Sklandus persikraustymas su mikroautobusu iš Olandijos: kaip išvengti nerimo ant kelio

Dirbu šitame versle jau beveik dvi dešimtmetis, ir per tą laiką matavau viską – nuo tų, kurie bando suspausti visą gyvenimą į vieną krepšį, iki tokių, kurie nori parvežti net šeimininko su namais. Žinoma, aš šiek tiek pajuokauju, bet tiesa tokia, kad sugrįžimas iš Olandijos ar Nyderlandų į Lietuvą yra didelis žingsnis, o logistika gali tapti tikru košmaru, jeigu viską palikiate paskutinę minutę. Daugelis mano klientų gyvena Amsterdame, Roterdame ar mažesnėse gyvenvietėse, kai kurios jų netgi neturi normalaus išvažiavimo gatvėn dėl kanalų ir siaurų gatvelių, todėl sklandus persikraustymas su mikroautobusu iš Olandijos reikalauja ne tik ger vairuotojo, bet ir išankstinio plano.

Kas keičiasi per tuos 20 metų? Anksčiau būdavo paprasčiau – pakrauti ir važiuoti, šiandien reikia galvoti apie taršos zonas Vokietijoje, kuro kainas, kurios, tiesa sakant, ką tik lėtėja, bet vis dar kando, ir, žinoma, apie tai, kad olandai myli tvarką, tad jeigu sutrikdysite eismą kraunant daiktus, greitai atvyks policija. Aš čia ne, kad išgąsdintų, o kad paruoštų. Mano tikslas – kad jūsų daiktai atvyktų saugiai, o olandai liktų patenkinti savo tvarka.

Šiame straipsnyje padėsiu suprasti, kaip visa tai vyksta iš vidaus. Mes kalbėsime ne tik apie tai, kiek kainuoja kilometras, bet ir apie tai, ką daryti, jeigu neišsiteisiate su savo sofa ar kaip išsirinkti tinkamą transporto priemonę. Nors dažniausiai siūlome 3.5 tonų mikroautobusus, pvz., „Mercedes Sprinter“ ar „Ford Transit“, kartais reikia ir didesnės galios. Svarbiausia – suprasti, kad sklandus persikraustymas su mikroautobusu iš Olandijos neprasideda tada, kai užsiveda variklis, o dar tada, kai pradedate dėti daiktus į dėžes.

Taigi, jeigu planuojate grįžti į Tėvynę ar keliaujate į kitą šalį, susodinkite gerą kavą ir perskaitykite šią informaciją – ji sutaupys jums nemažai nervų.

Kas reikia žinoti prieš kraunant daiktus Olandijoje

Ar telpa visi mano daiktai į vieną mikroautobusą?

Tai vienas dažniausiai klausimų, kurį girdžiu, kai atvykstu prie namų Olandijoje. Žmonės dažnai neturi realaus įvaizdžio apie tūrį. Standartinis ilgas mikroautobusu, tarkime, 3.5 tonės, gali sutalpinti apie 15–18 kubinių metrų krovinių. Paprastai tai pakanka 1–2 kambarių buto įrangai, jeigu jūs nevežate didžiulių baldų, kaip kad senoviniai spintos ar pianinai. Vieną kartą teko važiuoti su klientu, kuris tikėjosi, kad įsimesime visą namo inventorių su dviračiais ir sodu – teko aiškinti, kad reikės dviejų reisų.

Ar galiu vežti alkoholį ir cigaretes grįžtant?

Žinoma, galite, bet čia yra griežtos taisyklės, kurios nėra tos pačios kaip turistui važiuojant automobiliu. Kadangi mes atliekame komercinį pervežimą, o ne asmeninį kelionę, muitinės pareigūnai gali žiūrėti į kiekį labai kritiškai. Asmeniniam naudojimui galima vežti ribotus kiekius, pvz., 90 litrų vyno ir 110 litrų alaus, bet jeigu mums bus aišku, kad tai prekybai, gali būti baudos. Geriau viską pasirašyti deklaracijojje ir būti sąžiningu, nei stoti prie sienos su raudonu veidu.

Kiek laiko užtrunka pakrovimas patalpose?

Tai priklauso nuo to, kiek aukštų name ir ar yra liftas. Pavyzdžiui, jeigu gyvenate Amsterdame, Kanalų rajone, dažnai ten būna siauros laiptinės ir nėra lifto – tada tai gali trukti net 4–5 valandas su dviem vairuotojais. Jeigu tai modernus namas su liftu ir viskas supakuota dėžėse, pakrauvame per valandą, dvi. Aš visada patariu klientams iš anksto pasakyti apie namo ypatumus, kad galėčiau planuoti laiką, nes vėluoti į keltą ar per Vokietiją nėra smagu.

Ar reikia iš anksto užsakyti leidimą stovėjimui gatvėje?

Olandijoje tai labai svarbu. Ypač miestuose kaip Haga ar Utrechtas. Jeigu sustosite ne vietoje, pravažiuojantis „boot“ (traukinys) ar greitoji pagalba gali padaryt didžiulę nuostolį. Aš visada patariu pasidomėti vietos savivaldybės taisyklėmis arba paprašyti kaimynų padaryti vietos su specialiu ženklu „Verhuiswagen“ (krautuvė). Tai sutaupo daug problemų ir pinigų, kurie gali nukristi ant baudų bilietų.

Ką daryti su daiktais, kurie netelpa?

Kartais nutinka, kad per daug daiktų susirenka per metus. Tada turime kelis variantus. Galima padaryti antrą reisą, bet tai brangu. Dažniau aš siūlau atsisakyti senų baldų ar juos dovanojti kaimynams Olandijoje, nes vežti seną sofą, kuri Lietuvoje kainuos 10 eurų, nėra finansiškai protinga. Kartos padėdame surasti vietinius pašalinimo servisus, kurie už nedidelį mokestį viską išveža.

Kelionės subtilybės: keliai, vairuotojai ir techninės problemos

Kaip elgiamasi su vokiškomis taršos zonomis?

Vokietija yra mūsų pagrindinis kelias į Lietuvą, ir jie labai griežti dėl aplinkos apsaugos. Mūsų mikroautobusai turi būti aprūpinti specialia „Umweltplakette“ (ekologine žyme), kuri leidžia važiuoti į miestų centrus, pvz., į Kelną ar Miuncheną. Be jos gausite baudą, kuri gali siekti šimtus eurų. Visada tikrinu, ar vairuotojas turi tą lentelę prie priekinio stiklo, kad nereikėtų nerimauti apie tai, kai pravažiuojame pro policijos kontrolę ties Esenu.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Dažnai klientai klaustia, ar gali sėdėti keleivio vietoje. Taip, dažniausiai tai įmanoma, jeigu yra vietos ir drėgmės nekeliantių daiktų ne užima viso salono. Tačiau reikia prisiminti, kad tai ilga kelionė – apie 18–20 valandų važiavimo be ilgesnių sustojimų. Vairuotojas turi ilsėtis, tad jei jūs norite važiuoti, būkite pasiruošę taip pat ilgai sėdėti vienoje vietoje. Kartais geriau nusiskraidinti lėktuvu ir laukti namuose.

Kas nutinka, jeigu sugenda mikroautobusas kelyje?

Per 20 metų tai nutiko ne kartą, bet nieko baisaus – mes pasiruošę. Mūsų vairuotojai turi su savimi visus reikiamus kontaktus, o draudimas dengia techninę pagalbą visoje Europoje. Jeigu lūžta pavasaris arba užsideda variklis, skambiname pagalbai, o jei įmanoma, perkrauname daiktus į rezervinę transporto priemonę. Svarbiausia yra ne palikti krovinių be priežiūros, ypač jeigu tai vertingi daiktai.

Ar saugu vežti brangius daiktus, pvz., paveikslus ar elektroniką?

Absoliučiai saugu, jeigu viskas užfiksuota. Prieš kraunant, mes nu fotografuojame visas dėžes ir pažymime jų būklę. Brangius daiktus, tokius kaip televizoriai ar kompiuteriai, įpakuojame į specialią putą arba užtvirtiname tarp kitų krovinių, kad jie neišsiristų. Esu atvežęs paveikslus, kurie brangiau už mano mikroautobusą, ir niekas jų nebuvo pažeistas, tiesiog reikia daugiau užimtumo ir atidumo.

Kiek tiksliai trunka kelionė nuo durų iki durų?

Atsakymas nėra vienas. Teoriškai nuo centrinės Olandijos iki Vilniaus yra apie 1400–1500 kilometrų. Be sustojimų tai truktų apie 15 valandų, tačiau su poilsio pertraukomis, muitinės ir kelių eigoje, tai paprastai užtrunka apie 1.5 – 2 dienas. Jeigu kelyje yra dideli spūstys, pavyzdžiui, ties A2 autostrada Vokietijoje ar ties Lenkijos-Austrija pasieniu, gali užtrukti ilgiau. Aš visada sako klientams – planuokite savo atvykimą su dienos atsarga.

Kainodara ir mokėjimo detalės

Nuo ko priklauso galutinė kaina?

Kainą formuoja ne tik atstumas. Čia žaidžia vaidmenį kuro kaina (o ji dabar aukšta), mokesčiai už keltą (jeigu važiuojame per Skandinaviją, bet iš Olandijos ten nereikia), vairuotojo darbo valandos ir tai, kaip sunku krauti. Jeigu reikia nešti daiktus penktu aukšte be lifto, tai brangiau. Taip pat įtakos turi ir sezonas – vasarą ar šventėmis kainos šiek tiek aukštesnės dėl didelio paklausos.

Ar reikia mokėti užsisakyti iš anksto?

Įprasta praktika yra ta, kad imamas avansas (depozitas), kad užtikrintume, kad klientas neatsisaks paskutinę minutę. Likusią sumą paprastai mokate gavus daiktus arba prieš išvykstant, priklausomai nuo mūsų susitarimo. Aš visada stengiuosi būti lankstus, jeigu tikrai yra sunki situacija, bet versle be pasitikėjimo būtų sunku gyventi.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Nieko tokio nėra, jeigu mes sąžiningai aptariame viską iš pradžių. Kartais klientai pamiršta papasakoti apie sunkias sąlygas, pavyzdžiui, kad reikės naudoti keltuvą (krautuvą), kurį tenka nuomoti. Tada tai nėra paslėptas mokestis, o papildoma paslauga, apie kurią aš nežinojau. Visada klausiu: „Ar yra liftas?“, „Ar gale stovėsime ant grindų ar asfalto?“, kad išvengtume nesusipratimų.

Ar galima sumokėti kortele Lietuvoje už paslaugą?

Taip, dabar tai jau nebe problema. Anksčiau reikėdavo grynųjų, bet dabar turime ir bankinių sąskaitų, ir kortelių terminalus. Tačiau reikia prisimti, kad jeigu mokate kortele, gali būti taikomas papildomas mokestis už tarptautinį pavedimą arba kortelės apdorojimą, todėl dažniau klientai renkasi banko pavedimą, tai paprasčiau ir pigiau abiem pusėms.

Ką daryti, jeigu pasikeičia planai ir reikia atidėti reisą?

Gyvenimas yra neprognozuojamas. Jeigu pasikeičia data, mes stengiamės pritaikyti grafiką, jeigu tik turime laisvų vairuotojų. Jeigu tai atsitinka labai vėlai, gali tekti sumokėti nedidelį baudą už laiko praradimą, bet jeigu pranešate savalaikiai (pavyzdžiui, savaitę iki), dažniausiai viskas išsprendžiama be problemų. Svarbiausia – nedarykite tylos ir skambinkite iš karto.

Išvada

Galiausiai, noriu pasakyti, kad sklandus persikraustymas su mikroautobusu iš Olandijos nėra rocket science (raketų mokslas), jis tiesiog reikalauja planavimo ir patikimo partnerio. Per tuos 20 metų išmokau, kad geriausia reklama yra laimingas klientas, kuris gali ramiai išlipti iš mikroautobuso savo kieme ir pradėti gyventi naują gyvenimą be streso dėl sulūžusių lėkščių ar dingusių dėžių. Mes ne tik vežame daiktus, mes padedame jums užbaigti vieną gyvenimo etapą ir pradėti kitą.

Jei dar abejojate ar turite klausimų, nedelskite ir susisiekite. Geriau paklausti dešimt kartų, nei vieną kartą nukentėti. Olandija yra graži šalis, bet namuose visada geriau, ir mano užduotis – padaryti taip, kad jūsų kelias namuot būtų kuo lengvesnis.