Sužinokite apie kraustymąsi į Lietuvą iš Olandijos: vadovas iš vidaus

Sveiki, draugai. Šiame srityje praleidau daugiau nei dvidešimt metų – nuo to laiko, kai vairavau sunkvežimius pats, iki dabar, kai koordinuoju visus šiuos procesius. Žmonės dažnai klausia: „Ar tai sudėtinga?“ Arba: „Kiek laiko tai užtruks?“ Tiesą sakant, kai kalbame apie šią maršrutą, tai vienas įdomiausių ir, žinoma, reikalaujantis daugiausiai kantrybės maršrutų. Olandija pasižymi savo specifika – siauromis gatvelėmis, olandiškais namais, kur laiptai dažnai yra beveik vertikalūs, o Lietuva kvepia miškais ir, tiesą sakant, jaučiasi namuose.

Kai klientai nori sužinoti apie kraustymąsi į Lietuvą iš Olandijos, jie dažniausiai bijo ne pačio važiavimo, o to, kad kažkas pasidužs ar dingstant. Po dviejų dešimtmečių galiu pasakyti viena: planavimas yra pusė sėkmės. Mes neįsikrauname į sunkvežimį tiesiog taip, kad „kažkaip tilptų“. Tai yra precizinis logistikos menas, ypač kai reikia nuvežti visas brangias namų vertybes per 1500–1800 kilometrų, perkeliant Vokietijos autostradas ir Lenkijos plentus. Šiame straipsnyje padėsiu suprasti, kaip visa tai vyksta be nereikalingo streso, kas tiksliai įeina į kainą ir kodėl verta pasitikėti profesionalais, o ne bandyti tai padaryti su „draugo priekaba“.

Pagrindiniai dalykai, kuriuos reikia žinoti

O kiek taip maždaug kainuoja viskas?

Tai, žinoma, pirmasis klausimas, kurį girdžiu. Kainos svyruoja labai stipriai, nes nebūna vienodų kraustymosi – vieni veža tik dvi kedes ir dėžę knygų iš studento bendrabučio Eindhovene, kiti – visą erdvų namą iš apylinkių su pianinu ir trys dviračius. Paprastai pradedame nuo to, kiek tai užima erdvės (kubinių metrų), o tada pridedame atstumą. Jei kalbame apie pilną butą su baldais, kaina gali būti nuo 1500 iki 3000 eurų, priklausomai nuo to, ar reikia mums dėti dėžes, ar ne. Visada geriau atvykti ir pamatyti, ar galima gauti tikslią įkainį, nes telefonu dažnai prisistato daugiau daiktų nei iš tikrųjų yra.

Ar reikia mokėti iš karto, ar galima vėliau?

Standartinė praktika mūsų srityje tokia, kad imame avansą, kad užfiksuotume jūsų datą, o likusią dalį – kai krovinys jau sėkmingai atvyksta į Lietuvą ir iškraunamas. Nemanau, kad teisinga imti visus pinigus iš karto, nes klientas turi jausti saugumą – jūs galite patikrinti visus savus daiktus prieš mokėdami paskutinę įmoką. Esu matęs situacijų, kai firmos imdavo viską iš karto, o paskui dingdavo arba atvykdavo su nulaužtais baldais, todėl mūsų politika yra aiški: mokėkite už rezultatą. Tai sukuria pasitikėjimą, kuris šiame versle yra brangiausia valiuta.

Kas dėl to, kad turiu labai daug knygų?

Knygos yra mūsų blogiausias priešas, jeigu jos supakuotos į per didelės dėžės. Esu matęs, kaip žmonės užpildo didelius „bananų“ dėžes knygomis, o paskui nei vairuotojas, nei klientas negali pakelti tos dėžės – ji tiesiog plyšta. Jei turite biblioteką, mes patariame naudoti mažesnes dėžutes, būtent tokių, kokios naudojamos vynui arba pieno pakuočių dydžio. Tai gali šiek tiek padidinti dėžių skaičių, tačiau taip išvengsite nugaros skausmo ir sulaužytų knygų. Knygoms sunku rasti vietą, nes jos yra sunkios ir neleidžia „užpildyti“ tuščių vietų ore, tačiau su mumis jos nukelia saugiai.

Muitinė ir dokumentai

Kas su ta muitine, ar reikės kažką mokėti?

Tai vienas dažniausių nerimų. Jeigu persikeliate gyventi į Lietuvą ir daiktai naudoti (ne nauji, parduodami), daugeliu atvejų jums nereikės mokėti muito ir PVM, nes tai laikoma asmeninio turto perkėlimu. Svarbiausia turėti sąrašą, t. y. inventoriaus sąrašą, kuriame parašyta, kas kas yra (pvz., „sofa“, „stalas“, ne „baldai“). Muitinė gali pasitikrinti, ar tikrai nevežiate prekybai skirtų daiktų, todėl jeigu turite dešimt vienodų naujų televizorių, tai kels klausimų, o jeigu vieną seną – viskas tvarkoje. Mes padarome visus TIR dokumentus, jei reikia, todėl jums nereikės stovėti pasienyje ir galvoti apie formalausumus.

Ar turiu būti Lietuvoje, kai atvyksta sunkvežimis?

Techniškai ne, bet labai rekomenduoju. Vairuotojas gali iškrauti, jeigu yra aiškus nurodymas, kur padėti sofa, o kur dėžes su virtuvės reikmenimis, tačiau be jūsų gali sukilti nesusipratimų. Be to, jeigu muitinė nuspręs tikrinti krovinių turinį, o jūsų nėra fiziškai, tai gali užtrukti ilgiau arba sukelti komplikacijų. Geriausia būti vietoje, pasidžiaugti, kad viskas atvyko saugiai, ir tuometu pasirašyti perdavimo aktus. Tai jūsų ramybės garantas.

O jeigu aš turiu transporto priemonę, ar ją galima įvežti?

Taip, dažnai vežame ne tik baldus, bet ir automobilius, motociklus ar netgi senus traktorius iš ūkių. Automobilio įvežimas turi savą niuansą – jeigu jis jums priklauso ilgiau nei 6 mėnesius, mokesčių gali ir nebūti, tačiau reikės parodyti pirkimo-skyrymo sutartį ir registracijos dokumentus. Sunkvežimyje automobilis užfiksuojamas atskirai, tvirtinamas specialiais diržais, kad nešoktų kelyje, ypač važiuojant per Lenkijos duobes. Verta apie tai pasakyti iš anksto, kad reikėtų skirti daugiau vietos arba, jeigu daug daiktų, galbūt reikės dviejų mašinų.

Eiga ir laikas

Kiek laiko užtrunka tas nuvažiavimas?

Maršutas nuo, tarkime, Amsterdamo ar Roterdamo iki Vilniaus ar Kauno yra apie 1600–1800 kilometrų viena kryptimi. Savaeigiui tai būtų maždaug 18–20 valandų važiavimo be sustojimų, tačiau sunkvežimis turi greičio apribojimus (90 km/h Vokietijoje ir daugelyje kitų vietų) bei reikalauja poilsio pertraukų. Paprastai tai trunka apie dvi dienas – išvykstame pirmąją dieną, nakvojame kelyje (vairuotojai turi poilsio režimus), o antrąją dieną jau būna pas jūsų namuose. Oras, užstrigimai ties Varšuvos ar Berlyno aplinkkeliais gali šiek tiek pavėlinti, tačiau planuojame su atsarga.

Ar galite padėti supakuoti, ar aš turiu pats?

Žinoma, tai mūsų kasdienybė. Galite nusipirkti dėžes patys ir susipakuoti, tai bus pigiau, tačiau mes siūlome ir „pilną paslaugą“ – atvykstame su dėžėmis, burbuliukine plėvele, lipnia juosta, įrankiais. Mūsų komanda žino, kaip suvynioti vazą, kad ji nesužlūžtų, kaip išmontuoti spintą, kad ji pro durias praeitų. Dažnai žmonės mano, kad supakuoti yra lengva, bet paskui gauname skambučius: „Oi, aš užsirašiau nugarą“. Palikite tai mums – mums tai daroma akimis užmerkus.

Kas jeigu lietus ar sniegas?

Esu matęs viską – ir liūtį Olandijoje, kuri priverčia laukti valandas, ir stiprų sniegą Lietuvoje. Sunkvežimiai yra paruošti blogoms oro sąlygoms, tačiau jūsų daiktai turi būti apsaugoti viduje. Visada naudojame uždengtas priekabas, o baldus dar kartą aptraukiame su antklodėmis, kad drėgmė neprasiskverbų. Jeigu oras yra tiesiog katastrofiškas ir keliai užšalę, mes pranešame ir deriname laiką, nes saugumas yra pirmiausia. Geriau pavėluoti dieną nei važiuoti rizikuodamas.

Specifiniai dalykai

O jeigu aš turiu labai brangų paveikslą ar tėvo fortepijoną?

Tai yra atskira istorija. Paveikslai ar meno kūriniai gali būti apdraudžiami atskirai, jeigu jų vertė viršija standartinį draudimo limitą, ir juos reikia pakuti į specialias dėžes su kietomis sienelėmis. Fortepjono ar koncertinio pianino pervežimas iš Olandijos – tai iššūkis, nes jie sveria tonas ir ypač jautrūs vibracijai. Mes turime patirties su tokiais krovinais – naudojame specialius keltuvus („ragelius“), o ne keliame jij rankomis. Būtinai pasakykite apie tai iš anksto, nes gali reikėti netgi didesnės mašinos su liftu gale.

Ar įvežiate ir į kaimus, kur yra blogas kelias?

Absoliučiai taip. Olandijoje keliai kaip lentos, bet Lietuvoje, ypač atokiausiuose kaimuose, gali būti ir smėlio, ir aštrių posūkių. Jeigu sunkvežimis negali privažiuoti tiesiai prie kiemo vartų (pvz., per siaurą tiltą arba per žemą aukštą), mes turime planą B – mažesnę transporto priemonę, kuri perveža daiktus nuo didelio sunkvežimio iki jūsų namų. Tai vadinama „paskutine mylia“ ir tai mums ne naujiena. Nebijokite rašyti, kad gyvenate „gale pasaulio“, mes rasime kelią.

Kas jeigu kažkas pasidaužo kelyje?

Tai baisiausia baimė, bet mes turime draudimą. CMR draudimas yra privalomas ir jis dengia žalą, jeigu įvyksta avarija arba, pavyzdžiui, sunkvežimis staiga sustoja ir kažkas nukrenta. Jeigu pastebite, kad dėžė sutrupėjo ar baldas įdrėskėsi, tai užfiksuojate perdavimo akte ir mes pradedame draudimo išmokos procesą. Per 20 metų incidentų buvo nedaug, bet kai įvyksta, svarbu, kad nebūtumėte vienas su žala. Mes atsakome už savo darbą.

Išvada

Galiausiai, noriu pasakyti, kad persikėlimas – tai ne tik fizinis daiktų pervežimas, tai naujo gyvenimo pradžia. Kai žmonės nori sužinoti apie kraustymąsi į Lietuvą iš Olandijos, jie dažnai ieško ramybės, o ne tik pigiausios kainos. Dirbu šioje srityje jau ilgai ir galiu garantuoti, kad su geru planavimu viskas vyksta sklandžiai. Naudokitės patirtimi, kurią suteikiame, nes mes jau matėme visus galimus „užvedusius“ scenarijus. Linkiu jums sėkmės sugrįžtant į Lietuvą, o techninius dalykus palikite mums – mes juos išspręsime.