Sklandus persikraustymas į Olandiją su mikroautobusu: vadovas iš vidaus

Esu šioje srityje jau daugiau kaip dvidešimt metų. Per tą laiką mačiau viską – nuo tų, kuriems teko persikraustyti su viena rankinuke, iki tų, kurie bandydami išvežti visą namų ūkį, užstrigdavo ties Vokietijos siena be techninio apžiūros lapo. Olandija (arba Nyderlandai) yra viena populiariausių kryptų mums, lietuviams, ir ne veltui. Čia darbas, čia gerokos pajamos, o gyvenimo lygis tiesiog kitoks. Tačiau kai kalbame ne apie paprastą kelionę lėktuvu, o apie sklandų persikraustymą į Olandiją su mikroautobusu, tuomet viskas pasidaro sudėtingiau, bet kartu ir įdomiau.

Kodėl aš taip sakau? Nes paslaptis slypi ne tame, kad pakrauti daiktus ir važiuoti, o tai, kad visa tai padaryti taip, kad vairuotojas nenuvargtų per pusę kelio, o daiktai atvyktų vieną. Pastaruoju metu dažnai matau, kad žmonės renkasi būtent mikroautobusus („Sprinterio“ tipo arba šiek tiek mažesni „Transiteriai“), nes tai idealus kompromisas tarp lengvojo automobilio lankstumo ir sunkvežimio talpos. Be to, kuro kainos Europoje nekvapina, todėl stengiamės maksimaliai išnaudoti kiekvieną padėtą kvadratinį metrą. Žinoma, kiekvienas toks reisas yra mažas logistinis projektas, kuriame reikia numatyti viską – nuo kelių mokesčių Vokietijoje iki to, ar įsileisite gatvėje Amsterdame, jei ten turite nuomoti butą. Taigi, leiskite man, kaip seniukui šioje srityje, papasakoti, iš tiesų kaip tai vyksta be nereikalingo „apvalkalo“.

Kainos ir logistikos niuansai

Kiek tiksliai kainuoja toks reisas su mikroautobusu?

Nesuokant, kiekvienas klausia kainos, bet tiesą sakant, ji svyruoja kaip oras Lietuvoje pavasarį. Jei kalbame apie vieną kryptį, pavyzdžiui, iš Vilniaus į Amsterdamą arba Eindhovene, ir jei naudojame vidutinės talpos krovininį mikroautobusą (tarkim, 18-20 kubinių metrų), tai turėtumėte numatyti biudžete nuo 600 iki 1000 eurų vienam automobiliui. Čia įskaičiuotas kuras, kurio sunaudojama apie 130–150 litrų priklausomai nuo to, kaip vairuotojas spaudė pedalo (Vokietijoje greičiai dideli, o tai suėda daugiau), ir, žinoma, vairuotojo darbas. Jei reikalinga papildoma įranga, pvz., kėdės kėlimui arba ypatingai kruopštus pakavimas, suma augs, bet pagrindas yra būtent toks.

Ar galima apskaičiuoti tikslią kainą iš karto be priedų?

Žinoma, galime pasakyti fiksuotą sumą, kai tik sužinome, kiek daiktų turite ir koks tikslus adresas. Pavyzdžiui, jei važiuojate ne į pačią Olandijos gilumą, o tik iki pasienio miesto, pvz., Oldenzaal arba Venlo, kainą galima sumažinti net 15–20 procentų, kadangi sutaupome laiko ir kuro. Tačiau svarbu prisiminti, kad jei reikia įsivažiuoti į miesto centrą, pvz., Roterdame, kur yra daugiau statybų ir apribojimų (zonoje „Milieuzone“), tai gali reikšti papildomą laiką ir todėl kiek didesnę kainą. Visada tarkime, kad bazinė kaina yra ta, kurią mes suderėjame telefonu pamažiusi daiktus.

Kiek daiktų tik įpakuojama į tą mikroautobusą?

Tai yra klausimas, kurį girdžiu kasdien. Žmonės dažnai neturi suvokimo apie tūrį. Standartinis ilgas „Sprinter“ (L3H2) savyje turi apie 13–14 kubinių metrų naudingo tūrio, o jei jis dar ir aukštas, tai gali siekti net iki 17 kubų. Realiai tai reiškia, kad į jį telpa visas turimas baldai iš vieno ar dviejų kambarių buto, dvidešimt dėžių su knygomis ir šiaip smulkmenomis. Esu matęs, kaip žmonės stengdami sutaupyti, krauna daiktus iki pat lubų, ir tai veikia, jei viskas užfiksuota trosais, kitaip pirmajame posūkyje viskas nukris ant vairuotojo galvos.

Techniniai dalykai ir kelyje

Ar reikia rūpintis kokiomis nors specialiomis leidimams važiuojant per Vokietiją?

Tai vienas svarbiausių dalykų, apie kurį dažnai pamirštama. Jei jūsų mikroautobuso svoris su kroviniu viršija 3,5 tonas (o dažnai taip ir būna, kai kraunami baldai), tai jau techninės privalomybės keičiasi. Jums būtinas „Eurovignette“ kelių mokesčio mokėjimas Vokietijoje, kuris kainuoja apie 18–50 eurų priklausomai nuo trukmės, o taip pat galbūt ir greičio reguliatorius (limiteris), jei automobilis senesnės konstrukcijos. Jei svoris mažesnis, tada važiuojate kaip paprastas automobilis, tik reikia atsižvelgti į tai, kad Vokietijoje greičio limitai sunkvežimiams ir mikroautobusams griežtesni, todėl nespėsite skubėti 160 km/h, nors keli leidžia.

Kas dėl to „Umweltplakette“ – ar reikia rūpintis ekologine žyme?

Taip, būtinai. Jei planuojate važiuoti pro miestus arba net į jų centrus, pvz., į Leideną ar Hagę, o ypač jei tranzitu kelsite per Vokietijos miestus (priešais sieną), be žalios (geltonos ar raudonos) kortelės ant priekinio stiklo jūsų gali nubausti. Olandijoje tai taip pat svarbu, ypač miestuose su dideliu taršos lygiu. Dabar dauguma mūsų parko automobilių jau turi tas žymes, nes jų varikliai atitinka Euro 6 standartą, bet visada verta pasitikrinti su vadybininku, kad nereikėtų ieškoti apvietoje kelių policijos.

Kas nutinka, jei pasibaigia galiojimo laikas techninėms apžiūrai kelionės metu?

Girdėjau tokių istorijų, ir jos nieko gero nepasako. Jei techninės apžiūros galiojimo laikas baigiasi, negalima važiuoti. Net jei tai trukdytų persikraustyti per šventes ar savaitgalį, teks rasti kitą būdą arba laukti. Mūsų kompanijoje visada tikriname šiuos dalykus prieš išvykstant dieną, nes Vokietijos policija mėgsta stovėti ties siena ir tikrinti būtent šiuos dokumentus. Baudos už pasenusį TA yra milžiniškos, o be to, automobilį gali uždrausti nuvažiuoti toliau, ir tada visi jūsų daiktai stovi ties kelio ribbonės.

Olandijos specifika ir iššūkiai

Ar tikrai taip sunku su parkavimu Olandijos miestuose?

Pasakysiu taip – tai nėra lengva, jei nežinote taisyklių. Olandai labai mėgsta mokesčius už parkavimą, net mažuose miestuose pvz., Bredoje ar Amersforte, o ne tik didžiuosiuose centre. Jei atvykstate su mikroautobusu, negalite tiesiog sustoti ant šaligatvio, kaip su „Audi“. Dažnai reikia specialios leidimo („ontheffing“), jei mikroautobusas laikomas sunkvežimiu pagal matmenis, arba rasti „P+R“ aikšteles miesto pakraštyje ir važiuoti miesto transportu. Aš visada patariu klientams iš anksto susiplanuoti, kur bus iškraunama, kad nereikėtų suktis ratu po bloką penkis kartus.

Kaip elgtis su „Trambusais“ (tramvajais) ir dviračiais gatvėse?

Olandijoje dviračių kultūra yra dieviška, bet vairuotojams tai košmaras. Kai atvykstate su pilnu mikroautobusu į gyvenamąjį kvartalą, pvz., Utrechte, dviračių takai gali būti ten, kur jums mažiausiai tikėtasi. Reikia ypatingo dėmesio posūkiuose, nes dviratininkai čia turi pirmenybę netgi prieš pėstuosius. Esu matęs, kaip nenuovokus vairuotojas pradeda sukti į dešinę ir vos užkerta kelią pusei dviratininkų grupei – tai garantuotas konfliktas ir, tikėtina, bauda.

Ar dažnai pasitaiko situacijų, kai neįsileidžia į namus su daiktais?

Tai, deja, ne retas dalykas. Olandiški namai, ypač Amsterdame ar senesniuose miestuose, turi labai siaurus laiptines ir „tūrinius“ laiptus – tokus sraigės formos. Įpročiai tokie, kad netgi sofos dažnai reikia kelti per langą arba naudoti kėlimo platformas. Jei tiksliai žinote, kad esate 3 aukšte be lifto ir su siaurais laiptais, praneškite mums iš anksto – mes pasirūpinsime, kad atvyktų du vairuotojai, vienas kurio yra „stiprus vaikinas“ (kėlėjas), kitaip vienas žmogus to nepadarės.

Ar saugu palikti daiktus mikroautobuse naktį, jei reisas trunka ilgiau?

Saugumas yra mūsų prioritetas, tačiau aš visada saku: „Geriau žiūrėk, ką palieki.“ Olandijoje, ypač prie didelių logistikos centrų arba poilsio vietų prie automagistralių, gali būti vagysčių atvejų. Jei reisas trunka dvi dienas ir mes pernakvojame kelyje, automobilis visada stovi apsaugotoje aikštelėje su fizinės apsaugos postu arba video stebėjimu. Be to, visada užrakiname atsparias užraktus („grakštus“) galinėse durys, tačiau jei paliksite brangų nešiojamąjį kompiuterį ant priekinės sėdynės, tai jau ne mūsų atsakomybė.

Kas daro, jei pažeidžiame daiktą arba įvyko avarija?

Dvidešimt metų praktika mokė mane vieno – visada turėkite draudimą. Mes turime KROVINIO draudimą (CMR draudimas), kuris padengia žalą, jei pavyzdžiui, vairuotojas staiga užsidurs ir gėrėtas vairuotojas iš priekio trenks į mus arba jei patys nukrentame į duobę. Tačiau, jei daiktai buvo blogai supakuoti paties kliento (tarkim, stiklinės vazos be dėžių tiesiog ant grindų) ir jie susideda važiuojant, draudimo kompanija gali atmesti ieškinį. Todėl visada raginu naudoti mūsų pakavimo medžiagas – tai pigiau už sugadintus antikvarinius veidrodžius.

Išvada

Galiausiai, noriu pasakyti, kad sklandus persikraustymas į Olandiją su mikroautobusu nėra kažkas magiško, tiesiog reikia patirties ir supratimo. Aš mačiau šimtus sėkmingų reisų, kai šeimos išsikrausto naujame bute Hagoje ir viskas vyksta be jokių rūpesčių, tiesiog todėl, kad viskas buvo užplanuota iš anksto. Naudodami profesionalų komandą, kuri žino ne tik kelią, bet ir vietinius niuansus, jūsų nervai išliks sveiki, o piniginė nenukentės per daug. Negalima pamiršti, kad kiekvienas kilogramas, kurį mes kruopščiai užkrovėme Lietuvoje, turi saugiai ir laiku pasiekti paskirties vietą Olandijoje, ir mūsų darbas užtikrinti, kad taip ir būtų. Geriausias patarimas, kurį galiu duoti po 20 metų – nedarykite spėjimų, pasiklauskite tų, kas tą kelią važiavo ne vieną kartą.