Smulkių siuntų gabenimas ir dalinių krovinių paslaugos: vadovas verslui

Sveiki, esu čia, kad pasakotų kaip tikrai yra. Šioje srityje praleidau daugiau kaip dvidešimt metų – maždaug nuo tada, kai Lietuva vėl atsivėrė pasauliui, o sunkvežimiai pradėjo važiuoti ne tik į Maskvą, bet ir į Vokietiją, Olandiją ar toliau. Per tą laiką esu matęs viską: nuo gabenamųjų priekabų, kurios tyčia užstrigo sienos kirtimo punktuose dėl vien neteisingai užpildyto dokumento, iki tobulai suplanuotų logistikos grandinių, kurios veikia kaip šveicariškas laikrodis. Dažniausiai su manimi susisiekia smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai, kurie turi nuvežti keletą paletų į užsienį, bet nežino, kur įsisti. Būtent čia įsitraukia smulkių siuntų gabenimas ir dalinių krovinių paslaugos, dar vadinamos LTL (Less than Truckload) transportu.

Jei jums nereikia pilnos 20 tonų mašinos, mokėti už tuščias vietas tiesiog beprotiška. Tačiau pasaulis nėra toks paprastas kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Dalinis krovinys reiškia, kad jūsų siunta kelsis kartu su kitų klientų kroviniu vienoje priekaboje. Tai gali būti statybinės medžiagos iš Kauno, baldai iš Vilniaus ir mašinos dalys iš Klaipėdos, visi vykstantys toliau į Berlyną ar Milaną. Tokio smulkių siuntų gabenimas reikalauja ypatingo organizavimo, konsolidacijos sandėlių ir suprato, kad vairuotojas yra žmogus, ne robotas. Šiame straipsnyje padėsiu jums suprasti, kaip tai veikia be reklaminių šūkvių, o grynai iš praktinės pusės.

Kaip susiformuoja kaina ir kas tai yra iš tikrųjų

Kiek tai iš tikrųjų kainuoja?

Kainos formavimas logistikoje nėra tiesioginis matematikos veiksmas, kaip parduotuvėje paimti prekę ir pamatyti etiketę. Čia susidaro daug kintamųjų: degalų kaina, sezoniškumas, o ir pati krovinio vieta turi savo vertę. Pavyzdžiui, jei turite 3 europaletes (EPAL), kurios užima maždaug 5 running metrus ilgio, mums reikia rasti mašiną, kurioje būtų likę tiek laisvos vietos. Kartais tai būna lengva, kai tenka įsibrauti į pilną reisas, o kartais teko kelti kainą, kadangi reikėjo siųsti atskira mašiną (FCL) arba sudėti į brangesnį tarpinį reisą. Taigi, kaina svyruoja, bet visada stengiamės rasti optimalų variantą, kad smulkių siuntų gabenimas būtų ekonomiškas.

Kas tas dalinis krovinys ir kaip jis skiriasi nuo pilno?

Galvojate, kad tai kasdienybė, bet dažnai klientai painioja šiuos dalykus. Pilnas krovinys (FTL) yra, kai jūsų prekės užima visą sunkvežimį – 33 europaletes arba 22 tonas svorio. Dalinis krovinys, arba LTL, kai jūsų siunta užima tik dalį erdvės, o likusią vietą užpildo kiti klientai. Tarkime, jūs esate mažas baldų gamintojas Šiauliuose ir norite nusiųsti 4 paletas į Olandiją. Mums nėra prasmės siųsti pilną sunkvežimį, todėl mes konsoliduojame jūsų siuntą su kitų kroviniais, pavyzdžiui, konservu iš Panevėžio. Tai leidžia jums mokėti tik už užimtą vietą, o ne už visą orą.

Kodėl kainos metais skiriasi, nors maršrutas toks pat?

Nepaisyant to, kad maršrutas Vilnius–Varšuva nekinta, kaina gali šokti net 30 proc. vieną ar kitą savaitę. Viskas priklauso nuo rinkos balanso – jei Lenkijoje vyksta didelės statybos ir ten trūksta vairuotojų, atvežti prekę iš Vokietijos brangiau. Taip pat įtakos turi degalų kainos, kurios, kaip žinome, gali šokti net per naktį. Esu matęs situacijų, kai užsakovas stebėjosi, kodėl rugsėjo mėnesį kaina aukštesnė nei rugpjūčio – paprastai dėl atostogų pabaigos ir intensyvesnio prekybos sezono. Logistika – tai gyvas organizmas, reaguojantis į pasaulio įvykius.

Ar verta laukti, kol mašina užsipilda?

Kart klientai klausia, ar gali palaukti savaitę-dvi, kad mes surinktume pilną mašiną ir taip pigiau išvežtume. Teoriškai – taip, praktiškai – ne visada. Jūsų klientas gali laukti prekės ir nedels. Be to, mums reikia sukaupti tam tikrą kiekį krovinių, kad būtų įmanoma organizuoti reisą. Jei jūsų 2 paletės stovi mūsų sandėlyje ir laukia, kol susirinks dar 30 paletų į tą patį miestą, gali praeiti mėnuo. Todėl dažniau naudojame reguliarius maršrutus, kur smulkių siuntų gabenimas vyksta pagal tvarkaraštį, o ne tik tada, kai kažkas susirenka.

Terminai, maršrutai ir kas vyksta kelyje

Kiek laiko užtruks siunta atvykti?

Nesakyčiau tikslios dienos bežiūrėdamas į kalendorių, bet vidutiniškai smulkių siuntų gabenimas užtrunka ilgiau negu pilnas krovinys. Kodėl? Nes mums reikia papildomo laiko konsolidacijai ir iškrovimai tarpiniuose taškuose. Jei pilna mašina iš Vilniaus į Briuselį važiuoja apie 32 valandas, tai dalinis krovinys gali užtrukti 4–5 dienų. Vairuotojas turi sustoti paimti kitas siuntas, iškrauti vieną vietą, užkrauti kitą. Tai kaip autobusas mieste – sustoja kiekviename stoteleje, todėl kelionė trunka ilgiau.

Ar mano siunta bus perkraunoma iš vienos mašinos į kitą?

Tai vienas dažniausių klausimų ir baimių šaltinis. Taip, dalinių krovinių atveju tai dažnai būna ne tik įmanoma, bet ir būtina. Pavyzdžiui, renkame krovinius Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje į vieną didelę sunkvežimį, kuris veža juos į mūsų konsolidacijos sandėlį Vokietijoje (pavyzdžiui, netoli Hanoverio). Ten siuntos iškraunomos, perrikiuojamos ir pakraunamos į kitas mašinas, kurios važiuoja į galutinius pirkėjus Ispanijoje, Italijoje ar Prancūzijoje. Dėl to labai svarbu, kad pakuotė būtų tvirta, nes ji kelsi ne vieną kartą keltuvo.

Kuriose šalyse vyksta didžiausias srautas?

Pagal mano patirtį, didžiausias srautas visada eina į Vokietiją, Jungtinę Karalystę ir Skandinavijos šalis (Norvegija, Švedija). Šie maršrutai yra „auksiniai“ logistikoje. Vokietija yra centras, per kurį eina beveik viskas, o Norvegijoje dėl specifinės geografijos ir brangių tarifų smulkių siuntų gabenimas turi būti ypatingai tiksliai suplanuotas, kad nenukristų pelnas. Taip pat pastaruoju metu vis daugiau reisų vyksta į Ispaniją, ypač į Barselonos ir Valensijos regionus, kur susitelkę dideli prekybos centrai.

Kas vyksta, jei vairuotojas užstringa muitinėje?

Muitinė – tai visada streso šaltinis, net jei visi dokumentai tvarkingi. Esu matęs, kaip mašina stovi sienoje dėl to, kad viena faktūra buvo su klaida. Jei tai įvyksta su daliniu krovininiu, laukia ne tik jūsų siunta, bet ir visi kiti toje mašinoje esantys klientai. Todėl visada patariu savo klientams dvigubai patikrinti T dokumentus (transporto deklaracijas) ir prekių kodus (HS kodus). Jei muitinė užfiksuoja pažeidimą, baudos gali būti didelės, o smulkių siuntų gabenimas sustoja nežinia kiek laiko. Geras ekspeditorius visada turi kontaktą muitinėje, kad galėtų operatyviai išspręsti problemą.

Dokumentai, rizikos ir praktiniai patarimai

Ar man reikia draudimo, ar CMR užteks?

CMR konvencija yra tarptautinis kelionių dokumentas, kuris reglamentuoja atsakomybę, bet jo ribos dažnai būna per žemos. Pagal CMR, vežėjo atsakomybė dažnai apribota (pavyzdžiui, apie 8,33 SDR vieną kilogramą), tai yra labai mažai, jei gabenate brangius elektronikos komponentus ar vaistažoles. Esu matęs, kaip dega sandėliai ar virsta sunkvežimiai, ir tuos, kurie taupė ant draudimo, verčia bankrotuoti. Visada siūlyčiau papildomą krovinių draudimą „All risk“ nuo sandėlio durų iki sandėlio durų, ypač jei vertė viršija 10 tūkstančių eurų.

Kaip teisingai supakuoti smulkią siuntą?

Nepakanka įdėti prekes į dėžę ir užklijuoti juostele. Svarbiausia yra užtašyti (užpildyti) tuščias vietas dėžėje ar ant paletės, kad prekės nejudėtų. Jei gabenate stiklą ar keramiką, naudokite putplasčio dėžutes. Paletė turi būti tvirtai suvyniota plėvele. Prisimenu vieną atvejį, kai vairuotojui staigiai stabdant, neprifikuota dėžė su varikliai „nuvažiavo“ per priekabą ir sutriuškino kitą kliento siuntą – brangųjų porceliano indų rinkinį. Tvarka ant paletės tai pusė sėkmės.

Ar galiu siųsti pavojingas krovinius (ADR)?

Taip, galima, bet tai visai kita istorija. ADR kroviniai (degalai, chemikalai, aerozoliai) reikalauja specialių leidimų, pažymėtų mašinų ir kvalifikuotų vairuotojų. Jei jūsų siunta yra dalinis krovinys ir joje yra ADR prekių, turime įsitikinti, kad jos gali būti gabenamos kartu su kitomis prekėmis (nėra prieštaravimų). Pavyzdžiui, negalima vežti degiųjų medžiagų kartu su maisto produktais vienoje priekaboje. Tai apsunkina smulkių siuntų gabenimas procesą, tačiau su patirtimi viską įmanoma suderinti.

Kas nutinka, jei gavėjo nėra vietos arba jis neatsiliepia?

Tai klasika. Vairuotojas atvyksta į adresas, o ten – uždarytos vartai, arba vadybininkas sako: „O, mes nežinojome, kad siunta šiandien atvyks“. Tokiu atveju laukimo mokestis pradeda bėgti nuo pirmosios valandos, ir jis nėra pigus. Privalote užtikrinti, kad gavėjas žino tikslų atvykimo laiką (ETA). Jei gavėjas negali priimti siuntos tą dieną, mes turime išvežti ją į sandėlį, o tai papildomai kainuoja. Geras ryšys su gavėju yra tokie pat svarbus kaip ir kaina.

Kaip sekti savo krovinį, kai jis jau išvyko?

Anksčiau tekdavo skambinti vairuotojui po naktį ir klausti, kur jis yra. Dabar technologijos leidžia sekti mašinas realiu laiku per GPS sistemas. Tačiau smulkių siuntų gabenimas turi savo niuansą – jei siunta buvo perkrauta į kitą mašiną tarpiniame punkte, numeris gali pasikeisti. Patariu savo klientams tiesiog rašyti man el. paštu arba skambinti, aš visada sužinosiu tikslesnę informaciją nei bet kokia programa, nes aš kalbu su dispacheriais, o ne tik žiūriu žemėlapį.

Ar galima susitarti dėl mokėjimo terminų?

Logistikoje standartas yra mokėti iš karto arba gavus pavedimą, tačiau ilgamečiai partneriai visada gauna lengvates. Jei dirbate su mumis nuolat, galime derėtis apie atidėtą mokėją (pvz., 14 ar 30 dienų su sąskaitos-faktūros pateikimu). Tačiau naujiems klientams, kurie nori išsiųsti brangų krovinį ir mokėti tik po mėnesio, kai prekė bus parduota, turiau pasakyti – ne. Rizika per didelė, o verslo taisyklės lieka griežtos. Pasitikėjimas statomas laipsniomis.

Išvada

Apibendrinant, smulkių siuntų gabenimas ir dalinių krovinių paslaugos yra ne tiesiog perkėlimas iš taško A į tašką B. Tai sudėtingas mechanizmas, kuriam reikalinga patirtis, geri partneriai ir kantrybė. Esu matęs, kaip įmonės sutaupo tūkstančius eurų, tinkamai pasinaudojusios šia paslauga, o kitus – nuskynusios galvas dėl blogai supakuotų prekių arba vėluojančių terminų. Sekmės logistikoje slepiasi ne mažiausiai dėmesye smulkmenoms: nuo tvarkingos paletės iki tiksliai užpildytų dokumentų. Jei reikės patarimo arba pagalbos organizuojant reisą, visada pasikalbėkime – geriau iš anksto pasikonsultuoti su profesionalu, nei vėliau spręsti problemas užsienyje.