Susisiekite dėl daiktų pervežimo į Lietuvą iš Olandijos: Patirties Pilnas Vadovas

Įvadas

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir, turiu pripažinti, keliai tarp Nyderlandų ir Lietuvos man yra tapę tiek pat įprasti, kaip kelias į artimiausią parduotuvę. Per šį laikotarpį mačiau viską – nuo puikių, be galo smagių klientų, kurie taps ilgamečiais draugais, iki situacijų, kai norėjau nukristi po stalu, kai tik gaudavau skambutį. Daiktų pervežimas iš Olandijos nėra tiesiog “vežimas iš A į B”, tai sudėtingas logistinis procesas, kurame slypi daugybė smulkmenų, galičiančių nulemti jūsų nusivylimą ar, atvirkščiai, džiaugsmą. Dažnai žmonės galvoja, kad tiesiog reikia iškviesti furgoną, tačiau realybėje viskas prasideda ne nuo ratais žengiančio transporto, o nuo jūsų suformuoto užklausimosi poreikio. Kai klientai pasiryžta susisiekti dėl daiktų pervežimo į Lietuvą iš Olandijos, jie dažnai net neįsivaizduoja, koks informacijos kiekis reikalingas, kad kaina būtų tiksliai, o siunta nenuklyptų į Vokietijos girias ar Lenkijos „dulkių“ kelių labirintus. Šiame straipsnyje neapsiriboš sausuosių faktais, pasidalysiu tuo, ką sužinojau iš savo patirties, padėsiu suprasti, kaip suformuoti kainą ir ką tikrai reikia žinoti prieš pasirašant sutartį su vežėju.

DUK

Kainos formavimas ir laiko tarpai

Kiek laiko užtrunka nuvežti siuntą iš Amsterdamo ar Roterdamo iki Vilniaus?

Čia nėra vieno atsakymo, nes viskas priklauso nuo to, ką vadiname “standartiniu laiku”. Jei kalbame apie tiesioginį važiavimą be sustojimų ir be didesnių problemų, tai mašina vairuotojui įprastai užtrunka maždaug 18–20 valandų grynojo vairavimo laiko. Tačiau reikėtų prisiminti, kad vairuotojai turi poilsio režimus, o be to, reikia laiko kroviniui pakrauti ir iškrauti. Praktiškai, jei užsakote ekskursinį reisą (kai mašina važiuoja tik su jūsų daiktais), tai nuo paimimo dienos iki pristatymo Lietuvoje praeina 1–2 dienos. Jei tai dalinis krovinys, kai mes renkame kelių klientų daiktus į vieną furgoną, terminas gali išsitempti iki 3–5 dienų, nes reikia surinkti visą “puzzle’ą” Olandijos pusėje.

Kodėl kaina svyruoja tiek stipriai tarp skirtingų pasiūlymų?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, ir atsakymas slypi ne tik degalų kainoje. Pagrindinis dalykas čia yra mašinos užimamumas – ar tai bus 3,5 tonų furgonas, kuris gali važiuoti greičiau, ar 18 tonų sunkvežimis, kuriam reikia daugiau laiko manevruoti mieste. Be to, didelę įtaką turi tai, ar reikia įrenginio (kelto) perplaukimų – nors Olandija ir Lietuva yra sujungtos sausuma, kai kurie maršrutai gali būti planuojami per Švediją ar Daniją, kas keičia kainą. Taip pat labai dažnai pigesnės kainos slepia vairuotojų “maitinimą” – t.y., jie turi patys susirasti maistą ir nakvynę, kas ne visada užtikrina aukštą aptarnavimo kokybę, todėl verta atidžiai perskaityti, kas įskaičiuota.

Ar į kainą įeina įkėlimas ir iškėlimas, ar tai papildomas mokėjimas?

Žiūrėkime, čia dažniausiai būna “painiava”. Standartinėje kainoje įprasta įtraukti tai, kad vairuotojas atvažiuoja prie durų ir padeda įvežti daiktus į patalpą, jei tai yra pirmas aukštas ar yra liftas. Tačiau jei gyvenate penktame aukšte be lifto ar turite labai sunkų pianiną, kurį reikia kelti per langą, tai jau yra papildomos paslaugos, vadinamos “manual handling”. Aš visada patariu iš karto nufotografuoti laiptines ir pasakyti apie sunkius daiktus, kad vėliau nebūtų nemalonios situacijos, kai vairuotojas pareikalauja papildomai pinigų vietoje arba tiesiog atsisako tai daryti.

Kokia apytikslė kaina už kubinį metrą (m3) šiuo metu?

Noriu būti tiesus, olandų rinka šiuo metu yra ganėtinai brangi dėl logistikos pokyčių. Vidutiniškai, jei kalbame apie dalinį krovinią, kaina svyruoja nuo 120 iki 200 eurų už m3, priklausomai nuo sezono. Pavasarį ir vasarą, kai žmonės daugiau keliasi, kyla ir kaina, o žiemą galima gauti šiek tiek geresnę nuolaidą. Tačiau jei jums reikia pervežti tik kelis baldus ar nedidelę siuntą, gali būti, kad pigiau išsinuomoti vietą kurjere (pašto siunta), o ne samdyti visą furgoną, nors ten yra griežtesni matmenų apribojimai.

Dokumentai ir custom’as ( muitinė )

Ar reikia muitinės deklaracijų, jei pervežamu asmeniniai daiktai iš Olandijos į Lietuvą?

Kadangi abi šalys yra Europos Sąjungos narių, tai teoriškai sienos nėra, tačiau praktiškai muitinė gali sustabdyti, jei atrodo, kad tai ne asmeniniai daiktai, o prekybinis krovinys. Jei pervežate savo baldus iš buto, kuriame gyvenote, reikėtų turėti „Transfer of Residence“ dokumentą arba bent jau galimybį parodyti parduotų daiktų sąskaitas. Esu matęs situacijų, kai žmonės vežė 10 vienodų naujų sofų ir teigė, kad tai “dovana močiutei”, o muitinė to nepriėmė. Geriau būti sąžiningas ir turėti dokumentų pagrindą, kad nešoktų baudos, kurios Olandijoje yra griežtesnės nei pas mus.

Ką daryti, jei pasidaro dingsta dalis krovinio?

Tai blogiausias scenarijus, bet jis nutinka, ypač jei pasitikite ne patikimomis kompanijomis. Visada, kai pasirašote CMR sąskaitą-faktūrą (važtaraštį) prieš išvykstant, tiksliai suskaičiuokite dėžes ar dalis. Jei trūksta, nedelsdami susisiekite su dispečeriumi. Aš turiu taisyklę – jei klientas skambina iš karo po iškrovimo, mes tikriname vaizdo įrašus iš vaizdo registratorių mašinoje (jei tokių yra). Dauguma rimtų pervežėjų dabar turi vaizdo stebėjimą sandėliuose ir kabinoje, tai labai padeda išsiaiškinti, ar dalykas liko Olandijos sandėlyje, ar buvo pavogtas kelionės metu.

Kliento pasiruošimas ir daiktų saugumas

Ar galiu padėti dėžes į mašiną pats, kad sutaupyčiau laiko?

Žinoma, galite, ir kai kurie klientai taip daro, ypač jei turi šeimos pagalbos. Tačiau čia yra vienas svarbus “butas” – jei jūsų padėta dėžė nukrenta ir susmuža brangų televizorių, draudimas to nedengs, nes kaltės neįvardijama (nėra įrodymų, kad vairuotojas tai padarė). Profesionalios krovos komandos ne tik neša, bet ir užtikrina, kad krovinys bus užfiksuotas vaizdo įraše, kas yra jūsų garantas. Be to, vairuotojai dažnai nepripažįsta savo krovos, jei dėžės stovi chaotiškai, nes tai gali sukelti avariją važiuojant.

Ar saugu vežti jautrius daiktus, tokius kaip vitrinos ar paveikslai?

Tikrai taip, bet su sąlyga, kad jie tinkamai supakuoti. Aš asmeniškai visada patariu naudoti “stretč” plėvelę ir putų plastiką, o ne tik laikraščius. Vitrazas ar paveikslas turi būti įdėtas į specialią dėžę su tarpais užpildytais putomis. Yra geras pavyzdys – vienas klientas norėjo nutempti didelę veidrodžio lentą be dėžės, tik su antklode; rezultatas – atvyko į Vilnių tūkstančiu fragmentų. Jei daiktas brangus, investuokite į pakavimą, tai pigiau nei jo pirkimas iš naujo.

Kaip elgtis, jei vairuotojas vėluoja ir neatsiliepia į telefoną?

Tai klasika, ypač tarp Olandijos ir Vokietijos, kur yra daug statybų vietų ir eismo įvykių. Pirmiausia – nepanikuokite, vairuotojams dažnai draudžiama kalbėti telefonu važiuojant (nors kai kurie ir tai daro). Jei vėlavimas viršija 4 valandas, skambinkite į dispečerinę. Mes, kaip logistikos centras, visada žinome, kur yra mūsų mašina dėl GPS sekimo. Kartais tiesiog užstringa techninė patikra arba sulaiko vokiečių policija dėl techninių trikčių.

Ar galima susimokėti tik gavus daiktus Lietuvoje?

Dažna praktika, tačiau ne visi vežėjai su tuo sutinka. Jei tai didelė, patikima kompanija, dažniausiai sutinka, kad apmokėjimas vyksta pristatymo metu grynaisiais arba pervedimu prieš iškrovą. Tačiau esu matęs atvejų, kai klientas atsisako mokėti, nes “sofa nėra tokia graži, kaip nuotraukoje”, ir tada prasideda ilgi ginčai. Dažniausiai prašome avanso (10–20 proc.)