjas turi užpildyti „protokolą apie pažeidimus“ (damage report) tiesiogiai vietoje, prieš vairuotoją išvažiuojant. Jei pasirašo važtaraštį be pastabų, o paskui skambina ir sako „lūžo kojelė“, mums būna labai sunku įrodyti tiesą. Tada prasideda tyrimai, vaizdo įrašų žiūrėjimas ir t.t. Jei pažeidimas pastebėtas iš karto, draudimo kompanija mums sumokės be problemų. Supratau, visiems skubi, bet šios 5 minutes, skirtos apžiūrai, gali sutaupyti tūkstančius.

Kaip pasirinkti tarp 10 pasiūlymų, kurie atrodo vienodi?

Nežiūrėkite tik į skaičius paskutiniame stulpelyje. Patikrinkite, ar firma turi realų adresą, ar ne tik virtualų biurą. Paklauskite, ar jie turi savo techniką, ar tik tarpininkauja. Tarpininkai (brokeriai) gali pasiūlyti puikią kainą, bet kai atsiranda problema, jie nieko negali padaryti, nes sunkvežimis priklauso kitam, trečiam asmeniui. Aš visada sakyčiau – rinkitės tą, kuris sugebėjo papasakoti, kaip keliaus jūsų kroviniu, o ne tie, kuris tik pakartojo kainą. Čia ir slypi transporto paslaugų optimalių kainų ir kokybės esmė – patikimumas dažnai vertesnis už 50 eurų nuolaidą.

Galite padėti su muitinės deklaravimu, jei aš pats su tuo nesužinoju?

Žinoma, tai mūsų kasdienybė. Turiame savo brokerius, kurie moka šį darbą. Jums nereikia studijuoti 500 puslapių muitinės kodekso. Mums reikia tik tikslios informacijos apie prekę – HS kodas (prekės kodas), šalies kilmė, svoris. Jei nesate tikri dėl kodo, mes padėsime jį surasti pagal aprašymą. Neteisingas kodas – tai baudos, todėl geriau klausti iš anksto. Mums ši paslauga kainuoja nedaug, jums sutaupome nervų.

Išvada

Po šių dvidešimt metų galiu pasakyti viena – logistika ne tik apie sunkvežimius, ji apie pasitikėjimą. Klientai, kurie bandė taupyti kiekvienąą centą ir rinkdavosi pačias pigiausias „garlaives“, dažniausiai pasirodydavo pas mane po trijų mėnesių su prašymu išgelbėti jų krovinį, kuris užstrigo kažkur Tibete (tarkime, Lenkijoje) be ryšio.