Tai greitas būdas kraustytis į Olandiją be jokio streso: vadovas iš vidaus

Sveiki, gerbiami skaitytojai. Dirbu tarptautinių pervežimų srityje jau daugiau kaip dvidešimt metų. Per šį laikotarpį mačiau viską – nuo taikios, kaip bibliotekoje, perkraustymo procedūros iki tokių chaoso scenų prie Štetaso (Štetino) arba prie Vokietijos pasienio, kuriose norėtų nebūti net vairuotojas su dvidešimt metų stažu. Klientai dažnai klausia: „Ar įmanoma tai padaryti greitai?“. Atsakymas paprastas: taip, tai greitas būdas kraustytis į Olandiją be jokio streso, jeigu tik žinai keletą pagrindinių taisyklių ir pasikliuni savo logistika.

Olandija (Nyderlandai) mums, lietuviams, jau seniai tapo antrąja namais. Ten dirba tūkstančiai mūsų šalies piliečių, o krovininių automobilių eismas maršrutu Vilnius – Kaunas – Varšuva – Berlynas – Amsterdamas niekada nenustoja. Tačiau nuo to, kad maršrutas populiarus, kelionė nebeciauplankesnė. Dažnai žmonės susiduria su baisia nervų degute, kai reikia susitvarkyti dokumentus, supakuoti visus gyvenimo daiktus ir dar suvokti, kas vyksta su tuo krovinio vairuotoju, kuris jau neatsiliepia į skambučius. Aš čia ne tam, kad gąsdintų, o tam, kad pasakytų, kaip visa tai padaryta tvarkingai, profesionaliai ir, svarbiausia, ramiai.

Šiame straipsnyje padalinsiu savo patirtį. Mes kalbėsime ne tik apie tai, kaip užsisakyti mašiną, bet ir apie tas smulkmenas, kurios lemia sėkmę. Nuo to, kaip teisingai užpildyti krovinių sąrašą (inventorių), iki to, kodėl Amsterdamo centre reikia turėti leidimą apsistoti su 20 tonų sunkvežimiu. Jeigu ruošiatės gyventi Roterdame, Eindhovene, Hagoje ar mažesnėse olandiškose gyvenvietėse, ši informacija jums pravers. Taigi, panagrinėkime, kaip tai veikia iš vidaus.

Kainos ir logistikos niuansai

Kiek realiai kainuoja toks kraustymasis į Olandiją?

Visada pradėsiu nuo pinigų, nes tai visiems rūpi. Kaina nėra pastovi – ji juda kaip vandenyno bangos, priklausomai nuo degalų kainos ir sezono. Vidutiniškai, jei keliaujate su pilna 20 kubinių metrų mašina (tai toks standartinis „tentas“), tai kils apie 800–1200 eurų, priklausomai nuo to, kur tiksliai Olandijoje reikia važiuoti. Jeigu turite tik kelis baldus ir kelias dėžes, galite rasti dalinį krovinį (dalinį kraustymąsi) už 300–500 eurų. Verta prisiminti, kad kuro priedėlis gali pasikeisti per naktį, taigi sutartis su fiksuota kaina – tai auksas.

Ar verta taupyti ir vežti savo vairuojamą mašina su priekaba?

Kodėl gi ne, jei turite vairuotojo pažymėjimą ir patirties? Tačiau dažniausiai žmonės pervertina savo jėgas. Važiavimas su sunkia priekaba per Vokietijos automagistralę, kai visur eina 140 km/h greitaeigiai automobiliai, yra didelis stresas. Be to, jeigu pasibaigs techninė arba pakels ratą, užstatote ne tik savo krovinį, bet ir visą eismą. Profesionalus pervežėjas turi draudimą, kuris padengia net ir tūkstančių eurų žalą, o jūsų civilinis draudimas gali neapsimokėti.

Kiek laiko užtrunka tas greitas būdas kraustytis į Olandiją?

Teoriškai, važiavimas viena kryptimi trunka apie 18–20 valandų grynojo vairavimo laiko. Tačiau tai ne lenktynės. Mes turime poilsio režimus, kurie būtini pagal įstatymus – vairuotojas privalo išlipti iš mašinos po 4,5 valandos. Taip pat reikia įvertinti galimas eismo spūstis prie Lenkijos-Vokietijos pasienio arba ties Eslingenu. Realiausia, kad jūsų daiktai atkeliauja per 2–3 dienas nuo įkrovos dienos. Jei kas nors žada, kad atveš per 24 valandas be stabdymo, geriau pasiruoškite nesklandumams.

Ar galima susitarti dėl krovimo ir iškrovimo darbų?

Žinoma, ir tai būtina aptarti iš anksto. Mūsų vairuotojai yra vairuotojai, ne nešikai, jie gali padėti su sunkiaisiais daiktais, bet jei reikia nešti penkiasdešimt dėžių į trečią aukštą be lifto, tai jau kita istorija. Geriausia užsisakyti mūsų komandą – du krovikai Lietuvoje padės susitvarkyti per valandą, o Olandijoje mes galime susitarti su vietiniais partneriais. Taip sutaupysite ne tik savo nugarą, bet ir laiką, nes vairuotojas laukti negali amžinai – jam tenka važiuoti toliau į kitus užsakymus.

Dokumentai ir muitinės procedūros

Ką daryti su dokumentais, kai važiuoju su visa turtu?

Pagrindinis dalykas – tai krovinių sąrašas (inventorius). Jis turi būti tikslus, be dviprasmybių. Nerašykite „baldai“, rašykite „2 minkšti kampai, 1 stalas, 6 kėdžių“. Muitinės pareigūnai yra protingi žmonės, jei maty, kad sąrašas tvarkingas, jie nebesustos. Be to, būtinas tarptautinis krovinių pervežimo sąrvinis dokumentas – CMR konosamentas. Jis yra ir sutartis, ir kvitas, ir draudimo polisas. Be jo neišvažiuosite nei iš Lietuvos, nei įvažiuosite į Nyderlandus.

Ar mokesčiai už senus daiktus gali būti dideli?

Tai vienas dažniausių klausimų ir baimių šaltinis. Geros naujienos: jeigu daiktus naudojote ne mažiau kaip 6 mėnesius ir perkraustotės į gyvenamąją vietą, jums netaikomi jokie mokesčiai. Tai vadinamas „Transfer of Residence“ režimas. Jums tiesiog reikia užpildyti specialią deklaraciją. Blogos naujienos: jeigu būsite bandę įvežti penkis naujus televizorius su nepažeistomis pakuotėmis, tai gali būti įvardijama kaip komercinis krovinys, ir tada PVM bei muitai gali būti didžiuliai.

Kas nutinka, jei prarandu kažkokį daiktą kelyje?

Tai retas atvejis, bet įvyksta. Visiems daiktams padaryti nuotraukos prieš pakrovimą yra puiki idėja. Jei dėžė pasirodo suplėšyta, o jos turinys sugadintas, mes turime draudimą. Tačiau čia yra vienas „gudrus“ momentas – dažnai žmonės pamiršta įrašyti į sąrašą smulkius daiktus, o paskui teigia, juos buvą ten padėję. Draudimo kompanijos to nemėgsta. Todėl kruopštumas – pusė sėkmės.

Ar reikia bijoti muitinės patikros prie sienos?

Esant Schengen erdvei, fizinės sienos tarp Lietuvos ir Lenkijos arba Vokietijos ir Olandijos nėra, tačiau muitinės postai veikia mobiliai. Jei maty įtartiną mašiną, ją gali sustabdyti bet kur. Jei viskas tvarkinga – CMR, sąrašai, asmens dokumentai – patikra trunka penkias minutes. Vairuotojai mūsų jau įpratę, žino, kur reikia turėti pasą ir kvitus. Streso tikrai nereikia, nebent jūs bandote įvežti kažką nelegalaus, o tada jau ne pervežėjo kaltė.

Praktiniai patarimai ir „kelio dėžės“

Ar sunku privažiuoti prie namų Amsterdamo centre?

Amsterdamas – tai unikalus miestas, kurio centras sukurtas dviračiams ir pėstiesiems, ne 18 metrų ilgio sunkvežimiams. Ten gatvės siauros, o kanalų tiltai žemi. Jeigu gyvensite centru, dažnai tenka iškrauti krovinį tam tikrose zonose („loading zones“) ir paskui pervežti daiktus mažesniu transportu. Todėl iš anksto pasakykite mums adresą – mes iš anksto patikrinsime, ar ten gali privaziuoti „tentukas“, ar reikia mažesnės 3,5 tonų mašinos, kuri „praeis“ pro visur.

Kaip susirasti normalų pervežėją, kad neapvogtų?

Rinka pilna各种 pasiūlymų. Žiūrėkite ne tik į kainą. Patikrinkite, ar įmonė turi licenciją (EKMT leidimas). Atsisakykite nuo vairuotojų, kurie reikalauja visos sumos grynaisiais prieš įkrovą ir neduoda jokio dokumento, išskyrus popierinį lapą su ranka užrašytu numeriu. Normali firma išrašo sutartį, pateikia sąskaitą faktūrą. Tada, jei kas nors negerai, turite į ką kreiptis teisme. Po dvidešimt metų šioje srityje galiu pasakyti: pigiausias dažnai tampa brangiausias.

Kaip susitvarkyti su dėžėmis – ar reikia pirkti brangias?

Nebūtinai. Gera naujiena ta, kad dauguma prekybos centrų (pavyzdžiui, „Iki“, „Rimi“, statybinių prekių parduotuvės) tiesiog išmeta kokybiškas dėžes iš po vaisių ar elektronikos. Užsukite ryte prie jų sandėlių – meistrai mielai duos. Tiesiog nepamirškite jas uždėti vieną į kitą (kubiniu metodu), kad jos neišsiristų mašinoje. O brangias „perkraustymo dėžes“ verta pirkti tik tada, jeigu jose vežate labai trapius daiktus, pvz., porcelianą ar servizus.

Kas daryti, jei vairuotojas užsibėgo ir neatsiliepia į telefoną?

Tai klasika. Vairuotojas gali vairuoti, gali būti poilsio režime, arba tiesiog blogas ryšys Vokietijos miške. Geriausia nedelsiant skambinti į dispečerio centrą, ne vairuotojui. Dispečeris tiksliai žino, kur jis yra per GPS sistemą.